Byla 2A-600-345/2018
Dėl kompensacijos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Danutės Kutrienės,

2sekretoriaujant M. D., dalyvaujant ieškovui P. Š. ir jos atstovui advokatui I. T., atsakovei AB Energetikos skirstymo operatorius ir jos atstovui D. K.,

3viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovei AB „Lesto“ (teisių perėmėja – AB Energijos skirstymo operatorius) dėl kompensacijos priteisimo,

4Teismas

Nustatė

5

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 1520 Lt (434,43 Eur) kompensaciją, mokamą periodiškai vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos, pradedant šią kompensaciją mokėti nuo ieškovo 2007 m. sausio 15 d. kreipimosi į AB VST dėl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo iki kol jis valdys, o atsakovė ar bet kuris kitas ūkio subjektas naudosis jam nuosavybės teise priklausančio 1,7403 ha ploto žemės sklypo ( - ), dalimi servituto pagrindu, 1 380 000 Lt (399 675,63 Eur) neturtinės žalos atlyginimą.
  2. Ieškovas nurodė, kad jam priklausančiame žemės sklype yra 19 elektros perdavimo linijos stulpų ir elektros pastotė, kurie priklauso atsakovei. Šie statiniai, įskaitant apsaugos zonas, užima 0,199 ha žemės sklypo plotą, jame ieškovas negali užsiimti žemės ūkio veikla. Atsakovės darbuotojai neperspėję atvažiuodavo prie elektros stulpų ar pastotės ir ne kartą sunaikino ten pasėtas žemės ūkio kultūras. Atlikdamas žemės ūkio darbus, ieškovas turėdavo apvažiuoti kiekvieną stulpą ar pastotę, dėl to patirdavo papildomų išlaidų degalams; jos, ieškovo skaičiavimu, per vienerius metus sudaro 80 Lt (23,17 Eur) dėl kiekvieno stulpo (apvažiuojant 19 stulpų – 1520 Lt, arba 434,43 Eur). Nekilnojamojo turto 1997 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo aptarta tai, kad žemės sklypui yra nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos. Apie nustatytą servitutą ieškovas sužinojo tik 2009 m. rugsėjo mėn. iš VĮ Registrų centro gavęs pažymą, kurioje nurodyta, kad servitutas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas per klaidą.
  3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovas savo sklypu gali naudotis pagal tikslinę jo paskirtį. Elektros įrenginiai, esantys ieškovui priklausančiame sklype, pradėti eksploatuoti nuo 1965 m., ieškovas nė karto nesikreipė į atsakovą dėl konkrečios atsakovų darbuotojų padarytos žalos atlyginimo ir nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pasak atsakovo, Elektros energetikos įstatyme, kuriuo vadovaujantis nustatytas žemės servitutas, nebuvo nustatyta prievolė mokėti kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui, jeigu energetikos objektai buvo įrengti iki 2004-07-10. Ieškovas, įgydamas nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą, negalėjo nežinoti apie šiam sklypui nustatytas naudojimo sąlygas bei apribojimus. Taip pat atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį (CK 1.125 str. 8 d.), nes reikalaujamą priteisti kompensaciją ieškovas grindžia kaip galimai patiriamus nuostolius.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas konstatavo, kad kad ieškovo sklype esantys elektros įrenginiai pradėti eksploatuoti dar 1965 metais, todėl priteisti iš atsakovės kompensaciją už naudojimąsi ieškovo žemės sklypu nebuvo teisinio pagrindo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas P. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti ieškovo ieškinį.
  2. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į šioje byloje 2015-04-22 priimtą kasacinės instancijos nutartį, kurioje buvo nurodyta, kad servituto atlygintinumo prezumpciją, įtvirtintą CK 4.129 str., gali paneigti tik šalių susitarimas; skundžiamą teismo sprendimą priėmė neapsvarstęs reikalavimo priteisti kompensaciją servituto atlygintinumo pagrindu. Remdamasis teismų praktika bei bylos nagrinėjimo metu atliktos teismo ekspertizės išvada, apeliantas teigia, jog daikto nuvertėjimo dėl atsakovo naudai nustatyto servituto faktas savaime patvirtina, kad tarnaujančio daikto savininkas dėl servituto nustatymo patiria nuostolių, kuriuos privalo atlyginti viešpataujančio daikto savininkas. Pasak apelianto, teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2011-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011), yra suformuotas kriterijų, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, nustatydamas dėl servituto skiriamos kompensacijos dydį, sąrašas. Tarnaujančiojo daikto savininko suvokimas, kad įsigyjant daiktą nuosavybėn naudojimasis juo gali būti apsunkintas, į šių kriterijų sąrašą neįtrauktas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis kada nors po 1965 metų būtų sumokėjęs kompensaciją dėl servituto nustatymo ankstesniems ginčo sklypo savininkams. Taip pat, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes ieškovas reikalavimą kildina ne iš delikto. Be to, net ir taikant trejų metų senaties terminą, už laikotarpį nuo 2009-10-16 (treji metai iki ieškinio pateikimo) ieškinio senatis negalėtų būti taikoma, nes pažeidimas yra tęstinis (CK 1.127 str. 5 d.).
  3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB Energijos skirstymo operatorius prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2015-11-30 sprendimą palikti nepakeistą.
  4. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė tiek teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą už servituto nustatymą, tiek procesines normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo bei taikymo praktikos. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis nors kartą kreipėsi į AB ESO (anksčiau AB VST, ir/ ar Lesto) dėl žalos atlyginimo. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovas pirmosios instancijos teisme teigė, kad prašo kompensacijos dėl servituto nustatymo, tačiau ieškiniu prašo priteisti nuostolius, teigdamas, kad dėl elektros įrenginių buvimo jo žemės sklype ieškovas negali vykdyti žemės ūkio veiklos. Atsakovo teigimu, Elektros energetikos įstatymu, kuriuo visiems energetikos objektams, įrengtiems kitų savininkų žemėje iki 2004-07-10 buvo nustatytas servitutas, nebuvo nustatyta prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui. Vadovaudamasis LAT 2009-02-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, esančiais išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti, ar konkrečiu atveju yra varžoma ieškovo nuosavybė ir ar jis patiria nuostolių dėl servituto nustatymo. Atsakovo manymu, pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovo nuosavybė nėra varžoma, atsakovas netrukdo ieškovui naudotis žemės sklypu, ir kad ieškovas nepatiria nuostolių dėl servituto nustatymo. Kadangi ieškovo reikalavimas suformuluotas kaip prašymas priteisti nuostolius, mano, kad tokiam reikalavimui turi būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.), kurį ieškovas praleido.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai bei išvados

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo P. Š. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
  2. Nagrinėjamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-684/2015 pripažino ieškovo teisę prašyti kompensacijos servituto atlygintinumo klausimu. Taip pat šioje byloje kitoje 2017 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017 kasacinis teismas konstatavo, kad ginčo servitutas yra nustatytas įstatymu ir yra atlygintinis, todėl bylos dalį dėl servituto atlyginimo dydžio perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir nurodė pareigą nustatyti teisingą ginčo servituto atlyginimo dydį. Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje padarė išvadą, kad apeliantas P. Š. turi teisę į nuostolių atlyginimą ir kompensaciją pagal CK 4.129 straipsnį (37 punktas). Kadangi kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.), teisėjų kolegija priimdama sprendimą laikosi kasacinio teismo nutartyse išdėstytų teisės aktų išaiškinimų (CPK 4 str.).
  3. Nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, viena iš jų – 0,199 ha elektros linijų apsaugos zona, per ieškovui priklausantį žemės sklypą yra nutiesta atsakovei priklausanti 10 kV elektros oro linija Mš L-600, pastatyta 1970 metais, bei 10 kV elektros oro linija Mš L-700, kurios eksploatavimo pradžia – 1977 metai. Ieškovo įsigytas ginčo žemės sklypas įstatymu nustatyto servituto pagrindu yra tarnaujantysis daiktas atsakovės energetikos objekto (viešpataujančiojo daikto), skirto elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti, tinkamam naudojimui užtikrinti (CK 4.111, 4.124 straipsniai), t. y. byloje sprendžiama dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos priteisimo, kai servitutas nustatytas įstatymu.
  4. Ieškovas nurodo, kad dėl nustatyto servituto jis patiria nuostolius, nes negali savo nuožiūra naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Dėl atsakovei priklausančių 19 elektros perdavimo linijos stulpų ir elektros pastotės negali užsiimti žemės ūkio veikla, atsakovės darbuotojai ne kartą sunaikino ten pasėtas žemės ūkio kultūras, atlikdamas žemės ūkio darbus, ieškovas turi apvažiuoti kiekvieną stulpą ar pastotę, todėl prašo dėl servituto nustatymo iš atsakovo kas metus priteisti 434 Eur kompensaciją, skaičiuojant nuo 2007 metų.
  5. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieškovas ir jo atstovas paaiškino, jog kompensacijos dydį apskaičiavo pagal 0,199 ha žemės sklype esančių elektros stulpų skaičių, skaičiuojant po 80 Lt už vieną stulpą pagal neįsiteisėjusią Vyriausybės metodiką, o taip pat ir padarytų nuostolių pobūdį bei patiriamus nepatogumus. Pažymėjo, kad negali paskaičiuoti tikslaus nuostolių dydžio. Tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovas nepatiria jokių nepatogumų ar nuostolių dėl nustatyto servituto, o teismui nusprendus priteisti kompensaciją, galėtų būti priteisiama ne periodinė, bet vienkartinė 570,14 Eur kompensacija.
  6. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2009 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).
  7. CK 4.129 straipsnio nuostatose įtvirtinta teismo teisė parinkti kompensacijos tarnaujančiojo daikto savininkui rūšį – tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-220-248/2017).
  8. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad, parinkus mokėti vienkartinę kompensaciją, tai prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą ieškovo teisių suvaržymą, sprendžia, jog iš atsakovo priteistina nuostolių suma kas metus konkrečia suma. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: servitutas nustatytas ne visam ieškovo valdomam žemės sklypui, o tik 0,199 ha žemės sklypo plotui, ieškovas ūkinės veiklos nevykdo, o nuostolių dydį apskaičiavo pagal negaliojančią metodiką, tikslių duomenų apie žemės sklypo nuvertėjimą nepateikė, tačiau atsižvelgiama, jog nurodyta žemės sklypo dalimi ant kurios stovi elektros stulpai ieškovas negali naudotis, dėl elektros oro linijos apsaugos zonos, ieškovas privalo laikytis ribojimų, elektros tinklų įmonių darbuotojai elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikšto, atlieka eksploatavimo ir remonto darbus, taip pat siekiant apšienauti aplink stulpus ieškovas patiria papildomas išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad dėl nustatytų servitutų ieškovas patiria nepatogumus ir turtinius netekimus, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodoma vienkartinė 570,14 Eur kompensacijos suma nelaikytina teisingu atlyginimu savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, dėl ko vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, ieškovui iš atsakovės priteistina 150 Eur kompensacija, kuri skaičiuojama nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. 2012-10-17 iki LR Vyriausybė nustatys tvarką, pagal kurią bus išmokamos kompensacijos dėl servitutų nustatymo Elektros energijos įstatymo 75 straipsnio 3 dalyje nurodytų žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams.
  9. Atsakovė pateikė Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą, kuriame vadovaujantis LR Vyriausybė 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) 9 punktu paskaičiavo, jog ieškovo bendra patiriamų nuostolių suma yra 570,14 Eur. Tačiau teisėjų kolegija nurodytu atsakovės aktu nesivadovauja, kadangi Metodika nustato vienkartines ar periodines kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimą ir sąlygas, kai tuo tarpu byloje konstatuota, kad ginčo servitutas yra nustatytas įstatymu, o ne administraciniu aktu.
  10. Pažymėtina, kad teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, neprivalo ja vadovautis tiesiogiai. Teismas tokiu atveju privalo taip pat įvertinti ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kompensacijos dydį nustato teismas, o ne nurodytas teisės aktas, nagrinėjamu atveju jo taikymas ar netaikymas neturi įtakos teisingam teismo sprendimui dėl kompensacijos dydžio.
  11. Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kadangi nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-684/2015 konstatavo, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas (CPK 4 str., 185 str.).
  12. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir motyvais, ir ieškinį tenkina iš dalies.

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

14Priteisti iš atsakovės AB Energijos skirstymo operatorius 150 Eur kompensaciją, mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos, pradedant šią kompensaciją skaičiuoti nuo ieškovo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2012 m. spalio 17 d. iki LR Vyriausybė nustatys tvarką, pagal kurią bus išmokamos kompensacijos dėl servitutų nustatymo Elektros energijos įstatymo 75 straipsnio 3 dalyje nurodytų žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams, už naudojimąsi ieškovo P. Š. žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), esančiame ( - ), nustatytu servitutu.

15Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai