Byla 2S-316-264/2017
Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo, institucija teikianti išvadą Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-26203-454/2016 pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovui R. N., trečiasis asmuo N. N., dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo, institucija teikianti išvadą Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Nustatė

3Ginčo esmė

4

    1. ieškovė ieškinyje prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2005-03-07 sprendimu nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui N. N. ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 290 Eur mokant kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę paskirti lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    2. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo įsiteisėjimo. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad atsakovas vaiko išlaikymui lėšų skiria per mažai lėšų. Pateikė vaiko vidutinių poreikių per mėnesį lentelę.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies.
    2. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priteisė iš atsakovo R. N. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. N. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.
    3. Ieškovę S. N. paskyrė laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise
    4. Pateikto ieškinio aplinkybės teismui leido manyti, kad, neužtikrinus reikalavimo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki bus priimtas sprendimas byloje, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, gali būti užtikrinti minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes iš ieškinio matyti, kad atsakovas teikia gana mažą išlaikymą vaikui.
    5. Atsižvelgiant, į tai, kad byla yra neišnagrinėta ir byloje nėra visų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį bei turimus turtinius įsipareigojimus, teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, minimaliems vaiko poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 180 Eur per mėnesį.
    6. Teismas darė išvadą, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis iš dalies įrodė reiškiamą reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl jos prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo dienos iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, ieškovę paskyrė vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 11 p.).
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
    1. Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-10-11 nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Šiuo atveju minėta teisės norma gali būti taikoma, tik tuo atveju jeigu vaikui apskritai nėra teikiama išlaikymas, tačiau 2005 m. kovo 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. SN2-003375-199/2005 nepilnamečiui vaikui N. N. yra priteistas išlaikymas.
      2. Nei su ieškiniu, nei su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė neapteikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovas vengtų mokėti priteistą išlaikymą, be to savo reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė kitais argumentais ar įrodymais nepagrindė.
      3. Ieškovė savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė aplinkybės, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
      4. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nieko nepasisakė dėl laikinojo išlaikymo dydžio (180 Eur), nors įstatymas reglamentuoja, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai.
    2. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo 2016-10-11 nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantas netinkamai interpretuoja LR CK 3.65 str. 2 d. 4 p. nuostatas, kadangi įstatymų leidėjas nenumato išlygos, kad laikinas išlaikymas gali būti priteistas, jeigu išlaikymas apskritai nėra teikiamas.
    2. Teismas 180 eurų dydžio laikiną išlaikymą priteisė pagrįstai, įvertindamas, kad byloje tiksliai nenustatyti vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis bei siekiant, kad būtinos vaikui vystytis sąlygos ir minimalūs vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti visu bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti.
    3. Atsakovas skunde nenurodo, kad priteistas laikinas išlaikymas jam yra per didelis, neatitinkantis jo finansinių galimybių, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iki bus priimtas sprendimas byloje nustatė 180 eurų dydžio laikinąjį išlaikymą vaikui. Teismų praktikoje suformuota prezumpcija, jog sprendžiant dėl lėšų sumos, reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, orientaciniu kriterijumi gali būti vienos minimalios mėnesinės algos dydis. Šis kriterijus orientacinis, kurį taikydamas teismas turi užtikrinti, kad nustatytas vaiko poreikių lygis atitiktų realias išlaidas jo būtiniesiems poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog nustatydamas laikinąjį išlaikymo vaikui dydį minėtosios prezumpcijos nepažeidė.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
    2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
    3. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo 2005-03-07 sprendimu nustatytą (57,92 Eur) išlaikymo dydį nepilnamečiui N. N. ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 290 Eur mokant kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priteisė iš atsakovo R. N. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. N. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.
    4. Laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad CK 3.65 str. 2 d. 4 p. norma gali būti taikoma, tik tuo atveju jeigu vaikui apskritai nėra teikiama išlaikymas, tačiau 2005 m. kovo 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. SN2-003375-199/2005 nepilnamečiui vaikui N. N. yra priteistas išlaikymas.
    5. CK 3.65 straipsnyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės, kurias turi teisę taikyti teismas iki teismo sprendimo priėmimo, iš kurių viena - priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Priešingai nei nurodo apeliantas, įstatymas nedraudžia kreipiantis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones priteisiant laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio prašymus (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2550-264/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-381-730/2016; Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1064-264/2014; Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-767-368/2013).
    6. Apeliantas nurodo, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nieko nepasisakė dėl laikinojo išlaikymo dydžio (180 Eur), nors įstatymas reglamentuoja, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie apelianto teiginiai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu.
    7. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 380 Eur.
    8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnamečiui vaikui, iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
    9. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio būtent atsižvelgė į tai, kad byla yra neišnagrinėta ir byloje nėra visų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį bei turimus turtinius įsipareigojimus. Taip pat teismas atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių (15 metų), todėl teisingai nustatė, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 180 Eur per mėnesį.
    10. Laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad nei su ieškiniu, nei su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovas vengtų mokėti priteistą išlaikymą.
    11. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikams yra susijęs su kasdienių vaikų poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat.
    12. Iš prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinio matyti, kad ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne vien dėl apelianto nurodomos aplinkybės, bet ir dėl to, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005-03-07 sprendimu priteistas 57,92 Eur išlaikymas yra nepakankamas.
    13. Akivaizdu, kad nuo priteisto išlaikymo momento (2005-03-07) iki ieškinio dėl išlaikymo padidinimo padavimo (2016-10-07), vaiko poreikiai dėl amžiaus žymiai išaugo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į Kauno miesto apylinkės teismo 2005-03-07 sprendimu priteisto 57,92 Eur išlaikymo dydį ir prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovo didesnio dydžio nei buvo priteistas 2005 m. teismo sprendimu laikiną išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Apeliantas savo skunde nenurodė ir nepateikė objektyvių įrodymų, kokiomis sumomis teikė vaikui išlaikymą.
    14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, taip pat, kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija, o ginčas tarp šalių, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra sprendžiamas.
    15. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
    16. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Šios išlaidos iš apelianto nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

7Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Nutarė

8atskirąjį skundą atmesti.

9Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą

10Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai