Byla 2K-461/2010
Dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį 3900 Lt (30 MGL dydžio) bauda

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį 3900 Lt (30 MGL dydžio) bauda.

2Priteista iš E. K. nukentėjusiajai D. N. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmesta.

3Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, kuria nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,

Nustatė

5E. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 15 d., apie 16.40 val., Kauno rajone, kelio Vilijampolė–Žeimiai–Šėta 3,160 kilometre, vairuodamas automobilį ,,VW Golf“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 1.1, 53, 72 punktų reikalavimus, nes nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas, slidžią kelio dangą, dėl to nesuvaldė transporto priemonės, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su V. N. vairuojamu automobiliu ,,Skoda Octavia‘‘ (valst. Nr. duomenys neskelbtini); šio eismo įvykio metu automobilio „Skoda Octavia“ keleivei D. N. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

6Kasaciniu skundu E. K. prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartį ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

7Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai palaikė nukentėjusios šalies interesus. Šio teismo nuosprendis priimtas neišsamiai išnagrinėjus bylą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neturtinę žalą įvertino neteisingai, todėl suvaržė jo teises.

8Pasak kasatoriaus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami priteistinos neturtinės žalos atlyginimo (jos dydžio) klausimą, nukrypo nuo teismų praktikos baudžiamosiose bylose, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. apžvalgoje dėl Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo. Be to, abiejų instancijų teismai pažeidė CK 1.5 straipsnio nuostatas, nes neatsižvelgė į reikšmingas bylai aplinkybes, sąmoningai išskyrė žalos vertinimo kriterijus (sureikšmindami nukentėjusiosios interesus, o nuteistojo – sumenkindami), neužtikrino skirtingų (nukentėjusiojo ir kaltininko) interesų pusiausvyros, jų proporcingumo, nesivadovavo teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad neturtinė žala padaryta dėl neatsargaus nusikaltimo; kasatorius sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Teismai taip pat neatsižvelgė į nuteistojo sunkią turtinę padėtį – jis neturi nekilnojamojo turto ir ketverius metus neturi nuolatinio darbo ir pajamų, nes dėl amžiaus sunku įsidarbinti, be to, po eismo įvykio vienerius metus jo pajamos siekė tik 1 minimalų gyvenimo lygį (bazinės socialinės išmokos dydį).

9Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Jolita Urbelienė prašo kasacinį skundą atmesti.

10Atsiliepime nurodoma, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgtų į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas vadovavosi neturtinės žalos atlyginimo dydžio vertinimo kriterijais, nustatytais CK 6.250 straipsnyje, todėl šių įstatymo nuostatų nepažeidė. Teismas, iš dalies tenkindamas pareikštą civilinį ieškinį, priteisė ne nukentėjusiosios prašytą 30 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, o 10 000 Lt dydžio. Nustatytas žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir negali būti vertinamas kaip aiškiai per didelis ir neteisingas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji D. N. kasatoriaus sukelto eismo įvykio metu patyrė ne tik stresą ir neigiamus išgyvenimus, bet ir sužalojimus, dėl kurių kentė fizinį skausmą. Be to, nukentėjusioji dėl eismo įvykio ir toliau patiria nepatogumus, jos laukia nauji neigiami išgyvenimai ir materialinės išlaidos, nes dėl patirtų sužalojimų reikia atlikti ausies protezavimo operaciją.

11Pasak prokurorės, nepagrįstas yra kasatoriaus argumentas, kad teismai, spręsdami neturtinės žalos dydžio klausimą, neįvertino, jog žala atsirado dėl neatsargios veikos. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tiesiogiai ir nenurodyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į žalą padariusio E. K. kaltės formą ir rūšį, tačiau nėra pagrindo teigti, kad ši aplinkybė buvo ignoruojama.

12Prokurorė pažymi, kad taip pat nepagrįstas kasatoriaus teiginys, jog, nustatant neturtinės žalos dydį turėjo būti atsižvelgta į jo sunkią turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje 10.3 punkte nurodyta, jog nepritartina praktikai, kai žalą padariusio asmens turtinė padėtis laikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. E. K. yra darbingo amžiaus ir ta aplinkybė, kad jis laikinai neturi darbo, negali būti kliūtis teismui nustatyti ir priteisti nukentėjusiajai tinkamo dydžio kompensaciją. Prokurorės įsitikinimu, nustatytas neturtinės žalos dydis nepažeidžia skirtingų nukentėjusiosios ir kasatoriaus interesų pusiausvyros.

13Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs E. K. apeliacinį skundą, motyvuotai pasisakė dėl skundo argumentų, taip pat ir dėl neturtinės žalos dydžio. Kasatorius savo teiginio, kad apeliacinės instancijos teismas suvaržė jo teises ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nepagrindžia konkrečiomis teisės normomis, kurios galėjo būti pažeistos.

14Kasacinis skundas atmestinas.

15Dėl neturtinės žalos nustatymo

16Kasatoriaus manymu, iš jo priteistas neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas atsižvelgus į jo turtinę padėtį, įvertinus, kad nusikaltimas neatsargus. Kasatorius teigia, kad teismai neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, tendencingai sureikšmino nukentėjusiosios interesus ir neteisingai nustatė žalos dydį, kuris neatitinka teismų praktikos ir teisės normų, nustatančių neturtinės žalos dydžio kriterijus.

17Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos dydis yra fakto nustatymo klausimas, todėl kasacinės instancijos teismas šiuo atveju tikrina tai, ar teismai, priimdami sprendimus dėl atlygintinos neturtinės žalos, tinkamai taikė įstatymus, reglamentuojančius neturtinės žalos dydžio nustatymą.

18Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltam asmeniui ar materialiai atsakingam už kalto asmens padarytas veikas civilinį ieškinį. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šie kriterijai kaip principai, kuriais turi vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, įtvirtinti ir CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Be to, CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

19Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdami atlygintinos žalos dydžio klausimą, teismai tinkamai taikė šiuos klausimus reglamentuojančias teisės normas. Taip pat pažymėtina, kad, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, nebuvo nukrypta ir nuo susiformavusios teismų praktikos. Antra vertus, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą, kuriame buvo pateikti analogiški argumentai kaip ir kasaciniame skunde, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti 10 000 Lt dydžio neturtinę žalą teisingumą. Teismas padarė išvadą, kad šis klausimas išspręstas teisingai, t. y. tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo vertinimą, taip pat nepažeidžiant BPK normų reikalavimų.

21Byloje nustatyta, kad kasatorius E. K. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą, kurio padariniai – nukentėjusiosios D. N. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo atsirado neigiami liekamieji reiškiniai – nukentėjusiajai reikalingas ausies protezas, ji patyrė fizinį skausmą, didelių dvasinių išgyvenimų. Siekdamas kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiosios ir jai žalą padariusio asmens – nuteistojo – interesų, pirmosios instancijos teismas trečdaliu sumažino prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį (nuo 30 000 iki 10 000 Lt). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad priteista žala ne per didelė, o kasatoriaus turtinė padėtis nėra prioritetinė ir negali būti pagrindas dar labiau ją sumažinti.

22Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti, žala įvertinta motyvuotai, taikant sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis), taip pat proporcingai atsižvelgiant į pažeistų vertybių svarbą bei žalą padariusio asmens – kasatoriaus – turtinę padėtį (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisės normas ir neteisėtai suvaržė kasatoriaus E. K. teises.

23Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Atmesti nuteistojo E. K. kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Priteista iš E. K. nukentėjusiajai D. N. 10 000 Lt neturtinei žalai... 3. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,... 5. E. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 15 d., apie 16.40 val., Kauno... 6. Kasaciniu skundu E. K. prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m.... 7. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai palaikė... 8. Pasak kasatoriaus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami... 9. Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 10. Atsiliepime nurodoma, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog... 11. Pasak prokurorės, nepagrįstas yra kasatoriaus argumentas, kad teismai,... 12. Prokurorė pažymi, kad taip pat nepagrįstas kasatoriaus teiginys, jog,... 13. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs E.... 14. Kasacinis skundas atmestinas.... 15. Dėl neturtinės žalos nustatymo... 16. Kasatoriaus manymu, iš jo priteistas neturtinės žalos dydis turi būti... 17. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus... 18. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdami atlygintinos žalos dydžio... 20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo E. K.... 21. Byloje nustatyta, kad kasatorius E. K. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje... 22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydį... 23. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 25. Atmesti nuteistojo E. K. kasacinį skundą....