Byla e2A-698-638/2018
Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK arba Komisija) 2017 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. DGKS-3184 dalies panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintauto Koriagino,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Headex“ apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Headex“ ieškinį atsakovui R. P. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK arba Komisija) 2017 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. DGKS-3184 dalies panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Headex“ prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos ( toliau- ir DGK) 2017 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. DGKS-3134 (pastaba: tikrasis Nr. DGKS-3184) dalį, kuria iš ieškovės UAB „Headex“ atsakovo R. P. naudai priteista 5 869,57 Eur kompensacija už komandiruotės laikotarpiu nuomoto gyvenamojo ploto nuomos išlaidas bei 683,47 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, atmesti atsakovo reikalavimus ieškovui dėl 5 869,57 Eur kompensacijos už komandiruotės laikotarpiu nuomoto gyvenamojo ploto nuomos išlaidas bei 683,47 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių 2015 m. kovo 20 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. HEAD000483, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į darbą mėsininko funkcijoms atlikti. Atsakovas savo darbines funkcijas vykdė komandiruočių Olandijoje metu, kurių laikotarpiu ieškovė suteikė atsakovui gyvenamąjį būstą. Atsakovas 2017 m. gegužės 15 d. pateikė ieškovei prašymą nutraukti darbo sutartį nuo 2017 m. birželio 16 d., taip pat tą pačią dieną kreipėsi į DGK su prašymu dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo. DGK sprendimo dalis, kuria atsakovui priteista kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes atsakovas per darbo sutarties galiojimo laikotarpį atostogavo 35 dienas, ir už šį laikotarpį ieškovė paskaičiavo ir išmokėjo jam atostoginius, todėl nėra pagrindo priteisti už šį laikotarpį kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. DGK sprendimo dalis, kuria atsakovui priteista kompensacija už komandiruotės laikotarpiu nuomoto gyvenamojo ploto nuomos išlaidas, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes ieškovė suteikė atsakovui nemokamą gyvenamąją vietą Olandijoje, ir už šį būstą mokėjo tretiesiems asmenims. Tačiau atsakovas per darbo sutarties laikotarpį savarankiškai susirado kitą gyvenamąjį plotą ir į jį išsikraustė. Tokiais savo veiksmais atsakovas prisiėmė riziką pačiam mokėti už kito nuomojamo būsto išlaidas, ir ieškovei nėra pareigos šių išlaidų kompensuoti. Ieškovė ir toliau iki pat darbo sutarties nutraukimo momento mokėjo už atsakovui skirtą ir ieškovės nuomojamą būstą. Be to, atsakovas pusantrų metų nereiškė jokių reikalavimų kompensuoti jam kito būsto nuomos išlaidas, o taip pat praleido teisės aktuose nustatytą terminą pateikti prašymą dėl kompensacijos už komandiruotės laikotarpiu patirtas išlaidas.
  3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.
  4. Atsakovas nurodė, jog jis UAB „Headex“ dirbo nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2017 m. birželio 16 d. Per šį darbo laikotarpį jam priklausė kasmetinės atostogos - 62,67 kalendorinių dienų. Duomenų, kad jis kaip darbuotojas būtų pasinaudojęs visomis ar dalimi kasmetinių atostogų, ieškovė nepateikė. Jis pats apmokamų atostogų neturėjo, t. y. jokie apmokėjimai už kasmetines atostogas per visą darbo laikotarpį nebuvo mokami. Ieškovė pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad apskaičiuotas R. P. vidutinis darbo užmokestis yra 4,99 Eur/val., o kompensacija apskaičiuota už 154,54 darbo valandas, todėl bendra kompensacijos suma pagal ieškovę yra 770,07 Eur neatskaičius mokesčių. Komisija nustatė, kad R. P. dirbo 83 procentus to laiko, kurį dirbtų visą darbo laiką dirbantis darbuotojas (1674,00 val. : 2018 val. x 100 proc.). Komisija sprendė, kad R. P. buvo netinkamai apskaičiuota kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, jo prašymą šioje dalyje pripažino pagrįstu ir jo naudai iš darbdavio nutarė išieškoti neišmokėtą kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dalį - 683,47 Eur neatskaičius mokesčių. Dėl atostogų suteikimo ieškovė nepateikė atsakovo prašymų, darbdavio įsakymų ir atlyginimo už atostogas mokėjimo dokumentų, išskyrus išmokėtą kompensacijos dalį, dėl kurios ginčo nėra. Atsakovas, kreipdamasis į darbo ginčų komisiją išieškoti iš darbdavio jo turėtas buto nuomos ir komunalinių mokesčių išlaidas, nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gegužės 1d. bendra nuomos ir komunalinių mokesčių suma yra 13 341,84 Eur. Darbo ginčų komisijai jis pateikė sutuoktinės V. P. banko sąskaitos išrašus apie atliktus mokėjimus už nuomą, elektros, vandens, interneto paslaugas bei nuomos sutarties kopiją. Nuomos sutartimi sutarta nuomos kaina yra 840 Eur per mėnesį. Byloje esantys duomenys paneigia darbdavio argumentus, kad kompensacija už gyvenamojo ploto nuomą R. P. buvo mokama kartu su darbo užmokesčiu. R. P. buvo mokamas tik darbo užmokestis ir dienpinigiai. Jokių kitų duomenų, kad darbdavys kompensuotų R. P. gyvenamojo ploto nuomos išlaidas komisijai nebuvo pateikta. Esant sudėtingai ir darbuotojui sunkiai suprantamai darbo užmokesčio apskaičiavimo sistemai, darbuotojo pasitikėjimas darbdavio paaiškinimais, jog jam gyvenamojo ploto nuomos išlaidos yra kompensuojamos kartu su darbo užmokesčiu, nepaneigia fakto, jog darbdavio taikoma sistema faktiškai tokių išlaidų nekompensavo. Nustatant kompensuojamos sumos dydį, komisija vadovavosi R. P. pateikta 2015 m. gruodžio 16 d. Nuomos sutarties kopija ir pateiktais mokėjimų išrašais ir apskaičiavo, kad už gyvenamojo ploto nuomą nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. R. P. ir jo sutuoktinė sumokėjo 11 739,13 Eur. Kadangi nuomojamame gyvenamajame plote R. P. gyveno kartu su savo sutuoktine, kuri taip pat pateikusi komisijai prašymą dėl tų pačių reikalavimų iš to paties darbdavio, todėl komisijos sprendimu sumokėta nuomos suma dalinta iš dviejų, ir R. P. iš darbdavio nuspręsta išieškoti 5869,57 Eur (11739,13 Eur : 2). Atsakovas nurodo, kad komandiruotas į Olandiją atsakovas su sutuoktine kurį laiką (nuo 2015 m. balandžio 6 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d.) gyveno darbdavio pasiūlytose patalpose. Šios patalpos - tai trijų kambarių butas daugiabučiame name, dviejuose kambariuose gyveno po du asmenis, viename, kur tilpo tik lova - vienas asmuo, tokiame bute viename iš kambarių gyveno atsakovas su sutuoktine. Gyventi tokiomis sąlygomis ilgalaikės komandiruotės metu buvo neįmanoma, nes virtuvė, dušas ir tualetas buvo bendros patalpos. Nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. atsakovas su sutuoktine gyveno išsinuomotame bute.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad prievolė įrodyti, kad atsakovas atostogavo tenka būtent ieškovei. Teismas įsitikino, kad byloje iš tikrųjų nėra (ieškovė nepateikė) nė vieno rašytinio dokumento, atsakovo prašymų, darbdavio parengtų įsakymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo, su kuriais darbuotojas buvo pasirašytinai supažindintas ir kt., patvirtinančių, kad atsakovui jo darbo ieškovės bendrovėje laikotarpiu buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateikti buhalterinės sistemos išrašai, atlyginimo lapeliai ir mokėjimo pavedimų kopijos, nuo 2016 metų per specialią sistemą atsakovui siųsti algalapiai į jo elektroninį paštą, elektroninio susirašinėjimo laiškai nelaikomi tinkamais ir pakankamais dokumentais įrodinėjant atostogų suteikimo faktą. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė yra profesionalus darbdavys, įdarbinantis ir savo žinioje turintis daug darbuotojų (viešai prieinamais 2017 m. gruodžio mėnesio duomenimis ieškovė turėjo virš 2000 darbuotojų), turi prisiimti riziką, kad tinkamai nefiksavo juridiškai reikšmingų atostogų suteikimo faktų. Teismas šiuo atveju nenustatė, kad atsakovas buvo nesąžiningas. Teismas nurodė, kad vadovaujasi atsakovo nurodytais argumentais, jog jis per visą darbo laikotarpį neatostogavo, kadangi ieškovė, kuriai tenka įrodinėjimo našta, neįrodė savo reikalavimo faktinio pagrindo, kaip ir nepaneigė šios atsakovo nurodytos aplinkybės.
  3. Teismas nurodė, kad ieškovei tenka pareiga kompensuoti su gyvenamojo ploto nuoma susijusias išlaidas, nesvarbu, kuriose konkrečiai patalpose gyveno atsakovas, nes nėra jokio atsakovo valia prisiimto įsipareigojimo (sandorio), įtvirtinančio, kad darbdavys apmoka tik už jo pasiūlytą gyvenamąjį būstą. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog atsakovas per darbo sutarties laikotarpį savarankiškai susirado kitą gyvenamąjį plotą ir į jį išsikraustė, nereiškia, kad ieškovei (darbdaviui) išnyko prievolė apmokėti su tuo susijusias komandiruotės išlaidas. Darbo sutarties su atsakovu sudarymo ir vykdymo metu galiojusio DK 220 straipsnio 1 dalis numatė, kad komandiruojamiems darbuotojams yra mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Ieškovės teigimu, atsakovas privalėjo informuoti ieškovą apie jo patirtas faktines gyvenamojo ploto nuomos išlaidas ir pateikti prašymą jas atlyginti iš karto po kiekvienos komandiruotės per 3 darbo dienų terminą. Šios savo pareigos atsakovas esą nevykdė, tokiais savo veiksmais patvirtindamas, kad jokių pretenzijų darbdaviui neturi. Atitinkamai, ieškovė tokios kompensacijos, dėl kurios kreiptasi tik po pusantrų metų, neturi pareigos atlyginti. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių UAB Headex įsakymų dėl darbuotojų komandiruočių matyti, kad šiuose dokumentuose įrašyti komandiruočių laikotarpiai, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas kaip darbuotojas buvo supažindintas su šių lokalių teisės aktų turiniu. Teismo vertinimu, būtent tai lemia, kad nėra faktinio pagrindo taikyti 3 darbo dienų terminą, per kurį atsakovas privalėjo informuoti ieškovą apie jo patirtas faktines gyvenamojo ploto nuomos išlaidas ir pateikti prašymą jas atlyginti, t. y. darbdavys tinkamai neužfiksavo, nuo kurio momento turėjo būti skaičiuojamas 3 darbo dienų terminas.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priimti naujus byloje teikiamus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

108.1. Teismas netinkamai įvertino ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, neįsigilino į ieškovo ir atsakovo darbo santykių specifiką ir nusistovėjusią komunikavimo praktiką, dėl to padarė netinkamas ir klaidingas išvadas, kad atsakovas visų darbo santykių metu neatostogavo ir negavo apmokėjimo už atostogas, nors byloje pateikti banko pavedimai akivaizdžiai įrodo, kad atostoginiai atsakovui buvo išmokėti.

118.2. Teismas sprendime padarė netinkamas išvadas, kad komandiruotės metu atsakovas neįsipareigojo gyventi ieškovo suteiktame būste. Sprendime visiškai nepagrįstai nurodoma, kad darbo aprašymas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kurio turinys nesukuria atsakovo prievolės gyventi konkrečiu darbo aprašyme nurodytu adresu. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie ieškovės siūlomas darbo komandiruotėje sąlygas atsakovo komandiruotės metu, pasirašydamas darbo aprašymą su jomis sutiko, tačiau išsikraustydamas į kitą būstą jis šių sąlygų nesilaikė. Ieškovė neturi pareigos atlyginti tokio būsto nuomos išlaidų.

128.3. Teismas visiškai nevertino to, kad atsakovas, nesilaikydamas su darbdaviu sudaryto susitarimo ir neturėdamas pagrįstos ir teisėtos priežasties savo noru išsikėlė iš darbdavio suteikto būsto, tokiu būdu iš esmės padidindamas savo gyvenamojo būsto Olandijoje išlaidas. Kadangi teismas sprendimu visas šias išlaidas priteisė iš ieškovo, galima teigti, kad atsakovas tokiais savo veiksmais sukėlė darbdaviui žalą.

138.5. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtent jis būtų mokėjęs nuomos mokestį, todėl teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta DGK išvada, neva ieškovė turi atlyginti atsakovui pusę jo sutuoktinės sumokėtos nuomos sumos, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Jeigu ieškovė turėtų atlyginti savarankiškai išsinuomoto būsto nuomos išlaidas (nors ieškovė su tuo visiškai nesutinka), šios išlaidos galėtų būti išieškomos tik pagal atsakovo sutuoktinės, kuri faktiškai atliko mokėjimus už nuomą, reikalavimą, ir tik jai asmeniškai priteisiant šias sumas.

148.7. Atsakovas žinojo apie jo komandiruotės laikotarpius ir laiku nepateikė prašymų atlyginti jo patirtas išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovo žinojimo apie komandiruotės laikotarpius klausimas nebuvo nagrinėjamas, kadangi dėl to nebuvo ginčo. Atitinkamai ieškovas neteikė tai pagrindžiančių įrodymų. Tuo tarpu teismas minėta išvada dėl aplinkybių, kurios nebuvo tirtos byloje, grindė savo sprendimą. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė teikia teismui įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo tik po teismo sprendimo, apie tai, kad atsakovas žinojo kiekvienos komandiruotės Olandijoje pabaigą.

  1. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

159.1. Nei vienas ieškovės pateiktas dokumentas, nei jų visuma nepaneigia darbo ginčų komisijos argumentų ir atsakovo pozicijos dėl nesumokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovės suformuoti atlyginimo lapeliai, kurie nebuvo teikiami atsakovui, neįrodo, kad atsakovui būtų suteikiamos kasmetinės atostogos ar išmokamos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

169.2. Kaip teisingai pažymėjo teismas skundžiamame sprendime, ieškovės pateiktas darbo aprašymas neįrodo, kad atsakovas komandiruotės metu būtų įsipareigojęs gyventi šioje informacijoje nurodytu adresu. Šis dokumentas nėra šalių susitarimas, tai tik informacija komandos nariams, kaip ir pažymėta darbo aprašyme. Tokio informacinio pobūdžio rašto nėra pagrindo traktuoti kaip šalių susitarimo dėl atitinkamų darbo sąlygų ar atsakovo įsipareigojimo.

179.3. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji visą darbo sutarties su atsakovu galiojimo laikotarpį mokėjo nuomos mokestį už atsakovui ir jo sutuoktinei suteiktą būstą. Tuo pačiu ieškovė nesuteikė atsakovui jokių papildomų garantijų ir nepatyrė finansinių išlaidų, nes būste gyveno kiti ieškovo darbuotojai.

189.4. Pažymėtina, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo vienašališkai nuspręsti, kad ji pasirinko tinkamiausią būdą, kaip padengti darbuotojo patiriamas išlaidas gyvenamojo ploto nuomai komandiruotės metu, tai tik ieškovės subjektyvi ir jai naudinga nuomonė, ignoruojanti elementarias darbuotojo teises.

199.5. Jokie dokumentai apie komandiruočių laikotarpius atsakovui nebuvo teikiami susipažinimui. Pareiškimą, kuris suformuotas darbdavio, dėl papildomų dienpinigių atsakovui pateikė pasirašyti darbdavio atstovai. Šis dokumentas neįrodo, kad komandiruotė buvo apibrėžta laike, t. y. turėjo pradžią ir pabaigą ir kad tai įtvirtinta kokiame tai dokumente, prašyme tik nurodytas laikotarpis - „už 2016 m. 6 mėn. komandiruotę“. Tokie prašymai nebuvo rašomi kas mėnesį.

209.6. Nors už buto nuomą buvo mokama iš atsakovo sutuoktinės V. P. banko sąskaitos, tačiau tai buvo bendros sutuoktinių lėšos ir DGK teisingai šias išlaidas priteisė abiejų sutuoktinių naudai lygiomis dalimis po 5 869,57 Eur.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23

  1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą, kurį prašė prijungti prie bylos: atsakovo R. P. prašymą skirti papildomus dienpinigius ( 810 Eur) už komandiruotę 2016 m. 6 mėnesį ( t.3, b.l. 127, čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo tomų ir lapų numeriai). Ieškovės teigimu, šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik perskaičius pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir šiuo įrodymu ieškovė nori patvirtinti, kad atsakovas žinojo kiekvienos komandiruotės Olandijoje pabaigą.
  3. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas vykdavo į komandiruotes Olandijoje, jam buvo mokami dienpinigiai, iš esmės komandiruočių aplinkybės buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl pateiktasis prašymas priimtinas ir vertinamas nagrinėjant apeliacinį skundą.
  4. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad šalių darbo teisiniai santykiai tęsėsi nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2017 m. birželio 16 d. Ieškinys Varėnos rajono apylinkės teismui buvo paduotas 2017 m. liepos 27 ( t.1, b.l. 1). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinio nagrinėjimui taikomos naujojo (2016 m. priimto) Lietuvos Respublikos darbo kodekso (procesą reglamentuojančios) nuostatos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalis). Tačiau materialinė teisė, atsižvelgiant į šalių darbo santykių metu galiojusias teisės normas, taikoma pagal Darbo kodeksą, galiojusį iki 2017 m. liepos 1 d., nes darbo teisės normos neturi atgalinio veikimo galios ( Darbo kodekso 7 straipsnio 2 dalis).
Dėl taikytinos teisės
  1. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl darbo santykiams taikytinos teisės, nes ieškovės atstovės pirmosios instancijos teismo posėdžiuose bei teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, paaiškinimuose teigė, kad už atostogas apmokėdavo pagal Olandijos teisės normas ( t.1, b.l. 4). Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šalių darbo santykiams taikytinos teisės.
  2. Darbo kodekso ( redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 7 str. buvo nustatyta, kad darbo sutarties šalys gali pasirinkti taikytiną teisę tiek visai darbo sutarčiai, tiek jos daliai. Pasirinkimas turi būti išreikštas tiesiogiai arba akivaizdžiai numanomas iš darbo sutarties sąlygų arba kitų aplinkybių. Jei šalys nepasirenka taikytinos teisės, tai ji parenkama vadovaujantis šiais principais: jei darbas nuolatos dirbamas vienoje valstybėje, taikoma tos valstybės darbo teisė, nepaisant to, kad darbuotojas laikinai dirba kitoje valstybėje; jei darbuotojas nedirba nuolatinio darbo nė vienoje valstybėje, taikoma tos valstybės, kurioje yra darbdavio verslo vieta ( buveinė) darbo teisė.
  3. Iš šalių pateiktos darbo sutarties Nr. HEAD000483, sudarytos 2015 m. kovo 20 d., matyti, kad šalys sutartyje aiškiai susitarė, kad bus taikoma Lietuvos Respublikos teisė, pvz., darbo sutarties 3 p. nustatė, kad darbdavys papildomai moka dienpinigius, kuriuos mokėti privaloma pagal LR įstatymus; 8 p.: kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, jų trukmė ir apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 169,171,176 straipsnių nuostatas, 10.1 p.: darbuotojas atleidžiamas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. už šiurkščius darbo pažeidimus, 11 p.: darbdavys visiškai atsiskaitys su darbuotoju pagal DK 141 str. 1 dalį; 13 p. įspėjimo terminai nustatomi pagal LR DK 130 str. nuostatas; 18 p. ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ( t.1, b.l. 9-10). Darbo sutartis 2015 m. liepos 1 d. buvo papildyta 20 ir 21 punktais, kuriuose nustatyta, kad darbo sutarčiai ir tarp šalių susiklosčiusiems darbo santykiams darbuotojo komandiruočių užsienyje metu taikoma valstybės, į kurią darbuotojas komandiruotas teisė tiek, kiek ji reguliuoja švenčių dienas ( t.y. nustato švenčių datas). Visoms kitoms šalių sudarytos darbo sutarties HEAD 000483 nuostatoms ir tarp šalių susiklostantiems darbo santykiams, taip pat ir darbo užmokesčio skaičiavimui ir apmokėjimui dirbant švenčių ir poilsio dienomis, taikoma Lietuvos Respublikos teisė ( t.1, b.l. 11).
  4. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių ginčą nagrinėjo pagal Lietuvos Respublikos darbo teisės normas, nes šalių susitarimas dėl taikytinos teisės yra akivaizdus.
  5. Be to, šalių darbo sutarties 3 p. buvo nustatyta, kad priskaičiuotas atlyginimas ir dienpinigiai skaičiuojami kartu ir neturėtų būti mažesni negu minimalus atlygis, kuris turi būti mokamas pagal tos šalies, į kurią darbuotojas siunčiamas dirbti, įstatymus ( kaip numatyta Direktyvoje 96/71/EB) ( t.1, b.l. 9). Tačiau byloje nebuvo keliamas klausimas dėl apmokėjimo dydžio atitikimo N. K. nustatytoms minimalioms užmokesčio normoms ir minimalios mokamų metinių atostogų trukmės bei kitų N. K. nustatytų minimalių garantijų darbuotojams, todėl kolegija dėl to nepasisako.
Dėl kasmetinių atostogų apmokėjimo
  1. Darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Darbo kodekso 177 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija.
  2. Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovės bendrovėje iš viso dirbo 814 kalendorinių dienų ( 2 metus 2 mėnesius ir 24 dienas). Pagal LR DK 166 str. 1 dalį kasmetinių atostogų trukmė - 28 kalendorinės dienos, skaičiuojamos už kiekvienus darbo metus nepriklausomai nuo to, kiek darbo valandų per tuos metus darbuotojas dirbo ( DK 169 str.). Todėl atsakovui už visą darbo laikotarpį turėjo būti suteikta 62,44 kalendorinių dienų atostogų.
  3. Ieškovė byloje nepateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščių, sudarytų pagal Lietuvos Respublikos teisę. Ieškovė pateikė, kaip ji pati nurodo, Olandijos darbdavio sudarytus žiniaraščius ( t.2, b.l. 4-50). Pastebėtina, kad iš žiniaraščių neaišku, kada jie sudaryti, nes nurodyti tik savaičių numeriai, nenurodyta, kokių metų tai savaitės. Tam tikromis savaitėmis nurodyta, kad atsakovas R. P. nedirbo, tačiau nenurodyta, kokiu pagrindu jis nedirbo (pravaikšta, prastova, suteikta laisva diena, atostogos ar pan.). Iš ieškovės pateikto el. susirašinėjimo matyti, kad atsakovo sutuoktinė V. P. reiškė prašymus dėl atostogų ( t.2, b.l. 59-63), o ieškovės darbuotoja L. V. el. laiškais nurodydavo, kada turi dirbti, o kada ne ( t.2, b.l. 151). Be to, atsakovo sutuoktinė V. P. 2017 m. gegužės 29 d. elektroniniame laiške rašė: „mes atostogų buvome nuo 2015-08-24 iki 2015-09-08 kitos 2016-04-29 iki 2016-05-09 dviems mėnesiams 2016-09-16 iki 2016-11-21, ir grįžome namo ir išėjome iš darbo 2017-05-10“ ( kalba netaisyta, t.2, b.l. 62). Ieškovė nepateikė duomenų, kad buvo išleisti įsakymai suteikti atostogas atsakovui ir kad tie įsakymai buvo įteikti R. P.. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė tinkamai nefiksavo juridiškai reikšmingų atostogų suteikimo faktų, kitaip tariant, susitarusi su darbuotoju, kad bus taikoma Lietuvos Respublikos teisė, be kita ko, ir dėl kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos, pati šio susitarimo nesilaikė.
  4. Tačiau iš pateiktų Olandijoje pildytų darbo laiko išklotinių ir elektroninio susirašinėjimo vis dėlto galima spręsti, kad šalys buvo susitarę dėl atostogų ir atsakovas R. P. kartu su savo sutuoktine V. P. faktiškai atostogavo 2015 m. rugpjūčio 24- rugsėjo 8 dienomis ( tai atitiktų 35 ir 36 savaitę darbo laiko išklotinėse, kai pažymėta, kad R. P. nedirbo, t.2, b.l. 4 ir 7), 2016 m. balandžio 29- gegužės 9 d. ( tai atitiktų 18 savaitę, t.2, b.l.16), 2016 m. rugsėjo 16-lapkričio21 ( tai atitiktų 38-46 savaites, t.2, b.l. 22, 25, 28, 31, 34, 37, 40, 43, 46 ).
  5. Iš ieškovės pateiktų atlyginimo lapelių ( t.1, b.l. 34-41) matyti, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį atsakovui buvo paskaičiuoti ir išmokėti atostoginiai už 48 val. po 2,99 Eur, 2016 m. gegužės mėnesį- už 40 val. po 2,75 Eur, 2016 m. rugsėjo mėnesį - už 40 val. po 4,42 Eur, 2016 m. lapkričio mėn. – už 72 val. po 3,95 Eur. Ieškovė pateikė savo banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodoma, kad atsakovui R. P. per jo darbo laikotarpį buvo mokama alga, dienpinigiai ir avansas ( t.1, b.l.27-33), kitos paskirties mokėjimų nebuvo nurodoma. Tačiau pagal išmokėtas sumas, atsakovo dirbtas valandas ir darbo sutartyje bei jos pakeitimuose šalių sutartą valandinį apmokėjimą bei susitarimą mokėti 50 proc. dienpinigių normos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos teisę, matyti, kad atsakovui buvo mokamas darbo sutartyje sutartas atlyginimas už valandą, dienpinigiai ir atostoginiai. Pvz., 2015 m. rugpjūčio mėnesį buvo išmokėta 850,75 Eur algos ir dienpinigių bei 46,75 Eur avanso, iš viso 897,5 Eur ( banko sąskaitos išrašas). Suskaičiavus atsakovo atlyginimą už darbo valandas 305,83 Eur ( 119 val. po 2,57 Eur), atostoginius 143,52 ( 48 val. po 2,57), atlyginimą už viršvalandžius 20,56 Eur, ir 50 proc. dienpinigių, nustatytų pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ nustatytas normas Nyderlandų karalystei 54 Eur/2, t.y. po 27 Eur per darbo dieną, iš viso už 119 val. būtų 401,62 Eur, bendra suma sudarytų 871,53 Eur. Šiame kontekste teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovui buvo apmokėta už 48 val. atostogų 2015 m. rugpjūčio mėnesį.
  6. Už 2016 m. gegužės mėnesį atsakovui buvo išmokėta 1390,39 Eur algos ir dienpinigių ( banko sąskaitos išrašas). Suskaičiavus atsakovo atlyginimą už darbo valandas 397,88 Eur ( 142,06 val. po 2,80 Eur), atostoginius 110 Eur ( 40 val. po 2,80), dienpinigius 1167,95 Eur, bendra suma sudaro 1675,83 Eur, iš kurių 285,44 Eur buvo išskaičiuota ( dėl išskaičiavimų už gyvenamąjį plotą kolegija pasisakys kitame šios nutarties skyriuje). Spręstina, kad atsakovui buvo apmokėta už 2016 m. gegužės mėnesį 40 val. atostogų.
  7. Už 2016 m. rugsėjo mėnesį atsakovui buvo išmokėta 1136,16 Eur ( banko sąskaitos išrašas, t.1, b.l.27). Ši suma paskaičiuota kaip atlyginimas 295,64 (už 97,15 valandų po 3,04 Eur), atostoginiai 176,80 Eur (40 val. po 4,42 Eur), ligos pašalpa, vienkartinis priedas, dienpinigiai 864 Eur. Konstatuotina, kad atsakovui faktiškai buvo apmokėta už 40 val. atostogų.
  8. Už 2016 m. lapkričio mėnesį atsakovui buvo išmokėta 579,54 Eur, ši suma paskaičiuota kaip 196,89 Eur atlyginimas (64,46 val. po 3,05 Eur), 284,40 Eur atostoginiai ( už 72 valandas po 3,95 Eur), dienpinigiai 540 Eur ( ši suma viršija minėtą 27 Eur už kiekvieną darbo dieną, žr. 21 pastraipą). Konstatuotina, kad atostoginiai atsakovui buvo išmokėti už 72 valandas.

    24

  9. Bendra atsakovui apmokėtų atostogų valandų suma sudaro 200 valandų, tai sudaro 25 darbo dienas po 8 valandas. Perskaičiavus į kalendorines dienas tai sudarytų 35,71 kalendorinę dieną ( 25 dienos dalinama iš metinio darbo dienų koeficiento 0,7). Atsakovui buvo išmokėta iš viso 714,72 Eur atostoginių ( po 3,57 Eur už valandą). Kadangi atsakovui per visą darbo laikotarpį priklausė 62,44 kalendorinių dienų atostogų ( žr. 19 pastraipą), atleidžiant iš darbo jam turėjo būti išmokėta piniginė kompensacija už 26,73 kalendorinę dieną atostogų. Ieškovė nurodė, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis atleidžiant iš darbo buvo 4,99 Eur už valandą ( t. 1, b.l. 47), atsakovas šio paskaičiavimo neginčijo, todėl už nepanaudotas atostogas turėjo būti paskaičiuota 746,94 Eur (26,73 dienų x 8 valandų darbo dienos trukmė x 4,99 Eur vidutinis valandos atlygis x 0,7 kasmetinių atostogų koeficientas). Ieškovė paskaičiavo 770,07 Eur, todėl spręstina, kad už nepanaudotas atostogas apmokėjo iš esmės tinkamai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas nepriteisiant kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
  10. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės skaičiavimai neatitiko Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų, nebuvo tinkamai įformintas atostogų suteikimas, atostoginiai nebuvo išmokami prieš prasidedant atostogoms, apmokėjimas buvo skaičiuojamas pagal darbo valandas, todėl perskaičiuojant į kalendorines dienas gaunami skaičiai su dešimtainėmis dalimis, dėl ko atsiranda sumų nesutapimų. Tačiau, viena vertus, atsakovas byloje nurodytų darbo valandų ir darbo laiko išklotinių, parodančių, kada faktiškai buvo dirbama, o kada ne, neginčijo, taip pat nepateikė įrodymų, kad nurodytomis savaitėmis, kai nedirbo Olandijoje, dirbo Lietuvoje, todėl labiau tikėtina, kad tomis savaitėmis atsakovas atostogavo. Antra vertus, iš pateiktų įrodymų galima nustatyti aplinkybes, kad atsakovas už tuos mėnesius, kai dalį laiko atostogavo, gavo ir atlyginimą už atostogas. Reikalavimų dėl atostoginių neišmokėjimo prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios ( DK 176 str. 2 dalis), byloje nebuvo keliama, todėl kolegija dėl to nepasisako.
  11. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip jau yra pabrėžęs kasacinis teismas, taikant darbo teisės normas vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010). DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas; šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2014).

25Dėl gyvenamojo ploto nuomos

  1. Šalių darbo sutarties 3 p. šalys susitarė, kad priskaičiuotas atlyginimas ir priskaičiuoti dienpinigiai nėra skirti padengti kelionės, maisto ir apgyvendinimo išlaidas ( t. 1, b.l.9). Ieškovė pateikė darbo aprašymą, kuriuo įrodinėjo, kad atsakovui buvo suteiktas gyvenamasis plotas adresu ( - )( t.1, b.l.53). Tačiau iš darbo aprašymo negalima suprasti, kokia yra konkrečiai atsakovui suteikiamo gyvenamojo ploto nuomos kaina, kitaip tariant, šalių susitarimas dėl suteikiamo gyvenamojo ploto nuomos kainos yra neužfiksuotas ir vėliau bylos eigoje neįrodytas. Sudarydamas darbo sutartį ir gavęs darbo aprašymą, atsakovas negalėjo suprasti, kokios piniginės vertės gyvenamąja patalpa bus aprūpintas darbo užsienyje metu.
  2. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kiek konkrečiai mokėjo už būtent atsakovui R. P. nuomotą būstą. Ieškovės pateikti įrodymai, kad buvo sudaryta sutartis su UAB „Baltic consulting investment“, pastarajai mokėta už paslaugas 2016 m. gegužės- rugsėjo mėnesiais ( t.1, b.l. 20-26), nuo 2015 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. vidutiniškai buvo apgyvendinama 330 darbuotojų ( t.1, b.l. 42), apgyvendinimo paslaugos buvo suteiktos ir atsakovui ( t.1, b.l. 51), nėra pakankami nuspręsti, kokia konkrečiai pinigų suma už būstą buvo sumokėta būtent už atsakovui paskirtą plotą. Ieškovės atstovė 2017 m. spalio 16 d. teismo posėdyje paaiškino, kad įmonė suteikė atsakovui gyvenamąją vietą ir už ją apmokėjo ( garso įrašo nuo 13:44:01 min., nuo 59:20 min.). Tačiau iš ieškovės pateiktų atlyginimo lapelių ( t.1, b.l. 35-37) matyti, kad iš atsakovo darbo užmokesčio būdavo atliekami atskaitymai už apgyvendinimą: pvz., 2016 m. gegužės mėnesį atskaityta 161 Eur, 2016 m. rugsėjo mėnesį atskaityta 210 Eur, 2016 m. lapkričio mėnesį atskaityta 206,70 Eur. Todėl ieškovės teiginiai teismo posėdyje, kad apgyvendinimas buvo apmokamas darbdavio, prieštarauja pačios ieškovės pateiktiems įrodymams.
  3. Be to, iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2015 m. spalio 21 d. atsakovo sutuoktinė V. P. rašė ieškovo darbuotojai G. S. be kita ko: „nes priversti nuomotis butą, kadangi atsivešim sūnų“ ( t.12, b.l. 74), 2015 m. lapkričio 11 d. atsakovo sutuoktinė V. P. tai pačiai darbuotojai rašė be kita ko: „gal šiandien čia prie darbo pavyks išsinuomoti butą“ ( t.2, b.l. 63). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad prieštaravo V. P. išreikštai valiai pačiai nuomotis būstą. Ieškovo darbuotojos G. S. 2016 m. rugpjūčio 18 d. el. laiško „apie kokius nuompinigius jūs kalbate, aš nieko nežadėjau“ ( t.1, b.l. 140) nepakanka suprasti, kad ieškovė kaip darbdavys prieštaravo, kad atsakovas su sutuoktine patys nuomotųsi būstą. Priešingai, 2016 m. rugsėjo 2 d. G. S. el.laiške V. P. rašoma, kad „už būstą nurodytos sumos algalapiuose nėra konkrečios sumos, kurias darbuotojai gauna, o administracinis mokestis, kuris atskaičiuojamas- minusuojamas iš darbuotojų darbo užmokesčio; darbo užmokestis didinamas dviem būdais – arba mažinamas išskaitymas už būstą arba didinamas darbo užmokestis“; konkrečiai V. P. buvo nurodyta: „kadangi išsikraustėte gyventi kitur ( kur beje, jei jau pamiršote aš jums padėjau su reikalingais raštais bei pažymomis) sutarėme mokėti kiekvienam po priedą“ ( t.1, b.l. 141-143). Kolegija sprendžia, kad G. S. laiškas patvirtina tokias aplinkybes: ieškovė atskaitydavo mokesčius už būstą iš darbuotojų atlyginimo; ieškovė neprieštaravo atsakovo ir jo sutuoktinės apsigyvenimui jų pačių surastame būste ( net ir padėjo būstą susirasti ir jokių reikalavimų dėl būsto kainos nekėlė), buvo sutartas priedas kiekvienam už būstą, tačiau nenustatyta, kokio dydžio priedas. Tokie šalių veiksmai leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė iš esmės sutiko padengti bet kokio dydžio atsakovo išlaidas už būsto nuomą.
  4. Dėl atskaitymų už būstą iš atsakovo atlyginimo šioje byloje ginčo nėra, todėl kolegija dėl to nepasisako. Nors teismui nėra pateikti visų atsakovo darbo laikotarpio mėnesių atlikti atskaitymai už būstą, tačiau iš kelių pateiktų mėnesių ( žr. 30 pastraipą) matyti, kad ieškovė padengdavo savo išlaidas atsakovo būstui atskaitydama iš jo atlyginimo, todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai apie patirtą žalą yra nepagrįsti.
  5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad darbdavys turėjo prievolę apmokėti atsakovo komandiruotės išlaidas pagal galiojusio DK 220 straipsnio 1 dalį, numačiusią, kad komandiruojamiems darbuotojams yra mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Su šia išvada kolegija sutinka iš dalies ir pažymi, kad ieškovė pati teikė į bylą įsakymus dėl darbuotojų komandiruočių, pagal kuriuos atsakovas buvo siunčiamas dirbti Olandijoje ( t.2, b.l. 54-58). Pastebėtina, kad ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovo supažindinimą su šiais įsakymais. Ieškovės pateiktas papildomas įrodymas - atsakovo 2016 m. birželio 30 d. prašymas skirti jam papildomus dienpinigius už 2016 m. birželio mėn. komandiruotę į Olandiją ( t.3, b.l. 127) – patvirtina tik vienkartinį atsakovo pageidavimą gauti papildomus dienpinigius, tačiau nerodo, kad atsakovas žinojo apie kiekvieną jam paskirtą komandiruotę ir kad atsakovui buvo išaiškinta pareiga po komandiruotės pateikti ataskaitą ir turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad atsakovas yra praleidęs terminus prašyti komandiruočių metu turėtų išlaidų atlyginimo.
  6. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ ( redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 2 dalyje buvo nustatyta, kad komandiruote į užsienį nelaikomas darbuotojo išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų į užsienį, jeigu jis vienoje vietoje užsienyje būna ilgiau kaip 183 dienas, išskyrus darbuotojus, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis. Atsakovo darbas nebuvo kilnojamojo pobūdžio, nebuvo susijęs su kelionėmis, ir jis, sprendžiant pagal ieškovės pateiktas darbo laiko išklotines, Olandijoje dirbo daugiau negu 183 dienas, todėl atsakovo darbas Olandijoje negalėtų būti laikomas tarnybine komandiruote. Atitinkamai teisine prasme nebūtų pagrįsta darbuotojui taikyti reikalavimą per tris dienas po išvykos pateikti išlaidas pagrindžiančius įrodymus ir prašyti kompensacijos, šiuo atveju galėtų būti taikomas bendrasis darbo teisėje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas ( DK 27 str. 2 dalis). Be to, atsakovo gyvenamojo būsto nuomos išlaidoms negalėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ nustatyta gyvenamojo ploto dienos norma, kuri N. K. nuo 2015 m. lapkričio 1 d. buvo nustatyta 162 Eur per dieną.
  7. Kaip minėta, iš šalių darbo sutarties, jos pakeitimų ( t.1, b.l.11-13), ieškovės pateiktų į bylą įrodymų ( 30 pastraipa), šalių susirašinėjimo (31 pastraipa), nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio gyvenamojo ploto nuomos išlaidas šalys susitarė taikyti atsakovui dirbant Olandijoje. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės konkliudentiniais veiksmais išreikštą sutikimą, kad atsakovas gyventų paties išsinuomotame būste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą nepriteisti atsakovui faktiškai patirtų nuomos išlaidų ( 5869,57 Eur) pagal pateiktus byloje įrodymus.
  8. Ta aplinkybė, kad nuomos mokesčius sumokėjo atsakovo sutuoktinė, nesudaro kliūčių pusę šių išlaidų priteisti atsakovui, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas jo darbo laikotarpiu ir patirdamas būsto nuomos išlaidas buvo nutraukęs santuoką ar sudaręs vedybinę sutartį dėl kitokio turto režimo. CK 3.88 str. 2 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ieškovė sutuoktinių R. ir V. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos nepaneigė. Todėl spręstina, kad už būsto nuomą Roterdame sumokėtos sumos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių R. ir V. P. nuosavybė, ir pagrįstai jiems priteista kompensuoti lygiomis dalimis.
Dėl bylos baigties
  1. Kaip jau minėta šios nutarties 13 pastraipoje, šios bylos procesas vyksta pagal naujojo (2016 m. priimto) Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalis).
  2. Darbo kodekso 231 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o 7 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Todėl pirmosios instancijos teismas, net ir priimdamas sprendimą, kuriuo iš esmės pritariama darbo ginčų komisijos sprendimui, turi sprendimo rezoliucinėje dalyje pakartoti darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucinę dalį, t.y. nurodyti sumas, kurios priteisiamos iš darbdavio darbuotojui.
  3. Teisėjų kolegija, pagal DK 231 straipsnio nuostatas pakeisdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nutarties rezoliucinėje dalyje nurodo, kad ieškinys yra tenkinamas iš dalies, ir nurodo, kokios sumos yra priteisiamos iš ieškovės atsakovui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą ar priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Laikytina, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas 10,43 proc. ( ieškiniu prašyta panaikinti DGK sprendimą, kuriuo iš ieškovės priteista 6553,04 Eur (5 869,57 Eur kompensacija už komandiruotės laikotarpiu nuomoto gyvenamojo ploto nuomos išlaidas bei 683,47 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas), priimtas sprendimas keičiamas ir priteista suma mažinama iki 5869,57 Eur). Šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams ( CPK 93 straipsnis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Ieškovės išlaidos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudarė 147 Eur žyminio mokesčio ( t.1, b.l. 45), 1506,45 Eur išlaidos advokato pagali bylą nagrinėjant DGK, 2002,74 Eur išlaidos advokato pagalbai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ( t.3, b.l. 93-98), 147 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ( t.3, b.l. 128) ir 907,50 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
  3. Išlaidos, turėtos ginčą nagrinėjant DGK, ieškovei nepriteistinos ( DK 217 str. 3 dalis).
  4. Išlaidos už proporcingą dalį žyminio mokesčio (nuo 294 Eur) iš atsakovo nepriteistinos, nes darbuotojai bylose dėl reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ( CPK 83 str. 1 d. 1 p.).
  5. Kitos išlaidos ( advokato pagalbai) sudaro iš viso 2910,24 Eur. Ieškovei iš atsakovo priteistina 303,54 Eur bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintiems reikalavimams ( 10,43 proc.).
  6. Atsakovo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 400 Eur advokato pagalbai ( t.2, b.l. 153) ir už atsiliepimą į apeliacinį skundą - 200 Eur už advokato pagalbą ( t.3, b.l. 139-140), iš viso 600 Eur. Proporcingai atmestiems reikalavimams atsakovui iš ieškovės priteistina 537 Eur ( 89,57 proc.). Atlikus priešpriešinių prievolių dėl bylinėjimosi išlaidų mokėjimo įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 233,46 Eur bylinėjimosi išlaidų ( CK 6.130 str.).
  7. Teismo patirtos išlaidos abiejų instancijų teismuose, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,18 Eur. Valstybei iš ieškovės priteistina 5 Eur (CPK 93 str.).

26Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Nutarė

27Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

28Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

29Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Headex“, įmonės kodas 242156050, atsakovui R. P., asmens kodas ( - ) 5 869,57 Eur ( penkis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 57 ct) kompensaciją už gyvenamojo ploto nuomą ir 233,46 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus ir 46 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

30Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

31Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Headex“, įmonės kodas 242156050, 5 Eur ( penkis eurus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

32Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė UAB „Headex“ prašė panaikinti Lietuvos... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m.... 8. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9.
      1. Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu... 10. 8.1. Teismas netinkamai įvertino ieškovo į bylą pateiktus įrodymus,... 11. 8.2. Teismas sprendime padarė netinkamas išvadas, kad komandiruotės metu... 12. 8.3. Teismas visiškai nevertino to, kad atsakovas, nesilaikydamas su darbdaviu... 13. 8.5. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtent jis būtų... 14. 8.7. Atsakovas žinojo apie jo komandiruotės laikotarpius ir laiku nepateikė... 15. 9.1. Nei vienas ieškovės pateiktas dokumentas, nei jų visuma nepaneigia... 16. 9.2. Kaip teisingai pažymėjo teismas skundžiamame sprendime, ieškovės... 17. 9.3. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji visą darbo... 18. 9.4. Pažymėtina, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo vienašališkai... 19. 9.5. Jokie dokumentai apie komandiruočių laikotarpius atsakovui nebuvo... 20. 9.6. Nors už buto nuomą buvo mokama iš atsakovo sutuoktinės V. P. banko... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 23.
        1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad... 24.
        2. Bendra atsakovui apmokėtų atostogų valandų suma sudaro 200... 25. Dėl gyvenamojo ploto nuomos
          1. Šalių darbo... 26. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 28. Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą... 29. Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės... 30. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 31. Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės... 32. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....