Byla 1A-91-319/2017
Dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. A., A. A., K. D., T. J., M. M., S. T., S. G., Ž. P., Ž. B., E. K., G. O., E. S., A. B., R. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnio 2 dalį išteisino kaip nepadariusius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, V. P. ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Evelinai Dzenytei. dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, Ričardui Gailevičiui, išteisintiesiems G. O., M. M., E. S., R. U., jų gynėjui advokatui Aidui Venckui, išteisintajam E. K., jo gynėjui advokatui Albertui Trumpuliui, išteisintajai G. K., jos gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui, išteisintiesiems T. J., A. B., Ž. B., S. G., K. D., jų gynėjui advokatui T. T., išteisintiesiems G. A., A. A., S. T., Ž. P., jų gynėjui advokatui R. A.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. A., A. A., K. D., T. J., M. M., S. T., S. G., Ž. P., Ž. B., E. K., G. O., E. S., A. B., R. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnio 2 dalį išteisino kaip nepadariusius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

3G. K. pagal BK 231 straipsnio 2 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį išteisino kaip nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

4Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 35 ir 262 straipsniais, nuspręsta G. A., E. S., K. D., T. J., M. M., A. A., G. O., Ž. B., S. G., E. K., S. T., Ž. P., R. U., A. B. iškelti administracines bylas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, o G. K. iškelti administracinę bylą pagal ATPK 174 straipsnį ir 187 straipsnio 2 dalį.

5Nuosprendžiui įsiteisėjus, šias administracinio teisės pažeidimo bylas nuspręsta perduoti nagrinėti teismui administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka. Teisėjų kolegija,

Nustatė

6

  1. G. A., E. S., K. D., T. J., M. M., A. A., G. O., Ž. B., S. G., E. K., S. T., Ž. P., R. U., A. B. G. K. ir D. K. (prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą dėl jo ligos), buvo kaltinami tuo, kad 2012 m. gegužės 17 d. apie 6.33 val. susibūrę į bendrininkų grupę ir turėdami tikslą kliudyti antstoliui priverstinai vykdyti 2011 m. gruodžio 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą perduoti mažametę D. K. jos motinai L. S., atvyko į D. K. buvimo vietą ( - ) . Kaltinamieji D. K. (prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą dėl jo ligos), G. A., E. S. organizavo kliūčių patekti į namą sudarymą ir kartu bendrai veikdami namo priekyje sustatė suolų eilę. Po to, atvykus antstolei S. V. ir būdami įspėti, kad bus vykdomas teismo sprendimas ir antstolei bei policijos pareigūnams reikalaujant pasitraukti nuo praėjimo į namą: susibūrę į bendrininkų grupę kaltinamieji G. A., D. K. (prieš kurį bylą išskirtą į atskirą eigą dėl jo ligos ), E. S., K. D., T. J., M. M., A. A., G. O., Ž. B., S. G., E. K., S. T., Ž. P., R. U., A. B. G. K. kartu su kitais nenustatytais asmenimis (prieš kuriuos ikiteisminis tyrimas yra atskirtas), užsiėmė vietą prieš gyvenamojo namo duris, bendrai veikdami, žmonių spūstimi ir susikibę už rankų sudarė kliūtį antstolei patekti prie namo durų, kėlė triukšmą ir šaukdami užgauliojo atvykusią antstolę S. V. ir ją lydinčius policijos pareigūnus, antstolės ir policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų pasitraukti nuo praėjimo į namą nevykdė, trukdė antstolei laisvai prieiti prie namo durų, kad patekti į namą ir vykdyti aukščiau nurodytą teismo sprendimą perduoti nepilnametę D. K. motinai L. S., stumdė ir spaudė antstolę. Be to, kaltinamasis K. D. buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas minėtų asmenų grupėje, spūstyje dar sugriebė nukentėjusiajai antstolei S. V. už rankos žasto, ją laikė, neleisdamas eiti ir spaudė tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tai yra, kad tokiu būdu kaltinamieji G. A., E. S., K. D., T. J., M. M., A. A., G. O., Ž. B., S. G., E. K., S. T., Ž. P., R. U., A. B. G. K. su kitais nenustatytais asmenimis, prieš kuriuos ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, aktyviais veiksmais trukdė antstolei S. V. iki tos pačios dienos 7 val. ryto laisvai prieiti prie namo, ( - ) durų ir patekti į namo vidų, kad vykdyti teismo sprendimą perduoti nepilnametę D. K. motinai- L. S., tai yra panaudodami prievartą - stumdė, spaudė antstolę ir sukėlė jai fizinį skausmą, trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą.
  2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, priimdamas šių asmenų atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamųjų kaltei pagal pareikštus kaltinimus nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų. Nuosprendyje nurodyta, kad ištirtos aplinkybės rodo, jog G. A., E. S., K. D., T. J., M. M., A. A., G. O., Ž. B., S. G., E. K., S. T., Ž. P., R. U., A. B., G. K. veiksmuose pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes bei pagal jų veiksmų pavojingumo laipsnį nėra nusikaltimo, numatyto BK 231 straipsnio 2 dalies sudėties. Teismas laikė įrodytu faktą, kad antstolei ir policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, ten susirinkę asmenys antstolei vykdant teismo sprendimą perduoti mergaitę motinai, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų bendrų reikalavimų netrukdyti antstolei, ir pripažino, jog policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir jų reikalavimus bei nurodymus: pasitraukti, pasišalinti iš kiemo, praleisti antstolę, turėjo vykdyti tiek kaltinamieji, tiek kiti ten buvę asmenys. Teismas konstatavo, kad tokie kaltinamų asmenų veiksmai yra nukreipti į nustatytos valdymo tvarkos pažeidimą bei užtraukia asmenims administracinę atsakomybę pagal ( - ) straipsnio 2 dalį ir todėl kaltinamųjų G. A., E. S., K. D., T. J., M. M., A. A., G. O., Ž. B., S. G., E. K., S. T., Ž. P., R. U., A. B., G. K. veiksmuose, padarytuose 2012 m. gegužės 17 d. 6.30-7.00 val. laiku ( - ) , yra šio administracinio teisės pažeidimo požymiai.
  3. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti 2016 m. spalio 6 d. pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinti K. D., T. J., Ž. B., A. B., A. A., E. K., R. U., Ž. P., S. T., M. M., G. K., S. G., E. S., G. A., G. O. kaltais pagal BK 231 straipsnio 2 dalį ir skirti šias bausmes: K. D. - 250 MGL dydžio baudą (9 415 Eur) T. J. - 200 MGL dydžio baudą (7 532 Eur) Ž. B. - 150 MGL dydžio baudą (5 649 Eur), A. B. - 100 MGL dydžio baudą (3 766 Eur) A. A. - 150 MGL dydžio baudą (5 649 Eur), E. K. - 150 MGL dydžio baudą (5 649 Eur), R. U. - 150 MGL dydžio baudą (5 649 Eur), Ž. P. - 150 MGL dydžio baudą (5 649 Eur), S. T. - 100 MGL dydžio baudą (3 766 Eur), M. M. - 150 MGL dydžio baudą (5 649 Eur), G. K. –100 MGL dydžio baudą (3 766 Eur), S. G. –150 MGL dydžio baudą (5 649 Eur), E. S. –150 MGL dydžio baudą (5 649 Eur), G. A. – 200 MGL dydžio baudą (7 532 Eur), G. O. – 200 MGL dydžio baudą (7 532 Eur).

73.1. Skunde prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu atliko visapusišką, pilną ir objektyvų įrodymų tyrimą, tačiau remdamasis ištirtais įrodymais padarė nemotyvuotas bei nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai nustatė, kad kaltinamieji nusikalstamos veikos nepadarė. Teigia, kad kaltinamųjų kaltę dėl pareikšto kaltinimo patvirtina nukentėjusiosios S. V. parodymai, policijos pareigūno R. Ū. darytame videoįraše užfiksuota medžiaga. Iš BTV pateikto vaizdo įrašo nustatyta, kad prieš atvykstant antstolei ir pareigūnams į įvykio vietą, žmonės užsiėmė pozicijas prie namo, užblokuodami praėjimą link namo durų. E. S., G. A. kaip barikadą sustato priešais žmones suolus, po to užsiima pozicijas grupėje kitų asmenų praėjime link namo durų. Atitraukti iš grupės išteisintieji K. D., T. J. po kelis kartus grįžta prie įėjimo į namą, vėl susikimba su kitais žmonėmis rankomis, nepaklūsta policijos pareigūnų reikalavimams pasišalinti, priešinasi jiems, stumdosi. Iš vaizdo įrašų akivaizdžiai matoma, kaip antstolę sugriebia K. D., girdima, kaip antstolė žmonių prašo jos nestumdyti, kad jai skauda, tą patvirtina ir nustatyti sužalojimai.

83.2. Prokuroras nesutinka ir su kitu teismo motyvu, kad visi žmonės iš esmės elgėsi vienodai, todėl vertinti jų veiksmus skirtingai, tai yra vienus bausti administracine tvarka, kitus patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtų neteisinga, neatitinka nustatytų bylos aplinkybių. Kaltinimas buvo formuluojamas tiems asmenims, kurie trukdė antstolei praeiti, ją žalojo, stumdė, vartojo necenzūrinius žodžius ir taip sudarė kliūtis vykdyti teismo sprendimą. Gi kitiems asmenims, kurie nebuvo užsiėmę vietos ties praėjimu į namą, kaltinimai nereiškiami, todėl neteisinga išvada, kad visų asmenų veiksmai buvo iš esmės vienodi.

93.3. Skunde teigiama, kad teismo išvados, jog baudžiamojoje byloje iš viso nebuvo įrodinėjama ir nebuvo nustatyta kaltinime kaltinamiesiems inkriminuota aplinkybė – kad jie iš anksto susibūrę į bendrininkų grupę atvyko į ( - ) tikslu tyčia antstolei kliudyti vykdyti teismo sprendimą ir to siekė, neatitinka bylos aplinkybių. Prokuroras nurodo, kad BTV pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip asmenys skuba prie namo, susiburia ties įėjimu į namą ir viso namo priekį, susikimba rankomis tarpusavyje, keli kaltinamieji kartu sustato priešais žmones suolus, D. K. bėgioja po kiemą su ryšio priemone (racija), atlieka kažkokius organizacinius veiksmus; ties įėjimu į namą buvusi moteris pareiškia, kad jie čia vykdo teisingumą (E. P. darytas įrašas), kas ir patvirtina buvusį jų susitarimą. Prokuroro vertinimu, neteisinga teismo padaryta išvada, jog kaltinamųjų veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalies požymiai, nes tai visiškai neatitinka faktų ir yra akivaizdu, jog atlikus tyčinius veiksmus prieš antstolę, tai neabejotinai turi būti pripažintina smurtu arba kitokia prievarta.

103.4. Skunde prokuroras pažymi, jog bylos duomenų visetas, o ne atskirų išteisintųjų paaiškinimai, leidžia daryti patikimą išvadą, jog išteisintieji susirinko ne grumtis su policijos pareigūnais, o tyčia trukdyti antstolei vykdyti teismo sprendimą. Išteisintųjų veiksmai įvykio vietoje turėjo būti pripažinti kaip nusikalstami, nes jie buvo nukreipti prieš antstolės veiklą. Prokuroro įsitikinimu, kaltinamieji veikė grupėje, ir šiuo atveju susitarimas reiškėsi konkliudentiniais išteisintųjų veiksmais, kai jie matydami, kad trukdo praeiti antstolei, nepakluso jos ir pareigūnų reikalavimams, stovėjo susikibę tarpusavyje, stumdė, o kai kurie asmenys panaudojo ir fizinę prievartą.

113.5. Prokuroras skunde nurodo, kad pripažinus išteisintuosius asmenis kaltais ir sprendžiant bausmių jiems skyrimo klausimus, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamieji K. D., T. J., Ž. B., A. B., A. A., E. K., R. U., Ž. P., S. T., M. M., G. K., S. G., E. S., G. A., G. O. neteisti, kad jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybė sunkinančia atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė su bendrininkų grupe. Individualizuojant skirtinas bausmes, prokuroro vertinimu, atsižvelgtina į kiekvieno kaltinamojo veiksmų intensyvumą, žalos padarymą nukentėjusiajai, jų vaidmenį nusikaltimo padaryme. Atsižvelgiant į BK 55 straipsnyje nustatytas bausmės skyrimo nuostatas, į visas bylos aplinkybes ir siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, taip pat užtikrinti teisingumo pricipo įgyvendinimą, teismų praktiką nagrinėjant tokios kategorijos bylas ir parenkant bausmių rūšis, prokuroro nuomone, visiems kaltinamiesiems skirtinos baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis - bauda, o parenkant jos dydį atsižvelgtina į sunkinančią aplinkybę ir kiekvieno kaltinamojo vaidmenį nusikaltimo padaryme, veiksmų intensyvumą. 4. Atsikirtimais į prokuroro apeliacinį skundą išteisintieji S. T., K. D., E. K., A. B. ir G. A. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendį. Šie išteisintieji atsikirtimuose analogiškai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokių duomenų, dėl ko jie galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už kaltinamajame akte nurodytus veiksmus ir nuteisti. Taip pat atsikirtimuose nurodyta, kad prokuroras nei teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių jų kaltę neginčijamai patvirtinančių įrodymų, apeliacinio skundo argumentai deklaratyvūs, subjektyvūs ir todėl jis negali būti patenkintas. 5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka išteisintieji ir jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priimti išteisintųjų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. 6. Šiuo nuosprendžiu G. K. išteisinta ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kaip nepadariusi veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių ir nuspręsta iškelti jai administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 174 straipsnį, tačiau šios nuosprendžio dalies prokuroras apeliaciniu skundu neskundžia. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). 7. Baudžiamojo proceso paskirtis yra – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LAT nutartis Nr. 2K-204/ 2008). 8. Pagal pareikštą kaltinimą, nurodyti išteisintųjų atlikti veiksmai, lėmę jų kvalifikavimą pagal BK 231 straipsnio 2 dalį, t. y. trukdė antstolei įvykdyti teismo sprendimą, panaudodami prievartą, pasireiškė tuo, kad jie visi nevykdė teisėto antstolės ir policijos pareigūnų reikalavimo pasitraukti nuo praėjimo link namo, neleido praeiti antstolei ir policijos pareigūnams iki namo, stumdė, spaudė antstolę, sukeldami jai fizinį skausmą, užgauliojo ją ir policijos pareigūnus. Kaip matyti iš prokuroro skundo argumentų visumos, jis pripažino, kad teismas atliko pilną ir objektyvų bylos įrodymų tyrimą, tačiau nesutinka su šių įrodymų vertinimu, teigdamas, kad jie, priešingai nei nurodyta teismo nuosprendyje, ne paneigia, o patvirtina išteisintųjų kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kad teismas padarė klaidingas išvadas, vertindamas ne įrodymų visumą ir pavienius įrodymus ir faktinius duomenis, akivaizdžiai patvirtinančius kaltinamųjų kaltę, nepagrįstai vertino kaip neduodančius pagrindo pripažinti jų veiksmuose esant visiems BK 231 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėties požymiams. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio analizę bei atlikusi įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas G. A., E. S., K. D., T. J., M. M., A. A., G. O., Ž. B., S. G., E. K., S. T., Ž. P., R. U., A. B. ir G. K. dėl BK 231 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, netinkamai realizavo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tinkamai neįvertino byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų faktinių duomenų, kas lėmė nepagrįsto išteisinamojo nuosprendžio priėmimą. Dėl šios priežasties Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendis dėl G. A., E. S., K. D., T. J., M. M., A. A., G. O., Ž. B., S. G., E. K., S. T., Ž. P., R. U., A. B. ir G. K. išteisinimo pagal BK 231 straipsnio 2 dalį, naikintinas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 9. BK 231 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas bet kokiu būdu daromas trukdymas teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės arba tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba antstoliui vykdyti teismo sprendimą. Trukdymas apima bet kokios formos poveikį (reikalavimus, prašymus, patarimus, nurodymus ir pan.), kliudantį šiam subjektui jas atlikti. Pagal subjektyviuosius požymius numatoma kaltininko tyčia, apimanti suvokimą, kad jis, šiuo konkrečiu atveju, trukdo antstoliui atlikti apibrėžtas jo pareigas, turėdamas bet kokius tikslus ar motyvus, tarp jų ir tokius, kuriuos įgyvendinant norima sukliudyti teismo sprendimo įvykdymui. Kaltininko atsakomybei nėra būtinas jo veika siekiamų tikslų realus įgyvendinamas (2005 m. kovo 17 d. Lietuvos Aukščiausio Teismo konsultacija teisėjams). Pagal BK 231 straipsnio 2 dalį numatyta atsakomybė už trukdymą BK 231 straipsnio 1 dalyje išvardintiems asmenims vykdyti jų pareigas, panaudojant smurtą ar kitokią prievartą. 9. Pareikštame kaltinime nurodyti išteisintųjų atlikti veiksmai, lėmę jų kvalifikavimą pagal BK 231 straipsnio 2 dalį, t. y. trukdė antstolei įvykdyti teismo sprendimą, panaudodami prievartą, pasireiškė tuo, kad jie visi nevykdė teisėto antstolės ir policijos pareigūnų reikalavimo pasitraukti nuo praėjimo link namo, neleido praeiti antstolei ir policijos pareigūnams iki namo, stumdė, spaudė antstolę, K. D., būdamas žmonių spūstyje, sugriebė šiai ranką ir ją spaudė tuo sukeldamas antstolei fizinį skausmą, visi išteisintieji užgauliojo ją ir policijos pareigūnus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visi be išimties išteisintieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme neneigė, jog iš tiesų 2012 m. gegužės 17 d. buvo įvykio vietoje - ( - ) norėdami stebėti mergaitės perdavimo procedūrą, kad nebūtų pažeistos mergaitės teisės, nebūtų naudojamas smurtas ir taip išreikšti savo pilietiškumą, nepritarimą teismo sprendimui perduoti vaiką, tačiau tikslo trukdyti ar neleisti antstolei perduoti vaiką motinai neturėjo, to ir nedarė, į jokią bendrininkų grupę, kad kliudyti antstolei, susibūrę nebuvo.

129.1. K. D. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. anksti ryte atvyko tik stebėti, kad vyksta prie namo ( - ) . Neturėjęs jokio tikslo kam nors kliudyti. Atsistojo žmonių grupėje prie gyvenamojo namo, su jais nebuvo pažįstamas ir su nieku nieko iš anksto nesitarė dėl kokių nors veiksmų. Buvo apsirengęs geltonu lietpalčiu. Susirinkę žmonės giedoję himną. Tuo metu pasirodę policijos pareigūnai pradėję juos stumdyti, kilo sumaištis. Buvo labai susijaudinęs, negirdėjęs jokių policijos raginimų pasitraukti. Kaip atrodė antstolė nežinojęs, tik minioje girdėjęs, kad antstolė apsirengusi raudonu lietpalčiu. Antstolės už rankos nelaikęs, jos nespaudęs. Policininkai jį ištraukė iš kitų žmonių tarpo, kažkuriuo momentu gavo iš policininko su lazda. Jis buvo nuvestas į šoną, tačiau vėl grįžo prie namo, stovėjo įsitvėręs į namo laiptus, nes skaudėjo koją. Rankoje turėjo vėliavą. Praėjimas prie namo nebuvo padarytas, tačiau girdėjęs kaip žmonės šaukė praleisti antstolę. Niekas nei pareigūnai nei kas kitas neaiškino apie atsakomybę už trukdymą antstolei, negirdėjęs jokių teisėtų pareigūnų reikalavimų. Jis yra peržiūrėjęs visus vaizdo įrašus to ryto, jo nuomone niekur nėra užfiksuota, kad jis spaudžia ranką antstolei. Praeinančios antstolės už rankos nebuvo paėmęs, jos nespaudė, rankoje laikė vėliavą. Iš įrašo matyti, kad policininkai stumia antstolę link jo. Tuo metu, kad tai antstolė nežinojęs, jokių skiriamųjų ženklų ji neturėjusi. Jis negalėjęs iš buvimo vietos prie namo pasitraukti, nes policijos pareigūnai spaudė juos prie namo, po to policininkai ištraukė iš stovinčių tarpo ir nuvedę į šoną. Jokio dialogo tarp policijos pareigūnų ir žmonių nebuvo. Vėliau, kai jis stovėjo prie namo laiptų į antrą aukštą ir pareigūnai pareikalavę išeiti jis nuėjo. Nei antstolės, nei policijos pareigūnų neužgauliojęs. Susikibęs rankomis su kitais asmenimis nebuvo. Prieš namą matė sustatytų suolų eilę, bet jie nekliudė praeiti, buvo paliktas praėjimas.

13T. J. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad į ( - ) anksčiau buvo atvykęs ne kartą, stebėti kas ten vyksta, norėjo palaikyti šeimą. 2012 m. gegužės 17 d. atvykęs į ( - ) prieš 6.30 val., nes žinojo, kad atvyks antstolė perduoti mergaitę. Į jokias bendrininkų grupes nesibūrė, neturėjo jokio tikslo kam nors trukdyti. Jam buvo netikėti kitų žmonių veiksmai – užtvarų statymas iš kėdžių. Kiti žmonės stoviniavo, buvo susikibę rankomis ir giedojo himną. Atvykęs jau matė policijos pareigūnus ir jų užtvaras prie pagrindinės gatvės ( - ) . Atvykę į kiemą policijos pareigūnai pradėjo traukti iš susibūrusių žmonių pirmą žmogų. Kilo sumaištis, triukšmas. Pats stovėjo minioje prie namo, prie garažo, tik vėliau išgirdo įrašą pasitraukti. Antstolę matė už 3-4 metrų nuo savęs. Antstolė tuo metu negalėjusi praeiti, nes policijai ištraukus jėga žmogų iš susibūrusių kilo sumaištis, moterys pradėjo rėkti, stumdytis. Fiziškai neįmanoma buvo pasitraukti. Su niekuo nesitarė ir neturėjo jokio tikslo neleisti ko nors daryti. Jis ir kiti stovėję buvo susispaudę dėl to ir nebuvo galima iš karto praeiti. Jis tuo metu negirdėjo, kad būtų kalbėję pareigūnai ar antstolė ir sakę pasitraukti, negirdėjo raginimo padaryti praėjimą antstolei. Pats norėjo pasitraukti, bet negalėjo ištrūkti. Po to policijos pareigūnai jį ištraukę ir nuvedę į laisvą teritoriją kieme paleido. Tada vėl grįžo prie namo, nes pamatęs jog viena moteris pargriuvo prie laiptų ir policininkai nori ją vilkti, klausęs kodėl taip daro. Tada jį antrą kartą išvedė iš kiemo į policijos autobusiuką. Buvęs kieme, kad palaikyti moralinę poziciją, kad viskas būtų atlikta teisingai. Fiziškai antstolei niekas netrukdė. Mano, kad psichologiškai galėjo būti sunku vykdyti teismo sprendimą esant tiek žmonių ir sumaiščiai. Pats asmeniškai netrukdė antstolei praeiti, nei šiai nei policijos pareigūnams užgaulių žodžių nesakė. Niekas atvykus pareigūnams nei vėliau neįspėjo dėl atsakomybės už trukdymą antstolei.

14M. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad tuo metu buvo nepilnametis, dar mokėsi ( - ) gimnazijoje Kaune. Su draugu Ž. B. 2012 m. gegužės 17 d. apie 6 val. atvyko į ( - ) stebėti kas vyks. Anksčiau irgi atvykdavęs pažiūrėti. Tą rytą atvyko atsitiktinai, nežinojo, kad tą dieną bus vykdomas teismo sprendimas. Nieko neįprasto nevyko, vieni žmonės šildėsi prie laužų, kiti gėrė arbatą. Matė kieme sustatytus suolus, ant jų sėdėjo pagyvenę žmonės. Jis su Ž. vaikštinėjo kieme. Tuo metu pareigūnų dar nebuvo. Po to atvyko policija, viskas vyko greitai. Suprato, kad gali būti vykdomas teismo sprendimas, nes buvo daug policijos. Atsistojo su Ž. šalia namo, prie lango, kad stebėtų įvykius. Policija pradėjo visus stumti ir jis buvo nustumtas beveik prie namo durų. Žmonių prie namo buvo daug, gal virš penkiasdešimt. Jis negirdėjo ką sakė atvykę pareigūnai. Matė su jais kažkokią moterį, bet nežinojo, kad tai gali būti antstolė, ji buvo apsirengusi raudonu lietpalčiu. Susikibęs rankomis su kitais žmonėmis nebuvo. Niekam netrukdęs, nieko nestumdęs, buvęs blaivus. Policijos pareigūnų, antstolės neužgauliojęs. Negirdėjęs jokių pareigūnų perspėjimų pasitraukti. Suprato, kad reikia pasitraukti, bet nebuvo kaip nes buvo spūstis. Pareigūnai patys stūmė stovėjusius prie namo. Negirdėjęs, kad antstolė būtų prisistačiusi atėjusi. Pareigūnai gal vieną pirmųjų jį ištraukė iš žmonių būrio ir išvedė.

15S. T. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. anksti iš ryto atvyko į ( - ) g. vedamas smalsumo. Kieme su kitais žmonėmis sustojęs prie namo ties praėjimu link durų, pradėję giedoti himną. Tuo metu pamatė ateinančius policijos pareigūnus ir išsigando. Nepamena ar buvo susikabinęs rankomis su kitais žmonėmis, kurių nepažinojo, kitus pažinojo tik iš matymo. Stovėjo antroje ar trečioje eilėje nuo namo kai žmonės pradėjo stumdytis, nes policijos darbuotojai spaudė. Niekam nesipriešinęs, netrukdęs praeiti. Nuotraukoje iš filmuotos medžiagos atpažino save, buvęs prie antstolės, bet jai niekuo netrukdęs. Girdėjo kaip kai kurie susirinkę žmonės šaukė praleisti antstolę. Antstolė viena būtų praėjusi prie namo, bet policijos buvo daug, jie spaudė dėl to buvo sumaištis. Pats antstolės tuo metu nepamatė, jai praeiti netrukdė, jos nelietė, su pareigūnais nesistumdė. Jį vieną iš pirmųjų nuvedė į policijos autobusą.

16S. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad prie namo ( - ) buvęs ne kartą, nes netoliese gyvena. 2012 m. gegužės 17 d. ryte apie 6 val. atvykęs prie namo iš smalsumo, nes per televiziją matė, kad nepavyko pirmas vaiko paėmimas. Norėjo savo dalyvavimu apsaugoti nuo neteisėtų veiksmų. Buvo susirinkę nemažai žmonių, vieni valgė, gėrė kavą, meldėsi. Pamatęs ateinančius policijos pareigūnus atsistojo prie namo su kitais žmonėmis, kad geriau matytų kaip bus vykdomas perdavimas. Negalvojo, kad kam nors galį kliudyti. Tuo metu susirinkę žmonės, kurių buvo daugiau kaip 100 giedojo himną. Jis negirdėjo ar ką nors sakė atvykę policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai pradėjo spausti susirinkusius, kai kas pradėjo šaukti, rėkti. Pats policijos pareigūnų neužgauliojo, antstolės nepažino ir jos nelietė. Tuo metu jis su kitais žmonėmis stovėjo po laiptais ir priėję policininkai ištraukę jį ir nusivedė į automobilį. Niekas nepaaiškino kodėl išvedė, nes nieko nedaręs.

17Ž. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad į ( - ) anksčiau buvo atvykęs keletą kartų, bet nieko įdomaus nevykdavo. 2012 m. gegužės 17 d. ryte atvyko į ( - ), nes žinojo, kad gali būti vykdomas teismo sprendimas dėl vaiko perdavimo. Niekam kliudyti nesiruošė. Stovėjo kartu su kitais žmonėmis prie namo laiptų, vedančių į antrą aukštą. Buvo giedamas himnas ir jis būdamas minioje buvo susikibęs rankomis su kitais žmonėmis. Kažkuriuo metu matė antstolę apsirengusią raudonu lietpalčiu. Tiksliai negirdėjo ką sakę antstolė ar policijos darbuotojai. Girdėjo kaip žmonės ragino praleisti antstolę. Policijos pareigūnai jį ištraukė iš minios ir nuvedė į policijos automobilį. Pats pasitraukti iš ten negalėjęs, nes buvo suspaustas. Daugiau nieko nedarė ir antstolei netrukdė. Antstolės ir policijos pareigūnų neužgauliojo šios nelietė ir jokio fizinio skausmo jai negalėjo sukelti.

18G. A. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. anksti ryte, vedamas smalsumo, atvyko į ( - ) stebėti kaip vykdomas teismo sprendimas perduoti vaiką. Prieš tai kelis kartus buvo atvykęs prie šio namo. Stovėjo prie namo žmonių būryje dešiniau nuo įėjimo į namą. Žmonės giedojo himną, buvo triukšmas, nieko nebuvo galima gerai girdėti. Pradžioje kažkas iš žmonių šūktelėjo, kad yra senyvų žmonių ir reikia atnešti suolų. Jis pats su kitais keliais vyrais atnešė ir pastatė priešais namą du-tris sujungtus suolus, kurie priėjimo link namo neužstojo. Atvykę policininkai ėmė spausti žmones, išvedinėti juos. Negirdėjo antstolės raginimo pasitraukti, išeiti iš kiemo. Per triukšmą buvo girdėti tik kažkokia kalba per policijos ruporus, kad nepažeisti susirinkimų teisės. Esančių kieme žmonių nepažinojo, su niekuo nebuvo susitaręs. Antstolės nespaudė, nelietė, užgauliai nerėkė. Policijos darbuotojai jį ištraukę iš žmonių grupės išvedė iš kiemo. Po to jis vėl grįžo į kiemą ir vėl buvo išvestas policininkų.

19E. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis apklaustas parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. ryte apie 6 val. atvykęs prie ( - ) namo pažiūrėti kaip bus vykdomas teismo sprendimas dėl mergaitės perdavimo. Iki tos dienos kelis kartus lankėsi prie to namo. Buvo kieme, o atvykus policijai nuėjęs prie namo ir atsistojo žmonių grupėje ties garažo vartais. Buvo daug žmonių, stovėjęs spūstyje, rankomis susikabinęs su kitais nebuvo ir nieko nedarė. Antstolės nematė ir dėl to negirdėjo jos jokio pranešimo. Antstolės nei policijos darbuotojų neįžeidinėjęs. Raginimų pasišalinti negirdėjo. Aplink stovėję žmonės trukdė laisvai nueiti. Antstolei praeiti buvo padarytas takas. Policijos pareigūnai tuo metu pradėjo traukti ir išvedinėti nuo namo žmones. Jį išvedę du policininkai. Visi žmonės prie namo stovėjo susispaudę. Kitų ten buvusių žmonių nepažinojo. Niekam trukdyti neketino ir su niekuo nesitarė, pareigūnų neužgauliojo.

20Ž. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis apklaustas parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. anksti ryte su M. M. atvyko į ( - ) prie namo, nes norėjo matyti mergaitės perdavimą. Prieš tai į ( - ) buvo atvykęs kelis kartus. Kieme buvo daug žmonių kurių nepažinojo. Jis vaikštinėjęs po kiemą ir kalbėjęs su aplinkiniais. Staiga gavosi kažkoks sujudimas, visi žmonės pradėjo būriuotis prie namo giedojo himną. Matė daug policijos pareigūnų. Jis pats atsistojęs žmonių grupėje netoli lango. Matė einant su policijos pareigūnais keletą moterų. Tuo metu nežinojo, kad viena jų antstolė. Kas buvo kalbama per garsiakalbį nesigirdėjo, negirdėjo, kad kas būtų pristatę jog atvyko antstolė. Prasidėjo žmonių spaudimas, kilo sąmyšis. Pareigūnai iš minios traukė žmones. Pats buvo suspaustas kitų žmonių su kuriais rankomis nebuvo susikibęs. Policijos pareigūnų neužgauliojo, reikalavimų pasitraukti negirdėjo. Po to pareigūnai, papurškę dujų jį ištraukė iš minios ir išvedė. Kam nors trukdyti tikslo neturėjęs ir nedaręs kaltinime nurodytų veiksmų.

21G. O. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis apklaustas parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. anksti ryte, prieš darbą atvyko į ( - ) . Atvyko ne pirmą kartą. Norėjo stebėti kaip bus vykdomas teismo sprendimas perduoti mergaitę. Buvo daug žmonių. Stovėjo prie namo lango su kitais žmonėmis ir priėjus policijos pareigūnams giedojo himną. Rankomis su kitais susikibęs nebuvo. Neturėjo jokio tikslo kam nors trukdyti, atėjo tik stebėti. Policijos pareigūnai spaudė žmones link namo, prasidėjo sumaištis. Žmonės sakė ir ragino padaryti antstolei praėjimą. Negirdėjo, kad kas nors būtų sakęs jog atvyko antstolė vykdyti teismo sprendimą, nebuvo išsakyti jokie reikalavimai pasitraukti, buvo nemažas triukšmas. Atpažino save parodytoje nuotraukoje, kurioje užfiksuotas atsisukęs nugara į antstolę. Stengėsi ją praleisti, bet buvo spūstis. Netrukdė antstolei, jos nelietė, keiksmažodžių neišsakė. Pamena, kad antstolė buvo jau praėjusi kai jį iš žmonių tarpo ištraukė policininkai ir išsivedė. Mano, kad nieko nusikalstamo nepadarė.

22A. A. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis apklaustas parodė, kad ( - ) yra buvęs keltą kartų. 2012 m. gegužės 17 d. atvykęs kaip ir anksčiau ryte 6 val. Nežinojo, kad tą dieną bus vykdomas teismo sprendimas perduoti mergaitę. Prie namo buvo susirinkę daug žmonių iš kurių tik keletą pažinojo iš matymo. Stovint prie garažo atvyko daug policijos pareigūnų ir nieko nepaaiškinę pradėjo žmones skirti, stumti. Tuo metu galimybės laisvai išeiti nebuvo. Antstolės tuo metu nematė. Jis stovėjo suspaustas tarp žmonių su kuriais rankomis nebuvo susikibęs. Nurodymo pasišalinti negirdėjo antstolei nekliudė ir jos neužgauliojo. Spūstyje jis pargriuvo ir policijos pareigūnai jį ištraukė iš minios ir nuvedė į automobilį. Kaltinime nurodytų veiksmų nepadarė.

23E. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis apklaustas parodė, kad į ( - ) tuo metu atvykdavęs dažnai, nes norėjęs stebėti mergaitės perdavimą. 2012 m. gegužės 17 d., atvykęs iš vakaro, nežinojo, kad bus vykdomas teismo sprendimas perduoti mergaitę. Ryte buvo namo kieme ir pamatė, kad ateina daug policijos pareigūnų. Kaip ir dauguma užėmęs vieta prie namo netoli lango, kad matytų perdavimą. Niekam trukdyti negalvojo ir to nedarė. Atėjus pareigūnams prasidėjo susistumdymas. Su kitais žmonėmis nebuvo pažįstamas ir su jais nebuvo susikibęs rankomis. Antstolės nematė. Negirdėjo ar kas sakė praleisti antstolę, nes buvo triukšmas. Matė suolus kieme, bet jų nestatė. Stovėdamas prie lango tarp žmonių negalėjo trukdyti antstolei. Antstolės nekoliojo, nedaręs tų veiksmų, nurodytų kaltinime.

24A. B. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino. Ji apklausta parodė, kad į ( - ) tuo metu atvažiuodavusi dažnai. Nuo 2010 metų pastoviai stebėjo ir budėdavo ten, nes ji pati ir kiti žmonės buvo sukrėsti mergaitės istorija. 2012 m. gegužės 17 d. atvyko apie 6 val. Nesitikėjo, kad tą dieną bus vykdomas teismo sprendimas. Tą rytą kalbėjosi su žmonėmis ir geriant kavą palapinėje išgirdo šaukiant, kad ateina pareigūnai. Susirinkusių žmonių asmeniškai nepažinojusi, kai kuriuos pažinojo iš matymo. Viena pirmųjų nubėgo prie namo ir atsistojo prie lango, tačiau žmonių minios buvo nustumta prie durų. Tuo metu žmonės giedojo himną, skandavo „Lietuva“. Į kiemą įėjo daug pareigūnų ir iš karto kilo triukšmas. Pasistiebusi pamatė, kad visi apsupti pareigūnų. Pradėjo smarkiai spaustis minioje, pajudėti buvo neįmanoma. Žmonės pradėjo šaukti, kad ateina antstolė, praleiskit antstolę. Pradžioje ji antstolės nematė. Ji buvo susikibusi rankomis su drauge kai giedojo himną. Kai atėjo antstolė su drauge prasiskyrė, kad praleistų antstolę, kurią pažinojo iš veido. Antstolė praėjo ir ėjo link durų, bet tuoj grįžo atgal tuo padarytu praėjimu. Antstolės reikalavimo pasitraukti negirdėjo. Policija tuo metu spaudė ir išiminėjo žmones iš susibūrimo. Pati išeiti negalėjo, nes buvo prispausta. Ji antstolės nelietė, nespaudė ir netrukdė. Tuo metu prie jos priėjęs pareigūnas ją sulaikė ir nuvedė už namo kiemo vartelių. Mano kad kaltinimas jai pareikštas nepagrįstai. Pareigūnas, kuris ją išvedęs neišsakęs jokio reikalavimo.

25R. U. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino. Ji apklausta parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. anksti ryte atvyko į ( - ), kur bus vykdomas teismo sprendimas. Ji esanti pilietiška ir dalyvaujanti beveik visuose svarbiausiuose įvykiuose Lietuvoje. Šis įvykis buvo išgarsintas, visi sekė šiuos įvykius. Pradėjusi domėtis po pirmo nesėkmingo bandymo perduoti mergaitę. Norėjusi stebėti, kad vaiko atžvilgiu nebūtų atliekami jokie neteisėti veiksmai ir nebūtų pažeisti interesai. Atvykusi neturėjo jokio tikslo trukdyti antstolei kaip yra pareikšta kaltinime. Su jokiais asmenimis nebuvo susitarusi, kitų žmonių nepažinojo. Neprovokavo jokių veiksmų kaip neteisingai nurodyta kaltinime. Į kiemą atėjus policijos pareigūnams visi ten buvę žmonės pradėjo bėgti prie gyvenamojo namo ir ji atsistojo prie namo sienos. Žmonės, nusiteikę geranoriškai pradėjo giedoti himną, skanduoti Lietuva. Kalbėjo, kad reikia praleisti antstolę ir vaiko teisių apsaugos specialistes. Nebuvo tikslo ko nors nepraleisti, dauguma atėjo stebėti įvykių Matė kad į kiemą pro vartus su policininkais atėjo moteris apsirengusi raudonu paltu ir kalbėjosi su vyriškiu. Ką kalbėjo negirdėjusi, nes buvo triukšmas, skanduotės. Policininkų kieme vis daugėjo. Nei iš vieno policininko negirdėjo nei vieno sakinio, nei vieno nurodymo ar reikalavimo nes skanduojant ir žmonėms šaukiant neįmanoma girdėti. Patys pareigūnai spaudė žmones link namo. Aplinkiniai žmonės kalbėjo praleisti antstolę. Tada pamatė iš dešinės greta antstolę su raudonu paltu, nes šią buvo mačiusi per televizorių. Ji pasakė antstolei – prašau eiti. Praėjimas tarp žmonių buvo padarytas. Visą laiką ji kvietė antstolę eiti, bet matyt ši bijojo būti užspausta ir tuo metu nėjo. Antstolei praėjus pro ją policijos pareigūnai iš karto ją sulaikė ir išvedė iš minios. Pati prasibrauti negalėjusi, nes pareigūnai spaudė žmones link namo. Jokių užgaulių žodžiu niekam nesakė. Be to antstolė neprisistatė ir neparodė jokio pažymėjimo. Antstolės sugriebusi nebuvo ir šios nelaikė. Rankomis su kitais žmonėmis nebuvo susikibusi.

26G. K. dėl jai pareikštų kaltinimų kalta neprisipažino. Ji apklausta parodė, kad šiuo įvykiu domėjosi dar nuo 2012 m. kovo mėn. kai per televizija buvo parodytas bandymas paimti mergaitę. Kartais atvykdavo prie to namo pasižiūrėti. 2012 m. gegužės 17 d. anksti ryte nuvažiavusi į ( - )5., nes buvo girdėjusi, kad gali būti vykdomas sprendimas dėl mergaitės paėmimo. Kieme vaikštinėjusi, atsigėrusi kavos, kalbėjosi su žmonėmis. Pamačiusi, kad visi žmonės renkasi prie namo ji taip pat nuėjo ir atsistojusi prie įėjimo į namą durų. Aplink rinkosi daug žmonių, kurių ji nepažinojo. Ji matė, kad į kiemą ateina daug pareigūnų. Žmonės pradėję giedoti himną. Policijos pareigūnai pradėjo spausti žmones link namo, šie pradėjo klykti. Antstolę pamatė kai ši buvo prie pat jos. Ją pažino iš veido, nes buvo mačiusi per televizorių. Ji bandė pasitraukti, praleisti antstolę, bet buvo suspausta tarp žmonių. Žmonės sakė – „praleiskit antstolę“. Antstolės nelietusi, neužgauliojusi, nespaudusi. Policijos pareigūnų greta nebuvo. Antstolė priėjusi prie durų kalbėjosi su N. V., apie teismo sprendimą. Tada policijos darbuotojai ją išvedę iš ten. Ji nekliudė antstolei, netrukdė jai praeiti. Išvežus mergaitę ji pati buvusi prie vartelių į namo kiemą.

279.2. Nors visi išteisintieji neprisipažino padarę nusikaltimą, numatytą BK 231 straipsnio 2 dalyje, tačiau jų kaltę patvirtina žemiau aptartų įrodymų visuma.

28Nukentėjusioji S. V., antstolė, pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jai buvo pateiktas vykdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas perduoti vaiką D. K. motinai L. S.. 2012 m. kovo 23 d. sprendimą buvo bandoma įvykdyti, bet nepavyko. Ji žinojo, kad ( - ) renkasi ir pastoviai budi žmonės ir žinojusi tokią padėtį nusprendė tam pasitelkti policijos darbuotojus. 2012 m. gegužės 3 d. buvo surašytas patvarkymas dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo perduodant D. K. jos motinai L. S. vykdomojoje byloje, paruoštas priverstinio vykdymo planas. Policijos pareigūnai buvo pasitelkti, kad užtikrinti jos, antstolės, vaiko teisių specialistų, psichologės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką perdavimo metu bei šalinti atsiradusias kliūtis. 2012 m. gegužės 17 d. apie 6.20 val. atvyko lydima policijos pareigūnų į ( - ) . Pravažiuoti į ( - ) nebuvo jokių galimybių, dėl to, kartu su policininkais, vaiko teisių apsaugos specialistėmis, psichologe ėjo pėsti. Priėjus kiemo vartus ten pasitiko moteris, kuri nenorėjo įleisti. Bet paprašius policijos pareigūnui O. buvo įleisti į kiemą, kuriame buvo daug žmonių. Suprato, kad gera valia sprendimo vykdyti niekas neleis, nes dar tik po 6 ryto, o jau tiek žmonių aplink namą. Žmonės buvo susikibę rankomis ir susispietę aplik namo terasą, buvo susispaudę, giedojo himną. Ji garsiai pranešė žmonėms jog yra antstolė ir bus vykdomas teismo sprendimas, prašė netrukdyti įvykdyti teismo sprendimą perduoti mergaitę motinai. Tai pakartojo žmonėms kelis kartus ir šie tai turėjo girdėti per policijos garsiakalbį transliuojantį tekstą, nekliudyti, netrukdyti, leisti praeiti. Teksto, transliuojamo per garsiakalbį su ja niekas nederino. Prašė atlaisvinti praėjimą ir sakė jog neatlaisvinus praėjimo žmonės bus prievarta šalinami kaip kliūtys. Policijos pareigūnas taip pat prašė praleisti antstolę. Žmonės iš minios šaukė, kad praleis antstolę ir vaiko teisių apsaugos specialistus. Matė priešais namą sustatytus eiles suolų ir kėdžių. Matyt, kad būtų sunkiau patekti. Tačiau žmonės neprasiskyrė, nepralaido. Tuomet konstatavo, kad susibūrę žmonės yra kliūtis ir paprašė policijos pareigūno R. O. organizuoti žmonių pašalinimą, kad būtų galima praeiti ir vykdyti teismo sprendimą. Tada vienas žmogus, stovėjęs priekyje, apsirengęs geltonu lietpalčiu, kaip po to atpažino – K. D., griebė jai už kairės rankos ir pradėjo stipriai spausti, neleido praeiti. Pajutusi skausmą, prašė šio paleisti ranką. K. D. pasakė, kad rankos nelaiko, o laiko Lietuvos vėliavą. Kitų stovinčių žmonių nepažino. Išsilaisvinusi ranką ir šiek tiek žmonėms prasiskyrus ėjo link namo. Eiti buvo sunku, nes buvo spaudžiama aplink susirinkusių žmonių link garažo vartų, buvo stumdoma, kažkas įspyrė jai į koją, nors žmonės sakydavo, kad antstolę praleis. Be to kai kurie žmonės garsiai ją užgauliojo, keikėsi. Taip pat būdama žmonių minioje aplinkiniam sakiusi, kad praleistų ir netrukdytų vykdyti teismo sprendimo perduoti mergaitę. Tik policijos pareigūnams pavykus ištraukti kai kuriuose žmones, kurie trukdė praeiti ir juos praskirstyti ji pateko prie namo durų. Mano, kad tik policijos pareigūnų pagalba ji pateko prie namo ir į namo vidų. Jai trukdė susirinkusi žmonių minia. Jei žmonės būtų norėję, tai galėję išsiskirstyti ir praleisti ją., tačiau jie to nedarė. Prie namo durų paspaudė skambutį ir N. V. atvedė mergaitę. Ji prašė atidaryti duris, tačiau durų niekas neatidarė. Priešgaisrinės tarnybos darbuotojai duris išpjovė, pateko į koridorių, bet negalėjo patekti į namo vidų. Tada nusprendė eiti per stiklines terasos duris. Mergaitė buvo paimta ir išnešta, ta viso truko apie 1 val. nuo atvykimo į ( - )5 momento. Dėl žmonių spaudimo, užgauliojimo, stumdymosi ji patyrė stresą, fizinį skausmą bei patyrė sužalojimą. Iš prie namo buvusių asmenų, susibūrusių, susikibusių už rankų ir kliudžiusių praeiti atpažino tik K. D., kuris buvo sugriebęs už rankos ir ją spaudė.

29Liudytoja G. D. parodė, kad pagal antstolės S. V. patvarkymą buvo įpareigota kaip savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė dalyvauti perduodant D. K. motinai. 2012 m. gegužės 17 d. ryte, kartu su antstole S. V., Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko TAS vyr. specialiste E. T. ir dar keliais asmenimis automobiliu nuvyko į ( - ). Iki K. namo ėjo pėsčiomis, nes pravažiuoti buvo neįmanoma, kadangi buvo daug automobilių ir žmonių. Namo kieme taip pat buvo daug žmonių, kurie giedojo himną, kalbėjo maldas. Žmonės buvo apstoję namą. Per policijos garsiakalbį buvo informuoti, kad netrukdytų pareigūnams vykdyti teisėtų veiksmų, pati antstolė atėjusi ir vėliau žmonės balsu prisistačiusi ir pasakiusi, kad netrukdyti vykdyti teismo sprendimą perduoti mergaitę. Viso ėjo pareigūnų apsuptyje, kaip žiede, pareigūnai darė kelią tarp žmonių praeiti, nes laisvai praeiti prie namo sąlygų nebuvo. Patys žmonės nesitraukė, praėjimą darė pareigūnai. Žmonės jei būtų norėję galėjo laisvai pasitraukti ir pasišalinti, bet to nedarė. Antstolė nuėjo su pareigūnais, jos išsiskyrė ir ji liko stovėti prie namo netoli garažo vartų. Antstolė bandė prieiti prie durų, pastoviai girdėjosi jos balsas ir reikalavimas sudaryti sąlygas vykdyti teismo sprendimą. Po to ji prasibrovė prie terasos ir pamatė, kad vaikas viską gali matyti per langą, perdavė antstolei, kad ji pareikalautų vaiką patraukti nuo lango. Po to atvyko gelbėjimo ir priešgaisrinės tarnybos pareigūnai išpjovė terasos langą – duris. Tik tada jos kartu su antstole S. V., E. T. įėjo į kambario vidų.

30Liudytoja E. T. parodė, kad kartu su antstole S. V., vyr. specialiste G. D. ir policijos pareigūnas atvykusi 2012 m. gegužės 17 d. ryte, apie 6.30 val. į ( - ) tikslu vykdyti teismo sprendimą perduoti mergaitę motinai. Prieš tai buvo aptartas perdavimo veiksmų planas. Namo kieme buvę labai daug žmonių, tiksliai neprisimenant, bet žmonės dainavo ar giedojo. Prie pat namo taip pat stovėję žmonės susikibę už rankų. Antstolė kelis kartus pasakė visiems ko atvykusi, prašė netrukdyti vykdyti teismo sprendimą, pasakyta sprendimo data ir dėl ko. Taip pat per policijos garsiakalbį buvo leidžiamas įrašas nekliudyti. Antstolė bandė prieiti prie namo durų, tačiau per žmones prieiti negalėjo. Tada antstolė paprašė policijos pašalinti žmones ir policijos pareigūnai tai ir darė. Traukė žmones nuo pagrindinių durų per kurias antstolė norėjo įeiti. Antstolė prasibrovė į priekį o ji liko, nes taip liepė policija. Toliau antstolės nematė. Iki tol niekas antstolės nestumdė, jokio smurto nematė, pati nenukentėjo. Nematė kaip antstolė priėjo prie durų ir kas toliau vyko. Iš garsų suprato, kad antstolė bandė patekti į namą, girdėjo kaip buvo pjaustomos durys elektriniu prietaisu. Jai dėl visų susirinkusių žmonių buvo nemalonu, nes nežinojusi ko gali iš jų tikėtis, tačiau susirinkę žmonės jai netrukdę, nekenkę, ji pati nenukentėjusi. Visas vaiko paėmimas ir perdavimas užtrukę iki valandos laiko.

31Liudytojas R. O. parodė, kad 2012 m. gegužės mėn. dirbo Kauno rajono PK. 2012 m. gegužės 17 d. anksti ryte su kitais policijos pareigūnais, antstole S. V. ir VTAS specialistėmis atvyko į ( - ). Lydėję jas, kad užtikrinti jų saugumą, pašalinti kliūtis vykdyti teismo sprendimą perduoti vaiką motinai. Buvo paskirtas vienos policininkų grupės vadovu, grupėje buvę apie 20 pareigūnų. Iš anksto buvo parengtas veiksmų planas ir pravestas pareigūnų instruktažas. Pareigūnai buvo instruktuojami, kad jeigu reikės ir bus trukdymas kliūtis šalins fiziniu būdu, o trukdančius žmones išves ir perduos kitiems pareigūnams. Atėjus prie namo matė vidiniame kieme daug žmonių. Kieme matė sustatytą suolų eilę kaip barikados imitaciją. Antstolė atėjusi prisistatė, pranešė, kad bus vykdomas teismo sprendimas perduoti vaiką motinai. Žmonių balsu buvo paprašyta atsitraukti, padaryti parėjimą prie namo, be to žmones jis pats perspėjo, kad vykdytų teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus. Žmonės pradžioje giedoję himną, po to rėkavo, dainavo, triukšmavo, koneveikė atvykusius policininkus, vadino velniais ir kt. Iš Vilniaus policijos buvo atvykęs automobilis su garso aparatūra, buvo leidžiamas per garsiakalbį garso tekstas, kad žmonės vykdytų policijos teisėtus reikalavimus, kad nevykdant bus panaudota fizinė prievarta. Bet žmonės nepraleido praeiti iki namo durų antstolės, stovėjo susikabinę. Vienu metu žmonės sakė, kad praleidžiam antstolę, prasiskyrė, jai paėjus uždarė ją, o policijos nepraleidę. Kadangi turėjęs užduoti užtikrinti antstolės ir kitų kartu atvykusių asmenų saugumą, tai buvo priešais esantys žmonės šalinami kaip kliūtis ir vedami iš kiemo. Tai atlikę jam pavaldūs pareigūnai. Matęs, kaip kažkas iš minios bandęs sugriebti antstolę už rankinės, kažkas sugriebęs jai už rankos. Kas tai darė nurodyti negalįs. Pašalintų iš ten žmonių taip pat negalįs atpažinti. Daugiausia žmonių buvo susirinkę prie namo priešais įėjimo duris. Tik ištraukus žmones iš susibūrimo priešais duris antstolė priėjusi prie durų. Tiesioginio kokio nors smurto prieš antstolę nematė, nes ne visada stebėjęs, reikėję duoti nurodymus pavaldiems pareigūnams. Žmonės buvo šalinami nuo namo laiptų ir nuo įėjimo priešais namą, išvedami iš kiemo, nustatinėjamos jų asmenybės. Pagal planą neturėję likti pašalinių asmenų prie įėjimo į namą, kad užtikrinti lydimų asmenų saugumą ir perduodamos mergaitės saugumą. Antstolei patekus prie namo durų, durys buvo užblokuotos iš vidaus. Buvo pasitelkta priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai ir buvo išpjauta spyna, net koridorius iš vidaus taip pat buvo užrakintas. Kitas patekimas tokiu būdu įvyko per terasos stiklines duris. Mergaitė kambaryje buvo perduota motinai ir išvežta iš namo.

32Liudytojas M. G. parodė, kad kaip policijos pareigūnas 2012 m. gegužės 17 d. dalyvavo policijos operacijoje padėti antstolei vykdyti teismo sprendimą perduoti mergaitę motinai. ( - ) buvo pirmą kartą. Atvyko kartu su 20 pareigūnų. Prieš tai vyko Kaune instruktažas, kurio metu buvo supažindinta, kad bus vykdomas teismo sprendimas ir buvo duota užduotis padėti antstolei įvykdyti teismo sprendimą. Nurodė, kad antstolė turi perduoti vaiką motinai ir policija turėjo užtikrinti, kad šis procesas įvyktų. Jei atsiras kliūtis jas reikia pašalinti. Buvo sukviestos didelės policijos pareigos, tai buvo pirmas atvejis Lietuvoje, nes iš susirinkusių žmonių tikėjosi pasipriešinimo. Buvo paminėta, kad žmonių tarpe gali būti asmenų, kurie gali susideginti. Dėl to pareigūnai buvo pasiruošę gesintuvus, audeklus. Nuvykę prie namo pamatė didelę susibūrusių žmonių grupę, kurie buvo beveik apjuosę namą, buvos pastatytos kieme barikados iš suolų. Ėjo kartu su policijos pareigūnu R. O. ir antstole. Antstolė prisistatė ir kreipėsi į O., o šis balsu į žmones, kad šie pasitrauktų, leistų praeiti, netrukdytų vykdyti teismo sprendimą. Negalėjo laisvai patekti prie namo, nes žmonės nevykdė reikalavimo pasitraukti. Gražiai apeiti buvo negalima, nes stovėjo kaip gyva tvora. Žmonės nereagavo į prašymus pasitraukti, stovėjo susispaudę, nejudėjo. Be to žmonės rėkavo įžeidžiančius žodžius Buvo tada priimtas sprendimas žmones ištraukti ir atlaisvinti praėjimą prie namo. Kokios nors spec. priemonės policijos nebuvo naudojamos. Pats irgi ištraukęs kelis žmones, vieną atpažino – išsiskyrė stambumu kaip dabar žino tai S. G.. Jis taip pat nevykdė reikalavimų pasitraukti, leisti praeiti ir buvo ištrauktas ir nuvestas. Po to ištraukęs ir vieną moterį. Kitų negali atpažinti. Visi ištraukti žmonės nevykdė reikalavimų pasitraukti, leisti praeiti ir trukdė antstolei. Padarius praėjimą, ištraukus žmones antstolė galėjo prieiti prie namo durų.

33Liudytojas T. B. parodė, kad kaip policijos pareigūnas dalyvavo 2012 m. gegužės 17 d. ( - ) padedant antstolei vykdyti teismo sprendimą. Atvykęs iš Vilniaus su kitais pareigūnais. Prieš tai buvo instruktažas, buvo paaiškinta kad bus vykdomas teismo sprendimas perduoti mergaitę motinai. Nuvykus prie namo matė daug susirinkusių žmonių, jo nuomone nusiteikusių priešiškai, nes rėkavo užgaulius žodžius, gestikuliavo, nevykdė reikalavimo pasitraukti ir netrukdyti vykdyti teismo sprendimo. Be to, per policijos automobilio garsiakalbį buvo transliuojamas tekstas vykdyti reikalavimus, nesipriešinti. Matė kaip žmonės kieme stovėjo susikibę rankomis, nesitraukė. Policijos pareigūnai traukė žmones iš minios, išvedinėjo iš kiemo. Kad žmonės naudotų smurtą prieš antstolę ar policiją nematęs.

34Liudytojas D. Ž. parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. dirbo Kauno apskrities viršininko pavaduotoju. Žinojo, kad yra antstolės S. V. vykdomas teismo sprendimas perduoti vaiką – D. K. motinai. Policijos pareigūnai turėjo padėti antstolei vykdyti teismo sprendimą. Žinojo, kad pirmą kartą buvo vykdomas šis teismo sprendimas ir nedalyvaujant policijos pareigūnams sprendimas nebuvo įvykdytas. Iš anksto gavus antstolio patvarkymą buvo parengtas priemonių planas. Buvo numatyta kaip padėti antstolei vykdyti teismo sprendimą bei ją apsaugoti. Pats pravedė instruktažą Kaune, dalyvavo policijos pareigūnai iš kitų miestų. Buvo nurodyta veikti Policijos įstatymo rėmuose. Pats dalyvavo tą rytą ir vyko kartu su antstole, vaiko teisių tarnybos pareigūnėmis ir kitais policijos pareigūnais į ( - ). Kieme pamatė daug žmonių aplink namą, jie buvo susikibę rankomis. Antstolei pasakė susirinkusiems ko atvykusi, prašė netrukdyti vykdyti teismo sprendimą, buvo paprašyta asmenų įleisti, niekas neįleido. Kartu buvo atvykęs policijos automobilis su garsiakalbiu per kurį buvo transliuojamas tekstas netrukdyti, vykdyti policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus. Prie vartelių stovint antstolės žmonės taip pat nenorėjo įleisti, bet po to įleido per vartelius. Iš karto niekas neprasiskyrė ir neleido laisvai praeiti. Tada antstolė paprašė policijos padėti, pašalinti kliūtis – žmones, kad galėtų patekti prie namo. Antstolė pati tiksliai nenurodė ką patraukti, pašalinti iš žmonių. Tada policijos pareigūnai iš priekyje stovinčių žmonių grupės, kurie trukdė praeiti traukė žmones ir vedė lauk. Žmonės patys nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų – pasitraukti. Antstolė ėjusi kartu su policijos pareigūnais, greta ėjo jis ir policijos pareigūnas R. O.. Tuo metu nematė, kad kas nors iš žmonių griebtų antstolę už rūbų, rankų. Tik matęs, kad jos nepraleido. Antstolė kažkiek užtruko praeidama per žmones prie namo. Priėjusi prie namo ji taip pat negalėjo patekti ir į namą dėl to pasitelkus priešgaisrinės tarnybos darbuotojus ir panaudojant technines priemones, išpjaunant duris, išdaužiant langą buvo patekta į namą.

35Liudytojas M. K. parodė, kad jis dalyvavo 2012 m. gegužės 17 d. įvykiuose ( - ) kaip policijos pareigūnas. Atvykęs kartu su kitais policijos pareigūnais pagal priemonių planą ir instruktažą padėti antstolei vykdyti teismo sprendimą perduoti vaiką motinai jei bus trukdymai. Jam buvo pavesta vadovauti pareigūnams šalinant kliūtis. Atvykus po 6 val. ryto į ( - ), jo kieme buvo daugiau nei 100 žmonių. Pastebėjo žmonių neigiamą nusiteikimą prieš atvykusius policininkus, rėkavo ant šių giedojo himną. Antstolė, priėjusi prie žmonių grupės namo priekyje, kurie buvo susikibę ir susispaudę paaiškino, kad bus vykdomas teismo sprendimas ir prašė pasitraukti. Žmonės šaukė „gėda“ ir nenorėjo pasitraukti ir praleisti. Kartu buvęs policijos pareigūnas R. O. garsiai žmonėms pasakė, kad jie atlaisvintų praėjimą į namą, nes kitaip bus panaudota jėga. Dar per instruktažą buvo nurodyta patraukti žmones nuo praėjimų į namą. Niekas iš žmonių tuo metu stovinčių priešais namą nesitraukė. Dėl to žmonės jėga buvo išvedami iš susibūrimo prieš namą, kad nekliudytų antstolei praeiti iki namo, nes nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasitraukti. Dalis žmonių buvo išvesti už STOP juostų, kiti į policijos automobilį.

36Liudytojas V. R. parodė, kad kartu su kitais policijos pareigūnais 2012 m. gegužės 17 d. ( - ) dalyvavo kaip policininkas antstolei padėjo vykdyti teismo sprendimą perduoti mergaitę motinai. Buvo su policininko uniforma. Jo užduotis taip pat buvo apsaugoti antstolę. Atvykę anksti ryte pamatę prie namo daug žmonių. Jie stovėjo susispaudę, susikibę rankomis. Antstolė laisvai negalėjusi prieiti prie namo. Ar antstolė žmonėms prisistatė neatsimena. Policijos pareigūnai einantys kartu susirinkusių prašė netrukdyti vykdyti teismo sprendimą. Tačiau žmonės nepasitraukė, nevykdė reikalavimo. Tada vadovaujantis pareigūnas įspėjo susibūrusius žmones apie reikalavimo nevykdymo pasekmes. Žmonės rėkavo ir vadino juos „išgamomis“, „pedofilais“. Tada buvo nurodymas iš susibūrusios žmonių grupės, kurie trukdė praeiti link namo durų traukti asmenis. Jis ištraukė kelis asmenis ir perdavė kitiems pareigūnams išvesti. Tų žmonių neatpažintų. Kokio nors smurto iš susirinkusių žmonių pusės nepatyrė.

37Liudytojas A. N. parodė, kad 20012 m. gegužės 17 d. kartu su kitais policijos pareigūnais dalyvavo priemonėje, kad padėti antstolei vykdyti teismo sprendimą perduoti vaiką. Kartu su kitais policijos pareigūnais lydėję antstolę. Nuvykę prie namo aplink jį ir kieme pamatę daug žmonių. Girdėjo kaip antstolė žmonėms sakė, kad netrukdytų vykdyti teismo sprendimo, praleisti. Pro susibūrusius žmones nebuvo galima praeiti, kai kurie žmonės buvo susikabinę rankomis. Vieni žmonės praleidinėjo, kiti stovėjo ir nepraleido. Po to vadovaujantis pareigūnas nurodęs ištraukti žmones iš susibūrimo kurie trukdė praeiti link namo. Pats ištraukė vieną žmogų ir perdavė kitam pareigūnui. To žmogaus neatpažintų. Tuo metu nematė, kad kas nors iš susirinkusių asmenų būtų naudojęs smurtą prieš antstolę.

38Liudytojas D. Z. parodė, kad kartu su kitais policijos pareigūnais atvyko 2012 m. gegužės 17 d. ryte į ( - ). Turėję antstolei padėti vykdyti teismo sprendimą. Prieš tai vykęs instruktažas prie Kauno miške. Antstolė turėjo paimti ir perduoti mergaitę motinai. Atvykusių policijos pareigūnų buvo daug., apsirengę policijos uniformomis. Sustojo namo kieme sudarydami koridorių. Antstolė ėjo per vidurį kartu su vaiko teisių darbuotojomis. Daug žmonių buvo susibūrę prie pat namo. Vieni stovėję, kiti buvo atsitūpę. Policija per garsiakalbį transliavo tekstą, kad netrukdytų antstolei. Žmonės tikriausiai stovėjo ant praėjimo prie namo, nes iš ten pradėjo policijos pareigūnai išvedinėti žmones. Pats prie namo nėjęs.

39Liudytojas I. V. parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d., anksti ryte, kartu su kitais policijos pareigūnais ( - ) dalyvavo padedant antstolei vykdyti teismo, sprendimą. Kieme buvo susirinkę daug žmonių. Žmonės stovėjo priešais namą, susiglaudė, kai kurie susikibę rankomis. Tuo metu žmonės buvo nusiteikę nedraugiškai, rėkavo šūksnius, buvo triukšmas. Po to pradėjo giedoti Lietuvos himną. Girdėjo kaip antstolė pranešė, kad bus vykdomas teismo sprendimas perduoti mergaitę, prašė netrukdyti tai daryti, leisti praeiti prie namo. Policijos pareigūnų vyresnieji taip pat prašė netrukdyti praleisti, vykdyti teismo sprendimą. Kai kurie žmonės pasitraukė, nuėjo, bet daug nepakluso, nepasitraukė. Tada priekyje esantys policijos pareigūnai ištraukė žmones jėga, perdavė kitiems pareigūnams ir jie buvo išvedami iš kiemo.

40Liudytojas V. K. parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. anksti ryte kartu su kitais policijos pareigūnais atvyko į ( - ). Vykęs su 40 policijos pareigūnų grupe. Prieš tai buvo paaiškinta, kad reikia padėti antstolei įvykdyti teismo sprendimą perduoti mergaitę motinai. Atvykus pamatė didelę žmonių grupę prie namo ir namo kieme. Jie stovėjo susiglaudę, susikibę, viduryje laikė vėliavą. Jie nenorėjo praleisti antstolės. Žmonės kažką rėkę policijos adresu. Iš policijos pareigūnų padarė dėžutę kad padėti antstolei praeiti prie namo. Policijos grupės vyresnieji pranešė žmonėms, kad netrukdytų praeiti antstolei prie namo ir patekti į namą. Tai buvo kalbama ir per policijos garsiakalbį. Žmonės nepasitraukė, neklausė policijos nurodymo. Tuomet policijos pareigūnai pradėjo ištraukinėti žmones iš susibūrimo priešais namą, buvo chaosas, triukšmas. Ištrauktus žmones perdavinėjo kitiems pareigūnams, kurie išvedė žmones iš kiemo. Antstolė tuo metu ėjo pareigūnų apsuptyje. Nematė, kad kas nors antstolę stumdytų. Kokie asmenys buvo ištraukti iš susibūrimo ir išvesti atpažinti negali. Po to padedant policijai antstolė nuėjo prie namo ir pateko į namą. Apklausti teisiamojo posėdžio metu liudytojai B. B., S. K., R. V., S. K., A. M., R. M. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytojas V. K..

41Liudytojas S. M. parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. filmavo kaip policijos specialistas įvykius ( - ). Buvo gautas nurodymas filmuoti įvykius, aplinką. Jis turėjo tik filmuoti. Ėjo su kitais policijos pareigūnais, buvo šone prie pastatytos scenos kieme. Kieme ir aplink namą buvo daug žmonių. Antstolę matė, ji laisvai negalėjusi tuo metu prieiti prie namo, nes stovėjo žmonės. Pradžioje susirinkę žmonės dainavo, po to giedojo. Buvo susikoncentravęs į filmavimą ir nieko detaliai nestebėjęs. Tik girdėjęs, kad pareigūnai prašę pasitraukti, išsiskirstyti ir nekliudyti. Be to iš policijos automobilio per garsiakalbį buvo transliuojamas įrašas nesipriešinti. Įžeidžiančių replikų antstolei negirdėjo, buvęs toliau. Filmavo viską be pertraukos. Filmavimui pasibaigus įrašo neperžiūrėjo ir įrašus atidavė vadovybei.

42Liudytojas A. M. parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. ryte kartu su kitais policijos pareigūnais buvo atvykęs į ( - )e, nes reikėjo padėti antstolei vykdyti teismo sprendimą perduoti mergaitę. Jo pareiga buvo vaizdo ir garso technika fiksuoti įvykius namo prieigose, kieme, atliekamus veiksmus. Matė kaip žmonės buvo susirinkę prie namo ir sėdėjo bei stovėjo prie namo durų, sienų, o pareigūnai stovėjo priešais. Policijos pareigūnai žmonėms sakė netrukdyti antstolei vykdyti veiksmų, prašė praleisti. Žmonės buvę aplink namą priekyje stengėsi, kad jų neišskirtų, kai kurie buvo susikibę rankomis, kiti rėkavo, buvo didelis triukšmas. Antstolė tuo metu buvo šalia policijos vyresniųjų. Susirinkę žmonės į reikalavimą pasitraukti, praleisti iš karto nereagavo. Po antstolės prašymo netrukdyti ir pasakymo pašalinti kliūtis policijos pareigūnai pradėjo iš susibūrimo traukti žmones ir išvedinėti. Detaliai nieko nestebėjo, nes filmavo.

43Liudytojas E. Ž. parodė, kad kartu su kitais policijos pareigūnais 2012 m. gegužės 17 d. buvęs ( - ). Buvo policijos dokumentavimo grupėje, buvo pravestas instruktažas. Jis turėjęs filmuoti kliūtis, kas trukdys antstoles darbą. Kiti turėjo filmuoti perimetrą, aplinką. Filmavo visą laiką nestabdomai, tik pertraukdavęs pakeisti kasetei. Su antstole atvažiavo vienu automobiliu. Kieme žmonių buvo daug, pagrinde žmonės stovėjo prie namo ties durimis, kai kurie susikibę rankomis. Girdėjo antstolės ir policijos pareigūno R. O. reikalavimą netrukdyti, praleisti. Dalis žmonių atsitraukė kiti neklausė. Dėl to buvo nurodyta tuos žmones ištraukti ir pašalinti ir stovėjimo vietos.

44Liudytojas E. P. parodė, kad kartu su kitais policijos pareigūnais dalyvavo 2012 m. gegužės 17 d. rytą įvykiuose ( - ). Policijos pareigūnai turėjo padėti antstolei vykdyti teismo sprendimą perduoti vaiką motinai. Pradžioje visus instruktavo. Jo užduotis buvusi filmuoti antstolės veiksmus, tą ir darė, stengęsi eiti kartu. Atvykus prie namo pamatė labai daug žmonių. Žmonės elgėsi nepaklusniai, buvo triukšmas, sujudimas, stumdymasis. Jie stovėjo susispaudę, susikibę. Einant link namo jis stengėsi eiti paskui antstolę. Aplinkos nelabai stebėjęs, nes reikėję filmuoti. Į namo kiemą pirma įėjusi antstolė ir policijos pareigūnai. Priėjusi prie žmonių antstolė prašė atlaisvinti praėjimą prie namo, aiškino, kad reikia vykdyti teismo sprendimą, tačiau žmonės nereagavo. Policijos pareigūnas R. O. įspėjo žmones apie nepaklusimo pasekmes. Žmonės vis vien nesitraukė, tada jie pradėjo brautis pro žmones, spūstyje. Antstolė nuolatos kartojo netrukdyti vykdyti teismo sprendimą. Žmonės nesitraukė. Tada paprašė policijos kad patrauktų žmones. Policijos pareigūnai žmonės ištraukinėjo iš susibūrimo nuo praėjimo. Pašalinus žmones antstolė priėjo prie durų.

45Liudytojas R. Ū. parodė, kad dalyvavo kaip policijos pareigūnas 2012 m. gegužės 17 d. ( - ) vykusiuose įvykiuose. Prieš vykstant buvo pravestas instruktažas Atvyko su policijos pareigūnų grupe ir turėjo padėti antstolei vykdyti teismo sprendimą. Jam buvo pavesta filmuoti antstolės veiksmus. Pradėjo filmuoti kaip ėjo pro vartus į kiemą. Buvo susirinkę daug žmonių. Niekas nesitraukę. Kiek leido galimybės ėjo priešais antstolę. Girdėjo kaip antstolė sakiusi susirinkusiems žmonėms jog bus vykdomas teismo sprendimas perduoti mergaitę. Visą dėmesį buvo sutelkęs į filmavimą ir stengėsi visada eiti su antstole. Nematė, kad kokie nors asmenys prieš antstolę naudotų kokį nors smurtą. Ką veikė kiti žmonės nestebėjo, pagrinde filmavo antstolę. Girdėjo kaip ji policijos pareigūnams sakiusi patraukti stovinčius prie namo žmones. Kaip žmonės buvo traukiami nematė. Prie durų pateko nelengvai, buvo nustumtas spūsties prie garažo toliau nuo antstolės.

46Liudytojas S. S. parodė, kad jis su kitais policijos pareigūnais 2012 m. gegužės 17 d. , anksti ryte apie 6 val., buvo nuvykę į ( - ). Buvo pranešta, kad reikės antstolei padėti vykdyti teismo sprendimą perduoti mergaitę motinai. Pristatė moterį antstolę. Jam buvo pavesta filmuoti įvykius. Nuvykus, namo teritorijoje buvo labai daug žmonių. Vieni prie durų ir sienų sėdėjo, kiti stovėjo. Atvykusi antstolė prašė susirinkusių praleisti, leisti vykdyti teismo sprendimą. Jis pats ėjęs ne kartu su antstole. Pradėjęs filmuoti nuo pagrindinio įėjimo. Filmavęs kieme ir po to namo viduje. Matė, kad daug žmonių buvo prie pagrindinių durų iki stiklinių durų, žmonės buvo susispaudę, laikėsi vienas kito. Nuo kelio iki namo durų antstolė ėjo su policijos pareigūnais. Prie namo žmonės trukdė praeiti, susispaudę prie garažo vartų, prie sienos ir durų. Jie laikėsi vienas kito, neleido nei antstolės nei pareigūnų. Kokio nors smurto prieš pareigūnus nematė. Antstolė ne kartą balsu prašė praleisti iki namo, netrukdyti. Girdėjęs, kaip antstolė prašė pareigūnų, kad duotų kelią, pašalintų žmones. Mano, kad žmonės turėjo girdėti ką sako antstolė ir policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai traukė tuos žmones, kurie trukdė praeiti.

47Išteisintųjų kaltę patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga :

48Iš antstolės S. V. patvarkymo „Dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo perduodant D. K. jos motinai L. S.“ Nr. 0114/11/02742, surašyto 2012 m. gegužės 3 d., turinio kopijos matyti: kad antstolės S. V. kontorai pateiktas Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-21-550/2011 įpareigojantis atsakovę N. V. perduoti D. K. jos motinai L. S.. Sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įpareigojimo perduoti vaiką bei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai. Ne vėliau kaip keturioliktą dieną D. K. perduodama motinai L. S.. Tačiau N. V. teismo sprendimo gera valia neįvykdė. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi Nr. ( - ) leido vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo Nr. ( - ) dalį dėl D. K. perdavimo jos motinai L. S., prievarta (pašalinant kliūtis perduoti mergaitę motinai) paimti D. K. iš jos buvimo vietos. Antstolė S. V. šiuo patvarkymu nutarė priverstinai vykdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-21-550/2011 perduoti D. K. jos motinai L. S., paimant D. K. iš jos buvimo vietos, nustatė sprendimo vykdymo datą ir laiką, įpareigojo Kauno miesto ir rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistes vykdymo metu paimti D. K. ir perduoti L. S. ar jos įgaliotam asmeniui. Taip pat įpareigojo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką bei Lietuvos Kriminalinės policijos biuro viršininką sprendimo vykdymo metu užtikrinti viešąją tvarką, kliūčių šalinimą, jei tokių bus, užtikrinti sprendimo vykdyme dalyvaujančių asmenų bei D. K. saugumą (t.19, b. l.12-18).

49Iš antstolės S. V. akto Nr. 0114/11/02742 „Dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo Nr. ( - ) perduoti D. K. jos motinai L. S. įvykdymo“, surašyto 2012 m. gegužės 17 d., turinio kopijos matyti teismo sprendimo perduoti vaiką motinai eiga: akte nurodyta, jog atsižvelgiant į antstolės 2012 m. gegužės 3 d. patvarkymą dėl priverstinio sprendimo vykdymo, atsižvelgus į psichologų ir psichiatrų rekomendacijas buvo nuspręsta mergaitės perdavimą vykdyti 2012 m. gegužės 17 d. 6.30 val., mergaitės buvimo vietoje, pranešant tik antstolės patvarkyme nurodytoms institucijoms. Akte nurodyta sprendimo įvykdymo eiga: į ( - ) 2012 m. gegužės 17 d.6.20 val. atvyko antstolė, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės, psichologė bei Kauno rajono PK viršininkas R. O.. Namo kieme ir aplink namą buvo susibūrę daug žmonių, kurie rėkavo, po to giedojo himną apsijuosę vėliavomis. Paprašius pasitraukti nuo praėjimo ir leisti patekti prie namo durų, nes vykdomas teismo sprendimas dėl mergaitės perdavimo motinai, niekas nereagavo. Prašymą netrukdyti sprendimo vykdymui pakartojusi keletą kartų, tą patį kartojęs policijos pareigūnas R. O.. Žmonės sakę, kad praleis antstolę ir VTAS specialistes, bet vis tiek susikibę ir nepraleidę nei antstolės nei policijos pareigūnų. Paprašiusi policijos pareigūnų pašalinti kliūtį, tai yra prie namo susibūrusius ir tarp savęs susikibusius žmones. Policija pradėjo kliūčių šalinimą, žmonės priešinosi policijos pareigūnams, o ji tuo metu patekusi prie namo durų. Akte taip pat nurodyta, kad į namą buvo patekta per lauko terasos duris jas išlaužus. Konstatuota, kad namo kambaryje mergaitė buvo perduota išieškotojai L. S. fiziškai ją paimant ant rankų. Mergaitė buvo išnešta į lauką mamos L. S. ir lydint apsaugai bei advokatui. Įvykdžius D. K. perdavimą jos motinai L. S. išvykę iš K. namo (t. 4, b. l. 142-143).

50Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos pareigūno S. M. 2012 m. gegužės 17 d. ( - ) matyti, kad įraše užfiksuoti susibūrę asmenų grupėje ties namo įėjimu: kaltinamieji K. D., Ž. B., M. M. S. T., T. J. bei kiti asmenys: R. Č., P. S., A. T., R. R. užstoję antstolei ir policijos pareigūnams parėjimą link namo. Dalis jų susiglaudę, susikabinę rankomis, nepaklūsta antstolės ir policijos reikalavimams pasitraukti, nepasišalina. Taip pat įraše girdimas triukšmas: švilpimas, skanduotės, policijos transliuojamas garso įrašas. Matyti kaip pašalinamas T. J. (t. 3, b. l. l73-78; DVD laikmena Nr.4 priede).

51Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos pareigūno A. M. 2012 m. gegužės 17 d., matyti, kad vaizdo įraše užfiksuoti žmonių grupėje priešais namą, įėjimą susibūrę asmenys: kaltinamieji S. G., K. D., Ž. B., Ž. P.. E. S., M. M., T. J., A. A., E. K., R. U.. Taip pat toje pačioje žmonių grupėje užfiksuoti asmenys: D. S., J. V., J. V., V. S., D. B.. Susirinkę žmonės triukšmauja, kai kurie susikibę rankomis, susiglaudę, nepasitraukia, nepasišalina nuo įėjimo antstolės ir policijos pareigūnų reikalavimu. Taip pat girdėti švilpimas, cypimas, skanduotės, policijos garsiakalbiu transliuojamas garso įrašas (t. 3, b. l.89-100, DVD laikmena Nr. 2 priede).

52Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos pareigūno T. J. 2012 m. gegužės 17 d., matyti, kad vaizdo įraše užfiksuoti priešais namo įėjimą kieme žmonių grupėje stovintys asmenys, tarp jų kaltinamieji E. K., T. J., G. A., M. M., S. G., G. O., Ž. B., Ž. P., A. B., K. D. bei kiti nustatyti asmenys D. S., D. B., A. Z., V. M., J. V., V. S., R. Č., R. R.. Visi šie asmenys buvo policijos pašalinti iš žmonių grupės priešais įėjimą į namą ir išvesti (t. 3, b. l. 120-121,122-129).

53Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos pareigūno E. Ž. 2012 m. gegužės 17 d. ( - ), matyti, kad vaizdo įraše užfiksuotas antstolės S. V. atėjimas į kiemą ( - ). Matyti susibūrę žmonės prie namo prie sienos ir ties įėjimu į namą. Girdimas antstolės balsas ir žodžiai, kad bus vykdomas teismo sprendimas ir piliečiai trukdo tai vykdyti. Prašo visus atlaisvinti įėjimą į namą. Matomas ir girdimas policijos pareigūnas R. O., kuris įspėja, kad trukdymas vykdyti teismo sprendimą bus laikomas nusikalstama veikla, prašo atlaisvinti praėjimą, prašo pasitraukti, praleisti. Susibūrusioje žmonių grupėje yra matomi stovintys susiglaudę asmenys: identifikuoti K. D., M. M., G. A., Ž. B., E. S., G. O., A. A., S. G., Ž. P., R. U., E. K., T. J., S. T., G. K., A. B.. Toje pačioje žmonių grupėje stovi susiglaudę, identifikuoti kiti asmenys: J. V., R. Č., V. S., D. B., A. Z.. Antstolė matoma jiems už nugaros arčiau durų. Girdisi žmonių riksmas, klyksmai, skanduotės, kai kurie susikibę rankomis (t. 3, b. l.136-150, DVD laikmena Nr.6 priede).

54Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos pareigūno E. P. 2012 m. gegužės 17 d. ( - ), matyti kaip antstolė S. V. su policijos pareigūnais prieina prie grupės asmenų, stovinčių ties įėjimu į namą. Iš įrašo girdėti, kad antstolė prašo netrukdyti vykdyti teismo sprendimo, prašo asmenų pasišalinti. Girdimas policijos pareigūno R. O. įspėjimas netrukdyti vykdyti teismo sprendimą, prašo vykdyti jo reikalavimus visiems atlaisvinti praėjimą link namo, pasitraukti. Girdisi balsai praleisti antstolę. Matyti kaip žmonės ištraukiami ir išvedami iš susibūrusių asmenų grupės. Susiglaudusių, susispaudusių asmenų grupėje priešais namą ties įėjimu nufilmuoti ir identifikuoti: Ž. B., E. S., G. A., G. O., A. A., K. D., S. T., S. G., R. U., Ž. P., G. K. bei kiti asmenys: L. K.-Aleksandravičienė, G. L., A. Z.. Visi šie asmenys triukšmauja, nepasišalina nuo praėjimo į namą, stovi tarpusavyje susispaudę ir yra pašalinami jėga policijos pareigūnų (t. 4, b. l.5-15, DVD laikmena Nr.5 priede).

55Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos pareigūno R. Ū. 2012 m. gegužės 17 d. ( - ), matyti kaip antstolė S. V. atvyksta į ( - ), namo kiemą su policijos pareigūnais. Susirinkę asmenys grupėje žmonių susiglaudę stovi priešais namą, ties įėjimu, gieda himną, kai kurie susikibę rankomis. Girdimas antstolės aiškinimas, kad bus vykdomas teismo sprendimas ir kas susirinkę trukdo vykdyti sprendimą, prašo pasišalinti susirinkusius. Matyti policijos pareigūnas R. O., kuris įspėja susirinkusius netrukdyti vykdyti teismo sprendimą, nes tai bus traktuojama kaip nusikalstama veikla, prašo vykdyti jų reikalavimus, pasitraukti, atlaisvinti praėjimą link namo durų. Girdisi žmonių skanduotė „Lietuva“. Žmonės stovi susiglaudę vienas šalia kito, nepasitraukia. Antstolė prašo pašalinti kliūtis. Matyti, kaip policijos pareigūnai traukia ir išveda priešais įėjimą stovėjusius asmenis. Vaizdo įraše stovintys žmonių grupėje, susiglaudę, susispaudę užfiksuoti ir identifikuoti: S. T., E. K., M. M., Ž. P., R. U., G. O., A. A. , K. D., T. J. taip pat kiti asmenys: J. V., L. K.-Aleksandravičienė (t. 4, b. l. 20-34, DVD laikmena Nr. 3 priede).

56Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos pareigūno S. S. 2012 m. gegužės 17 d. ( - ), matyti užfiksuota susibūrusi žmonių grupė kieme ties įėjimu į namą. Žmonės rėkauja, skanduoja, stovi tarpusavyje susispaudę, dalis susikabinę rankomis, neklauso antstolės ir policijos pareigūnų reikalavimų netrukdyti, pasišalinti, leisti praeiti iki namo. Vaizdo įraše žmonių grupėje toje vietoje stovintys susiglaudę vienoje grupėje, nepasitraukę užfiksuoti ir identifikuoti kaltinamieji: E. S., S. G., M. M., Ž. B., K. D., G. A., A. A., G. O., R. U., Ž. P., E. K., T. J., S. T., A. B., G. K. ir kiti asmenys: J. V., R. S., V. M., G. L., J. V., D. S., D. B., V. S., R. Č., R. R. (t. 4, b. l. 48-61, DVD laikmena Nr.1 priede).

579.3. 2012 m. gegužės 3 d. antstolė surašė patvarkymą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo perduodant D. K. jos motinai L. S. vykdomojoje byloje, paruoštas priverstinio vykdymo planas. Policijos pareigūnai buvo pasitelkti, kad užtikrinti antstolės, vaiko teisių specialistų, psichologės saugumą, viešąją tvarką mergaitės perdavimo metu bei šalinti atsiradusias kliūtis.

589.4. Nukentėjusiosios S. V., liudytojų G. D. ir E. T. bei visų liudytojais teisme apklaustų policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės yra analogiškos. Jų parodymuose akcentuota, kad antstolė S. V. ir Vaikų teisų apsaugos skyriaus specialistės važiavo į įvykio vietą vykdyti teismo sprendimą, o policijos pareigūnai važiavo kartu su tikslu užtikrinti jų saugumą, pašalinti kliūtis vykdant teismo sprendimą. Visi šie asmenys patvirtino, kad atvykus į vietą, prie namo ir kieme buvo minia žmonių. Antstolė prisistatė, pranešė, kad bus vykdomas teismo sprendimas perduoti vaiką motinai ir prašė netrukdyti tai padaryti ir leisti prieiti prie namo, tačiau žmonės nepraleido antstolės praeiti iki namo durų. Tada policijos pareigūnai balsu ir per garsiakalbį prašė žmonių atsitraukti, padaryti parėjimą prie namo, žmonės buvo perspėti, kad vykdytų teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus ir kad jų nevykdant bus panaudota fizinė prievarta. Kadangi antstolė turėjo vykdyti teismo sprendimą, t. y. iš namo paimti mergaitę, tačiau praeiti prie namo sąlygų nebuvo, ji paprašė pareigūnų jai padėti tai padaryti. Pareigūnai, šiuo konkrečiu atveju turėjo užduotį užtikrinti antstolės ir kitų kartu atvykusių asmenų saugumą, priešais esančius žmones, kurie sudarė kliūtį S. V. praeiti iki minėto gyvenamojo namo, šalino, t. y. vedė juos iš kiemo. Daugiausia žmonių buvo susirinkę prie namo priešais įėjimo duris ir būtent iš šios vietos ir šalino žmones ir tik ištraukus žmones iš susibūrimo priešais duris, antstolė priėjo prie durų.

599.5. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti nukentėjusiosios S. V. ir minėtų liudytojų parodymais, kurie viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, detalūs, be to, tokias jų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys kiti neginčijami įrodymai, vaizdo įrašai iš įvykio vietos, kurie buvo peržiūrėti apeliacinės instancijos teisme. Vaizdą fiksavo 6 policijos pareigūnai, buvę skirtingose vietose, tad įvykio vieta juose užfiksuota keliais rakursais, kas leidžia pakankamai objektyviai įvertinti įvykio aplinkybes. Visuose šiuose vaizdo įrašuose akivaizdžiai matyti, kad daugiausia žmonės susibūrę prie namo palei sienas ir ties įėjimu į namą. Įraše aiškiai girdimas antstolės balsas ir žodžiai, kad bus vykdomas teismo sprendimas ir piliečiai trukdo tai daryti. Ji prašė visus atlaisvinti įėjimą į namą. Matomas ir girdimas policijos pareigūnas R. O., kuris įspėja, kad trukdymas vykdyti teismo sprendimą bus laikomas nusikalstama veikla, prašo atlaisvinti praėjimą, prašo pasitraukti, praleisti. Matyti, kad policijos pareigūnai išveda žmones iš tos susibūrimo vietos, kurie trukdo patekti į namą. Byloje esančių vaizdo įrašų visumoje užfiksuoti visi išteisintieji, kurie būtent ir stovėjo susiglaudę toje vietoje, kur antstolė negalėjo praeiti.

609.6. Šie vaizdo įrašai, kuriuos prokuroras pagrįstai įvertino kaip pagrindinius išteisintųjų kaltės įrodymus, paneigia išteisintųjų parodymus. Kaip jau minėta, visi išteisintieji neneigė buvę įvykio vietoje, tačiau nuosekliai tvirtina jokių nusikalstamų kaltinime nurodytų veiksmų neatliko. Be to, jų parodymai aukštesniajam teismui kelia abejones ir dėl juose pačiuose esančių prieštaravimų. Kaip jau minėta, visi išteisintieji neneigė buvę įvykio vietoje, tačiau nuosekliai tvirtino, kad jokių nusikalstamų veiksmų neatliko. Visi baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys sutiko, kad įvykio vietoje buvusi žmonių minia iš esmės trukdė antstolei vykdyti pareigas, iš karto niekas neprasiskyrė, nes buvo susispaudę ir neleido šiai laisvai praeiti. Antstolė prašiusi policijos pareigūnų padėti, pašalinti kliūtis – žmones, ką šie ir darė, tačiau nei vienas iš išteisintųjų nepripažįsta, kad kaip kliūtis šioje situacijoje buvo būtent jie patys, ir visi teigia nesuprantantys, kodėl būtent juos policijos pareigūnai išvedė iš žmonių minios. Kaip teigia išteisintasis K. D., jis tik stovėjęs, nieko nedaręs, negirdėjo, kad pareigūnai ar kas kitas būtų aiškinę apie atsakomybę už trukdymą antstolei, negirdėjęs jokių teisėtų pareigūnų reikalavimų. Tačiau tuose pačiuose parodymuose jis nurodė, kad buvo atvykęs policijos automobilis su garsiakalbiu per kurį buvo transliuojamas tekstas netrukdyti, vykdyti policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus. Kaip patvirtino ir aukščiau aptartų vaizdo įrašų duomenys, pareigūnas R. O. per garsiakalbį pasakė, kad trukdymas vykdyti teismo sprendimą bus laikoma nusikalstama veika, šis tekstas aiškiai girdimas, K. D. stovi netoli, be to, kitus šio pareigūno žodžius jis teigė girdėjęs, todėl darytina išvada, jog ir įspėjimą apie atsakomybę jis girdėjo. T. J., kaip ir K. D., tvirtino, kad jokiais veiksmais netrukdė antstolei, tačiau jie abu patvirtino, kad policijos pareigūnams nuvedus juos į šoną, jie ir vėl grįžo prie namo. K. D. aiškino, jog vėl atėjęs prie namo, stovėjo įsitvėręs į namo laiptus, nes skaudėję koją, o T. J. grįžo pamatęs jog viena moteris pargriuvo prie laiptų ir policininkai nori ją vilkti. Šie išteisintieji pripažino, kad pirmą kartą patraukti iš minios jie dar nebuvo sulaikyti, tačiau kai vėl grįžo į susibūrimo vietą – juos sulaikė. Kiti išteisintieji taip pat buvo nenuoseklūs savo parodymuose, visi teigė, kad negirdėjo pareigūnų perspėjimų pasitraukti, netrukdė antstolei praeiti link namo durų, su ja kontaktų neturėjo, jos nelietė, nestumdė, nei jai, nei policijos pareigūnams užgaulių žodžių nesakė, todėl nesuprato, kodėl būtent jie buvo ištraukti iš minios ir sulaikyti, tačiau tuo pačiu visi nurodė, kad ant praėjimo ir prie įėjimo į namą žmonių buvo daug, visi stumdėsi, kai kurie stovėjo susikibę rankomis, žmonės patys nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasitraukti, antstolė ėjo kartu su policijos pareigūnais, jie (išteisintieji) suprato, kad reikia pasitraukti ir praleisti antstolę, tačiau nebuvo kaip, nes buvo spūstis. Visi baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys sutiko, kad įvykio vietoje buvusi žmonių minia trukdė antstolei vykdyti jos pareigas, iš karto niekas neprasiskyrė ir neleido jai laisvai praeiti, kad antstolė prašiusi policijos padėti, pašalinti kliūtis – žmones, ką šie ir darė, tačiau nei vienas iš išteisintųjų nepripažįsta, kad kaip kliūtis šioje situacijoje buvo būtent jie patys, ir visi teigė nesuprantantys, kodėl būtent juos policijos pareigūnai išvedė iš žmonių minios. Policijos pareigūnai visi vienareikšmiškai patvirtino, kad jų tikslas šioje situacijoje buvo atlikti savo tarnybines pareigas, t. y. padėti antstolei S. V. įvykdyti teismo sprendimą bei užtikrinti jos ir kartu su ja buvusių specialisčių saugumą. Antstolei reikėjo įeiti į namą, prie kurio per žmonių minią negalėjo net prieiti, buvo stumdoma ir spaudžiama, pradžioje ji pati prašė žmonių pasitraukti, o kai šie geruoju to nedarė, antstolė paprašė jų pašalinti kliūtis, ką jie ir padarė. Akivaizdu, tą patvirtina ir vaizdo įrašai, kad policijos pareigūnai, siekdami kuo operatyviau ir optimaliu įvykdyti savo pareigas, nuo praėjimo link namo ir jo durų pašalino labiausiai trukdžiusius asmenis, t. y. išteisintuosius, o kadangi visi buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, už tokius neteisėtus veiksmus ir niekas savanoriškai nepasitraukė, t. y. neteisėtų veiksmų nenutraukė, jie buvo sulaikyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Šios aplinkybės paneigia apylinkės teismo padarytą išvadą, kad be šioje byloje baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų, įtarimai buvo pareikšti ir kitiems asmenims, kurių atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas motyvuojant, kad jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir jie buvo nubausti už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje padarymą, – policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, todėl ir šioje byloje baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys, neatribojus jų veiksmų nuo kitų asmenų, negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Kolegija įsiteisėjusių teismo sprendimų nekvestionuoja, tačiau pažymi, kad išteisintųjų veiksmų pobūdis, kurių padarymą pagrindžia aptartų įrodymų visuma, patvirtina jų veiksmuose esant nusikaltimo, numatyto BK 231 straipsnio 2 dalies sudėties požymius. Kaip jau buvo paminėta šiame nuosprendyje, policijos pareigūnai padėjo antstolei vykdyti teismo sprendimą, todėl šiuo konkrečiu atveju nepaklusimas teisėtiems policijos pareigūnų nurodymams vertinamas ne kaip policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas, o kaip trukdymas antstoliui vykdyti teismo sprendimą. Taigi, iš aptartų įrodymų darytina neginčijama išvada, kad visi išteisintieji suprato, kad bus vykdomas teismo sprendimas ir antstolei bei policijos pareigūnams reikalaujant pasitraukti nuo praėjimo į namą, jie to nepadarė, ir kartu su kitais įvykio vietoje buvusiais žmonėmis sudarė kliūtį antstolei patekti prie namo durų, kėlė triukšmą ir šaukdami užgauliojo atvykusią antstolę S. V. ir ją lydinčius policijos pareigūnus, nevykdė antstolės ir policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų pasitraukti nuo praėjimo į namą, trukdė antstolei laisvai prieiti prie namo durų, stumdė ir spaudė antstolę, taip trukdydami jai vykdyti teismo sprendimą. Tai, kad kiti greta buvę asmenys nepatraukti baudžiamojon atsakomybės, savaime nedaro išteisintųjų veiksmų nenusikalstamais, esant juose akivaizdžiai jiems inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių visumai. Išteisintųjų parodymai, kad negirdėjo antstolės ir pareigūnų perspėjimų pasitraukti bei įspėjimų dėl atsakomybės už nepaklusimą, kad netrukdė antstolei praeiti, su ja kontaktų neturėjo, jos nelietė, nestumdė, nei jai, nei policijos pareigūnams užgaulių žodžių nesakė, akivaizdžiai prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems jų kaltės įrodymams, vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

61Dėl kaltinimo formuluotės

6210. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta BK 231 straipsnio nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymo analizės aiškinimu, tačiau laiko, šiuo konkrečiu atveju teismas šį išaiškinimą vertino ir pritaikė netinkamai. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog BK 231 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą, o už jo 2 dalyje numatytus veiksmus baudžiamoji atsakomybė atsiranda jei asmuo tai darė panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą. Trukdymą, kaip nusikalstamą veiką, gali sudaryti tiek aktyvūs tiek pasyvūs veiksmai, o kaltininkas gali veikti bet kokiais motyvais ir tikslais (LAT nutartys Nr. 2K-188/2007; 2K-630/2007). Nepaisant praktikoje gana plataus trukdymo veikos suvokimo, pažymėtina ir tai, kad trukdymas, kaip teisinis požymis, nėra vienareikšmis ir pavojingumo prasme gali turėti labai skirtingas formas, todėl negali būti nustatinėjamas ir pripažįstamas automatiškai. Teismas, vertindamas asmenų vieną ar kitą elgesį, kuriuo sudaromos kliūtys antstoliui vykdyti teismo sprendimą ir pripažindamas šį elgesį nusikalstamu, privalo įvertinti ne vien tik kliūtis, su kuriomis susidūrė antstolis, bet ir įvykio kontekstą: vykdomo teismo sprendimo turinį, asmenų, kurių interesai paliečiami teismo sprendimu, padėtį, jų ir dalyvaujančių asmenų informuotumą apie teismo sprendimo turinį, veiksmų, kuriais trukdoma antstoliui intensyvumą, taip pat paties antstolio veiksmų teisėtumą ir pan. (Kasacinė nutartis Nr. 2K-47/2009 baudžiamojoje byloje). Tik visapusiškai įvertinus visas šias aplinkybes, įmanoma konstatuoti pakankamą baudžiamajai atsakomybei atsirasti padarytos veikos pavojingumą, taip pat asmenų tyčinę kaltę, kuriai nustatyti būtina, kad kaltas asmuo supranta, jog trukdo antstoliui vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir taip norėtų veikti. Taip pat yra būtina įvertinti antstolio veiksmų teisėtumą ir jo pasirinktą teismo sprendimo vykdymo būdo adekvatumą atitinkamai situacijai, nes tai yra svarbios aplinkybės vertinant jo veiklai trukdžiusių asmenų veiksmų pavojingumą ir jų kaltės klausimą. Būtent, pirmosios instancijos teismas išdėstęs visus šiuos požymius, svarbius vertinant minėtų asmenų – išteisintųjų veiksmų pavojingumą ir kaltės klausimą, tinkamai jų nevertino šios bylos aplinkybių kontekste ir todėl priėmė neteisingą sprendimą. Teismas nuosprendyje nurodė, kad būtina nustatyti kiekvieno iš kaltinamųjų (išteisintųjų) konkrečius veiksmus ir vertinti ar tokiuose kiekvieno kaltinamojo veiksmuose yra kokio nors nusikaltimo sudėtis, o šioje byloje kaltinimas buvo suformuluotas apibendrintai ir deklaratyviai, kiekvieno kaltinamojo veiksmai išdėstyti nekonkretizuoti, nenurodant, kokie kiekvieno individualūs veiksmai atitinka inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo būtina įvertinti paminėtą įvykio kontekstą: vykdomo teismo sprendimo turinį, asmenų, kurių interesai paliečiami teismo sprendimu, padėtį, ir kt. Kaip jau aptarta, antstolė turėjo vykdyti teismo sprendimą – paimti mažametį vaiką iš namo, prie kurio priėjimo nebuvo dėl susirinkusių žmonių minios, tarp kurių buvo ir išteisintieji. Taigi, teismo sprendimą vykdyti trukdė ne vienas ar keli asmenys, o daugybė žmonių, kurie visi veikė vienu metu ir visų jų veiksmai skyrėsi padėtimi praėjimo link namo ir namo durų, antstolės bei jai padedančių pareigūnų atžvilgiu, jų veiksmų ir judėjimo intensyvumu vieni kitų, antstolės bei pareigūnų atžvilgiu, taigi, jų veiksmų neteisėtumas priklausė nuo jų veiksmų pobūdžio ir intensyvumo, jų informuotumo apie teismo sprendimo turinį ir nurodymų nevykdymo pasekmes. Iš aptartų įrodymų matyti, kad visi baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys atliko panašius, praktiškai tapačius veiksmus – visi jie stovėjo minioje ant praėjimo į namą ir prie namo durų, paprašius antstolei pasitraukti nuo praėjimo, šių reikalavimų nevykdė, policijos pareigūnams pareikalavus pasitraukti ir perspėjus dėl atsakomybės už nurodymų nevykdymą, vis tiek nepakluso ir toliau stovėjo, trukdė antstolei praeiti ir ją praeinančią stumdė, išteisintasis K. D. suspaudė antstolės ranką tuo sukeldamas šiai fizinį skausmą ir ją laikė, neleisdamas praeiti, be to, reikšdami priešiškumą teismo sprendimui ir jį vykdančių pareigūnų atliekamiems veiksmams, užgauliojo sprendimą vykdančius ir jiems tai daryti padedančius asmenis. Įvertinus aptartą, darytina išvada, jog tai, kad visiems išteisintiesiems kaltinimai suformuluoti pagal nustatytas faktines aplinkybes - kad jie visi veikdami bendrai atliko tapačius veiksmus, ir tokius išteisintųjų tyčinius veiksmus teisėjų kolegija vertina kaip smurto ir kitokios prievartos naudojimą ir tai negali duoti pagrindo išvadai, kad kaltinimai jiems nebuvo individualizuoti.

63Dėl bendrininkavimo

6411. Kolegija sutinka su prokuroro skunde nurodytais argumentais, kuriais grindžiamas išteisintųjų bendrininkavimas padarant inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Skunde prokuroras nurodo, kad kaltinamųjų susitarimą tyčia trukdyti antstolei vykdyti teismo sprendimą patvirtina vaizdo įraše užfiksuoti jų veiksmai, t. y. kad asmenys skuba prie namo, susiburia ties įėjimu į namą ir viso namo priekiu, susikimba rankomis tarpusavyje. Išteisintieji nuosekliai tvirtino, kad į kaltinamajame akte nurodytą privačią valdą jie atvyko turėdami vienintelį tikslą - stebėti, kaip gali būti vykdomas teismo sprendimas, tačiau į jokią bendrininkų grupę jie nebuvo susibūrę ir neturėję jokio bendro tikslo ir tyčios kam nors trukdyti. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi, susitarimas tarp nusikaltimą darančių asmenų (bendrininkų) nebūtinai turi būti išankstinis, jis galimas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. ir ją darant. Be to, toks susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ir pan.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkliudentiniai veiksmai yra asmens elgesys, iš kurio matyti jo valia dalyvauti kartu su kitais, sambūryje (žmonių būryje, susitelkime, draugijoje) daromuose nusikalstamuose veiksmuose. Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo darymo planas, vaidmenų pasiskirstymas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Susitarti įmanoma ir savo veiksmais rodant aktyvų pritarimą neteisėtiems veiksmas ar prie jų prisidedant. Aukščiau aptarti išteisintųjų veiksmai leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad išteisintieji veikė bendrai, kiekvieno jų aktyvūs veiksmai buvo nukreipti sutrukdyti antstolei vykdyti teismo sprendimą, nepaklusdami nei pačios antstolės prašymams leisti jai praeiti iki namo ir atlikti savo darbą, nei reaguodami į pareigūnų nurodymus bei įspėjimus dėl atsakomybės, nevykdant teisėtų reikalavimų, jie suvokė savo veiksmų bendrumą, jiems pritarė ir norėjo taip veikti. Terminas konkliudentinis (lot. concludo – darau išvadą) reiškia rodantis sutikimą. Taigi susitarimas konkliudentiniais veiksmais ir reiškia, kad išteisintieji savo aktyviais veiksmais taip elgdamiesi išreiškė sutikimą dalyvauti nusikalstamoje veikoje, nepriklausomai nuo to, kuriuo vis įvykio laiku atliko savo veiksmus, kliudydami antstolei vykdyti teismo sprendimą, todėl visi turi atsakyti kaip bendrininkai.

6512. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu vieno iš kaltinamųjų – D. K. atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta į atskirą bylą dėl jo ligos. Teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, apžvalgoje, patvirtintoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 40, išaiškinta, jog jeigu kaltinamasis veiką padarė su asmeniu ar asmenimis, kurie toje byloje neteisiami, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nereikėtų jų įvardyti, nors jie ir yra nustatyti, nes tada nuosprendis faktiškai būtų priimtas ir to asmens atžvilgiu, kurio byla dar nėra išnagrinėta. Esant tokioms aplinkybėms iš kaltinimo pašalintina minėto asmens vardas ir pavardė. Taigi įvertinus aptartų įrodymų ir aplinkybių visumą teisėjų kolegija nustatė, kad G. A., E. S., K. D., T. J., M. M., A. A., G. O., Ž. B., S. G., E. K., S. T., Ž. P., R. U., A. B. G. K., su asmeniu kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, 2012 m. gegužės 17 d. apie 6.33 val., susibūrę į bendrininkų grupę ir turėdami tikslą kliudyti antstoliui priverstinai vykdyti 2011 m. gruodžio 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą perduoti mažametę D. K. jos motinai L. S., atvyko į D. K. buvimo vietą ( - ). Asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, G. A., E. S. organizavo kliūčių patekti į namą sudarymą ir kartu bendrai veikdami namo priekyje sustatė suolų eilę. Po to, atvykus antstolei S. V. ir būdami įspėti, kad bus vykdomas teismo sprendimas ir antstolei bei policijos pareigūnams reikalaujant pasitraukti nuo praėjimo į namą: susibūrę į bendrininkų grupę kaltinamieji G. A., asmuo kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, E. S., K. D., T. J., M. M., A. A., G. O., Ž. B., S. G., E. K., S. T., Ž. P., R. U., A. B. G. K. kartu su kitais nenustatytais asmenimis (prieš kuriuos ikiteisminis tyrimas yra atskirtas), užsiėmė vietą prieš gyvenamojo namo duris, bendrai veikdami, žmonių spūstimi ir susikibę už rankų sudarė kliūtį antstolei patekti prie namo durų, kėlė triukšmą ir šaukdami užgauliojo atvykusią antstolę S. V. ir ją lydinčius policijos pareigūnus, antstolės ir policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų pasitraukti nuo praėjimo į namą nevykdė, trukdė antstolei laisvai prieiti prie namo durų, kad patekti į namą ir vykdyti aukščiau nurodytą teismo sprendimą perduoti nepilnametę D. K. motinai L. S., stumdė ir spaudė antstolę. Be to K. D. būdamas minėtų asmenų grupėje, spūstyje dar sugriebė nukentėjusiajai antstolei S. V. už rankos žasto, ją laikė, neleisdamas eiti ir spaudė tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokiu būdu G. A., E. S., K. D., T. J., M. M., A. A., G. O., Ž. B., S. G., E. K., S. T., Ž. P., R. U., A. B., G. K. su kitais nenustatytais asmenimis, prieš kuriuos ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, aktyviais veiksmais trukdė antstolei S. V. iki tos pačios dienos 7 val. ryto laisvai prieiti prie namo, ( - ) durų ir patekti į namo vidų, kad vykdyti teismo sprendimą perduoti nepilnametę D. K. motinai – L. S., tai yra panaudodami prievartą - stumdė, spaudė antstolę ir sukėlė jai fizinį skausmą, trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau minėti asmenys padarė nusikaltimą numatytą BK 231 straipsnio 2 dalyje.

66Bausmių skyrimas 13. Išteisintųjų G. A., E. S., K. D., T. J., M. M., A. A., G. O., Ž. B., S. G., E. K., S. T., Ž. P., R. U., A. B., G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Visų išteisintųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jie nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, skirdama išteisintiesiems bausmes, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jų asmenybes, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Išteisintųjų padarytas nusikaltimas priskiriamas prie tyčinių apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.). Visi išteisintieji anksčiau neteisti, A. B., M. M. ir G. K. administracine tvarka nebausti, kiti išteisintieji – bausti, nei vienas priklausomybės ligų centre ir psichiatrijos įskaitoje neregistruoti. K. D. ir S. T. turi neįgalumą. BK 61 straipsnio, kuriame numatytos bausmių skyrimo, kai yra atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių, taisyklės, 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. BK 231 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Teisėjų kolegija įvertinusi minėtas bei faktines bylos aplinkybes daro išvadą, kad išteisintiesiems bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmių – piniginę bausmę. BK 47 straipsnio 4 dalyje (2011-04-21 įstatymo redakcija XI-1350) numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą numatyta bauda iki 1 000 MGL (1 MGL 37,66 Eur). Nustatant baudos dydį atsižvelgiama į išteisintųjų vaidmenį ir intensyvumą nusikaltimo padaryme. K. D., T. J., G. A., Ž. B. A. A., E. K., R. U.. Ž. P., S. G., E. S. ir G. O. pagal byloje nustatytas aplinkybes buvo aktyvesni nusikaltimo padaryme, todėl jiems skirtinos didesnės baudos, tačiau neviršijančios BK 42 straipsnyje numatyto šios rūšies bausmės vidurkio. Išteisintasis M. M., gim. (duomenys neskelbitini), nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, todėl jam bausmė, bauda, skirtina taikant BK 90 straipsnio 3 dalies nuostatas.

67Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi

Nutarė

68Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

69Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti:

70panaikinti nuosprendžio dalį, kuria teismas G. A., A. A., K. D., T. J., M. M., S. T., S. G., Žilviną P. Ž. B., E. K., G. O., E. S., A. B., R. U. ir G. K. išteisino pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 2 dalį, kaip nepadariusius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsniu ir 262 straipsniu, nusprendė iškelti jiems administracinio teisės pažeidimo bylas pagal ( - ) straipsnio 2 dalį, ir, nuosprendžiui įsiteisėjus šias administracinio teisės pažeidimo bylas perduoti nagrinėti teismui administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka, ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo:

71K. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 180 MGL (6 778, 80 Eur) dydžio baudą.

72T. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

73Ž. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 2 dalį ir paskirti 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

74A. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 2 dalį ir paskirti 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

75A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 2 dalį ir paskirti 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

76E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 2 dalį ir paskirti 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

77R. U. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 2 dalį ir paskirti 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

78Ž. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 2 dalį ir paskirti 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

79S. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso231 straipsnio 2 dalį ir paskirti 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

80M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 2 dalį ir paskirti 20 MGL (753, 20 Eur) dydžio baudą.

81G. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 2 dalį ir paskirti 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

82S. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 2 dalį ir paskirti 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

83E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 2 dalį ir paskirti 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

84G. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 2 dalį ir paskirti 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą

85G. O. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 2 dalį ir paskirti 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

86Išaiškinti nuteistiesiems, kad jie teismo paskirtą baudą turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, AB bankas ,,Swedbank“, per vienerius metus šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, o banko kvitą pristatyti į Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų raštinę. Nustatytu laiku savanoriškai nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

87Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. G. K. pagal BK 231 straipsnio 2 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį išteisino... 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso... 5. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šias administracinio teisės pažeidimo bylas... 6.
  1. G. A., E. S., K. D., T. J., M. M., A. A., G. O., Ž. B., S.... 7. 3.1. Skunde prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylos... 8. 3.2. Prokuroras nesutinka ir su kitu teismo motyvu, kad visi žmonės iš... 9. 3.3. Skunde teigiama, kad teismo išvados, jog baudžiamojoje byloje iš viso... 10. 3.4. Skunde prokuroras pažymi, jog bylos duomenų visetas, o ne atskirų... 11. 3.5. Prokuroras skunde nurodo, kad pripažinus išteisintuosius asmenis kaltais... 12. 9.1. K. D. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad... 13. T. J. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad į (... 14. M. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad tuo... 15. S. T. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2012... 16. S. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad prie... 17. Ž. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad į... 18. G. A. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2012... 19. E. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis apklaustas... 20. Ž. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis apklaustas... 21. G. O. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis apklaustas... 22. A. A. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis apklaustas... 23. E. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis apklaustas... 24. A. B. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino. Ji apklausta parodė,... 25. R. U. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino. Ji apklausta parodė,... 26. G. K. dėl jai pareikštų kaltinimų kalta neprisipažino. Ji apklausta... 27. 9.2. Nors visi išteisintieji neprisipažino padarę nusikaltimą, numatytą BK... 28. Nukentėjusioji S. V., antstolė, pirmosios instancijos teismo posėdyje... 29. Liudytoja G. D. parodė, kad pagal antstolės S. V. patvarkymą buvo... 30. Liudytoja E. T. parodė, kad kartu su antstole S. V., vyr. specialiste G. D. ir... 31. Liudytojas R. O. parodė, kad 2012 m. gegužės mėn. dirbo Kauno rajono PK.... 32. Liudytojas M. G. parodė, kad kaip policijos pareigūnas 2012 m. gegužės 17... 33. Liudytojas T. B. parodė, kad kaip policijos pareigūnas dalyvavo 2012 m.... 34. Liudytojas D. Ž. parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. dirbo Kauno apskrities... 35. Liudytojas M. K. parodė, kad jis dalyvavo 2012 m. gegužės 17 d. įvykiuose (... 36. Liudytojas V. R. parodė, kad kartu su kitais policijos pareigūnais 2012 m.... 37. Liudytojas A. N. parodė, kad 20012 m. gegužės 17 d. kartu su kitais... 38. Liudytojas D. Z. parodė, kad kartu su kitais policijos pareigūnais atvyko... 39. Liudytojas I. V. parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d., anksti ryte, kartu su... 40. Liudytojas V. K. parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. anksti ryte kartu su... 41. Liudytojas S. M. parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. filmavo kaip policijos... 42. Liudytojas A. M. parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. ryte kartu su kitais... 43. Liudytojas E. Ž. parodė, kad kartu su kitais policijos pareigūnais 2012 m.... 44. Liudytojas E. P. parodė, kad kartu su kitais policijos pareigūnais dalyvavo... 45. Liudytojas R. Ū. parodė, kad dalyvavo kaip policijos pareigūnas 2012 m.... 46. Liudytojas S. S. parodė, kad jis su kitais policijos pareigūnais 2012 m.... 47. Išteisintųjų kaltę patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga :... 48. Iš antstolės S. V. patvarkymo „Dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo... 49. Iš antstolės S. V. akto Nr. 0114/11/02742 „Dėl Kėdainių rajono... 50. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos... 51. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos... 52. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos... 53. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos... 54. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos... 55. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos... 56. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos... 57. 9.3. 2012 m. gegužės 3 d. antstolė surašė patvarkymą dėl priverstinio... 58. 9.4. Nukentėjusiosios S. V., liudytojų G. D. ir E. T. bei visų liudytojais... 59. 9.5. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo... 60. 9.6. Šie vaizdo įrašai, kuriuos prokuroras pagrįstai įvertino kaip... 61. Dėl kaltinimo formuluotės... 62. 10. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta... 63. Dėl bendrininkavimo... 64. 11. Kolegija sutinka su prokuroro skunde nurodytais argumentais, kuriais... 65. 12. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu vieno iš... 66. Bausmių skyrimas 13. Išteisintųjų G. A., E. S., K. D., T. J., M. M., A.... 67. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 68. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo... 69. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendį... 70. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria teismas G. A., A. A., K. D., T. J., M.... 71. K. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231... 72. T. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231... 73. Ž. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231... 74. A. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231... 75. A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231... 76. E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231... 77. R. U. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231... 78. Ž. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231... 79. S. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso231... 80. M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231... 81. G. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231... 82. S. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231... 83. E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231... 84. G. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231... 85. G. O. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231... 86. Išaiškinti nuteistiesiems, kad jie teismo paskirtą baudą turi sumokėti į... 87. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....