Byla eB2-6465-864/2016
Dėl atsakovo bankrutavusios UAB „CVGI“ bankroto pripažinimo tyčiniu (suinteresuoti asmenys – A. J., O. J., V. B.)

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Mediato“ pareiškimą dėl atsakovo bankrutavusios UAB „CVGI“ bankroto pripažinimo tyčiniu (suinteresuoti asmenys – A. J., O. J., V. B.),

Nustatė

2Pareiškėjas UAB „Mediato“ prašo pripažinti BUAB „CVGI“ bankrotą tyčiniu. Paaiškino, kad UAB „CVGI“ bankrotas yra tyčinis, nes: atsakovo vadovai netinkamai vykdė įstatymuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; atsakovo veikla buvo organizuojama taip, kad išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įmonės vadovu nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. J., kuris Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei buvo įpareigotas bankroto administratoriui perduoti visus bendrovės dokumentus bei turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo būklę. Tačiau A. J. šios pareigos nevykdė, dėl ko 2014 m. balandžio 30 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi jam buvo paskirta 1000 Eur bauda, kuri iki šiol nėra sumokėta, turtas ir balansas neperduotas. Buvęs vadovas taip pat nevykdė pareigos Juridinių asmenų registrui teikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Paskutinė finansinė atskaitomybė Juridinių asmenų registrui buvo pateikta už 2012 metus. Vėliau jokia finansinė atskaitomybė (nei už 2013 metus, nei už 2014 metus) juridinių asmenų registrui pateikta nebuvo. Nors bendrovės apskaitą tvarkiusi G. M. administratoriui pateikė atitinkamus finansinės atskaitomybės dokumentus, bet jie nėra pasirašyti bendrovės vadovo. Pagal perduotus dokumentus 2012 m. gruodžio 31 d. įmonės nuosavas kapitalas sudarė -87775,14 Eur (-303070 Lt), įsipareigojimai kreditoriams – 91702,68 Eur (316631 Lt), turto vertė – 3927,54 Eur (13561 Lt), t. y. įmonės įsipareigojimai turtą viršijo 22,35 karto. 2012 m. gruodžio 31 dienas pradelsti atsakovo įsipareigojimai tuo metu sudarė 21958,29 Eur (75817,58 Lt). 2013 m. gegužės 31 d. suėjo kredito AB SEB bankui grąžinimo terminas, tačiau kreditas jokia apimtimi nebuvo dengiamas ir tuo metu sudarė 11836,94 Eur (40870,6 Lt). Įmonės valdymo organai taip pat manipuliavo veiklos finansiniais rezultatais: Juridinių asmenų registrui pateiktoje finansinėje atskaitomybėje už 2012 metus nurodoma, kad bendrovės nuosavas kapitalas sudaro -19670,99 Eur (-67920 Lt), turtas – 34433,5 Eur (118892 Lt); 2012 m. gegužės 31 d. balanse, pateiktame kreditoriui AB SEB bankui nurodoma, kad bendrovės nuosavas kapitalas yra 12931,53 Eur (44650 Lt), turtas sudaro 115202,73 Eur (397772 Lt). Pareiškėjui buvo paaiškinta, jog neatitikimai tarp administratoriui ir JAR pateiktos finansinės atskaitomybės kilo dėl franšizės sutarties, 2010 m. birželio 6 d. sudarytos tarp atsakovo ir UAB „Capital invest“. Sutartyje numatytas apyvartos mokestis turėjo būti mokamas kas mėnesį iki 15 dienos. Tačiau, nors atitinkamos lėšos buvo išmokėtos ir įmonės vadovams turėjo ir privalėjo būti žinomas sutarties turinys, atitinkamų mokėjimų dokumentų iš kontrahento UAB „Capital invest“ reikalaujama nebuvo, o išmokėtos lėšos buvo apskaitomos kaip avansas, tokiu būdu iškraipant realius bendrovės veiklos rezultatus. Dėl šios priežasties įmonės finansinėje atskaitomybėje už 2011 metus neteisingai atspindėti duomenys apie išmokėtus avansus. Iš 2011 metų balanso eilutės „prekių atsargos ir išankstiniai apmokėjimai“ eliminuotina 60339,43 Eur (208340 Lt) suma. Eliminavus atitinkamą eilutę, dar 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo nuosavas kapitalas, skirtingai nei nurodoma finansinės atskaitomybės dokumentuose, sudarė -68634,15 Eur (-236980 Lt). Atitinkamu laikotarpiu pareiškėjo turtas sudarė tik 34839,84 Eur (120295 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos 103473,99 Eur (357275 Lt). Atsakovas nuo 2012 m. metų pradžios realios veiklos nebevykdė, iš esmės darbo santykiai su darbuotojais pasibaigė dar 2013 m. balandžio mėn., kasos aparatas buvo parduotas 2013 m. birželio 3 d., paskutinė kasos aparato operacija vyko 2013 m. balandžio 28 d. Taigi atsakovas buvo nemokus jau 2011 m. gruodžio 31 d., nemokumas išliko ir 2012 m. gruodžio 31d. Nepaisant turimų ne mažiau 21958,29 Eur pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, 2013 m. kovo 7 d. antstolio patvarkymo dėl 3477,29 Eur (12006,40 Lt) vertės įplaukų arešto, įmonės valdymo organai, pažeisdami CK 6.3901 str. reikalavimus, teikė pirmenybę ir atliko mokėjimus kitiems vėlesniems tos pačios eilės kreditoriams. Atsakovas jokios veiklos nuo 2013 m. balandžio 30 d. faktiškai nevykdė ir praktiškai neturėjo jokio materialaus turto, todėl įmonės vadovybė galėjo ir privalėjo suvokti, kad kreditoriai faktiškai negalės patenkinti savo reikalavimų iš pareiškėjo turto. Įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai bei netinkamai, o didžioji dalis bendrovės dokumentų bankroto administratoriui neperduoti, yra paslėpti, sunaikinti arba tiesiog neišsaugoti. Nors bendrovės administratoriui buvusi bendrovės buhalterė perdavė kai kuriuos dokumentus, tačiau administratorius neturi galimybės nustatyti, ar tai yra visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, ar juose atspindima reali bendrovės turtinė būklė. Bendrovės bankroto administratoriui neperduotos nei bendrovės sudarytos sutartys, nei darbo sutartys, nei darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, perduota tik dalis informacijos apie piniginių lėšų judėjimą bendrovės kasoje, neperduota jokia informacija apie bendrovės kasos likučius iškėlus bankroto bylą. UAB „Capital invest“ atsakovui per minėtos franšizės sutarties galiojimo laikotarpį iš viso išrašė tik dvi PVM sąskaitas faktūras: 2010 m. gruodžio 31 d. 6843,55 Eur (23629,24 Lt) sumai ir 2013 m. spalio 31 d. 65449,71 Eur (225984,77 Lt) sumai. Visi kiti mokėjimai UAB „Capital invest“ vyko neaiškiais pagrindais, mokėjimo pavedimuose nurodant, pvz., „pagal sutartį“, tačiau niekaip nekonkretizuojant, kokia tai sutartis. Be to, mokėjimai buvo atliekami ir po kelis kartus per mėnesį, o bendrovės bankroto administratoriui negavus visų bendrovės dokumentų, nėra jokių galimybių apskaičiuoti bendrovės apyvartų bei palyginti jų su UAB „Capital invest“ naudai sumokėtomis sumomis. Minėtos aplinkybės taip pat reiškia, kad mokėjimai buvo atliekami be jokio reikalavimo juos atlikti, pažeidžiant kreditorių teises, bei avansu, nesant jokio teisinio pagrindo, mokant lėšas išimtinai UAB „Capital invest“. Franšizės sutarties paskirtis kelia abejonių, kadangi prekės ženklas, kurio naudojimas buvo suteiktas franšizės sutartimi, niekada nepriklausė UAB „Capital invest“. Prekės ženklas „Centrinė“, nurodytas sutarties preambulėje, Lietuvos Respublikos Valstybiniame patentų biure buvo įregistruotas 2011 m. vasario 14 d., ženklo savininkas yra UAB „CI energija“, kuris nėra ir nebuvo suteikęs kitiems asmenims licencijos naudoti ženklą.

3BUAB „CVGI“ bankroto administratorius UAB „Vantolina“ atsiliepimu prašo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Paaiškino, kad bendrovės veiklos laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. vadovaujant V. B. į UAB „Capital invest“ banko sąskaitą bankiniais pavedimais pervesta 60339,43 Eur (208340 Lt). Tuo pačiu laikotarpiu UAB „CVGI“ iš UAB „Capital invest“ į banko sąskaitas gavo 5547,67 Eur (19155 Lt). Į UAB „Capital invest“ banko sąskaitą laikotarpiu už 2010 metus pagal sąskaitą faktūrą Nr. 003 23629,24 Lt su PVM (6843,5 Eur) sumai 2010 metais bankiniais pavedimais UAB „CVGI“ pervedė 23470,81 Eur (81040 Lt). 2010 m. be apskaitos dokumentų UAB „CVGI“ pervedė į UAB „Capital Invest“ banko sąskaitą 12527,73 Eur (43255,76 Lt). Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. be apskaitos dokumentų į UAB „Capital invest“ banko sąskaitą pervesta 28962 Eur (100000 Lt). Remiantis banko išrašu 2011 m. be apskaitos dokumentų UAB „CVGI“ pervedė į UAB „Capital Invest“ banko sąskaitą 28962 Eur (100000 Lt). Iš viso 2010-2011 m. be apskaitos dokumentų į UAB „Capital Invest“ banko sąskaitą buvo pervesta 41489,74 Eur (143255,76 Lt). UAB „CVGI“ vadovaujant O. J. nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. spalio 15 d. be apskaitos dokumentų į UAB „Capital invest“ banko sąskaitą buvo pervesta 17666,82 Eur (61000 Lt). Iš viso nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „CVGI“ bankiniais pavedimais be apskaitos dokumentų sumokėjo į UAB „Capitl Invest“ banko sąskaitą 59156,56 Eur (204255,76 Lt). Remiantis bendrovės sudarytais balansais ir pateiktais VĮ „Registrų centras“ laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „CVGI“ bendrovės turte (išankstiniai apmokėjimai) neturėjo teisės atvaizduoti jau sumokėtų sumų turtinėje bendrovės balanso pusėje ir sumokėtas sumas balanse per kalendorinius metus apskaitant kaip bendrovės turtą, tuo klaidindama kreditorius, kurie negalėjo žinoti tikrosios bendrovės padėties. 2012 m. birželio 5 d. AB SEB bankas remdamasis UAB „CVGI“ vadovės O. J. sudarytu ir pasirašytu 2012 m. gegužės 31 d. balansu, kuriame buvo bendrovės turtinė pusė atvaizduota remiantis pateiktais klaidingais bendrovės finansiniais rodikliais, apskaitant jau bendrovėje nesančias sumokėtas pinigines sumas, remiantis balansais bankas suteikė UAB „CVGI“ 13032,9 Eur(45000 Lt) paskolą, kuri nebuvo grąžinta. Tikėtina, kad visa paskolos suma ir buvo pervesta be apskaitos dokumentų laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. į UAB „Mambo ozo“ banko sąskaitą, mokėjimo pavedimuose nurodant „grąžinimas už Capital invest“. Visi bankiniai pavedimai atlikti iš UAB „CVGI“ banko sąskaitų, pavedimo paskirtyse įvardijami „už nuomą“, „pagal sutartį“, „grąžinimas už Capital Invest“, nenurodant konkrečios paskirties sutarčių numerių ar kitokių pavedimų identifikavimo paskirčių. Pagal vienintelę franšizės sutartį sumos turėjo būti apskaičiuojamos nuo UAB „CVGI“ apyvartos. Todėl UAB „CVGI“ tūkstančio litų tikslumu pervedamos sumos kelia pagrįstų abejonių dėl jų sąsajų su vienintele sutartimi. UAB „Capital invest“ 2013 m. spalio 31 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 0743 už prekės ženklo naudojimą 2011-2013 m., nors UAB „CVGI“ veiklos nevykdė nuo 2013 m. birželio 12 d., kai buvo atleisti visi darbuotojai ir parduota veiklai būtina prekybos įranga. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. balandžio 24 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad UAB „CVGI“ 2014 m. sausio 27 d. pateiktoje patikslintoje deklaracijoje deklaravo įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 11359,19 Eur (39221 Lt) sumai. Operatyvus patikrinimas buvo atliekamas dėl patikslintos PVM deklaracijos už 2013 m. spalio mėn. ir būtent dėl tokio pat dydžio PVM mokesčio, kuris atvaizduotas UAB „Capital Invest“ sąskaitoje faktūroje Nr. 0743. AVMI patikrinimo akte taip pat konstatuota, kad iš PVM mokėtojų registro UAB „CVGI“ išregistruota 2013 m. lapkričio 21 d. Šios aplinkybės kelią įtarimų, jog minėta sąskaita buvo išrašyta atbuline data, nes išrašius laiku nebūtų kilę būtinybės tikslinti AVMI jau pateiktas ataskaitas, kai UAB „CVGI“ jau buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro. AVMI patikrinimo medžiaga pagrindžią bandymą pagrįsti be pagrindo gautas pinigines lėšas iš UAB „CVGI“ ir teisės į 39220,50 Lt PVM sudengimą UAB „Capital invest“ naudai. UAB „CVGI“ buhalterės G. M. veiksmai patikslininant 2013 m. spalio mėn. mokesčių administratoriui teikiamas deklaracijas likus mažiau nei mėnesiui iki bankroto bylos iškėlimo galimai patvirtina, jog bendrovei nebevykdant veiklos nuo 2013 m. birželio mėn. akivaizdžiai atbuline data stengėsi įteisinti UAB „Capital Invest“ be apskaitos dokumentų pervestas pinigines sumas. Taigi UAB „CVGI“ bankiniai pavedimai į UAB „Capital invest“ banko sąskaitą nesukūrė įmonei jokios naudos, mokėjimai atlikti nesant buhalterinės apskaitos dokumentų, neteisingai atvaizduojant bendrovės buhalteriniuose dokumentuose balansuose tikrąją turtinę bendrovės padėtį ir padarant 72293,21 Eur (249614,01 Lt) nuostolį. Remiantis 2012 m. gegužės 31 d. O. J. pasirašytu ir pateiktu balansu, kuris buvo sudarytas kreipiantis į AB SEB banką dėl paskolos gavimo, 2011 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis (2012 m. gegužės 31 d. balansas „praėję finansiniai metai“), 2012 m. gruodžio 31 d. balansu pateiktu VĮ „Registrų centras“ grafoje atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys nurodoma, kad: 2011 m. gruodžio 31 d. atsargos išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys sudarė 86453,02 Eur (298505 Lt), išankstiniai apmokėjimai atlikti UAB „Capital invest“ balanso datai – 36868,63 Eur (127300 Lt), duomenys atėmus pinigines lėšas pervestas UAB „Capital invest“ – 49584,4 Eur (171205 Lt); 2012 m. gegužės 31 d. atitinkamai 113482,39 Eur (391832 Lt), 36868,63 Eur 127300 Lt, 76613,76 Eur (264532 Lt), t. y. išankstiniai apmokėjimai per 6 mėnesius išaugo 27029,37 Eur (93327 Lt); 2012 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 10275,43 Eur (35479 Lt), 54535,45 Eur (188300 Lt), -44260,02 Eur (-152821 Lt), t. y. remiantis vien tik 2012 m. gruodžio 31 d. AB SEB banko sąskaitų išrašais atsakovo balanse neatvaizduota 44260,02 Eur suma, kuri buvo pervesta UAB „Capital invest“. Taigi akivaizdžiai yra matomi neatitikimai ir nepagrįstai surašyti balanso straipsniai, kurie prieštarauja ne tik balanso sudarymo ir buhalterinės apskaitos vedimui, bet ir logikai. 2012 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis UAB „CVGI“ turtas iš viso sudarė 397772 Lt, 2012 m. birželio 5 d. AB SEB bankas suteikė 45000 Lt, taigi turtas 2012 m. birželio 5 d. sudarė iš viso 128235,63 Eur (442772 Lt). 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovės turtas sudarė iš viso 118902 Lt, t. y. lyginant su 2012 m. gegužės 31 d. balanso duomenis ir gauta paskola, įmonės turtas po 6 mėnesių sumažėjo 93799,24 Eur (323870 Lt). Minėtu laikotarpiu daugėjo kreditorių, kuriems buvo pradelsti atsiskaitymai, todėl piniginės lėšos nebuvo skirtos pradelstoms skoloms padengti. Paskutinis įmonės vadovas A. J. iki šiol neįvykdė dokumentų bei turto perdavimo pareigos, nors buvo išduotas vykdomasis raštas dėl nutarties dalies, kuria įpareigotas šiuos veiksmus atlikti, taip pat 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi jam buvo paskirta bauda.

4Pareiškimas tenkinamas

5Juridinių asmenų registro duomenys tvirtina, jog UAB „CVGI“ įmonių registre įregistruota 2010 m. balandžio 26 d., įmonės direktoriumi nuo įregistravimo iki 2011 m. gruodžio 21 d. buvo V. B., nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2012 m. birželio 4 d. – T. B., nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2013 m. sausio 2 d. – O. J., nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2014 m. balandžio 3 d. – A. J.. Įmonės vienintelis akcininkas nuo įsteigimo yra V. B. (t. I, b. l. 7-10). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi (c. b. Nr. eB2-1487-864/2016) iškėlė UAB „CVGI“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vantolina“, įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus (t. I, b. l. 11-13). Teismas nustatė, kad pagal 2012 m. UAB „CVGI“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės turto vertė buvo 118902 Lt, iš jų 4277 Lt – ilgalaikis turtas ir 114625 Lt – trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 186822 Lt, įmonė patyrė 39280 Lt nuostolių; bankroto bylos iškėlimo dienai įmonės vardu nekilnojamojo turto nebuvo registruota, įmonė turėjo vieną darbuotoją, VSDFV Vilniaus skyriui skola siekė 14270,14 Lt. 2014 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 140007,99 Lt sumai, tame tarpe trečios eilės kreditoriaus UAB „Mediato“ reikalavimas bendrai 56094,42 Lt sumai (t. I, b. l. 14-15).

6Kreditorius UAB „Mediato“ prašo pripažinti UAB „CVGI“ bankrotą tyčiniu nurodydamas, jog įmonės valdymo organai iki šiol neperdavė administratoriui įmonės turto ir dokumentų, įmonės vadovas nevykdė pareigos teikti Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų bei laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonė iki bankroto bylos iškėlimo vykdė atsiskaitymus, pažeisdama CK 6.9301 str. nustatytą atsiskaitymų eiliškumą. BUAB „CVGI“ bankroto administratorius kreditoriaus nurodytiems argumentams pritaria bei papildomai nurodo, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai/netinkamai, įmonė nepagrįstai pervedinėjo dideles sumas UAB „Capital invest“.

7Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 12 d. tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 1-5 p. įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Išvardytų požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės). Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo dėl vadovų tyčinių veiksmų. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-236-686/2015). Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 3 d. taip pat numatyti atvejai, kai preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

8Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2. 87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2. 87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2. 87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3- 298/2006). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai, tačiau vien tik įmonės turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui faktas neteikia pagrindo pripažinti bankrotą buvus tyčinį. Priklausomai nuo konkrečių faktinių aplinkybių įmonės dokumentų neperdavimas gali būti tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis, tačiau tai priklauso nuo to, kokie dokumentai neperduoti ir dėl kokių priežasčių. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 2-217-381/2015).

9Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors įmonei bankroto byla buvo iškelta tik 2014 m. vasario 24 d., tačiau VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami nuo 2012 metų (CK 2.66 str. 4 d.). VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2013 m. sausio 2 d. įmonės vadove buvo O. J., nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2014 m. balandžio 3 d. – A. J., kurie šios bylos nagrinėjimo metu savo pozicijos nepateikė ir bylos nagrinėjime nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimą yra informuoti tinkamai (CPK 122 str. 1 d., 130 str.). A. J., kaip paskutinis įmonės vadovas, taip pat privalėjo tinkamai pagal įstatymų reikalavimus vykdyti vadovo pareigas, įskaitant ir pareigą saugoti įmonės veiklos dokumentus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti įmonės veiklos rezultatus bei tikrąsias įmonės nemokumo priežastis. Tačiau iki šiol, t. y. praėjus beveik 3 metams nuo bankroto bylos iškėlimo, visi įmonės dokumentai ir turtas bankroto administratoriui nėra perduoti. BUAB „CVGI“ bankroto bylos medžiaga tvirtina, jog teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties dalį, kuria įmonės valdymo organai įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą, vykdantys antstolis 2015 m. liepos 29 d. informavo, jog A. J. nepavyksta surasti net ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui paskelbus jo paiešką (bankroto bylos Nr. eB2-1487-864/2016 l. 167-171). Teigiamų rezultatų taip pat nedavė ir 1000 Eur baudos už dokumentų ir turto neperdavimą paskyrimas 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi (t. I, b. l. 18-19). Taigi net nėra žinoma, kur ir pas ką yra visi įmonės dokumentai ir turtas ir ar iš viso jie yra išsaugoti. Nors dalį įmonės dokumentų bei 2013-2014 m. balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas pateikė bendrovės apskaitą tvarkiusi UAB „Grinjona“ vadovė G. M. (t. I, b. l. 178-181), tačiau administratoriui nebuvo perduotos komercinės sutartys, darbo sutartys ir apskaitos dokumentai, kita informacija apie lėšų judėjimą bendrovės kasoje, todėl dalies dokumentų perdavimas neįrodo, jog Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1, 2 p. reikalavimai yra įvykdyti tinkamai. Juolab, G. M. sudarytų 2013 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenys, kurie nurodyti už 2012 m. (skiltis „Praėję finansiniai metai“), visiškai neatitinka įmonės vadovo A. J. Juridinių asmenų registrui pateiktose 2012 m. finansinės atskaitomybės nurodytų duomenų (t. I, b. l. 23-27; t. II, b. l. 26-27). Todėl remtis G. M. pateiktas balansais ir pelno (nuostolių) ataskaitomis pagrindo nėra. Kadangi iki šiol joks įmonės turtas administratoriui nėra perduotas, G. M. perduoti finansinės atskaitomybės dokumentai nėra pasirašyti įmonės vadovo (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 2 p., Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19, 27 str.) bei perduoti ne visi įmonės dokumentai, todėl akivaizdu, jog bankroto administratorius negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, nustatyti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių. Pagal paskutinį Juridinių asmenų registrui pateiktą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą 2012 m. įmonės turto vertė buvo 118902 Lt, iš jų 4277 Lt – ilgalaikis turtas ir 114625 Lt – trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 186822 Lt, įmonė patyrė 39280 Lt nuostolių (t. I, b. l. 144-149). Nors 2014 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas bendrai 140007,99 Lt sumai, t. y. beveik 50000 Lt mažesnei sumai, nei 2012 m. balanse fiksuoti įsipareigojimai kreditoriams, tačiau net 75817,58 Lt sumai įsipareigojimai kreditoriams susidarė už laikotarpį iki 2012 m. gruodžio 31 d. (t. I, b. l. 28-112, 116-143). Nepaisant pradelstų įsipareigojimų minėtiems kreditoriams, taip pat antstolio pritaikyto arešto 12006,4 Lt piniginėms lėšoms įmonės kasoje, paskutinis įmonės vadovas išiminėjo iš kasos dideles pinigų sumas (2013 m. kovo mėn. – 54767,55 Lt ir 54088,81 Lt, 2013 m. balandžio mėn. – 44841,23 Lt), tačiau su kreditoriais neatsiskaitinėjo (t. I, b. l. 169-174). Paskutiniai du įmonės darbuotojai buvo atleisti iki 2013 m. gegužės 6 d. (įmonės vadovą A. J. po bankroto bylos iškėlimo atleido bankroto administratorius), 2013 m. birželio 3 d. buvo parduotas praktiškai visas įmonės ilgalaikis turtas (t. I, b. l. 162-165). VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis įmonė VSD įmokas pradėjo vėluoti mokėti nuo 2013 m. sausio mėn. (t. II, b. l. 51-53). Taigi akivaizdu, jog 2013 m. balandžio 22 d. sudarant 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentus įmonė atitiko nemokios įmonės būklę, nes įmonės skolos ženkliai viršijo viso turto vertę, o didžiosios dalies kreditorių įsipareigojimai nebuvo patenkinti iki bankroto bylos iškėlimo. Nepaisant to, jog įmonė veiklą vykdė toliau, tačiau ši veikla buvo organizuojama pažeidžiant CK 6.9301 str. nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką bei nebuvo siekiama atstatyti įmonės mokumo, dėl ko įsipareigojimai kreditoriams išaugo beveik du kartus. Be to, iš AB SEB banko 2012 m. birželio 5 d. gauta 45000 Lt paskola buvo praktiškai negrąžinama, kadangi bankas į kreditorių sąrašą įtrauktas su 52205,57 Lt suma, iš kurios net 40870,6 Lt sudaro negrąžinta pagrindinė skola (t. II, b. l. 34-36). Teismas nesutinka su kreditoriaus argumentais, jog UAB „CVGI“ nemokumas atsirado pasibaigus 2011 m., kadangi didžioji dalis kreditorinių įsipareigojimų atsirado būtent 2012 m., be to, teismų informacinės sistemos duomenimis iki kreditoriaus UAB „Mediato“ 2014 m. sausio mėn. kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, nei vienas kreditorius nesiekė bankroto bylos iškėlimo UAB „CVGI“, o skolas bandė išieškoti ginčo teisenos tvarka (CPK 179 str. 3 d.).

10Teismui pagrįstų abejonių kelia taip pat UAB „CVGI“ atliktų pervedimų UAB „Capital invest“ (2016 m. gruodžio 28 d. įsiteisėjo sprendimas dėl įmonės pabaigos) naudai teisėtumas. Banko sąskaitos išrašai tvirtina, jog UAB „Capital invest“ naudai nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2012 m. spalio 15 d. atsakovas iš viso pervedė 260240 Lt sumą (9100 Lt buvo grąžinti), mokėjimo pavedimuose nurodant „už nuomą“, „pagal sutartį“, „grąžinimas už Capital Invest“ (t. II, b. l. 9-24). Byloje vienintelė sutartis, iš kurios būtų galima spręsti apie šalių vykdomų pervedimų pagrįstumą, yra 2010 m. birželio 10 d. sudaryta franšizės sutartis, pagal kurią atsakovui buvo suteikta teisė naudoti prekės ženklą „Centrinė“ (t. I, b. l. 153-159). Tačiau Valstybinio patentų biuro duomenimis 2011 m. vasario 14 d. (paraiškos data 2010 m. gegužės 25 d.) prekės ženklo „Centrinė“ savininku buvo UAB „CI energija“, kuri niekada nebuvo suteikusi leidimo naudoti prekės ženklą kitiems asmenims (t. I, b. l. 184-188). Be to, pagal franšizės sutarties 6.1-6.5 p. sąlygas už ženklo naudojimą atsakovas turėjo atsiskaityti kiekvieną mėnesį, mokėdamas 9 proc. nuo gaunamų pajamų. Tuo tarpu UAB „Capital invest“ PVM sąskaitas-faktūras išrašė tik du kartus: 2010 m. gruodžio 31 d. 23629,24 Lt sumai už 2010 m. ir 2013 m. spalio 31 d. 225984,77 Lt sumai už 2011-2013 m. laikotarpį (t. I, b. l. 182-183) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. balandžio 27 d. operatyvaus patikrinimo pažyma tvirtina, jog UAB „CVGI“ 2014 m. sausio 27 d. pateikė patikslintą deklaraciją, kurioje nurodė grąžintiną įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo 39221 Lt PVM sumą, t. y. tą pačią PVM sumą, kuri nurodyta UAB „Capital invest“ 2013 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje. Tas pats patikrinimo aktas tvirtina, jog UAB „CVGI“ iš PVM mokėtojų registro buvo išregistruota 2013 m. lapkričio 21 d. (t. II, b. l. 32-33) Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsiskaitymai su UAB „Capital invest“ vyko neaiškiais pagrindais, o 2014 m. sausio mėn., t. y. likus mėnesiui iki bankroto bylos iškėlimo UAB „CVGI“, įmonei tikslinant deklaracijas už 2013 m. spalio mėn. iš esmės buvo siekiama pagrįsti pervestų lėšų UAB „Capital invest“ teisėtumą.

11Teismas taip pat sutinka su kreditoriaus ir bankroto administratoriaus argumentais dėl UAB „CVGI“ valdymo organų manipuliavimo finansinės atskaitomybės dokumentais. 2012 m. gegužės 31 d. balanse, kurį atsakovas pateikė AS SEB bankui siekdamas gauti paskolą, nurodyta, jog įmonės turto vertė yra 397772 Lt (t. I, b. l. 150-151). Bankas 2013 m. birželio 5 d. suteikė atsakovui 45000 Lt paskolą, t. y. įmonės turto vertė turėjo padidėti minėta suma. Tačiau remiantis Juridinių asmenų registrui pateiktu 2012 m. gruodžio 31 d. balansu (po pusės metų nuo paskolos gavimo) įmonės turto vertė sumažėjo iki 118902 Lt, t. y. net 323870 Lt suma, tačiau su ilgalaikiais kreditoriais atsiskaityta nebuvo. Be to, iš 2011 m. gruodžio 31 d. (žr. 2012 m. gruodžio 31 d. balanso skiltį „Praėję finansiniai metai“), 2012 m. gegužės 31 d., bei 2012 m. gruodžio 31 d. balansų skilčių „Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“ matyti, kad: 2011 m. gruodžio 31 d. atsargos išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys sudarė 298505 Lt, 2012 m. gegužės 31 d. – 391832 Lt, 2012 m. gruodžio 31 d. – 35479 Lt. Tačiau aukščiau minėti atsakovo atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. spalio 15 d. tvirtina, jog atsakovas, mokėjimo paskirtyse nurodydamas „pagal sutartį“ ir „grąžinimas už Capital invest“, iki 2012 m. gegužės 31 d. pervedė UAB „Capital invest“ naudai 127300 Lt, o iki 2012 m. gruodžio 31 d. dar 61000 Lt. Taigi išminusavus vien tik UAB „Capital invest“ naudai pervestas lėšas 2011 m. gruodžio 31 d., 2012 m. gegužės 31 d. bei 2012 m. gruodžio 31 d. balansų skiltyse „Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“ atitinkamai turėjo būti nurodomos šios sumos: 171205 Lt, 264532 Lt, -152821 Lt. Todėl akivaizdu, jog įmonės tiek AB SEB bankui, tiek Juridinių asmenų registrui teikiami finansinės atskaitomybės duomenys neatitiko realios įmonės finansinės būklės, kadangi UAB „Capital invest“ pervestos lėšos buvo atvaizduotos kaip įmonės turtas, nors realiai pervestomis sumomis atsakovas nedisponavo.

12Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti akivaizdžią išvadą, kad UAB „CVGI“ prie bankroto buvo privesta sąmoningai blogai valdant įmonę, įmonės valdymo organai nevykdė įstatymuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, įmonės veikla buvo organizuojama pažeidžiant CK 6.9301 str. nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką, įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, įmonės atsiskaitymai vyko neaiškiais pagrindais, todėl UAB „CVGI“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu (Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 1, 2, 4, 5 p.).

13BUAB „CVGI“ bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindą bankroto administratoriui atlikti detalų įmonės veiklos patikrinimą (Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 5 d.). Pažymėtina, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu dar nereiškia, jog administratoriaus nurodyti bei teismo nustatyti visi įmonės valdymo organų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti, ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 6 d. numato, jog teismas įsiteisėjusią nutartį dėl tyčinio bankroto pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams suinteresuotų asmenų veikloje nustačius nusikalstamos veikos požymių, bus sprendžiamas šių asmenų atsakomybės klausimas.

14Vadovaujantis CPK 290-292 straipsniais, teismas

Nutarė

15Pripažinti BUAB „CVGI“ (j. a. k. 302503245) bankrotą tyčiniu.

16Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

17Įsiteisėjusią teismo nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai.

18Įpareigoti bankroto administratorius per 3 dienas informuoti įmonės kreditorius apie priimtą nutartį.

19Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai