Byla 2K-207/2009
Dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „M.“ kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutarties.

2Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu Č. G. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme aštuoniems mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 67 ir 71 straipsniais, Č. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad ji būtų sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3Nukentėjusiajam M. A. iš civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ priteista 226,11 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš civilinio atsakovo UAB „M.“ priteista 2 274 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

4Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinio atsakovo UAB „M.“ apeliacinį skundą atmetė.

5Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,

Nustatė

6Č. G. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 22 d., apie 12.10 val., (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje nelygiareikšmių Šiaulių ir Mažvydo gatvių sankryžoje, vykdydamas darbo pareigas ir vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „M.“, važiuodamas šalutiniu keliu – Mažvydo gatve, nedavė kelio M. A. vairuojamam dviračiui, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu – Šiaulių gatve, ir su juo susidūrė. Šiais veiksmais Č. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 196 punktų reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam M. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

7Teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, atsižvelgė į tai, kad UADB „Ergo Lietuva“ atlygino Valstybinei ligonių kasai 3061,10 Lt nukentėjusiojo M. A. gydymo išlaidų, taip pat atlygino nukentėjusiajam eismo įvykio metu patirtą 1078,10 Lt turtinę žalą ir 1726,40 Lt neturtinę žalą.

8Kasaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „M.“ prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos (2274 Lt) priteisimo panaikinti ir civilinį ieškinį atmesti, o Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti. Anot kasatoriaus, teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250, 6.254, 6.987 straipsnius bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija) 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kurios reglamentuoja atsakingo asmens atsakomybės ribas kilus draudiminiam įvykiui. Teismai neatsižvelgė į įstatymo nustatytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, neįsigilino į kitas reikšmingas bylai aplinkybes dėl žalos dydžio nustatymo, todėl suklydo priteisdami žalos atlyginimą iš transporto valdytojo įmonės, o ne iš draudimo bendrovės. Kasatorius teigia, kad tokios žalos priteisti iš įmonės nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes TPVCAPD įstatymas įpareigoja draudiką (šiuo atveju – UADB „Ergo Lietuva“) atlyginti neturtinę žalą iki 1000 eurų (arba 3452 Lt). Taigi teismas iš nukentėjusiajam priteistinos 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumos iš UAB „M.“ galėjo priteisti tik 548 Lt, t. y. skirtumą tarp 4000 Lt ir 3452 Lt.

9Kasatorius pabrėžia, kad civilinėmis teisinėmis normomis nustatyta, jog neturtinės žalos padarymas nėra preziumuojamas, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (nukentėjusysis). Tačiau byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jam eismo įvykio metu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padaryta 48203,21 Lt neturtinė žala. Ši suma ieškinyje grindžiama iš esmės tik deklaratyviais teiginiais. Neįrodyta yra ir 4000 Lt neturtinė žala, kurią nepagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismas to nepakeitė. Byloje nėra duomenų, kad sužalojimo metu ieškovui buvo sukeltos didelės kančios ar kitokie sunkūs padariniai, kėlę nerimą dėl sveikatos sutrikdymo ateičiai, ir kad ateityje reikėtų pašalinės intervencijos ar kitokio poveikio kūnui dėl patirtų padarinių šalinimo, ar kad būtų pablogėjusi jo reputacija ir sumažėjusios bendravimo galimybės. Kasatoriaus manymu, teismas galėtų priteisti ieškovui ne didesnį kaip 1000–1500 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kadangi nuosprendžiu teismas nepagrindę jokių reikšmingų ar ypatingų aplinkybių, dėl kurių nukentėjusiajam nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju priteisiama 4000 Lt neturtinė žala, laikytina, kad teismas pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose (kasacinė nutartis 2K-325/2006).

10Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, taip pat netinkamai taikė ir aiškino CK 6.250 straipsnį bei TPVCAPD įstatymo nuostatas, todėl apeliacinė nutartis nepagrįsta ir naikintina. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tarp jų, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai.

11Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į civilinio atsakovo UAB „M.“ kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus teiginys, jog nukentėjusiesiems neturtinė žala iš atsakovo UAB „M.“ apskritai negalėjo būti priteista, nes neturtinę ir turtinę žalą iki nuosprendžio priėmimo iš esmės atlygino draudimo bendrovė pagal privalomo draudimo taisykles, nepagrįstas teisiniais argumentais, taip pat prieštarauja procesinėms ir materialinėms normoms, reglamentuojančioms nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ir reikalauti jį nagrinėti kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis). Jeigu nusikaltimo metu nukentėjusysis patiria fizinį skausmą (sutrikdoma sveikata), dvasinį ar kitokį emocinį sukrėtimą, pažeminimus ar kita (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), jam neabejotinai padaroma neturtinė žala. Byloje eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, todėl jis įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kurio dydį visų pirma savo ieškinyje nurodo pats. Ir tik po to, nagrinėdamas bylą, teismas privalo įvertinti žalą vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

12Anot prokuroro, ginčijamame apeliacinio teismo sprendime pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į pagrindinius žalos nustatymo kriterijus, juos vertino teisingai, o pareikštą byloje ieškinį pagrįstai nuo 50 000 Lt sumažino iki 4000 Lt, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių specifiką ir sąžiningumo bei protingumo principus. Antai nutartyje teigiama, kad nepriklausomai nuo to, jog nukentėjusiajam sveikata eismo įvykio metu buvo sutrikdyta nesunkiai, bet jis patyrė fizinį skausmą ir kitokius nepatogumus: 22 dienas gulėjo ligoninėje, po ligoninės namuose savaitę turėjo gulėti, ribotai judėjo dėl kaulo lūžio, kalėdines ir naujametines šventes sutiko ne namuose draugų rate, o ligoninėje, po to reabilitacijoje, ir t.t. Išrašas iš M. A. ligos istorijos rodo, kad nukentėjusiajam kilo potrauminiai reiškiniai.

13Prokuroras pažymi, kad BPK 113 straipsnio nuostatos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. CPK 178 straipsnis pabrėžia, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis įrodytas. Iš byloje pateiktų ieškinio pareiškimų turinio matyti, kad prašoma priteisti suma nėra pakankamai motyvuota ir pagrįsta neginčijamais argumentais. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, o taip pat apeliacinė kolegija pagrįstai vadovavosi bendrosiomis tendencijomis dėl žalos dydžio nustatymo analogiškose bylose. Bendrosios teismų praktikos pavyzdžiai liudija, jog panašiose bylose, kuomet autoįvykio metu nesunkiai sutrikdoma sveikata, priteisiamų sumų neturtinei žalai atlyginti vidurkis siekia 7500 Lt (kasacinės nutartys 2K-29/2009; 2K-111/2009). Todėl nesant ypatingų ar išskirtinių sąlygų, teismai ieškinio klausimą išsprendė teisingai, neviršijo pirmuosiuose nukentėjusiųjų pareiškimuose suformuluotų ieškininių reikalavimų ribų. Anot prokuroro, teismai nepažeidė ne tik konstitucinių nuorodų dėl sukurtų precedentų taikymo, bet ir procesinių normų, reglamentuojančių ieškinio išsprendimo klausimus, o taip pat vadovavosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota pozicija dėl neturtinės žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, dydžio nustatymo.

14Kasatoriaus argumentai, kad neturtinę žalą privalo atlyginti tik draudimo bendrovė, prieštarauja jo paties minimo TPVCAPD įstatymo nuostatoms. Šio įstatymo 12, 16 ir 19 straipsniai nustato žalos, atsiradusios dėl sveikatos suluošinimo, įvertinimo, jos administravimo ir išmokėjimo tvarką. Aptariamose normose pabrėžiama, kad draudikas arba Biuras pagal nukentėjusiojo pretenziją bei pateiktus dokumentus (įrodymus) pats įvertina ir nustato padarytos žalos dydį, o kartu ir draudimo išmokos dydį priklausomai nuo suluošinimo laipsnio, faktinės situacijos, kaltės turinio ir kitų svarbių aplinkybių. Byloje civilinis atsakovas UADB „Ergo Lietuva“, priešingai nei skunde nurodo kasatorius, ne kartą yra pabrėžęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė remdamasis įvykio metu galiojusia Eismo įvykių metu padarytos žalos asmeniui administravimo metodika. Pagal šią metodiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju atlygintina neturtinė žala sudaro pusę TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nurodytos privalomo draudimo sumos. Būtent, tokią dalį (1726 Lt arba 500 eurų) ir atlygino draudimo bendrovė.

15Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad eismo įvykio metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 5, 12 ir 35 punktuose nurodyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras. Taigi Vyriausybė įgaliojo draudiką ar Biurą pagal vidaus (žinybines) taisykles ar metodiką savarankiškai nustatyti žalų (turtinės ir neturtinės) dydžius ir patiems apskaičiuoti mokėtinos išmokos dydžius neviršijant maksimalių Įstatymu nustatytų sumų. Todėl draudikas UADB „Ergo Lietuva“ privalo atlyginti tik dalį teismo priteistos neturtinės žalos sumos, kurią jis nustatė vadovaudamasis pirmiau aptartais kriterijais bei nusistovėjusia teismų praktika, o kitą neturtinės žalos dalį turi kompensuoti padidinto pavojaus šaltinio (transporto priemonės) savininkas „M.“.

16Civilinis atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu į civilinio atsakovo UAB „M.“ kasacinį skundą prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistus, o kasacinį skundą atmesti. Civilinis atsakovas pažymi, kad nuteistojo Č. G. transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu (2007 m. gruodžio 22 d.), remiantis TPVCAPD įstatymo (Valstybės žinios, 2007, Nr. 61-2340, priimtas 2007 m. gegužės 17 d.) nuostatomis, buvo apdrausta draudimo bendrovėje UADB „Ergo Lietuva“. Tai patvirtina draudimo sutartis Nr. 02-0625586. Atsižvelgiant į draudimo sutarties Nr. 02-0625586 suteikiamą draudimo apsaugą, draudimo bendrovės UADB „Ergo Lietuva“ atsakomybės ribos dėl M. A. padarytos neturtinės žalos yra 1000 EUR (3452 Lt). Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, atribodami draudiko ir kito materialiai atsakingo asmens civilinės atsakomybės pagrindus, pagrįstai draudikui visiško nuostolių atlyginimo principo netaikė, o draudiko atsakomybės ribas nustatė pagal TPVCAPD įstatyme bei Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėse apibrėžtas ribas, o likusį žalos atlyginimą teisėtai, vadovaudamasis CK 6.254 straipsniu, priteisė iš kasatoriaus UAB „M.“.

17Civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad draudimo bendrovėje atlikus draudžiamojo įvykio administravimo procedūrą, be kitų draudimo išmokų, nukentėjusiam M. A. sumokėta 50 procentų TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje numatytos neturtinės žalos draudimo išmokos (1726,40 Lt.). Anot civilinio atsakovo „Ergo Lietuva“, teismai pagrįstai draudikui netaikė visiško nuostolių atlyginimo principo, numatyto CK 6.251 straipsnyje, o atsižvelgė į specialią transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykių sferą. TPVCAPD įstatymo 15 straipsnio 6 dalimi nustatytas imperatyvas, kad asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, bei medicininės apžiūros pažymomis. Atsakingas draudikas ar Biuras vadovaujasi įstaigų ir įmonių, turinčių teisę nustatyti sveikatos sužalojimo mastą, išvadomis, taip pat turi teisę siųsti nukentėjusį trečiąjį asmenį atlikti medicininės apžiūros, apmokėdamas apžiūros išlaidas. Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės reglamentuoja žalos, padarytos eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, nustatymą ir draudimo išmokos mokėjimą dėl eismo įvykio. Šių taisyklių 12 punktas nurodo pakankamai aiškius neturtinės žalos draudimo išmokos nustatymo kriterijus, kuriais UADB „Ergo Lietuva“ vadovavosi nustatydama neturtinės žalos draudimo išmoką, kuri 2008 m. balandžio 7 d. buvo pervesta į nukentėjusiojo atsiskaitomąją sąskaitą.

18Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

19Dėl neturtinės žalos dydžio

20Nors pirmosios instancijos teismas, įvertindamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį 4000 Lt suma, neišsamiai motyvavo savo sprendimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas patvirtino neturtinės žalos dydžio nustatymo pagrįstumą atkreipęs dėmesį į tai, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus: 22 dienas gulėjo ligoninėje, dėl kaulo lūžimo buvo apribotas judėjimas, po gydymosi ligoninėje buvo paskirtas savaitės gulėjimo režimas namuose. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad dėl patirtų sužalojimų sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo ir įsidarbinimo galimybės.

21Kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprato bei pritaikė CK 6.250 straipsnyje nurodytus kriterijus. Kasacinio skundo teiginiai, kad teismas nesilaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose ir kad ieškovui priteistinas ne didesnis kaip 1000–1500 Lt neturtinės žalos atlyginimas, yra deklaratyvūs ir teisiškai nepagrįsti.

22Dėl draudiko pareigos atlyginti draudėjo eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padarytą žalą

23CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

24Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Taigi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi draudėjas turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka). Kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas, nustatoma pagal draudimo sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pačią draudimo sutartį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2008).

25Kolegija pažymi, kad civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ pareigos atlyginti Č. G. padarytą žalą pagrindas yra 2007 m. rugpjūčio 10 d. sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat 2001 m. birželio 14 d. TPVCAPD įstatymas. Nuo 2007 m. birželio 11 d. galioja 2007 m. gegužės 17 d. šio įstatymo 11 straipsnio redakcija (Nr. X-1137, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2340 (2007-06-02), atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 63), pagal kurią draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą ribojama šiomis sumomis: 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi UADB „Ergo Lietuva“, 2007 m. rugpjūčio 10 d. sudaręs su UAB „M.“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtų sumų, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 1000 eurų (3452 Lt) sumos.

26Bylos medžiaga rodo, kad UADB „Ergo Lietuva“ dar iki teismo pati apskaičiavo ir nukentėjusiajam sumokėjo 1078,10 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir išsprendęs civilinio ieškinio klausimą, nustatė, kad nukentėjusiajam M. A. dar turi būti atlyginta 226,11 Lt turtinės žalos ir 2274 Lt neturtinės žalos. Tai nustatęs, teismas papildomai nustatytą turtinės žalos dydį – 226,11 Lt – priteisė iš UADB „Ergo Lietuva“, tačiau 2274 Lt neturtinės žalos priteisė ne iš draudiko, bet iš transporto priemonės valdytojo UAB „M.“.

27Kolegija pažymi, kad teismas, taip išsprendęs neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nesivadovavo CK 6.254 straipsnio 2 dalimi, TPVCAPD įstatymo nuostatomis, todėl civilinio ieškinio klausimą išsprendė neteisingai ir pažeisdamas BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismo nuosprendžio turinys rodo, kad nukentėjusiajam M. A. padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 4000,40 Lt suma (1726,40 Lt UADB „Ergo Lietuva“ apskaičiavo ir sumokėjo iki teismo, 2274 Lt suma priteista teismo). Nustačius tokį neturtinės žalos dydį, atitinkamai turėjo būti nustatyta ir draudiko UADB „Ergo Lietuva“ pareiga atlyginti maksimalią TPVCAPD įstatyme nustatytą neturtinės žalos sumą, t. y. 3452 Lt. Iš UAB „M.“ atitinkamai turėjo būti priteista tik ta neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri viršija UADB „Ergo Lietuva“ pareigos apimtį, t. y. 548,40 Lt.

28Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą priteisti visą papildomai apskaičiuotą neturtinės žalos atlyginimo sumą (2274 Lt) iš UAB „M.“ motyvavo tuo, kad UADB „Ergo Lietuva“ atlygino nukentėjusiajam TPVCAPD įstatyme numatytą neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pažymėjo, kad UADB „Ergo Lietuva“ sumokėjo tik pusę TPVCAPD įstatyme numatytos neturtinės žalos atlyginimo sumos, tačiau pripažino šį sprendimą pagrįstu, nes draudikas įvykdė norminių aktų reikalavimus: nustatydamas tokią sumą ir ją sumokėdamas, vadovavosi Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis. Tokius pat argumentus savo atsiliepimuose į kasacinį skundą pateikia ir civilinis atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ bei prokuroras. Kolegija nesutinka su šiais argumentais ir atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje galutinį atlygintinos neturtinės žalos dydį (4000,40 Lt) nustatė teismas, spręsdamas baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio klausimą ir vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais. Taigi teismas turėjo spręsti, kokiomis apimtimis draudikas ir draudėjas turi atlyginti būtent šį neturtinės žalos dydį. Tai, kad draudikas nustatė mažesnį nei teismas neturtinės žalos dydį, nėra pagrindas atleisti jį nuo pareigos atlyginti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį tokia apimtimi, kokią nustato draudimo sutarties sudarymo metu galiojęs TPVCAPD įstatymas. Pagal šio įstatymo 11 straipsnį draudikas privalo atlyginti neturtinę žalą, neviršijančią 1000 eurų arba 3452 Lt sumos. Taigi konstatuotina, kad, sumokėjęs pusę šios sumos (1726,40 Lt), draudikas savo pareigos, nustatytos TPVCAPD įstatyme ir draudimo sutartyje, neįvykdė.

29Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini priteisiant iš UADB „Ergo Lietuva“ nukentėjusiojo M. A. naudai 226,11 Lt turtinės žalos ir 1725,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir sumažinant iš civilinio atsakovo UAB „M.“ priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 548,40 Lt.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

31Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį pakeisti ir nukentėjusiojo M. A. civilinį ieškinį tenkinti taip: priteisti jam iš UADB „Ergo Lietuva“ 226,11 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1725,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš UAB „M.“ – 548,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

32Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu Č.... 3. Nukentėjusiajam M. A. iš civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ priteista... 4. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego... 6. Č. G. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio... 7. Teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, atsižvelgė į tai, kad... 8. Kasaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „M.“ prašo Radviliškio rajono... 9. Kasatorius pabrėžia, kad civilinėmis teisinėmis normomis nustatyta, jog... 10. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija,... 11. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus... 12. Anot prokuroro, ginčijamame apeliacinio teismo sprendime pabrėžiama, kad... 13. Prokuroras pažymi, kad BPK 113 straipsnio nuostatos nereglamentuoja, kas turi... 14. Kasatoriaus argumentai, kad neturtinę žalą privalo atlyginti tik draudimo... 15. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad eismo įvykio metu galiojusių... 16. Civilinis atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu į civilinio atsakovo... 17. Civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepime atkreipiamas dėmesys į... 18. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Dėl neturtinės žalos dydžio... 20. Nors pirmosios instancijos teismas, įvertindamas nukentėjusiajam atlygintinos... 21. Kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos... 22. Dėl draudiko pareigos atlyginti draudėjo eismo įvykio metu trečiajam... 23. CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais... 24. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti... 25. Kolegija pažymi, kad civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ pareigos... 26. Bylos medžiaga rodo, kad UADB „Ergo Lietuva“ dar iki teismo pati... 27. Kolegija pažymi, kad teismas, taip išsprendęs neturtinės žalos atlyginimo... 28. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą priteisti visą papildomai... 29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,... 31. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį ir... 32. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas....