Byla I-27-394/2017
Dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų, trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Žano Kubecko, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant pareiškėjui E. D., nedalyvaujant pareiškėjai E. D., dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Karoliui Kurapkai, dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus bei trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Andraitienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. D. ir E. D. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų, trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Pareiškėjai E. D. ir E. D., atstovaujami advokato Karolio Kurapkos, kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. raštus Nr. 31SD-5873-(14.31.104.) ir Nr. 31SD-5874-(14.31.104.), 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1479-(7.5.) ir 2016 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 1SS-2223-(7.5.), 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2015 m. lapkričio 13 d. prašymus bei 2015 m. gruodžio 29 d. skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjai E. D. ir E. D. skunde bei patikslintame skunde (I t., b. l. 1–5, 57–62) nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas E. D. ir pareiškėjų atstovas advokatas Karolis Kurapka paaiškino, jog su skundžiamais sprendimais nesutinka, nes jie yra nepagrįsti, priimti netinkamai aiškinant materialinės teisės normas, taip pat neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjai 2015 m. lapkričio 13 d. prašymais kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių, prašydami pateikti paaiškinimus bei patikrinti, ar teisingai buvo apskaičiuota vertė grąžintiems natūra žemės sklypams, taikant (netaikant) bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientą žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintos žemės įvertinimo metodikos (toliau – Metodika) 3.3.3 punktą ir 2 priedo 2 punktą „Vandenviečių sanitarinės apsaugos zonose“. NŽT Šiaulių skyrius skundžiamais 2015 m. gruodžio 9 d. raštais atsakė pareiškėjams. Pareiškėjai, nesutikdami su NŽT Šiaulių skyriaus raštais, 2015 m. gruodžio 29 d. skundu kreipėsi į NŽT, taip pat prašydami ištirti, ar NŽT Šiaulių skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjams natūra grąžintų Šiaulių mieste žemės sklypų vertes, pagrįstai netaikė vandenviečių apsauginių zonų koeficiento (K=0,5), taikomo žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimui. NŽT Sprendime nurodė, jog skunde nurodytiems kitos paskirties žemės sklypams koeficientas žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti vandenviečių sanitarinės apsaugos zonose (0,5) neturėjo būti taikomas, taip pat, vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies ir Taisyklių 12 punkto nuostatomis, 2015 m. gruodžio 29 d. skundo dalį dėl žemės sklypų vertės apskaičiavimo paliko nenagrinėtą, nurodydami, kad 2015 m. gruodžio 29 d. skunde pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą pakartotinai nagrinėti skundą dėl žemės sklypų vertės apskaičiavimo. NŽT papildomu skundžiamu sprendimu iš esmės atkartojo NŽT sprendimo teiginius bei nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytiems kitos paskirties žemės sklypams koeficientas žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti – vandenviečių sanitarinės apsaugos zonose (0,5) neturėjo būti taikomas. Pareiškėjas nesutinka su tokia NŽT sprendime bei NŽT papildomame sprendime pateikta argumentacija. Pareiškėjas nesutinka su ginčijamuose sprendimuose išdėstytu ginčui aktualaus Metodikos 3.3.3 papunkčio aiškinimu, nes toks aiškinimas neatitinka teisėkūros technikos principų. NŽT netinkamai aiškino ir taikė Metodikos 3.3.3 papunktį, dėl to NŽT sprendimas ir papildomas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, sprendimų teisinis pagrindas yra nepagrįstas, netinkamai aiškinant ir taikant Metodikos 3.3.3 papunktį. Taip pat pareiškėjai nesutinka su skundžiamo NŽT sprendimo išvada pareiškėjų 2015 m. gruodžio 29 d. skundo dalį dėl žemės sklypų vertės apskaičiavimo palikti nenagrinėtą, nes E. D. 2014 m. vasario 18 d. raštu kreipėsi į NŽT, tačiau šiame kreipimesi nebuvo kalbama apie Metodikos 3.3.3 papunkčio taikymą, be to, NŽT 2014 m. balandžio 22 d. rašte Nr. 1SS-(10.5)-1012 taip pat neužsiminta apie Metodikos 3.3.3 papunkčio taikymą. Analogiškai E. D. 2014 m. vasario 24 d. raštu kreipėsi į NŽT, tačiau šiame kreipimesi taip pat nebuvo kalbama apie Metodikos 3.3.3 papunkčio taikymą, o NŽT 2014 m. balandžio 25 d. rašte Nr. 1SS-(8.5)-1058 taip pat neužsiminta apie Metodikos 3.3.3 papunkčio taikymą. Taigi NŽT netinkamai taikė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 12 punkto nuostatas, dėl to neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjų 2015 m. gruodžio 29 d. skundą.

6Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime bei jų atstovė teismo posėdžio metu su pareikštu skundu bei patikslintu skundu nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad pareiškėjų skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – Šiaulių skyrius) 2015 m. gruodžio 9 d. raštai tėra atsakymai į pareiškėjų 2015 m. lapkričio 13 d. prašymus. Pareiškėjas E. D. kreipėsi į Šiaulių skyrių ir prašė pateikti išsamų, aiškų ir suprantamą paaiškinimą, kokiu Vyriausybės nutarimu vadovaujantis buvo apskaičiuota jo nuosavybės teise valdomų grąžintų natūra žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (padalintas į du sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė, kokiu nutarimu turėjo būti vadovaujamasi, kaip matematiškai vertė buvo apskaičiuota, kaip turėjo būti apskaičiuota, kokie žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimo koeficientai vertei nustatyti buvo taikomi, kokie turėjo būti taikomi, kokios kiekvieno žemės sklypo vertės buvo apskaičiuotos, kokios turėjo būti apskaičiuotos. Tokie pat klausimai buvo pateikti ir pareiškėjos E. D. prašyme (dėl žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai prašė informacijos apie privačius žemės sklypus, į kuriuos jiems buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra, jie neskundė jokių administracinių aktų, neginčijo Nekilnojamojo turto registre išviešintų duomenų apie žemės sklypo vertę, neprašė jų atžvilgiu priimti jokių sprendimų, tik prašė paaiškinimų, kaip buvo ir kaip turėjo būti, ir kokiais pagrindais turėjo būti apskaičiuota žemės sklypų vertė. Prieš priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjai žemės vertės apskaičiavimo neskundė. 2015 m. gruodžio 9 d. raštuose pateikti atsakymai (informacija) jokių neigiamų ar teigiamų teisinių pasekmių pareiškėjams sukelti negalėjo. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius šiuose raštuose pateikė išsamią informaciją apie kiekvieną pareiškėjų prašymuose nurodytą žemės sklypą atskirai, nurodė kiekvieno žemės sklypo nominalios vertės apskaičiavimo formulę, paaiškino kiekvienos formulės reikšmę, nurodė, iš kokių šaltinių ėmė duomenis formulei, paaiškino, kokiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ ir šiuo nutarimu patvirtintos Žemės įvertinimo metodikos (toliau – Metodika) punktais bei Šiaulių miesto tarybos sprendimais buvo vadovaujamasi nustatant indeksuotą (neindeksuotą) žemės sklypų vertę. Pareiškėjai, būdami žemės sklypų savininkais ir turėdami visus žemės sklypų dokumentus, ir be kreipimosi į Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrių turėjo galimybę peržiūrėti nustatytas vertes ir jų apskaičiavimo formules, taikytus koeficientus. Iš esmės nurodytas vienas nesutikimo motyvas – Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius, apskaičiuodamas vertę, naudojo netinkamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 redakciją, turėjo vadovautis naujausia 2002 m. spalio 21 d. nutarimo redakcija, todėl apskaičiuojant žemės sklypų vertes nebuvo taikomas vandenviečių apsauginių zonų koeficientas K=0,5, kuris taikomas žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimui. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, toks skundo argumentas yra nepagrįstas, nes Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius, nagrinėdamas pareiškėjų 2015 m. lapkričio 13 d. prašymus, tik įvertino, ar teisingai buvo apskaičiuota žemės sklypų vertė kiekvieno žemės sklypo vertės nustatymo metu, prieš atkuriant nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus, palygino su pareiškėjų pateiktuose Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta indeksuota žemės verte. Kiekvieno žemės sklypo vertės apskaičiavimo data nurodyta žemės sklypo kadastro duomenų byloje. Žemės sklypų, kurie buvo suformuoti iki 2010 m. liepos 1 d., kadastro duomenys patvirtinti Šiaulių apskrities viršininko įsakymais, o suformuotų po 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus (Šiaulių žemėtvarkos skyriaus) vedėjo įsakymais. Kokiais dokumentais patvirtinti kadastro duomenys, nurodyta Nekilnojamojo turto registro pažymėjimuose ir išrašuose. Žemės sklypų vertę kadastro duomenų bylos parengimo metu apskaičiavo kadastro duomenų bylas rengę matininkai. Nagrinėdami pareiškėjų 2015 m. lapkričio 13 d. prašymus, Šiaulių skyriaus specialistai patikrino kiekvienoje žemės sklypo byloje esantį vertės paskaičiavimą, patikrino į formules įrašytų skaičių reikšmes. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus atsakymai atitiko Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, pareiškėjams buvo suteikta visa išsami informacija apie žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, vertes, todėl toks atsakymas (informacija) nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatų ir 4 straipsnyje įtvirtintų informacijos teikimo principų. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad neteisingai skundžiamuose raštuose nurodyta informacija dėl vandenviečių apsauginių zonų koeficiento K=0,5 taikymo. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius ir Nacionalinė žemės tarnyba, tirdama skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių teritorinio skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. atsakymų, pareiškėjams kitaip aiškinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 ir juo patvirtintos Metodikos 3.3.3 papunkčio neturėjo teisinio pagrindo. Koeficientas žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti – vandenviečių sanitarinės apsaugos zonose (0,5) taikomas skaičiuojant žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertę, tačiau negali būti taikomas Šiaulių mieste esantiems kitos paskirties žemės sklypams, kuriems yra nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XX. Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos“, aprašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Be to, pareiškėjų patikslintame skunde nurodyti duomenys apie kalvotoje Kauno miesto savivaldybės dalyje esančio Aleksoto mikrorajono (AL1 sutartiniu ženklu žymima teritorija turi šlaitą, yra ant kalno prie Nemuno upės) nustatytus koeficientus žemės vertei apskaičiuoti negali būti lyginami su Šiaulių miesto savivaldybės teritorija, kurioje vyrauja lygumos. Dėl skundo teiginių, susijusių su Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 1SS-1479-(7.5.) panaikinimu ir įpareigojimu iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2015 m. gruodžio 29 d. skundą, nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba, siekdama tinkamai išnagrinėti gautą pareiškėjo skundą, 2016 m. vasario 4 d. raštu Nr. lSS-357-(7.5.) kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją su prašymu Nacionalinei žemės tarnybai pateikti minėtų žemės sklypų, esančių Šiaulių mieste, suvestinius pataisos koeficientus šių žemės sklypų padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu. Pareiškėjas 2016 m. vasario 22 d. raštu Nr. lSS-550-(7.5.) buvo informuotas apie Nacionalinės žemės tarnybos vykdomus veiksmus ir apie užprašytą informaciją iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. kovo 31 d. raštu Nr. 1SS-955-(7.5.) pakartotinai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos prašė pateikti informaciją. Nacionalinė žemės tarnyba, nesulaukusi informacijos iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, 2016 m. gegužės 12 d. raštu Nr. lSS-1479-(7.5.) informavo pareiškėją apie tai, kad pareiškėjo skunde nurodytiems kitos paskirties žemės sklypams koeficientas žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti – vandenviečių sanitarinės apsaugos zonose (0,5) neturėjo būti taikomas. Taip pat pareiškėjui nurodė, kad jo skunde keliamas klausimas dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės išsamiai išnagrinėtas ir pareiškėjui atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 1SS-(10.5.)-1012 ir dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės išsamiai išnagrinėtas ir atsakyta E. D. Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 1SS-(8.5.)-1058, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, 12 punkto nuostatomis bei tuo, jog pareiškėjas 2015 m. gruodžio 29 d. skunde nenurodė naujų aplinkybių, pareiškėjo 2015 m. gruodžio 29 d. skundo dalį dėl minėtų žemės sklypų vertės apskaičiavimo Nacionalinė žemės tarnyba paliko nenagrinėtą. Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba rašte nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija iki kreipimosi Nacionalinei žemės tarnybai nebuvo pateikusi duomenų apie suvestinius pataisos koeficientus šių žemės sklypų padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu, todėl tik gavusi prašomą informaciją galės atsakyti į pareiškėjo skundą. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 13 d. raštu pateikė specialistų nuomonę dėl patvirtintų kompleksinių urbanistinių-ekologinių koeficientų. Nacionalinė žemės tarnyba, visapusiškai išnagrinėjusi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, 2016 m. liepos 15 d. rašte pateikė apibendrinančius ir išsamius atsakymus į visus pareiškėjo 2015 m. gruodžio 29 d. skunde keliamus klausimus, kurių neturėjo galimybės pateikti 2016 m. gegužės 12 d. rašte.

7Pareiškėjų skundas ir patikslintas skundas atmestini.

8Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. 31SD-5873-(14.31.104.) ir 2015 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. 31SD-5874-(14.31.104.) – atsakymų į pareiškėjų 2015 m. lapkričio 13 d. prašymus bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 1SS-1479-(7.5.) ir 2016 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1SS-2223-(7.5.), priimtų išnagrinėjus pareiškėjų skundą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

9Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. gegužės 1 d., toliau – Viešojo administravimo įstatymas), Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija, toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. liepos 1 d.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-227 patvirtintos Asmenų aptarnavimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos vieno langelio principu tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

10Byloje nustatyta, jog pareiškėjai E. D. ir E. D. 2015 m. lapkričio 13 d. prašymais (I t., b. l. 17–21) kreipėsi į atsakovą, prašydami pateikti išaiškinimus atsakant į pareiškėjų klausimus, susijusius su jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, grąžintų natūra Šiaulių mieste 1999 m.–2013 m. laikotarpiu, verčių nustatymu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjų 2015 m. lapkričio 13 d. prašymus, atsakymus pareiškėjams pateikė byloje skundžiamuose 2015 m. gruodžio 9 d. raštuose Nr. 31SD-5873-(14.31.104.) ir Nr. 31SD-5874-(14.31.104.) (I t., b. l. 22–28). Nesutikdami su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus raštais, pareiškėjai 2015 m. gruodžio 29 d. skundu (I t., b. l. 30–32) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. vasario 4 d. raštu Nr. 1SS-357-(7.5) (I t., b. l. 15–16) kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, prašydama pateikti nurodytų žemės sklypų, esančių Šiaulių mieste, suvestinius pataisos koeficientus šių žemės sklypų padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2016 m. kovo 3 d. raštu (I t., b. l. 14) informavo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos apie tai, kad skaičiuojant suvestinius pataisos koeficientus žemės sklypų padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu iki 2016 m. sausio 28 d. buvo vadovaujamasi Šiaulių miesto tarybos 1995 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 68 „Dėl urbanistinių ekologinių ir kitų koeficientų tvirtinimo“, 1 priede buvo patvirtinti kompleksiniai urbanistiniai-ekologiniai koeficientai (Keu), neišskirstant koeficientų atskirai, išskyrus koeficientą Kk, kuris patvirtintas sprendimo 2 priede, taip pat informavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija neturi duomenų, kokiomis sudėtinėmis dalimis buvo apskaičiuojami bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientai sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 31 d. raštu Nr. 1SS-955-(7.5) (I t., b. l. 13) kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, prašydama pateikti nurodytų žemės sklypų, esančių Šiaulių mieste, suvestinius pataisos koeficientus šių žemės sklypų padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo momentu. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2016 m. balandžio 18 d. raštu (I t., b. l. 12) informavo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos apie tai, kad Šiaulių miesto savivaldybė kreipėsi į VĮ Registrų centro Šiaulių filialą dėl medžiagos (kadastrinių bylų kopijų) pateikimo, pažymėdama, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija nedisponuoja duomenimis apie minėtų žemės sklypų vertės apskaičiavimą, gavę atsakymą iš VĮ Registrų centro, nedelsdami informuos papildomai. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. SS-1479-(7.5) (I t. b. l. 6–9) pateikė pareiškėjams informaciją dėl vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos koeficiento taikymo pareiškėjų nurodytiems žemės sklypams, 2015 m. gruodžio 29 d. skundo dalį paliko nenagrinėtą, taip pat informavo, jog dėl likusios skundo dalies papildomai paruoš atskirą Nacionalinės žemės tarnybos raštą, kai gaus iš Šiaulių miesto savivaldybės duomenis. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 13 d. raštu (I t., b. l. 193–195), adresuotu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, pateikdama specialistų nuomonę dėl patvirtintų kompleksinių urbanistinių-ekologinių koeficientų, atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių miesto taryba 1998 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 176 49 zonoje kompleksinį urbanistinį-ekologinį koeficientą sumažino iki 1,1, patrauklumo komerciniu gamybiniu požiūriu koeficientą sumažino iki 1,5, Šiaulių miesto valdybos 2000 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 669 tam tikrose zonose esančioms namų valdoms, kurių plotas didesnis nei 0,30 Ha, Keu sumažino iki 1,5, padarė išvadą, kad Šiaulių miesto tarybos 1995 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 68 1 priede patvirtinti kompleksiniai urbanistiniai-ekologiniai koeficientai yra jau įvertinus konstantą – 4, bei lentelėje pateikė suvestinius pataisos koeficientus žemės sklypų padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos skundžiamu 2016 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1SS-2223-(7.5.) (I t., b. l. 63–67), įvertinusi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, pareiškėjams pateikė atsakymus į 2015 m. gruodžio 29 d. skundo dalį dėl pareiškėjams priklausančių žemės sklypų verčių apskaičiavimo, nurodydama žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką bei kadastrinių duomenų (t. y. vertės) nustatymą reglamentuojančius teisės aktus, taip pat pateikė informaciją apie konkretaus prašymuose įvardinto žemės sklypo vertei apskaičiuoti taikytą koeficientą bei įvertino, ar atskirais atvejais matininkas, apskaičiuodamas sklypo vertę, taikė teisingą pataisos koeficientą, išaiškino pareiškėjams, jog jų 2015 m. gruodžio 29 d. skunde nurodytiems kitos paskirties žemės sklypams koeficientas žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti – vandenviečių sanitarinės apsaugos zonose (0,5) neturėjo būti taikomas.

11Pareiškėjai nesutinka su skundžiamuose sprendimuose pateiktais atsakymais, argumentuodami, kad šie sprendimai yra nepagrįsti, priimti netinkamai aiškinant materialinės teisės normas, taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 12 punkto nuostatų.

12Teisėjų kolegija byloje vertina, ar ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. raštas Nr. 31SD-5873-(14.31.104.) ir 2015 m. gruodžio 9 d. raštas Nr. 31SD-5874-(14.31.104.) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. 1SS-1479-(7.5.) ir 2016 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. 1SS-2223-(7.5.) yra teisėti ir pagrįsti.

13Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14, 15 ir 16 dalis, asmenų kreipimaisi į viešojo administravimo subjektus skirstomi į prašymus, skundus ir pranešimus. Analogišką kreipimųsi skirstymą pateikia ir Aprašo 3 punktas. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą, prašymas suprantamas kaip su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus; skundas – kaip asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti; pranešimas – kaip asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Išanalizavus pareiškėjų rašytinių kreipimųsi turinį ir įvertinus juose suformuluotus prašymus, daroma išvada, kad pareiškėjai kreipėsi į viešojo administravimo subjektą dėl informacijos pateikimo. Taigi pastarieji atitinka prašymo sąvoką, įtvirtintą Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatyta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 47.2 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis informaciją apibrėžia kaip žinias, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga <...>.

14Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, skundžiami atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus raštai, atsakant į pareiškėjų suformuluotus klausimus, ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimai vertintini tuo aspektu, ar institucijos pateikė visą pareiškėjų prašomą informaciją, ar atsakymai yra išsamūs ir atitinkantys individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

15Pareiškėjai pirmaisiais bei antraisiais savo 2015 m. lapkričio 13 d. prašymų (toliau – ir prašymai) punktais prašė išaiškinti, kokiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (redakcija) vadovaujantis buvo ir turėjo būti apskaičiuota vertė prašymuose nurodytų žemės sklypų, grąžintų natūra Šiaulių mieste. Atsakydamas į šiuos pareiškėjų prašymus atsakovas nurodė, kad žemės sklypų (visų paskirčių) vertė yra skaičiuojama pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Tenkindamas prašymų 3–4 punktuose suformuluotus prašymus (pateikti prašymuose nurodytų sklypų, grąžintų natūra Šiaulių mieste, vertės apskaičiavimo formules su jose taikomais (pritaikytais) skaičiais, vadovaujantis tuo metu taikytu (privalomu taikyti) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (redakcija), pateikiant matematinį skaičiavimą prašymuose nurodytam kiekvienam žemės sklypui atskirai, pateikiant išaiškinimą, kaip matematiškai buvo ir turėjo būti apskaičiuota šių sklypų vertė), atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo skundžiamuose sprendimuose (raštuose) pateikė detalias formules (pagal Metodiką), kuriomis vadovaujantis yra apskaičiuojama žemės sklypų Šiaulių mieste vertė, taip pat atsakovas patikrino kiekvienoje pareiškėjų žemės sklypo byloje esančius vertės skaičiavimus bei į formules įrašytų skaičių reikšmes, skundžiamuose sprendimuose pateikdamas detalius atsakymus. 5–6 prašymų punktais pareiškėjai prašė paaiškinti, kokie žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimo koeficientai, vadovaujantis tuo metu taikytu (privalomu taikyti) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (redakcija), buvo ir turėjo būti taikomi prašymuose įvardintų žemės sklypų vertėms apskaičiuoti. Atsakydamas į šiuos pareiškėjų prašymus atsakovas nurodė, kad pareiškėjai yra gavę visų jų prašymuose išvardintų grąžintų natūra žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, jose yra žemės sklypų verčių skaičiavimai pagal Metodikos 12 priedą, kuriame yra nurodyti koeficientai, naudoti žemės sklypų verčių apskaičiavimui. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nagrinėdamas pareiškėjų skundą, papildomai užsiprašė medžiagos iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos dėl pareiškėjų žemės sklypams taikytinų žemės sklypo vertės pataisos koeficientų sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu (ir suvestinių pataisos koeficientų) ir skundžiamu 2016 m. liepos 15 d. sprendimu pateikė papildomą detalią informaciją dėl žemės sklypų verčių skaičiavimo. 7–8 prašymų punktais pareiškėjai prašė paaiškinti, kokios prašymuose išvardytų žemės sklypų vertės buvo ir turėjo būti apskaičiuotos kiekvienais metais nuo sklypų grąžinimo datos iki 2015 m. kiekvienam žemės sklypui atskirai. Atsakydamas į šiuos pareiškėjų prašymus atsakovas pateikė pareiškėjams informaciją apie tai, kad grąžintų natūra žemės sklypų vertės buvo apskaičiuotos pagal Metodiką ir kiekvienais metais nėra perskaičiuojamos, nes teisės aktai to nenumato, taip pat paaiškino, jog nominalios žemės sklypų vertės būtų perskaičiuojamos tuo atveju, jeigu Šiaulių miesto savivaldybės taryba pakeistų (patvirtintų) urbanistiniu-ekologiniu (Keu) ar teritorijos patrauklumo komerciniu arba gamybiniu požiūriu (Kk) koeficientus arba Nutarimu būtų pakeista metodika. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nagrinėdamas pareiškėjų skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, papildomai atkreipė pareiškėjų dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2016 m. birželio 17 d. pažymoje Nr. 4D-2016/2-462 „Dėl E. D. skundo prieš Šiaulių miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“ nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje 2014 m. rugsėjo 15 d. konstatavo savivaldybės tarybos 1992 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 280 ir 1995 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 68, kuriais vadovaujantis buvo apskaičiuojamos žemės sklypų vertės, neteisėtumą, o skaičiuojant žemės sklypų vertes vadovautasi minėtais savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintos schemos duomenimis, be to, išaiškino pareiškėjams apie teisę ginčyti žemės sklypų verčių apskaičiavimo teisėtumą teismo tvarka.

16Įvertinus pareiškėjų keltus klausimus ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsakymus, matyti, jog tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė aiškius ir išsamius atsakymus į pareiškėjų prašymuose bei 2015 m. gruodžio 29 d. skunde pakartotinai apibendrintus klausimus. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nagrinėdama ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl papildomos informacijos (t. y. pareiškėjų prašymuose nurodytiems žemės sklypams taikytinų žemės sklypų vertės pataisos koeficientų sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu (ir suvestinių pataisos koeficientų) pateikimo, raštu paaiškino bei patikrino, ar teisingai buvo apskaičiuota vertė grąžintiems natūra žemės sklypams, taikant (netaikant) bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientą žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti, nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis buvo vadovautasi atliekant konkrečius veiksmus, skundžiamuose sprendimuose nurodė, kur pareiškėjai galėtų kreiptis dėl detalesnės informacijos svarstomu klausimu suteikimo, išaiškino sprendimų apskundimo tvarką ir terminus. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsakymų, nagrinėjant pareiškėjų prašymus bei skundą, argumentais bei teisės normų aiškinimu, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakymai pagal Taisyklių 47.2 punktą nepateikti.

17Pasisakydama dėl pareiškėjų skundo argumentų dėl nesutikimo su skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo išvada, kuria nuspręsta pareiškėjų 2015 m. gruodžio 29 d. skundo dalį palikti nenagrinėtą, teisėjų kolegija pažymi, kad pritaria trečiojo suinteresuoto asmens argumentams ir išvadoms, jog Nacionalinė žemės tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundo dalį dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės apskaičiavimo.

18Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktas bei 23 straipsnio 6 dalis numato, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punktas nustato, jog prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Taigi iš šių teisės normų matyti, jog tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis faktinėmis aplinkybėmis ar papildomais argumentais. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, išnagrinėjęs pareiškėjų 2015 m. gruodžio 29 d. skundą, nustatė, kad ankstesniais Nacionalinės žemės tarnybos raštais: 2014 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 1SS-(10.5.)-1012 ir 2014 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 1SS-(8.5.)-1058 (I t., b. l. 33–42) pareiškėjams jau buvo atsakyta (dėl dalies žemės sklypų), todėl pareiškėjų skundo šios dalies pakartotinai nenagrinėjo. Pareiškėjams šiuose raštuose buvo paaiškinta dėl atitinkamų sklypų verčių apskaičiavimo, koeficientų taikymo ir pan. Panašius argumentus pareiškėjai pakartojo ir 2015 m. lapkričio 13 d. prašymuose bei 2015 m. gruodžio 29 d. skunde, todėl jų šios dalys (dėl dalies žemės sklypų) pagrįstai buvo Tarnyboje nenagrinėtos kaip pakartotinės pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šiuo atveju klausimų formuluotė (dėl Metodikos 3.3.3 papunkčio taikymo apskaičiuojant žemės sklypų vertes), neatsižvelgus į jų esmę, negali būti laikoma nauju skundu su trečiojo suinteresuoto asmens netirtomis aplinkybėmis.

19Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nustato bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui. Pagal šio straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr. LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

20Įvertinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. 31SD-5873-(14.31.104.), 2015 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. 31SD-5874-(14.31.104.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 1SS-1479-(7.5.) bei 2016 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1SS-2223-(7.5.) pagrįstumą ir teisėtumą, pripažintina, jog jie priimti tiek atsakovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens kompetencijos ribose, minėtų aktų forma atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, aktų turinys juridiškai pagrįstas, todėl naikinti ginčijamus administracinius aktus ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2015 m. lapkričio 13 d. prašymus bei 2015 m. gruodžio 29 d. skundą nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjų skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

21Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

22Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimo išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų reikalavimai šiuo sprendimu netenkinami, jie netenka teisės į bylinėjimo išlaidų atlyginimą.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

24Pareiškėjų E. D. ir E. D. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

25Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Pareiškėjai E. D. ir E. D.,... 5. Pareiškėjai E. D. ir E. D. skunde... 6. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Pareiškėjų skundas ir patikslintas skundas atmestini.... 8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie... 9. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo... 10. Byloje nustatyta, jog pareiškėjai E. D. ir 11. Pareiškėjai nesutinka su skundžiamuose sprendimuose pateiktais atsakymais,... 12. Teisėjų kolegija byloje vertina, ar ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos... 13. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14, 15 ir 16 dalis,... 14. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, skundžiami atsakovo... 15. Pareiškėjai pirmaisiais bei antraisiais savo 2015 m. lapkričio 13 d.... 16. Įvertinus pareiškėjų keltus klausimus ir atsakovo bei trečiojo... 17. Pasisakydama dėl pareiškėjų skundo argumentų dėl nesutikimo su... 18. Lietuvos Respublikos 19. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nustato bendruosius reikalavimus... 20. Įvertinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 21. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip... 22. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimo išlaidas. ABTĮ 40... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 24. Pareiškėjų E. D. ir 25. Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti...