Byla AS-126-492/2017
Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. (A. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. Z. su 2016 m. liepos 12 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato 2014 m. sausio 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 49P-6599242-14, nurodė, kad jis suklastotas. Teigė, kad Visagino policijos pareigūnai neturėjo objektyvaus pagrindo jį surašyti, nes nebuvo eismo įvykio, buvo neteisėtai keičiami įrašai protokole; teismai išnagrinėjo bylą pažeisdami nekaltumo prezumpciją, kitas pareiškėjo procesines teises (teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, žinoti bylos medžiagą); institucijos (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius ir kt.), kurioms skundėsi dėl pažeistų teisių, priėmė šališkus sprendimus.

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

7Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir 20 straipsniu bei atsižvelgęs į tai, kad A. Z. keliamas ginčas yra susijęs su administraciniu teisės pažeidimu ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

8III.

9Pareiškėjas A. Z. pateikė teismui atskirąjį skundą, kurį vėliau papildė, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato 2014 m. sausio 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 49P-6599242-14.

10Nurodo, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato 2014 m. sausio 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 49P-6599242-14 yra neteisingas ir buvo surašytas po to, kai A. Z. atsisakė duoti kyšį už veiksmus (stovinčio automobilio apgadinimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos), kurių jis nepadarė. Pažymi, kad jo automobilis neturi jokių apgadinimų, o ant automobilio korpuso esantis purvo sluoksnis nebuvo paliestas. Šis automobilis neturi jokių atsikišusių dalių ir negalėjo apgadinti kito automobilio. Be to, jis stovėjo taip, kad negalėjo pasiekti automobilio Fiat Ulysse“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinio kairiojo sparno. Teigia, kad automobilis „Fiat Ulysse“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo anksčiau stipriai apgadintas. Be to, jis buvo parkuojamas pažeidžiant kelių eismo taisykles. Šio automobilio vairuotojo šeima gerai pažinojo policijos pareigūnus, jie visi gyveno (duomenys neskelbtini), todėl policijos pareigūnų veiksmus A. Z. įvardija kaip korupciją. Pareiškėjas nurodo, kad eismo įvykio schema buvo suklastota. A. Z. automobilio apžiūros aktą surašė policijos pareigūnas, kuris nedalyvavo apžiūrint automobilį. Teigia, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato darbuotojai neturėjo pagrindo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, kadangi nebuvo jokio A. Z. padaryto eismo įvykio požymių.

11Grubus ir ciniškas visų nurodyto įvykio dalyvių elgesys pareiškėjui sukėlė šoką, kuris vėliau paveikė jo sveikatą. A. Z. tikėjosi, kad bus išnagrinėtos visos su šiuo įvykiu susijusios aplinkybės, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus. Teigia, kad ši byla yra susijusi su administracinio teisės pažeidimo protokolo klastojimu ir nekalto asmens baudimu. A. Z. nesuprantama, kodėl bylos nagrinėjimas nėra priskirtas administracinio teismo kompetencijai.

12Teisėjų kolegija konstatuoja:

13IV.

14Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

15Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad jis nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsniuose. Aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 23, 24, 33 ir 39 straipsnių nuostatas, kurios yra analogiškos naujos redakcijos to paties įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsnių nuostatoms, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Pabrėžtina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012).

17Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą).

18Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

19Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

20Nustatyta, kad pareiškėjas A. Z. ginčija Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato 2014 m. sausio 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 49P-6599242-14, kuriame buvo užfiksuotas pažeidimo padarymo faktas ir aplinkybės. Šis protokolas yra vada pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (redakcija galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 28 d.) 249 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, o kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo ar jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas. Institucijų, atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, peržiūrimi, t. y. įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintomis proceso teisės normomis, o ne Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

21Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato 2014 m. sausio 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 49P-6599242-14 nurodyta, kad už pareiškėjui inkriminuotą pažeidimą atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnio 1 dalį, rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) nagrinėja šio kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinio teisės pažeidimo bylas. Pareiškėjo pateikiami duomenys – Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimas administracinio teismo pažeidimo byloje Nr. A2.6-67-844/2014, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. birželio 10 d. nutartis administracinio teismo pažeidimo byloje Nr. ATP-231-185/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegijos 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartis Nr. 2ATP-329/2015, patvirtina, kad kvestionuojamo protokolo pagrindu pradėta administracinio teismo pažeidimo byla yra išnagrinėta bendrosios kompetencijos teisme, procesiniai teismų sprendimai yra įsiteisėję.

22Administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti savarankišku nei administracinės, nei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalyku. Jo surašymo teisėtumas ir pagrįstumas, jame užfiksuotų faktų tikrumas, yra patikrinama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti tokį pareiškėjo skundą kaip nepatenkantį į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje apibrėžiamą sritį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.

23Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į kitus apelianto nurodomus argumentus – kad Visagino policijos pareigūnai neturėjo objektyvaus pagrindo jį surašyti, nes nebuvo eismo įvykio, buvo neteisėtai keičiami įrašai protokole; teismai išnagrinėjo bylą pažeisdami nekaltumo prezumpciją, kitas pareiškėjo procesines teises (teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, žinoti bylos medžiagą); institucijos (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius ir kt.), kurioms skundėsi dėl pažeistų teisių, priėmė šališkus sprendimus, pažymi, kad policijos pareigūnų veikla, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra ne tik procesinio pobūdžio veiksmai, reglamentuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, bet ir viešasis administravimas. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kuriais jis grindžia savo abejones dėl skunde įvardytų institucijų (tarp jų ir policijos) padarytų viešojo administravimo veiklos, teisės į teisingą teismą pažeidimų galėtų sudaryti pagrindą ginti savo teises kitais įstatymuose numatytais būdais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis, 6.272 straipsnis), tačiau A. Z. savo skunde tokių reikalavimų teismui nebuvo pareiškęs, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti pareiškėjo skundo priėmimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo).

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

25Pareiškėjo A. Z. (A. Z.) atskirąjį skundą atmesti.

26Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. Z. su 2016 m. liepos 12 d. su skundu... 5. II.... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi... 7. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 8. III.... 9. Pareiškėjas A. Z. pateikė teismui atskirąjį skundą,... 10. Nurodo, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino... 11. Grubus ir ciniškas visų nurodyto įvykio dalyvių elgesys pareiškėjui... 12. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 13. IV.... 14. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos... 15. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir... 17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2... 18. Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma... 19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1... 20. Nustatyta, kad pareiškėjas A. Z. ginčija Utenos... 21. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos... 22. Administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti savarankišku nei... 23. Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į kitus apelianto nurodomus... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 25. Pareiškėjo A. Z. (A. Z.)... 26. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį palikti... 27. Nutartis neskundžiama....