Byla 3K-3-275/2013
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties nutraukimo teismo sprendimu, išeitinės išmokos ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 3 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties nutraukimo teismo sprendimu, išeitinės išmokos ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, taikymo ir aiškinimo.

6Ieškovas S. K. nuo 1997 m. sausio 8 d. dirbo atsakovo įmonėje statybos priežiūros inžinieriumi, o nuo 1998 m. vasario 1 d. – Perkrovimo cecho viršininko pavaduotoju. 2011 m. rugpjūčio 31 d. AB „Klaipėdos nafta“ buvo parengta ataskaita apie tyrimą dėl AB „Klaipėdos nafta“ terminale naudojamų kompresorių kuro įvežimo, perdavimo, sunaudojimo. Joje nurodyta, kad 2011 m. liepos 7 ir 14 d. R. K. kompresoriams skirto ir pirkto kuro į bendrovės teritoriją neįvežė, o S. K. dokumentaliai įformino neįvežto kuro išdavimą R. K. ir jo suvartojimą. Taip S. K. organizavo dyzelinio kuro vagystę. Jis savo kaltės dėl vagystės padarymo nepripažino. Generalinis direktorius 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. P4-156 už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, remdamasis DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

7Darbuotojas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. P4-156, pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, į darbą negrąžinti, o darbo sutartį laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti išeitinę išmoką, vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino atsakovo generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. P4-156, pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovo prašymu į darbą jo negrąžino, darbo sutartį laikė nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos ir priteisė ieškovui iš atsakovo penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 42663,60 Lt, vidutinį darbo užmokestį (po 406,32 Lt už darbo dieną, t. y. po 8532,72 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną mėnesį) už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 500 Lt neturtinės žalos ir 2420 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo valstybės naudai priteisė 2279,45 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą – ieškovui buvo paskirta nepagrįstai, nesant įstatymo nustatytų pagrindų, nes nėra pagrindo pripažinti (darbdavys neįrodė), jog ieškovas 2011 m. liepos 7 ir 14 d. įvykdė kuro vagystę. Teismas nustatė, kad kiti atsakovo darbuotojai – R. N., A. S., J. K. – pažeidė nustatytą darbo tvarką. Atsakovas dėl vagystės į ikiteisminio tyrimo įstaigas nesikreipė. Aplinkybių, kad ieškovas S. K. kreipėsi į atsakovo darbuotoją R. N. su prašymu išrašyti leidimus atgalinėmis datomis, nustatymas teismo nelaikytas įrodymu, patvirtinančiu ieškovo kaltę dėl dyzelinio kuro vagystės. Teismas laikė, kad tokius veiksmus ieškovas atliko, nes vykdė darbdavio nurodymus; konstatavo, kad griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – buvo paskirta nepaisant ankstesnio ieškovo darbo, pareigų atlikimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

10Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovo ieškovui 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija nustatė, kad iš darbdavio generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. P4-156 ir nagrinėjamoje byloje atsakovo pateiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovas S. K. atleistas iš darbo už veikos, turinčios vagystės požymių, padarymą. Nors DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nereikalaujama, kad darbuotojo neteisėti veiksmai būtų patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir juos galima įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau kitų įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną išvadą, jog darbuotojas tuos veiksmus tikrai atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. UAB „Einhell Balticum“, bylos Nr. 3K-3-265/2012). Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo lokaliuose aktuose tiesiogiai nenumatyta, kad ieškovas yra paskirtas atsakingu asmeniu už rezervuarų valymo kompresorius ir nupirkto jų sunaudojamo kuro priėmimą. Nors AB „Klaipėdos nafta“ gamybos direktoriaus, pavaduojančio generalinį direktorių, 2008 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. P1-75 nurodyta, kad J. K. yra atsakingas už kuro pirkimo kvitų ir kuro gavimo žiniaraščių perdavimą Apskaitos skyriui, tačiau ieškovas nurodė, kad pagal bendrovėje nusistovėjusią praktiką R. K. mėnesio gale jam atiduodavo kuro pirkimo kvitus ir kuro gavimo žiniaraštį mėnesio gale užpildydavo ieškovas. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo dienomis buvo valomi būtent dyzelinio kuro rezervuarai, nėra duomenų, ar buvo reali galimybė dyzelinio kuro likučius nepastebimai kaupti iš anksčiau valytų dyzelinio kuro rezervuarų ir juos vėliau faktiškai panaudoti darbui kompresoriais ir ar tokia galimybe būtų galima pasinaudoti tik su S. K. žinia, per kokį laikotarpį valytų rezervuarų su dyzeliniu kuru likučių pakaktų sukaupti ginčijamą kompresorių darbui skirto dyzelinio kuro kiekį. Taip pat nenustatyta, kad R. K. ir ieškovas buvo saistomi kokio nors susitarimo. 2012 m. liepos 7 ir 14 d. J. K. turėjo vykti pirkti dyzelinio kuro kartu su R. K. ir perduoti įsigytą kurą atsakingam asmeniui. Ginčo dienomis dyzelinį kurą pirko vienas R. K. Leidimus materialinėms vertybėms išvežti bei įvežti galėjo išrašyti ne tik ieškovas. Be to, kompresoriams skirtą kurą ieškovas pagal kuro pirkimo kvitus priimdavo ir išduodavo tik pagal bendrovėje nusistovėjusią praktiką, o kuro įvežimo faktą ir galimybę leidimus išrašyti atgaline data patvirtino pats perkrovimo cecho viršininkas A. S. Taigi bendrovėje nusistovėjusi tvarka, kitų asmenų atlikti veiksmai ir susidariusios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad S. K. atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo požymių.

11III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

12Kasaciniu skundu kasatorius AB „Klaipėdos nafta“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Kasatoriaus kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Dėl proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai), reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes savo išvadas grindė tik jų pačių selektyviai parinktais byloje esančiais įrodymais, o likusių įrodymų nevertino, nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų sąsajumo, t. y. jų ryšio su įrodinėjimo dalyku byloje, bei neįvertino įrodymų visumos, kaip to reikalaujama CPK 176, 185 straipsniuose. Bylos aplinkybių visetas – ieškovo atsakomybė už įmonėje vykdomas rezervuarų valymo operacijas, materialinė atsakomybė už kompresorių darbui reikalingą kurą, nurodymas R. K. važiuoti pirkti kuro vienam, kuro pirkimas už kasatoriaus lėšas, įsigyto kuro neįvežimas į kasatoriaus teritoriją jo įsigijimo dieną, leidimo dyzeliniam kurui įvežti neišrašymas, buhalterinės apskaitos dokumentų forminimas atgaline data, apskaitos dokumentų numeracijos neatitiktis, kitų kasatoriaus darbuotojų pasiaiškinimai dėl ieškovo duotų nurodymų išrašyti leidimus įvežti materialines vertybes (kurą) atgaline tvarka, galimybė kompresoriuose naudoti iš valomų rezervuarų išsiurbiamą kurą ir kitos susijusios aplinkybės buvo pakankamas pagrindas susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, kad ieškovas pasisavino arba tikslingai sudarė sąlygas pasisavinti darbdavio turtą tretiesiems asmenims.

142. Dėl DK 297 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytos sankcijos sumažinimo. Net jei kasacinis teismas pripažintų, kad kasatorius ieškovui nepagrįstai skyrė drausminę nuobaudą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priteisdami iš kasatoriaus ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką neatsižvelgė į aplinkybes, lemiančias proporcingumo tarp pažeidimo pobūdžio, jo padarinių ir sankcijos dydžio išlaikymą, nesvarstė, ar priteistas tokio dydžio vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką yra adekvati sankcija kasatoriui ir ar ja pasiekiamas tikslas, dėl kurio ji įstatymų leidėjo nustatyta. Ieškovui priteista iš kasatoriaus kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį savo dydžiu yra nesuderinama su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumo principu, kaip bendruoju (konstituciniu) teisės principu. Pažymėtina, kad kasatorius yra valstybės kontroliuojama bendrovė ir didžiulio net 8532,72 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną mėnesį priteisimas už priverstinės pravaikštos laiką yra neproporcinga ir neadekvati sankcija darbdavio atžvilgiu, pažeidžia viešąjį interesą bei neturi nieko bendra su ieškovo praradimų kompensavimu.

153. Dėl neturtinės žalos. Žemesnės instancijos teismai pažeidė materialiosios teisės normas (DK 250 straipsnį ir CK 6.250 straipsnį), reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, nes priteisė neturtinės žalos atlyginimą nenustatę visų kasatoriaus civilinės atsakomybės sąlygų. Medicininė pažyma apie ieškovo „nerimo sutrikimus“ nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis priežastinį ryšį tarp ieškovo atleidimo iš darbo ir ieškovo patirtos neturtinės žalos. Be to, apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovo naudai priteistas neturtinės žalos atlyginimas, teisėtumo nepateikė jokių motyvų. Kasatorius įsitikinęs, kad kompensacijos neturtinei žalai atlyginti priteisimas darbuotojui neatliks šiam institutui keliamų tikslų. Kasatorius atkreipia teismo dėmesį į tai, kad paprastai asmeniui, patyrusiam neturtinę (moralinę) žalą, pakanka viešo pripažinimo, kad jo atžvilgiu buvo pasielgta neteisėtai, o jam padarytą žalą atlyginti pinigais beveik neįmanoma. Įvertinant pinigais patirtą žalą būtina vadovautis proporcingumo principu, nes materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas negali atstoti, juolab materialus turtas. Šis teisės normų netinkamas taikymas turėjo esminę įtaką ir reikšmę neteisėto sprendimo ir nutarties nagrinėjamoje byloje priėmimui, vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

16Atsiliepimu į kasatoriaus AB „Klaipėdos nafta“ kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, teismų sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamais šiais argumentais:

171. Dėl proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai), reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimo. Atleidus darbuotoją iš darbo už darbo drausmės pažeidimą įrodinėjimo pareiga tenka darbdaviui, tačiau AB „Klaipėdos nafta“ neįrodė, jog buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, numatytas DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Pažymėtina, kad, konstatuojant darbo pareigų pažeidimą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, papildomai reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai", bylos Nr. 3K-3-351/2006). Be to, kasatorius neturi aiškaus įrodinėjimo pagrindo, už ką atleido iš darbo: ar už bendrovės turto pasisavinimą, ar už tokios galimybės sudarymą kitiems asmenims, ar dokumentų klastojimą, ar išsiurbto iš klientų valomų rezervuarų kuro kompresoriams naudojimą. Kaip teisingai nustatė žemesnių instancijų teismai, bendrovės turtas nebuvo pasisavintas, ir to net neįmanoma padaryti, nes kuro įvežimas į teritoriją yra ne S. K. pareiga. Tokią išvadą galima padaryti iš S. K. pareiginės instrukcijos. Kasatorius taip pat remiasi nauja aplinkybe, kurios jis neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme – kad kuras buvo naudojamas išvalius klientų kuro rezervuarus. Pažymėtina, kad, iš rezervuaro išpumpavus produktus, šis valomas nuo jame susikaupusių nuosėdų (grunto, rūdžių, parafinų, mechaninių priemaišų).

182. Dėl DK 297 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytos sankcijos sumažinimo. Nėra įstatyme įtvirtinto pagrindo sumažinti nustatytą sankciją. Kaip rodo bylos nagrinėjimo medžiaga, įmonės materialinė padėtis yra labai gera (vien tik advokatų kontorai atsakovas per mėnesį sumoka ne mažiau kaip 100 000 Lt, nors pats turi savo kelis teisininkus). Statistikos duomenimis, AB „Klaipėdos nafta“ 2012 metais dirbo pelningiausiai iš visų Lietuvos įmonių. Pareiga mokėti atsirado dėl neteisėtų bendrovės administracijos vadovo veiksmų, todėl yra galimybė patiriamus nuostolius išsiieškoti regreso tvarka. Be to, po neteisėto atleidimo ieškovas dirba daug mažiau apmokamą darbą ir jį susirasti buvo sunku, nes ilgametė praktika dirbant naftos produktų įmonėje lemia, kad darbo gali ieškoti tik panašaus pobūdžio įmonėje, o tokių Lietuvoje mažai.

193. Dėl neturtinės žalos. Bendrovėje ieškovas išdirbo 15 metų, ėjo gana aukštas pareigas ir buvo atleistas jį kompromituojančiu pagrindu, pasunkinusiu įsidarbinimo galimybes. Tai sukėlė darbuotojui ir jo šeimai emocinį šoką, susidorojimo įspūdį ir skriaudos pojūtį. Darbuotojas prarado gerai apmokamą darbą, darbo kolektyvą, saugumo jausmą ir patyrė išgyvenimų dėl ateities ir įsidarbinimo perspektyvos. Pažymėtina, kad, palyginus su formuojama teismų praktika teismai neturtinę žalą įvertino tikrai labai nedidele suma.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo

23Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad su ieškovu darbo sutartis nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu už padarytą šiurkštų drausmės pažeidimą. Tačiau žemesnių instancijų teismai analizavo ieškovo veiką tik DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto atžvilgiu ir sprendė, ar ieškovo atliktuose veiksmuose yra vagystės, sukčiavimo požymių (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas); konstatavo, kad neįrodyta ieškovo valia be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą sau ar kito asmens naudai. Teisėjų kolegija nurodo, jog teismų nustatytos aplinkybės ir vertinimai nelemia išvados, kad ieškovas iš viso nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kuris buvo teisėtas pagrindas taikyti jam drausminę atsakomybę – atleidimą iš darbo; pažymi, kad tokiais atvejais, kai darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir byloje nustatomi konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, teismas juos vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar jie atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys. Teismo prerogatyva yra kvalifikuoti ir spręsti, ar darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio mėn. 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3-424/2011; kt.). To žemesnių instancijų teismai nepadarė, t. y. neištyrė, ar darbuotojo neteisėta veika gali būti vertinama kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas pagal DK 235 straipsnio 11 punktą.

24Pažymėtina, kad analizuojant darbuotojo veiką šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo aspektu būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus aktualius nagrinėjamai bylai išaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad egzistuojančių lokalių teisės aktų neišsamumas nelaikytinas aplinkybe, eliminuojančia darbuotojo atsakomybę, nes darbuotojo pareiga dirbti dorai ir sąžiningai, tausoti darbdavio turtą nustatyta DK 228 straipsnyje, o sudaryta darbo sutartis įpareigoja darbuotoją būti lojaliam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. UAB „Euro sofa“, bylos Nr. 3K-3-440/2012). Darbuotojo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota pozicija, kad darbuotojams, atliekantiems darbo funkcijas, susijusias su materialinių vertybių apskaita, taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo, taip pat drausminės atsakomybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. UAB „Kalnapilio–Tauro grupė“, bylos Nr. 3K-3-98/2012).

25Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad teismai, spręsdami ginčą dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, apsiribojo faktinių vagystės, sukčiavimo aplinkybių nustatymu ir jų vertinimu bei kvalifikavimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kuris netgi nenurodytas įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl konstatuoja, jog teismai netinkamai aiškino darbo teisės normas, reglamentuojančias šiurkštų darbo drausmės pažeidimą bei darbo sutarties šiuo pagrindu nutraukimą (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnis), ir netaikė aptartos teismų praktikos aiškindami šias darbo teisės normas.

26Dėl įrodymų byloje vertinimo

27Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti atskirų įrodymų įrodomąją reikšmę bei jų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. 3K-3-46/2012; 2012 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. S. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-348/2012; kt.). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus būtina atsižvelgti ir į bylos specifiką.

28Tais atvejais, kai yra prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, bylą nagrinėję teismai turėjo pasisakyti, kuriais įrodymais ir kodėl vadovaujasi, kokie kiti byloje esantys įrodymai patvirtina ar paneigia bylos šalių nurodomas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. UAB „Lijasta“, bylos Nr. 3K-3-307/2012).

29Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ieškovas kreipėsi į atsakovo darbuotoją R. N. su prašymu išrašyti leidimus atgalinėmis datomis. Taip pat buvo nustatyta, kad 2012 m. liepos 7 ir 14 d. buvo įsigyta dyzelinio kuro su bendrovės mokėjimo kortele, kad J. K. į degalinę nevažiavo (nors pagal bendrovėje nustatytą tvarką turėjo), kad bendrovės apsaugos darbuotojai paaiškino, jog pirmiau nurodytomis dienomis į bedrovės teritoriją kuras nebuvo parvežtas. Vertindami nustatytas aplinkybes teismai padarė išvadą, kad kasatorius neįrodė ieškovo dalyvavimo kuro vagystėje ir nustatyti jo atlikti veiksmai nebuvo pakankamas pagrindas nutraukti su juo darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai – tyrimo dėl kuro įvežimo į kasatoriaus teritoriją liepos 7 ir 14 d. komisijos ataskaita, komisijos surinkta medžiaga ir kiti – kuriuose yra duomenų apie ieškovo veiksmus tiek tirto įvykio metu, tiek jam paaiškėjus. Šių įrodymų kaip visumos teismai nuosekliai netyrė ir nevertino, ar jie nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovas savo veiksmais siekė dengti nustatytus neteisėtus kitų kasatoriaus darbuotojų veiksmus ir ar ieškovo veiksmai nebuvo tokie, kad kasatorius pagrįstai prarastų pasitikėjimą juo ir įgytų pagrindą nutraukti su ieškovu darbo sutartį už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taigi faktai dėl ieškovo veiksmų aktyvumo, nustatytos darbo tvarkos pažeidimų ir pan. nebuvo visapusiškai tirti, įvertinti ir tinkamai kvalifikuoti. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad teismai, nagrinėdami bylą, nesilaikė teismų praktikoje suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 185 straipsniai) ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

30Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir patikrina apskųstus spendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųstų sprendimų teisėtumą, sprendžia tiek fakto, tiek teisės taikymo klausimus (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nors nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti aptartus darbo ir proceso teisės normų pažeidimus ir juos pašalinti, tačiau to nepadarė, todėl apeliacinio teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.

31Teisėjų kolegija, grąžindama bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl netinkamo darbo teisės normų aiškinimo bei taikymo ir padarytų civilinio proceso normų pažeidimų pašalinimo, kitų kasacinio skundo argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33Kasaciniame teisme patirta 31,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. balandžio 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniais,

Nutarė

35Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį, kuria Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimas paliktas nepakeistas, panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas S. K. nuo 1997 m. sausio 8 d. dirbo atsakovo įmonėje statybos... 7. Darbuotojas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti generalinio... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Klaipėdos miesto... 11. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 12. Kasaciniu skundu kasatorius AB „Klaipėdos nafta“ prašo Klaipėdos miesto... 13. 1. Dėl proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai), reglamentuojančių... 14. 2. Dėl DK 297 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio... 15. 3. Dėl neturtinės žalos. Žemesnės instancijos teismai pažeidė... 16. Atsiliepimu į kasatoriaus AB „Klaipėdos nafta“ kasacinį skundą... 17. 1. Dėl proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai), reglamentuojančių... 18. 2. Dėl DK 297 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio... 19. 3. Dėl neturtinės žalos. Bendrovėje ieškovas išdirbo 15 metų, ėjo gana... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo... 23. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad su ieškovu darbo sutartis nutraukta DK... 24. Pažymėtina, kad analizuojant darbuotojo veiką šiurkštaus darbo drausmės... 25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad teismai,... 26. Dėl įrodymų byloje vertinimo... 27. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 28. Tais atvejais, kai yra prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, bylą... 29. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ieškovas kreipėsi... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir... 31. Teisėjų kolegija, grąžindama bylą apeliacinės instancijos teismui... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 33. Kasaciniame teisme patirta 31,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...