Byla I-529-402/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,

2sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

3dalyvaujant pareiškėjui N.N.,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N.N.skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

5Teismas

Nustatė

6Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-5, 11).

7Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki šiol atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sąlygomis. Nurodė, jog būnant baudos izoliatoriuje ar drausmės grupėje išleisdavo į lauką pakvėpuoti grynu oru tik 1 valandą per parą, o kitas 23 valandas praleisdavo uždaroje patalpoje. Pataisos namų pastato konstrukcijoje yra asbesto (šiferinis stogas, sienose, kanalizacijoje), tai sukėlė rimtą pavojų jo sveikatai. Lova, stalai ir spintelės, jo nuomone, pirkti 2000-2002 metais, lovos spyruoklės duria, neįmanoma išsimiegoti. Langai vienintelis ventiliacijos šaltinis, nesant ventiliacijos gyvenamojoje patalpoje visada buvo drėgna. Vidutinė temperatūra žiemą būdavo +16?C, +10?C. Buvo draudžiama turėti šiltus pledus. Lokaliniame sektoriuje yra tarakonų, blakių, lovos čiužinyje yra šimtai parazitų, niežėdavo kūną, nusikasydavo iki žaizdų. Kreipėsi į administraciją ir kitus viešojo administravimo subjektus su skundais ir prašymais dėl informacijos apie gyvenimo sąlygas pateikimo, bet pareigūnai atsisakė juos imti ir registruoti, grasino, kad skirs nuobaudą. Nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. balandžio 10 d. jis valgykloje jausdavo nemalonius kvapus, turėdavo gerti arbatą, pieną iš metalinio dubens sriubai, nes nebuvo puodelių. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija numato, kad minimalus vidutinis gyvenamasis plotas vienam suimtajam ar nuteistajam turi būti nemažesnis už 4 kv. m., atskaičius baldų, tualeto ir praustuvės užimamą plotą. Iš pareigūnų elgesio su juo akivaizdu, kad daugeliui iš jų yra sadistinis asmenybės sutrikimas, o reikšminga pareigūnų dalis serga sadizmu. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios žmogaus orumą, sukėlė jam didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo jo sveikatą, todėl jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Anksčiau į teismą kreiptis negalėjo, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, kurie aiškina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio taikymą, nėra išversti į lietuvių kalbą, todėl ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos, pareigūnai grasino, kad jei skųsis į teismą, bus pagal suklastotus kaltinimus skiriamos nuobaudos, bus pavesta neatlygintinai plauti tualetus, nebus išleistas lygtinai į laisvę, bus perkeltas į kitą gyvenamąją patalpą, kurioje bus žeminamas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino, todėl tokio termino negali numatyti ir nacionalinė teisė. Prašė skundą tenkinti.

8Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 15-21) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. iki šiol atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrame sektoriuje. Paaiškino, kad gyvenamosiose patalpose paprastai ne visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto užtenka. Darė išvadą, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta. Pažymėjo, kad pataisos namų kameros įrengtos laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Patalpos vėdinamos per atveriamus langus. Pareiškėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos, susijusios su įkalinimo sąlygomis, yra nepagrįsti. Pareiškėjas į pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistus ginčo laikotarpiu nesikreipė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pataisos namai ar jų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar dėl įstaigos pareigūnų neveikimo ar veikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų žalos faktą. Mano, kad pareiškėjas neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Skundas netenkintinas.

10Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. spalio 24 d. (skundo padavimo teismui dienos), jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti 4 kv. m. gyvenamas plotas, būnant baudos izoliatoriuje ar drausmės grupėje nebuvo suteikiama teisė ilgiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, pastato konstrukcijose buvo asbesto, buvo seni baldai, bloga ventiliacija, todėl patalpose buvo drėgna, žiemą buvo per žema oro temperatūra, valgykloje buvo nemalonus kvapas, nebuvo puodelių arbatai, pienui gerti, buvo tarakonų, blakių, kitokių parazitų, pareigūnams yra sadistinis asmenybės sutrikimas.

11Bylos duomenys (b. l. 16-17, 22) patvirtina, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN atvyko 2007 m. rugsėjo 21 d. ir atlieka bausmę iki šiol (skundą teismui išsiuntė 2016 m. spalio 24 d.).

12Atsakovas prašo teismą pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

13Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.).

14Iš pareiškėjo skundo turinio ir atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. spalio 24 d. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat atvykimo į Pravieniškių PN, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją. Taigi, pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą nuo 2007 m. rugsėjo 21 d., į teismą kreipėsi tik 2016 m. spalio 24 d. (b. l. 7) skundu, t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams.

15Pareiškėjas nurodo, kad negalėjo kreiptis į teismą anksčiau, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika į lietuvių kalbą nebuvo išversta bei, kad pareigūnai jam grasino, jei jis skųsis teismui dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pastebėtina, kad lietuvių kalba yra tinkamai paskelbti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus (pvz., Civilinis kodeksas). Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, buvo sukeltas pavojus jo sveikatai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, jei pareiškėjas jautė tokį diskomfortą, jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2118-520/2015; 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1096/2014; 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1961/2014 ir kt.). Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog pareigūnai jam grasino, jei jis kreipsis į teismą, tačiau konkrečių duomenų patvirtinančių jo nurodytą aplinkybę nepateikė ir neindividualizavo, nenurodė, kada jis ketino kreiptis į teismą ir jam buvo grasinama, be to, akivaizdu, kad jam nebuvo varžoma teisė (grasinama) pateikti skundą šioje byloje, todėl minėti termino praleidimo argumentai vertintini kritiškai ir negali būti laikomi svarbia priežastimi ieškinio senaties termino atnaujinimui.

16Pareiškėjas nurodo, kad senaties termino negali numatyti nacionalinė teisė, nes tokio termino nenumato Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, jog LR Konstitucijai neturi prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat jos tarptautinės sutartys, tarp jų ir Konvencija. Ieškinio senaties terminai Konvencijoje nėra reglamentuojami. Be to, Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. išvadoje yra pasisakęs, kad Konvencija tiesiogiai neformuluoja reikalavimo, kad valstybės vidaus teisės normos paraidžiui atitiktų Konvencijos normų turinį, nes to ir negalima būtų įgyvendinti. Joje taip pat nėra griežtai nurodoma, kokiais būdais turi būti įgyvendinamos Konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisės. Pati valstybė nustato, kokiais būdais ji užtikrins Konvencijos nuostatų taikymą. Konvencijos nuostatos, apibrėžiančios žmogaus teises ir laisves, gali būti taikomos kartu su Konstitucijos nuostatomis, jeigu jos pastarosioms neprieštarauja. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl nagrinėjamu atveju žalos atlyginimui netaikytino nacionalinės teisės aktuose nustatyto ieškinio senaties termino, atmestini kaip nepagrįsti.

17Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. iki 2013 m. spalio 24 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 24 d. iki 2016 m. spalio 23 d.

18CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

19EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).

20Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas, be kita ko, kildina iš gyvenamojo ploto normos trūkumo, nurodo, kad pagal EŽTT praktiką vienam nuteistajam turi tekti nemažiau kaip 4 kv. m. ploto, atskaičius baldų, tualeto ir praustuvės užimamą plotą.

21Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, jog LR Konstitucijai neturi prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat jos tarptautinės sutartys, tarp jų ir Konvencija. Konvencijos nuostatos, apibrėžiančios žmogaus teises ir laisves, gali būti taikomos kartu su Konstitucijos nuostatomis, jeigu jos pastarosioms neprieštarauja (žr., Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvada). Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad vienam suimtajam ar nuteistajam tardymo izoliatoriuje turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m. gyvenamojo ploto, todėl pareiškėjo argumentai nagrinėjamam atvejui taikyti EŽTT jurisprudencijoje vienam nuteistajam taikomą ploto normą, atmestini kaip nepagrįsti.

22Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose konkrečiu pareiškėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

23Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas šiose 2 sektoriaus bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: nuo 2013-10-24 iki 2014-09-22, nuo 2014-09-29 iki 2014-12-23, nuo 2015-07-22 iki 2015-11-03, nuo 2015-11-10 iki 2016-06-30– 6 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 (vienam asmeniui teko 3,15 kv. m. ploto); nuo 2015-01-21 iki 2015-01-26, nuo 2015-02-07 iki 2015-02-09, nuo 2016-06-30 iki 2016-07-04, nuo 2016-07-11 iki 2016-07-13 - 18 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1 (vienam asmeniui teko 3,19 kv. m. ploto) (b. l. 17, 37).

24Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais remiasi. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų. Remdamasis atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis teismas daro išvadą, jog ginčo laikotarpiu gyvenant 6 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 ir 18 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1 pareiškėjui buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

25Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN už režimo pažeidimus pareiškėjas nuobaudas atliko nuo 2-ojo sektoriaus kamerose: nuo 2014-09-22 iki 2014-09-29 kameroje Nr. 11, kurioje vienam asmeniui teko 5,84 kv. m ploto; nuo 2014-12-23 iki 2015-01-21, kameroje Nr. 6, kurioje vienam asmeniui teko 4,73 kv. m. ploto; nuo 2015-01-26 iki 2015-02-07, kameroje Nr. 2, kurioje vienam asmeniui teko 4,72 kv. m. ploto; nuo 2015-02-09 iki 2015-02-22, kameroje Nr. 2, kurioje vienam asmeniui teko 4,72 kv. m. ploto; nuo 2015-02-23 iki 2015-07-22, kameroje Nr. 14, kurioje vienam asmeniui teko 6,03 kv. m. ploto; nuo 2015-11-03 iki 2015-11-10, kameroje Nr. 11, kurioje vienam asmeniui teko 5,84 kv. m. ploto; nuo 2016-07-04 iki 2016-07-11, kameroje Nr. 13, kurioje vienam asmeniui teko 6,25 kv. m. ploto; nuo 2016-07-13 iki 2016-10-23, kameroje Nr. 13, kurioje vienam asmeniui teko 6,25 kv. m. ploto (b. l. 38, 39). Kadangi duomenų apie kartu su pareiškėju tam tikroje patalpoje buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas kameros plotą padalinant iš toje patalpoje esančio miegamųjų vietų skaičiaus. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjui buvo užtikrinama Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma 3,6 kv. m. ir pareiškėjo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose nebuvo pažeista.

26Pareiškėjas nurodo, kad atliekant nuobaudas uždarosios zonos kamerose, į lauką jį išleisdavo tik 1 valandą per parą.

27LVAT, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir Komitetas) mano, jog turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (žr., pvz., 2016 m. balandžio 19 d. administracinė byla Nr. A-618-552/2016). Pastebėtina, kad Komitetas minėtą rekomendaciją teikė pareiškėjo nurodytoje Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] ir nurodė, kad reikalavimas, jog kaliniams mažiausiai vieną valandą per dieną būtų leidžiama būti lauke, yra pripažįstamas kaip pagrindinė jų teisė. Taigi, rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui už kameros ribų, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke, todėl pareiškėjo argumentai dėl teisės į aštuonių valandų buvimą lauke atmestini kaip nepagrįsti.

28Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), nustatančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, 103 straipsnyje. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (BVK 103 str. 3 d.). Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 222 punktą (redakcija, galiojusi iki 2016 m. kovo 31 d.) ir BVK 145 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d.), nuteistiesiems, nuobaudos tvarka perkeltiems į kamerų tipo patalpas, kasdien leidžiama vieną valandą pasivaikščioti. Paties pareiškėjo teigimu, jam buvo skiriama viena valanda pasivaikščiojimui gryname ore, todėl jo teisės dėl pasivaikščiojimo pažeidžiamos nebuvo.

29Pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių PN pastatų konstrukcijose yra asbesto, dėl ko kilo pavojus jo sveikatai.

30Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d., toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte buvo nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pastebėtina, kad asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos. Byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN ginčui aktualiu laikotarpiu būtų vykdomi remonto darbai ar būtų išardyti paviršiai, kurių sudėtyje yra asbesto. Pareiškėjui nenurodžius aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, ir nepateikus asbesto dulkių pasklidimo aplinkoje galimybę patvirtinančių įrodymų, teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje buvo kenksmingų asbesto dulkių, kurios galėjo turėti įtakos jo sveikatai. Šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

31Pareiškėjas nurodė, kad lokaliniame sektoriuje yra tarakonų, blakių, lovos čiužinyje daug parazitų.

32Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN yra sudariusi 2014 m. lapkričio 18 d. sutartį su UAB „Dezinfa“ (b. l. 42-45). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Pagal Pravieniškių PN direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-415 patvirtintą Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą (b. l. 46, 47) gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, sanitariniai techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai platinami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną. Juos dezinfekuoja paskirti darbuotojai. Pagal Nuteistųjų areštu bei nuteistųjų atliekančių nuobaudas uždarosios zonos kamerose skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir pareigų aprašą, patvirtintą Pravieniškių PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-494, nuteistieji kiekvieną dieną eilės tvarka skiriami kameros budinčiaisiais ir privalo tvarkyti kamerą (plauti grindis, valyti dulkes ir sanitarinius įrenginius, išnešti šiukšles, ją vėdinti), apie visus esamoje kameroje įvykusius gedimus ar sugadinimus, nedelsiant pranešti sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiajam padėjėjui ar posto prižiūrėtojui. Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Pravieniškių PN skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui, švaros ir tvarkos patalpose palaikymui. Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog ant kūno būdavo spuogų, kuriuos nusikasydavo iki kraujų, paneigia atsakovo pateikta Sveikatos priežiūros tarnybos pažyma (b. l. 54), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl įkalinimo sąlygų į Sveikatos priežiūros darbuotojus nesikreipė. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl tarakonų, blakių ir parazitų buvimo bei patirtų pasekmių - dėl jų įkandimų atsiradusių spuogų, vertintini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrysti.

33Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo draudžiama turėti šiltus pledus, kad lova, stalai ir spintelės yra senai pirktos, lovos spyruoklės duria, tačiau nepateikė minėtus teiginius pagrindžiančių duomenų. Galiojantys teisės aktai nenumato atsakovui pareigos atitinkamais laikotarpiais naudojamą inventorių keisti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją su prašymu leisti turėti šiltą pledą, dėl lovos ar kito inventoriaus remonto ar pakeitimo, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokius prašymus tenkinti. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog negalėjo turėti šilto pledo, kad lovos, stalai ir spintelės yra per ilgai naudojami, laikytini deklaratyviais ir atmestini.

34Pareiškėjas tvirtina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas tik per langus ir dėl to patalpose atsiranda drėgmė.

35Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą ir Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs.

36Pareiškėjas tik deklaratyviai ir nekonkrečiai nurodė aplinkybes tokias kaip - valgykloje jausdavo nemalonų kvapą, nebuvo puodelių arbatai ir pienui gerti, daugeliui pareigūnų yra sadistinis asmenybės sutrikimas, kurios, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis kreipėsi į administraciją, kitus viešojo administravimo subjektus, tačiau pareigūnai atsisakė juos registruoti, grasino skirti nuobaudas, vertintina kritiškai, nes pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos pateikti skundą teismui, nagrinėjamą šioje administracinėje byloje, jam pasirašytinai buvo įteiktas teismo šaukimas. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokių duomenų pareiškėjas teismui nepateikė. Todėl darytina išvadą, kad minėti pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių ir dėl to, kad šiuo metu pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl valgykloje nemalonaus kvapo, puodelių trūkumo nustatyti negalima, todėl tokios aplinkybės atmestinos kaip deklaratyvios ir nepagrįstos.

37Pareiškėjas nurodė, jog patalpose buvo didelė drėgmė, per žema oro temperatūra žiemos periodu.

38Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo laikomas, netinkamos temperatūros žiemos metu, drėgmės. Byloje nepateikta įrodymų - t.y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012-06-25 įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu Reglamentu, surašytų pareiškėjo buvimo vertinamose gyvenamosiose patalpose ar panašiu laikotarpiu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamos temperatūros, drėgmės galėjo patirti papildomus nepatogumus ir ar iš viso pareiškėjo paminėti trūkumai buvo. Kita vertus, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 str. 2 p., visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu apie netinkamą temperatūrą, drėgmę būtų informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės. Be to, pareiškėjas skunde tik konstatavo, jo manymu, atsakovo atstovo padarytus teisės aktų pažeidimus, bei deklaratyviai nurodė, kad tuo atsakovas pažeidė jo teises, tačiau pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Dėl to pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos temperatūros žiemos periodu, drėgmės laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 57 str.).

39Pareiškėjas teigia, kad netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė jam didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo jo sveikatą. Pravieniškių PN Psichologinės tarnybos 2016 m. gruodžio 15 d. pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas į psichologus dėl nuolatinio streso, pastovios nervinės įtampos pats nesikreipė (b. l. 53). 2016 m. gruodžio 19 d. pažyma patvirtina, kad į Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojus per bausmės atlikimo laiką pareiškėjas taip pat nesikreipė (b. l. 54). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo išvadai, kad kalinimo sąlygos galėjo įtakoti pareiškėjo nurodytus sveikatos ar psichinės būklės sutrikimus.

40Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

41Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

42

43Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

Nutarė

44Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

45Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,... 2. sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui N.N.,... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 5. Teismas... 6. Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas... 7. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 2007 m.... 8. Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 15-21) nurodė, jog su pareiškėjo skundu... 9. Skundas netenkintinas.... 10. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 11. Bylos duomenys (b. l. 16-17, 22) patvirtina, kad pareiškėjas į... 12. Atsakovas prašo teismą pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų... 13. Ieškinio senatis – tai įstatyme 14. Iš pareiškėjo skundo turinio ir atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti,... 15. Pareiškėjas nurodo, kad negalėjo kreiptis į teismą anksčiau, nes Europos... 16. Pareiškėjas nurodo, kad senaties termino negali numatyti nacionalinė teisė,... 17. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių... 18. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės... 19. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija... 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią... 21. Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, jog LR Konstitucijai... 22. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194... 23. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo... 24. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis... 25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN... 26. Pareiškėjas nurodo, kad atliekant nuobaudas uždarosios zonos kamerose, į... 27. LVAT, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, savo... 28. Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore numatyta Bausmių vykdymo... 29. Pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių PN pastatų konstrukcijose yra... 30. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Sveikatos apsaugos ministro 2010 m.... 31. Pareiškėjas nurodė, kad lokaliniame sektoriuje yra tarakonų, blakių, lovos... 32. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN yra sudariusi 2014 m.... 33. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo draudžiama turėti šiltus pledus, kad... 34. Pareiškėjas tvirtina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas... 35. Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą ir Sveikatos apsaugos ministro 2015... 36. Pareiškėjas tik deklaratyviai ir nekonkrečiai nurodė... 37. Pareiškėjas nurodė, jog patalpose buvo didelė drėgmė, per žema oro... 38. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus... 39. Pareiškėjas teigia, kad netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė jam didelius... 40. Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės... 41. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini... 42. ... 43. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str.,... 44. Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 45. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...