Byla eI-466-142/2017
Dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo UAB „Penki vėjai“ atstovui – advokatui A. F. (A. F.), atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiajai specialistei I. G., trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui – šios institucijos Teisės departamento Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus patarėjui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Penki vėjai“ patikslintą skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

2Teismas

Nustatė

3UAB „Penki vėjai“ (toliau – pareiškėjas), atstovaujamas advokato A. F., 2016 m. gegužės 20 d. padavė skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas teismo: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. SKP-82 (toliau – sprendimas) dalį, kuria pareiškėjui skirta 15 470,15 Eur paramos susigrąžinimo sankcija už jachtų naudojimą ne pagal paskirtį 2015 metais (toliau – pirmasis pažeidimas) ir 6 465,75 Eur paramos susigrąžinimo sankcija už jachtų neapdraudimą 2014 metais (toliau – antrasis pažeidimas); 2) įpareigoti Agentūrą šioje dalyje priimti naują sprendimą už pirmąjį pažeidimą pareiškėjui skirti 3 000,00 Eur paramos susigrąžinimo sankciją, o už antrąjį pažeidimą pareiškėjui skirti 1 293,15 Eur paramos susigrąžinimo sankciją (toliau – patikslintas skundas).

4Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad jo veiksmai 2012–2015 metų laikotarpiu, jachtoms kertant Lietuvos valstybės sieną, sudaro vieną tęstinį pažeidimą, t. y. pažeidimą, kurį sudaro tapatūs veikos epizodai, vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Paaiškina, kad visi plaukimai tuo laikotarpiu buvo atlikti su tomis pačiomis jachtomis, toje pačioje geografinėje teritorijoje (Baltijos jūroje), siekiant to paties tikslo (uždirbti pajamas). Nurodo, kad Agentūra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) raštą apie valstybės sienos kirtimą 2015 metais, gavo 2015 m. lapkričio 30 d., tačiau 2015 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje (toliau – Ministerija) vykusio posėdžio (dėl pažeidimo) metu buvo kalbama tik apie valstybės sienos kirtimus 2012–2014 metais. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu Agentūra dirbtinai suskaidė vieną tęstinį pažeidimą į du tariamai savarankiškus pažeidimus, nors tuo metu dar nebuvo priimtas pirmasis sprendimas, sankcionuojantis 2012–2014 m. įvykusius sienos kirtimus. Pasak pareiškėjo, taip Agentūra pažeidė non bis in idem principą. Be to, pareiškėjas mano, kad teisingumo principas reikalauja sankcijos dydį sieti ne su neleistinu būdu gautomis pajamomis, bet su realia dėl pažeidimo gauta nauda (pelnu). Atitinkamai, pasak pareiškėjo, Agentūra nepagrįstai nusprendė susigrąžinti paramą, lygią pareiškėjo 2015 metais gautoms pajamoms už plaukiojimą ne Lietuvos valstybėje. Nurodo, kad Agentūra nenustatė, kad pirmuoju pažeidimu būtų buvusi padaryta kokia nors žala, todėl sankcijos dydis yra akivaizdžiai neproporcingas pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai. Atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad pažeidimas yra tik tada, kai Bendrijų bendrajam biudžetui padaroma žala, o šios aplinkybės Agentūra skundžiamame sprendime visai nenustatinėjo. Be to, Agentūros paskirto dydžio sankcija reiškia nepakeliamą finansinę naštą pareiškėjui. Pareiškėjas neturėtų galimybės grąžinti reikalaujamos sumos, nenutraukdamas veiklos. Pareiškėjas mano, kad visa tai sudaro pagrindą paskirtą sankciją už pirmąjį pažeidimą mažinti iki pareiškėjo finansinei būklei adekvataus dydžio (3 000,00 Eur). Patikslintame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad Agentūra netinkamai apskaičiavo jachtų neapdraudimo 2014 metais laikotarpį. Pasak pareiškėjo, sankcijos apskaičiavimui taikyta teisės akto nuostata (sankcijų takoskyros 1 punktas) yra neaiški, todėl, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, turi būti aiškinama pareiškėjo naudai. Paaiškina, kad 2014 metais buvo du laikotarpiai, kuriais jachtos buvo neapdraustos, kiekvienas jų atskirai neviršijo 120 dienų, todėl už kiekvieną iš jų turėjo būti taikoma po 0,1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės paramos susigrąžinimo sankcija. Paaiškina, kad tokiu būdu apskaičiuota sankcija būtų 1 293,15 Eur. Atitinkamai, pasak pareiškėjo, Agentūra nepagrįstai vertino, kad neapdraustasis laikotarpis patenka į 120–240 dienų intervalą už kurį taikoma 1 proc. sankcija. Mano, kad šiuo atveju Agentūra taip pat pažeidė non bis in idem principą, nes priimdama sprendimą dėl sankcijų taikymo už jachtų nepertraukiamą neapdraudimą 2013 metais, jau žinojo arba turėjo žinoti ir apie jachtų nepertraukiamą neapdraudimą ir 2014 metais (antrąjį pažeidimą), todėl pažeidimai buvo dirbtinai išskaidyti. Patikslintame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad tais atvejais, kai sankcijos suma siekia 28 962,00 Eur, pagal tai reglamentuojančius teisės aktus (pažeidimų administravimo taisykles), sprendimą dėl sankcijos skyrimo turi priimti Ministerija, o Agentūra apie tokį sprendimą turi tik informuoti paramos gavėją. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas ne pagal Agentūros kompetenciją. 2017 m. sausio 23 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-317-189/2017. Prašyme nurodo, kad byla stabdytina, siekiant išvengti skirtingo to paties pažeidimo sudėtį sudarančių faktinių aplinkybių vertinimo. Nurodo, kad teismui minėtoje byloje panaikinus Agentūros sprendimą dėl pažeidimo už 2012–2014 metus, šioje byloje visiškai kitaip turėtų būti vertinamos pakartotinumo arba pažeidimo tęsimo 2015 metais aplinkybės. Išreiškiama nuomonė, kad Agentūra, skirdama šioje byloje ginčijamą sankcijos dydį, neabejotinai vertino tą aplinkybę, kad dėl tokio paties pažeidimo jau anksčiau buvo priimtas sprendimas pareiškėjui taikyti sankciją. Be to, pareiškėjo nuomone, šioje byloje reikšminga aplinkybė dėl pareiškėjo finansinės būklės galėtų būti tinkamai įvertinama tik žinant, koks sankcijos dydis bus nustatytas minėtoje byloje. Pareiškėjas pateikė nepriklausomo auditoriaus išvadą, kad tuo atveju, jei pareiškėjas būtų priverstas Agentūrai sumokėti visas sumas (šiek tiek daugiau nei 65 000,00 Eur ir 5 proc. metines palūkanas), pareiškėjas taptų nemokus.

5Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė patikslinto skundo argumentus ir prašė patikslintą skundą tenkinti. Alternatyviai nurodė, kad sankcija už pirmąjį pažeidimą, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 368 straipsnio 6 dalimi, turėtų būti sumažinta bent jau iki 8 818,00 Eur, t. y. iki naudos, gautos iš draudžiamos veiklos. Pareiškėjo atstovas nurodė, darantis prielaidą, kad tuo atveju, jei Agentūra būtų 2012–2014 metais ir 2015 metais nustatytą pažeidimą vertinusi kaip tęstinį, bendra sankcija būtų buvusi mažesnė, nes pažeidimo pakartotinumas, kurį šiuo atveju nustatė Agentūra, yra pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė.

6Atsakovė Agentūra atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pagal paraišką pareiškėjas jachtas turėjo naudoti poilsinio-pažintinio turizmo paslaugų teikimui Trakuose, Kaune ir Klaipėdoje. Vėliau pareiškėjas informavo Agentūrą, kad paslaugos bus teikiamos tik Klaipėdos regione (Kuršių mariose ir Lietuvos pajūryje). Pagal VSAT duomenis, 2015 metais pareiškėjo jachtos 24 kartus kirto Lietuvos valstybės sieną. Atsižvelgiant į tai, kad remiama buvo tik vidaus vandenų keleivinio transporto veikla, Agentūra konstatavo, kad už paramą įgytos jachtos buvo naudojamos ne pagal paskirtį. Agentūra atsiliepime atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 30 d. klausė Agentūros, kiek jūrmylių jachtos gali nutolti nuo kranto, kad nebūtų pažeista paramos sutartis. Agentūra atsiliepime nurodo, kad jūrų ir pakrančių keleivinis vandens transportas yra neremiama veikla, todėl tokia veikla apskritai nėra leidžiama. Nurodo, kad remiantis VSAT duomenimis, pareiškėjo jachtos už Lietuvos teritorijos ribų 2015 metais plaukiojo 72 dienas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 20 d. Ministerijoje tiriant tą patį pažeidimą už 2011–2014 metus, pripažino, kad kirto Lietuvos valstybės sieną ir pažadėjo, kad ateityje tokio pobūdžio pažeidimų nedarys. Agentūra nurodo nustačiusi, kad 2015 m. pareiškėjas gavo 15 470,15 Eur pajamų iš plaukiojimo su jachtomis už Lietuvos teritorijos ribų. Pasak Agentūros, ši suma sudaro 15,54 proc. visų pareiškėjo gautų pajamų, gautų už plaukiojimą jachtomis 2015 metais. Atsiliepime Agentūra atkreipė dėmesį į tai, kad už jachtų naudojimą ne pagal paskirtį 2011–2014 metais pareiškėjui 2016 m. sausio 12 d. sprendimu buvo pritaikyta 10 proc. išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija. Tokio pobūdžio sankcija buvo skirta todėl, kad nebuvo pakankamai dokumentų, įrodančių, kiek už jachtų naudojimą ne pagal paskirtį yra gauta pajamų. Dėl antrojo pažeidimo nurodo, kad pareiškėjas buvo įsipareigojęs apdrausti jachtas ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo paramos sutarties pasirašymo. Nurodo, kad už šį pažeidimą apskaičiuojant taikytiną sankciją tokiu būdu kaip patikslintame skunde nurodo pareiškėjas būtų galima situacija, kad pareiškėjui kiekvieną mėnesį nedraudžiant turto mažiau nei 30 kalendorinių dienų visus metus turėtų būti taikoma tolerancijos riba kiekvieną mėnesį, nes tokia galimybė būtų, vertinant atskirai neapdraudimo laikotarpius. Agentūros manymu, pagrįstai visos dienos, kuriomis turtas nebuvo apdraustas, buvo sumuojamos. Pažymi, kad tokį dienų sumavimo metodą numato ir teisės aktas, kuriuo Agentūra vadovavosi (Sankcijų taikymo tvarkos aprašas). Nurodo, kad pareiškėjas žinojo, kad jachtos turėjo būti draudžiamos visus metus, tačiau tai pradėjo daryti tik 2015 metais. Atsiliepime Agentūra taip pat nurodo, kad sankcijos yra skiriamos, atsižvelgiant į pažeidimo mąstą, pobūdį ir sunkumą. Dėl kompetencijos nurodo, kad Ministerija, kai sankcijos suma viršija 28 962,00 Eur, pagal kompetenciją priima sprendimą pritarti Agentūros siūlomam sprendimui dėl sankcijų arba jam nepritarti, t. y. tokiu atveju į sankcijos skyrimo procedūrą yra įtraukiama ir Ministerija. Pasak Agentūros, poveikių priemonių taikymas yra priskirtas būtent jos (Agentūros) kompetencijai, tačiau minėtu atveju Agentūra sankcijų skirti negali, negavusi Ministerijos pritarimo. Atsiliepime Agentūra taip pat nurodo, kad pareiškėjas neabejotinai padarė žalą Europos Sąjungos biudžetui, nes paramos lėšas naudojo ne tam tikslui, kuriam jos buvo išmokėtos. Mano, kad pritaikytos sankcijos yra proporcingos ir adekvačios padarytiems pažeidimams.

7Teismo posėdyje Agentūros atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas aiškiai žinojo, kad daro pažeidimą, tačiau vis tiek pasirinko tokį savo elgesio modelį.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad baudžiamosios teisės teorija ir praktika šiai bylai yra neaktuali, nes byla yra administracinė. Šiuo atveju pažeidimo negalima laikyti tęstiniu, nes pareiškėjas, įsipareigojęs daugiau nedaryti pažeidimo, vėliau jį vis tiek padarė. Tokiu atveju tai yra kitas, sunkesnis pažeidimas. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Agentūrai, taikant sankcijas už jachtų neapdraudimą 2013 metais, turėjo būti žinoma ir apie analogišką situaciją 2014 metais. Nurodo, kad tuo metu Agentūrai dar nebuvo pateikti jachtų draudimo dokumentai už 2014 metus.

9Teismo posėdyje Ministerijos atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad paskirtos sankcijos užtikrina sankcijų tikslų pasiekimą.

10Teismas

konstatuoja:

11Skundas netenkintinas.

12Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjui pritaikytų sankcijų už pirmąjį ir antrąjį pažeidimus teisėtumo ir pagrįstumo.

13Dėl Agentūros kompetencijos

14Kaip minėta, pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Agentūra apskritai neturėjo teisės priimti skundžiamo sprendimo, nes Agentūros siūlyta taikyti sankcija viršijo 28 962,00 Eur. Pareiškėjas mano, kad tokiu atveju sprendimą turėjo priimti Ministerija. Pareiškėjas šį savo argumentą grindžia Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės).

15Pagrindinis dokumentas apibrėžiantis Agentūros kompetencijos ribas yra Agentūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17. Pagal Nuostatų (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 9.14 punktą, viena pagrindinių Agentūros funkcijų yra, pastebėjus lėšų naudojimo pažeidimus, imtis priemonių šiems pažeidimams pašalinti ir paramos lėšoms susigrąžinti. Nuostatų 10 ir 10.5 punktuose nustatyta, kad Agentūra, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę priimti sprendimus dėl sankcijų taikymo, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje arba paramos sutartyje numatytų reikalavimų.

16Pažeidimų administravimo taisyklės nustato teisės aktų nuostatų pažeidimų administravimo sistemą. Šių taisyklių (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 10 punktas numato, kad jei pažeidimo, padaryto įgyvendinant investicines priemones, siūlomos sankcijos suma siekia 28 962,00 Eur, Agentūra pateikia Ministerijai siūlomą sprendimą dėl sankcijų. Pagal Pažeidimų administravimo taisyklių 14 punktą, Ministerijos komisija, kuriai priskirta svarstyti su pažeidimais susijusius klausimus, atsižvelgdama į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, posėdžio metu sprendžia, ar pritarti Agentūros sprendimui dėl sankcijų taikymo, ar jam nepritarti. Iš šių nuostatų matyti, kad sprendimą dėl sankcijų taikymo visada priima Agentūra, tačiau tam tikrais atvejais (kai sankcijos suma yra 28 962,00 Eur ir daugiau) Agentūros sprendimas būtų neteisėtas, jei jam nepritartų speciali Ministerijos komisija. Minėta komisija posėdžio metu gali nuspręsti tiek pritarti Agentūros sprendimui, tiek jam nepritarti, tiek ir priimti kitą sprendimą (Pažeidimų administravimo taisyklių 14.1–14.3 punktai).

17Bylos duomenimis nustatyta, kad Agentūra 2016 m. sausio 26 d. raštu kreipėsi į Ministeriją, siūlydama pritarti jos sprendimui taikyti pareiškėjui išmokėtos paramos (373 644,27 Eur) susigrąžinimo sankciją, nutraukiant paramos sutartį. Komisija Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti (sudarytos Žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-643) (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 22 d. vykusio posėdžio metu nutarė nepritarti Agentūros sprendimui. Komisija pavedė Agentūrai pareikalauti iš pareiškėjo papildomų dokumentų, juos įvertinti ir priimti naują sprendimą. Tai atlikusi Agentūra 2016 m. kovo 9 d. raštu kreipėsi į Ministeriją, siūlydama pritarti jos sprendimui taikyti pareiškėjui 38 250,74 Eur dydžio paramos susigrąžinimo sankciją (už pirmąjį pažeidimą Agentūra siūlė susigrąžinti iš pareiškėjo 2015 metais gautas pajamas už jachtų naudojimą ne pagal paskirtį (15 470,15 Eur), šią sumą padauginant iš dviejų dėl pasikartojančio pažeidimo; už antrąjį pažeidimą iš pareiškėjo Agentūra siūlė susigrąžinti 6 465,75 Eur, t. y. 1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės). Komisija 2016 m. kovo 17 d. vykusio posėdžio metu vienbalsiai nutarė pritarti Agentūros sprendimui, tačiau nurodė, kad už pirmąjį pažeidimą iš pareiškėjo turi būti susigrąžinamos iš jachtų veiklos ne pagal paskirtį gautos pajamos, šios sumos nepadauginus iš dviejų. Atitinkamai, skundžiamame sprendime, atsižvelgdama į šį Komisijos protokolinį sprendimą, Agentūra nurodė, kad iš pareiškėjo susigrąžintina suma iš viso yra 22 780,59 Eur (už pirmąjį pažeidimą, už antrąjį pažeidimą ir už pažeidimą dėl nepasiektų rodiklių, dėl kurio ginčo šioje byloje nėra). Matyti, kad galiausiai Agentūros pareiškėjui taikoma sankcija nesiekia 28 962,00 Eur sumos. Tokio dydžio sankcijos skyrimui netaikytinas Pažeidimų administravimo taisyklių 10 punktas, t. y. tokio dydžio sankciją Agentūra iš esmės turėjo teisę pritaikyti pareiškėjui ir be Komisijos pritarimo (šiuo atveju, kaip minėta, toks pritarimas buvo gautas). Atsižvelgiant į visa tai, pareiškėjo patikslinto skundo argumentai, susiję su Agentūros veikimu ne pagal kompetenciją, priimant skundžiamą sprendimą, atmetami kaip nepagrįsti.

18Dėl žalos biudžetui

19Kaip minėta, pareiškėjas patikslintame skunde tvirtina, kad Agentūra turėjo įrodyti, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų padarė arba galėjo padaryti žalą Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, tačiau skundžiamame sprendime apie tai net neužsimenama.

20Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. spalio 29 d. pateikė Agentūrai paramos paraišką, kuria paprašė projektui „Poilsinio-pažintinio turizmo organizavimas Lietuvos vandenyse“ (toliau – projektas) skirti 1 458 271,20 Lt (422 344,53 Eur) paramą. Projektui įgyvendinti pareiškėjas numatė įsigyti 5 jachtas. 2011 m. gegužės 17 d. Agentūra ir pareiškėjas pasirašė paramos sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo vykdyti projektą be nukrypimų (5.2 punktas). Byloje nėra ginčo dėl to, kad projektas nebuvo vykdomas be nukrypimų, t. y. tik Lietuvos vandenyse. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pažeidimų padarymo faktą (t. y., kad jachtos 2015 metais buvo naudotos ne pagal paskirtį ir dalį 2015 metų nebuvo apdraustos) pareiškėjas pripažįsta. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog jachtos buvo neapdraustos galėjo lemti žalos atsiradimą. Kaip minėta, jachtos buvo įsigytos už paramos lėšas, todėl tai iš esmės reiškia, kad galėjo būti padaryta žala ir Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. Nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys paramos administravimo teisinius santykius, nenumato, kad pažeidimų atveju turi būti nustatytas betarpiškas, konkretus žalos dydis biudžetui. Be to, parama yra skiriama tikslingai. Atsižvelgiant į tai, kad parama buvo skirta vykdyti projektą išimtinai Lietuvos vandenyse, darytina išvada, kad projekto priežiūros laikotarpiu jachtų naudojimas ne tuo tikslu, kuriam buvo skirta parama, neabejotinai reiškia žalos bendrajam biudžetui padarymo faktą. Tai, kad Agentūra skundžiamame sprendime neaptarė šių aspektų nėra pakankamas pagrindas sprendimą pripažinti neteisėtu.

21Dėl dvigubo baudimo uždraudimo (non bis in idem) principo

22Non bis in idem principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, numatančioje, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus. Administracinės nuobaudos (pvz., itin didelės baudos) tam tikrais atvejais gali būti prilyginamos kriminalinio pobūdžio sankcijoms. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad išmokėtos paramos susigrąžinimas savo esme nėra tapatus ekonominėms sankcijoms ar administracinėms nuobaudoms (baudoms), kurių paskirtis nubausti pažeidimą padariusi asmenį, sukeliant jam turtinio pobūdžio nuostolius. Išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijos taikymu pirmiausia yra siekiama Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos, tinkamo paramos administravimo, t. y., kad paramos išmokos nebūtų skiriamos nepagrįstai, kad skirta parama būtų naudojama pagal tikslinę paskirtį. Be to, byloje nėra duomenų, kad Agentūra už 2015 metais įvykdytus pažeidimus (jachtų naudojimą ne pagal paskirtį) jau buvo paskyrusi pareiškėjui kokias nors sankcijas. Atitinkamai, byloje taip pat nėra duomenų, kad už 2014 metais jachtų nepertraukiamą neapdraudimą Agentūra jau buvo paskyrusi pareiškėjui kokią nors sankciją. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. SKP-378 pareiškėjui buvo skirta sankcija už nustatytus jachtų neapdraudimo laikotarpius 2013-tais, o ne 2014-tais metais. Atsižvelgiant į visa tai, pareiškėjo patikslinto skundo argumentai, susiję su dvigubo baudimo uždraudimo principo pažeidimu, atmetami kaip nepagrįsti.

23Dėl sankcijos už pirmąjį pažeidimą

24Kaip minėta, pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Agentūra analogišką pažeidimą buvo nustačiusi ir už 2012–2014 metus, tačiau skundžiamu sprendimu Agentūra dirbtinai išskyrė pažeidimą už 2015 metus kaip atskirą pažeidimą, už jį pritaikydama pareiškėjui atskirą sankciją. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas buvo tęstinis, Agentūros pritaikyta sankcija už 2012–2014 metus turėtų apimti ir sankciją už 2015 metų pažeidimus.

25Bylos duomenimis nustatyta, kad Agentūra 2016 m. sausio 12 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-6, kuriuo pareiškėjui už jachtų naudojimą 2011–2014 metais ne pagal paskirtį pritaikė 10 proc. išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo sankciją (t. y. 42 234,45 Eur). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-317-189/2017 minėtą sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu (teismo sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs). Teisėjų kolegija pastebi, kad vienu atveju už iš esmės tokį patį pažeidimą (jachtų naudojimą ne pagal paskirtį) Agentūra pareiškėjui skyrė sankciją, lygią 10 proc. nuo išmokėtos paramos sumos, o kitu (nagrinėjamu) atveju Agentūra skyrė pareiškėjui sankciją, lygią pareiškėjo gautoms pajamoms iš 2015 metais jachtų naudojimo ne pagal paskirtį. Šią situaciją Agentūra atsiliepime paaiškino taip, kad pirmuoju atveju nebuvo pakankamai dokumentų, įrodančių, kiek už jachtų naudojimą ne pagal paskirtį yra gauta pajamų, tačiau antruoju atveju (t. y. dėl 2015 metų) Agentūra turėjo pakankamai duomenų, kad taikant sankciją, būtų galima atsižvelgti į pareiškėjo gautas pajamas. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu darė prielaidą, kad jei Agentūra pareiškėjui būtų skyrusi vieną sankciją už iš esmės tą patį pažeidimą, neišskiriant atskirai 2015 metų, bendra sankcija galimai būtų buvusi mažesnė. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Agentūra, skirdama sankcijas už 2012–2014 metus, jau turėjo informaciją iš VSAT dėl 2015 metais ir toliau pareiškėjo atliktų tų pačių veiksmų (jachtomis kirstos Lietuvos valstybės sienos), tačiau dėl pareiškėjui nesuprantamų priežasčių 2015 metų neįtraukė į 2016 m. sausio 12 d. sprendimą. Pareiškėjo vertinimu, Agentūros konstatuotas pažeidimo pakartotinumas neabejotinai įtakojo sankcijos dydį.

26Bylos duomenimis nustatyta, kad jachtos laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. kirto Lietuvos valstybės sieną 99 kartus (VSAT 2015 m. sausio 2 d. raštas), o 2015 metais – 24 kartus (VSAT 2015 m. lapkričio 30 d. raštas). Kaip minėta, pirmuoju atveju (už 2012–2014 metus) Agentūra priėmė sprendimą susigrąžinti 42 234,45 Eur, o antruoju atveju (už 2015 metus) – 15 470,15 Eur. Agentūra atsiliepime nenurodė, kodėl pažeidimas, atliktas 2015 metais, buvo vertintas atskirai nuo iš esmės to paties pažeidimo, atlikto 2012–2014 metais. Tiek Agentūra, tiek Ministerija atsiliepimuose tik pažymėjo, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 20 d. rašte įsipareigojo daugiau pažeidimų nekartoti. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad Agentūra sprendimą dėl 2012–2014 m. priėmė tik 2016 m. sausio 12 d., t. y. jau turėdama VSAT duomenis ir apie 2015 metus. Kita vertus, Agentūrai nėra draudžiama dėl tų pačių pažeidimų, įvykdytų skirtingais laikotarpiais, priimti skirtingus sprendimus. Kaip minėta, Agentūra siūlė Ministerijai pažeidimą už 2015 metus vertinti kaip pakartotinį ir todėl dvigubinti skiriamą sankciją, tačiau Komisija tam nepritarė, todėl 2015 metais atliktas jachtų naudojimas ne pagal paskirtį nebuvo vertintas kaip pakartotinis pažeidimas ir tai neįtakojo sankcijos susigrąžinamos paramos dydžio aspektu. Be to, atsižvelgiant į Agentūros taikytus skirtingus (dėl 2012–2014 m. ir dėl 2015 m. pažeidimų) susigrąžinamos paramos sumos apskaičiavimo būdus, minėti Agentūros sprendimai jų teisėtumo ir pagrįstumo prasme (taip pat ir dėl pritaikytų sankcijų proporcingumo nustatytiems pažeidimams) gali būti teismo vertinami kiekvienas atskirai. Bylos sustabdymo pagrindų nenustatyta.

27Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės pritaria Agentūros sprendimui susigrąžinti iš pareiškėjo paramos dalį, lygią naudai, gautai iš jachtų naudojimo ne pagal paskirtį, tačiau nauda turėtų būti suprantama kaip pelnas, o ne kaip pareiškėjo pajamos, t. y. iš pajamų turėtų būti išskaičiuotos sąnaudos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tokios sankcijos taikymas sugrąžintų pareiškėją į padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo. Kaip minėta, paramos susigrąžinimo sankcijos tikslas, nėra pažeidimą padariusio asmens nubaudimas, tačiau teisėjų kolegija šiuo aspektu sutinka su Agentūros atsiliepimo argumentu ir su Ministerijos atstovo teismo posėdyje išsakytais argumentais, kad sankcijos tikslas yra taip pat ir prevencijos vykdymas, kad pažeidimai nepasikartotų ateityje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo atstovo teismo posėdyje išsakytus argumentus, kad pareiškėjo grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį atitiktų teisingumo principą.

28Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje, kaip minėta, nurodė, kad teismas turi teisę, remdamasis VAĮ 368 straipsnio 6 dalimi sumažinti sankcijos dydį.

29VAĮ 368 straipsnio 6 dalis numato, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme, arba jos neskirti. Minėta nuostata yra VAĮ ketvirtajame skirsnyje, reglamentuojančiame ūkio subjektų veiklos priežiūrą. Ūkio subjektų veiklos priežiūra apima ir poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą (VAĮ 361 straipsnio 2 dalies 4 punktas). VAĮ 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų interaktyvus sąrašas skelbiamas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos interneto svetainėje. Agentūra į šį sąrašą http://ukmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/verslo-aplinka/verslo-prieziuros-instituciju-pertvarka/prieziuros-funkcijas-atliekanciu-instituciju-sarasas nepatenka, todėl ji nėra laikytina ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančia institucija VAĮ prasme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodoma VAĮ nuostata šiuo atveju yra netaikytina.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad paramos administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nesant nustatytoms konkrečioms sankcijų taikymo taisyklėms, Agentūra turi teisę pati spręsti, kokia sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad proporcingumo principas, be kita ko, reiškia, kad administraciniame akte numatytų poveikio priemonių apimtis ir griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui, atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (LVAT 2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2634/2011).

31Pareiškėjas neginčija, kad jam 2015 metais buvo žinoma, jog jachtų naudojimas ne pagal paskirtį yra neleidžiamas ir laikomas pažeidimu. Nepaisydamas to, pareiškėjas sąmoningai, savo rizika ir atsakomybe pasirinko tokį elgesio būdą – jachtas ir 2015 metais naudoti ne pagal paskirtį. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad Agentūros pasirinkta sankcija pažeidžia proporcingumo principą, t. y. neatitinka paramos administravimo tikslų. Sankcijos dydžio pagrįstumas negali būti vertinamas pagal subjekto, kuriam taikoma sankcija, finansinę būklę, t. y. susigrąžintinos paramos dydžio negali lemti tai, ar pažeidimą padaręs subjektas turės objektyvią galimybę tokio dydžio sumą sugrąžinti, ar ne. Agentūra, administruodama paramą, privalo siekti, kad būtų apsaugoti visos Europos Sąjungos, o ne atskirų ūkio subjektų, finansiniai interesai.

32Dėl sankcijos už antrąjį pažeidimą

33Pareiškėjas neginčija faktinės aplinkybės, kad jachtos 2014 metais nebuvo nepertraukiamai apdraustos. Patikslintame skunde pareiškėjas patvirtina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. ir nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. jachtos buvo neapdraustos. Pareiškėjas neginčija ir paties pažeidimo fakto, tačiau mano, kad sankcijos dydis buvo apskaičiuotas klaidingai, nes Agentūra klaidingai nustatė, kad neapdraudimo laikotarpis 2014 metais patenka į 120–240 dienų intervalą. Pareiškėjas nesutiko, kad neapdraudimo dienos turi būti sumuojamos už kalendorinius metus. Pasak pareiškėjo, tokio neapdraudimo laiko skaičiavimo nenumato jokie teisės aktai, taip pat ir teisės aktas, kuriuo vadovavosi Agentūra, t. y. skundžiamame sprendime minimas sankcijų taikymo tvarkos aprašymas.

34Skundžiamame sprendime nėra įvardytas tikslus taikyto dokumento pavadinimas, tačiau atsiliepime Agentūra patikslino, kad buvo vadovautasi Agentūros vidiniu teisės aktu – Sankcijų dydžių, kai nustatyti pažeidimai dėl reikalavimų ir įsipareigojimų nesilaikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones ir pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų programos priemones, sąvadu ir takoskyra (toliau – Sąvadas). Sąvade numatyta, kad, kai turtas neapdraudžiamas iki 120 kalendorinių dienų, taikoma 0,1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės, bet ne mažiau nei 100,01 Eur, o kai turtas neapdraudžiamas nuo 120 iki 240 kalendorinių dienų taikoma sankcija yra 1 proc. dydžio, bet ne mažiau nei 100,01 Eur. Sąvade taip pat nurodoma, kad vieną kartą per kalendorinius metus taikoma tolerancijos riba iki 30 kalendorinių dienų, už kurias netaikoma sankcija (visos dienos, kuriomis turtas nebuvo apdraustas, yra sumuojamos). Jeigu neapdraustas laikotarpis yra ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų, sankcija skaičiuojama nuo pirmos dienos, kurią turtas nebuvo apdraustas (tokiu atveju tolerancijos riba netaikoma). Iš aptartų nuostatų matyti, kad Agentūra savo vidiniu aktu nusistatė, kad taikydama sankcijas už pažeidimus, susijusius su neapdraustais laikotarpiais, sumuos visas dienas, kuriomis turtas nebuvo apdraustas ir vieną kartą per kalendorinius metus taikys 30 kalendorinių dienų tolerancijos ribą, t. y. sankcijas taikys tik tuo atveju, jei susumavus visas dienas, kuriomis turtas nebuvo apdraustas, neapdraustas laikotarpis per kalendorinius metus bus ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų. Iš aptartų nuostatų taip pat matyti, kad neapdraudimo laikotarpiai skaičiuojami kalendorinėmis dienomis, o tolerancijos ribos skaičiavimo nustatymo būdas rodo, kad turi būti vertinami kalendoriniai metai. Pažeidimą Agentūra nustatė už visus 2014 metus, todėl turto neapdraudimo laikotarpio aspektu pagrįstai vertino visą 2014 metų laikotarpį ir visas kalendorines dienas, kuriomis turtas buvo neapdraustas, sudėjo. Atitinkamai, Agentūra tinkamai nustatė, kad neapdraustų kalendorinių dienų laikotarpis per 2014 metus patenka į Sąvade nurodytą ribą, kuriai taikoma 1 proc. sankcija (nuo 120 iki 240 kalendorinių dienų).

35Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti skundžiamo sprendimo dalis, kuriomis buvo pareiškėjui skirta 15 470,15 Eur ir 6 465,75 Eur paramos susigrąžinimo sankcija, nėra pagrindo. Atitinkamai, nėra pagrindo įpareigoti Agentūrą šiose dalyse priimti naują sprendimą dėl mažesnių paramos sumų susigrąžinimo. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi ir 132 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Pareiškėjo UAB „Penki vėjai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

38Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas... 3. UAB „Penki vėjai“ (toliau – pareiškėjas), atstovaujamas advokato A.... 4. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad jo veiksmai 2012–2015 metų... 5. Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.... 6. Atsakovė Agentūra atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo patikslintu skundu... 7. Teismo posėdyje Agentūros atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime nurodo, kad su... 9. Teismo posėdyje Ministerijos atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir... 10. Teismas... 11. Skundas netenkintinas.... 12. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjui pritaikytų sankcijų už... 13. Dėl Agentūros kompetencijos... 14. Kaip minėta, pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Agentūra... 15. Pagrindinis dokumentas apibrėžiantis Agentūros kompetencijos ribas yra... 16. Pažeidimų administravimo taisyklės nustato teisės aktų nuostatų... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Agentūra 2016 m. sausio 26 d. raštu kreipėsi... 18. Dėl žalos biudžetui... 19. Kaip minėta, pareiškėjas patikslintame skunde tvirtina, kad Agentūra... 20. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. spalio 29 d. pateikė... 21. Dėl dvigubo baudimo uždraudimo (non bis in idem) principo... 22. Non bis in idem principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos... 23. Dėl sankcijos už pirmąjį pažeidimą ... 24. Kaip minėta, pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Agentūra... 25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Agentūra 2016 m. sausio 12 d. priėmė... 26. Bylos duomenimis nustatyta, kad jachtos laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.... 27. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės pritaria... 28. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje, kaip minėta, nurodė, kad teismas turi... 29. VAĮ 368 straipsnio 6 dalis numato, kad skundą nagrinėjantis teismas,... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad paramos administravimą reglamentuojančiuose... 31. Pareiškėjas neginčija, kad jam 2015 metais buvo žinoma, jog jachtų... 32. Dėl sankcijos už antrąjį pažeidimą... 33. Pareiškėjas neginčija faktinės aplinkybės, kad jachtos 2014 metais nebuvo... 34. Skundžiamame sprendime nėra įvardytas tikslus taikyto dokumento pavadinimas,... 35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 37. Pareiškėjo UAB „Penki vėjai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 38. Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...