Byla 2K-215/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Masioko, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui, gynėjai advokatei Elenai Gylienei, nuteistajam V. A. Š., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. A. S. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 Lt) bauda.

2Iš V. A. Š. R. A. S. priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

3Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, kuria nukentėjusiojo R. A. S. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5V. A. Š. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 15 d., apie 14.10 val., Kaune, K. Baršausko g., ties namu Nr. 80, vairuodamas automobilį ,,Toyota Corolla“ (valst. Nr. ,,duomenys neskelbtini“), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 171 punktų reikalavimus: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, netrukdytų eismo, neatsižvelgė į važiavimo greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią ir stabdomą transporto priemonę, ir atsitrenkė į prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį ,,Toyota Corolla“ (valst. Nr. ,,duomenys neskelbtini“), vairuojamą L. K., kuris nuo smūgio pajudėjo į priekį ir partrenkė per perėją ėjusį pėsčiąjį R. A. S., taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

6Kasaciniu skundu nukentėjusysis R. A. S. prašo teismų sprendimus pakeisti: patenkinti patikslintą 2008 m. rugsėjo 6 d. ieškinį ir paskirti nuteistajam pačią griežčiausią bausmę. Taip pat prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartį.

7Kasatorius nurodo, kad teismai padarė BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nusikaltimo aplinkybės išsamiai neatskleistos, todėl padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuosprendyje nenurodyta, kuo remdamasis teismas vienus įrodymus priima, o kitus atmeta. Neišspręstas atitinkamų išlaidų (ligonių kasai, ,,Sodrai“, išlaidos medicininei ekspertizei atlikti, liudytojų kelionės išlaidos), kurias kasatorius prašo laikyti proceso išlaidomis (BPK 104 straipsnio 2 dalis), išieškojimas iš nuteistojo. Pažeidžiant BPK 116 straipsnio nuostatas nesiimta priemonių civilinio ieškinio užtikrinimui. Byloje yra keli teisėjų R. Lincevičiaus ir L. Kymantienės nepasirašyti protokolai (BPK 261 straipsnio 5 dalies pažeidimas). Teisėjas R. Lincevičius tinkamai nepasirašė protokolo, kuris surašytas neteisingai – jame neįrašyta, jog prokurorė siūlė iš kaltinamojo priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėja L. Kymantienė nuosprendyje tendencingai netiksliai išdėstė proceso dalyvių parodymus, dėl to liko nutylėtos aplinkybės, leidžiančios kaltinamojo veiką įvertinti kaip ypač didelį neatsargumą arba tyčinį užvažiavimą. Šios bylos ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, prokurorė tinkamai jo nekontroliavo (užduotis nustatyti nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą paskirta po dviejų mėnesių, po dvidešimties dienų po jo prašymo gavimo leista susipažinti su byla ir tik po trijų mėnesių pirmą kartą jis apklaustas kaip nukentėjusysis), byla ištirta neišsamiai, vienpusiškai ir tendencingai (sąmoningai netirta tyčinio užvažiavimo galimybė, siekiant tyčia jį sužaloti ar nužudyti), jis nesupažindintas su byla. Visi nurodyti pažeidimai, kasatoriaus manymu, patvirtina tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek teisėjai buvo suinteresuoti bylos baigtimi.

8Kasatorius nurodo, kad nuteistajam paskirta bausmė neatitinka nusikaltimo sunkumo ir kaltinamojo asmenybės. Atsižvelgiant į tai, kad kasatorius visam gyvenimui tapo ligonis ir jo sveikata niekada negrįš (sužalotas stuburas), pusę metų buvo visiškai nedarbingas, patyrė didelę neturtinę žalą, nuteistasis jį sužalojo nesilaikydamas elementariausių atsargumo taisyklių, nė viename teismo posėdyje neišreiškė gailesčio dėl jo sužalojimo, jam paskirta per švelni bausmė. Beje, apeliacinės instancijos teisme prokurorė prašė skirti nuteistajam 10 000 Lt baudą.

9Teismai tinkamai neįvertino padarytos neturtinės žalos, nes nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (pvz.: 2004 m. birželio 29 d. nutartyje Nr. 2K-474/2004 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu nukentėjusiajai priteista 10 000 Lt neturtinė žala). Teismai neįvertino, kad jis yra vienišas, pusę metų buvo nedarbingas, dėl padaryto stuburo slankstelio sužalojimo šis niekada neatsistatys, patyrė ilgalaikį stresą, nepatogumus, skausmą, emocinę depresiją, išgyveno dėl ateities, yra socialiai remtinas ir negauna darbo, nors turi aukštąjį išsilavinimą. Nuteistojo turtinė padėtis yra gera, jis gyvena nuosavame name, turi automobilį, du dirbančius vaikus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

10Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šių skundo argumentų: dėl nuteistojo ypatingai didelio nerūpestingumo ir neatidumo arba net galimos tyčios jo veiksmuose; dėl rentgenologo apklausos ryšium su nustatytų ligų ,,patologinė kifozė“ ir ,,degeneracija II stadijos“ reikšme ir pasekmėmis; dėl kasatoriaus motinos nepagrįsto nepripažinimo nukentėjusiąja; dėl neatlikto tyrimo, tikėtina, tyčinių organizuotų veiksmų siekiant jį sužaloti; dėl kasatoriaus, liudytojų B. S. ir M. S. parodymų, nuotraukų, rentgenogramų ir kitų duomenų nepripažinimo įrodymais. Taigi byla nepatikrinta tiek, kiek to buvo prašoma skunde, neatliktas įrodymų tyrimas, neišdėstytos motyvuotos išvados dėl skundo argumentų (BPK 320, 324, 332 straipsniai). Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepanaikino 2009 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria nuosprendžiui neįsiteisėjus nuteistajam grąžintas vairuotojo pažymėjimas.

11Kasacinis skundas atmestinas.

12Dėl kasacinio nagrinėjimo ribų

13BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas apskųstus įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar pagal žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytas bylos aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; ar nustatant tas aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų. Nepakanka tik formaliai nurodyti kasacinius pagrindus, būtina nurodyti juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Be to, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka galima skųsti tik apeliacine tvarka apskųstą ir nagrinėtą nuosprendį ar nutartį ir tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija.

14Kasatorius prašo patenkinti patikslintą 2008 m. rugsėjo 6 d. ieškinį, kuriuo jis prašė priteisti 148 273,60 Lt neturtinei ir 31 168,20 Lt turtinei žalai atlyginti. Tačiau argumentai kasaciniame skunde nurodyti tik dėl netinkamo neturtinės žalos dydžio nustatymo. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašė patenkinti patikslintą 2008 m. rugsėjo 6 d. ieškinį, tačiau argumentus nurodė tik dėl neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje apeliacine tvarka nagrinėtas tik neturtinės žalos klausimas. Todėl kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, nagrinėja tik ieškinio dalį dėl neturtinės žalos. Beje, kasatorius nenurodo, kad apeliacinis skundas dėl šios dalies liko neišnagrinėtas.

15Skundo argumentai dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutarties panaikinimo paliekami nenagrinėti, nes BPK 3621 straipsnio pagrindu priimtos nutartys priklausomai nuo to, koks teismas priėmė skundžiamą nutartį, skundžiamos apygardos teismui arba Lietuvos apeliaciniam teismui, o kasacine tvarka ši nutartis neskundžiama (BPK 3621 straipsnio 6 dalis).

16Taip pat paliekami nenagrinėti kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, teismo išvadų pagrįstumas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas, nes tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjami tik tie kasacinio skundo argumentai, kuriuose nurodyti kasacinio nagrinėjimo pagrindai.

17Dėl neturtinės žalos

18Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai įvertino jam padarytą neturtinę žalą, nes nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (pvz.: 2004 m. birželio 29 d. nutartyje Nr. 2K-474/2004 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu nukentėjusiajai priteista 10 000 Lt neturtinė žala).

19Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą konstatuota, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas (pavyzdžiui, 2007 m. kovo 20 d. nutartis Nr. 2K-209/2007; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 2K-830/2007). Todėl kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, netikrina neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo teisingumo, o pagal baudžiamojo proceso įstatymą privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.

20CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji, juos įvertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas; be abejo, šie teismai privalo atsižvelgti į susiformavusią neturtinės žalos dydžio analogiškose bylose teismų praktiką.

21Teismų sprendimų turinys patvirtina, kad teismai įvertino visas įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos sudėties požymius, visumą neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, nustatytų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat atsižvelgė tiek į nukentėjusiojo kasaciniame skunde nurodomas aplinkybes, tiek į nukentėjusiojo dėl eismo įvykio patirtas skaudžias pasekmes, tiek į nuteistąjį apibūdinančius duomenis. Tai, kad, kasatoriaus manymu, į kai kurias aplinkybes, pavyzdžiui, nusikaltimo pasekmes ir nuteistąjį apibūdinančius duomenis, teismas atsižvelgė nepakankamai, jau yra fakto, bet ne teisės klausimas, o, kaip minėta, kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu. Taip pat teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos: nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos (kasacinės bylos Nr.: 2K-401/2009, 2K-64/2009 ir kt.).

22Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimas priteisti nukentėjusiajam 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusiajam UAB ,,DK PZU Lietuva“ 2008 m. birželio 4 d. išmokėjo 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti.

23Dėl paskirtos bausmės

24Kasatorius nurodo, kad nuteistajam paskirta per švelni bausmė, kuri, jo manymu, neatitinka nusikaltimo sunkumo ir kaltininko asmenybės.

25Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti nuteistajam paskirtą bausmę tik tais atvejais, jeigu neteisingos bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasatorius V. A. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimo neginčija. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas faktines bylos aplinkybes V. A. Š. padarytas nusikaltimas teisingai kvalifikuotas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

26Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Bausmė skiriama vadovaujantis Baudžiamojo kodekso VIII skyriaus nuostatomis.

27Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. A. Š. bausmę, vadovavosi BK VIII skyriaus 54, 61 straipsnių nuostatomis, įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (tarp jų ir tas, kurios nurodytos kasaciniame skunde) ir paskyrė jam BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydį nustatė 5 MGL (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktą už neatsargų nusikaltimą bauda nustatyta nuo 1 iki 75 MGL dydžio). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs paskirtos bausmės teisingumą, argumentavo, kodėl paskirtoji piniginė bausmė nelaikytina aiškiai per švelnia.

28Taigi pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, nepažeidė BK 54, 47, 61 straipsnių nuostatų, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs paskirtos bausmės teisingumą, motyvavo, kodėl paskirtoji bausmė nėra aiškiai per švelni.

29Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo

30Kasatorius tvirtina, kad dalis jo skundo argumentų liko neišnagrinėti, taigi byla nepatikrinta tiek, kiek to buvo prašoma skunde, be to, neatliktas įrodymų tyrimas, neišdėstytos motyvuotos išvados dėl skundo argumentų (BPK 320, 324, 332 straipsniai).

31Vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, apeliacinės instancijos teismas gali (bet neprivalo) atlikti įrodymų tyrimą. Nukentėjusysis prašė atlikti įrodymų tyrimą, tačiau teismas, išklausęs visų proceso dalyvių nuomones šiuo klausimu, priėmė sprendimą įrodymų tyrimo neatlikti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir teisingai kvalifikavo padarytus nusikalstamus veiksmus. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

32Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, priimtoje nutartyje į esminius nukentėjusiojo R. A. S. argumentus (dėl procesinių pažeidimų, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistajam paskirtos bausmės ir priteistos neturtinės žalos dydžio) yra pakankamai išsamiai atsakyta bei paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Apeliacinėje nutartyje atsakyta net į kai kuriuos visiškai nereikšmingus bei nesusijusius su baudžiamąja byla ir nusikalstama veika argumentus (dalis jų nurodyti kasaciniame skunde kaip neišnagrinėti). Iš kasacinio skundo turinio išplaukia, kad kasatorius apskritai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis. Tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių skundo argumentų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas išnagrinėtas tinkamai, nes į esminius skundo argumentus atsakyta.

33Taigi apeliacinės instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

34Dėl skundo kitų argumentų

35Kasatorius nurodo, kad byloje yra keli teisėjų R. Lincevičiaus ir L. Kymantienės nepasirašyti teisiamojo posėdžio protokolai (BPK 261 straipsnio 5 dalies pažeidimas). Be to, teisėjas R. Lincevičius tinkamai nepasirašė protokolo, kuris surašytas neteisingai.

36Pagal BPK 261 straipsnio 4, 5, 6 dalis teisiamojo posėdžio protokolas pasirašomas tuojau pat ir ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis, o didelies apimties bylose – per septynias dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis. Protokolą pasirašo teisiamojo posėdžio pirmininkas ir sekretorius. Per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą.

37Taigi teisiamojo posėdžio pirmininkas (teisėjas) posėdžio protokolą pasirašo tik tada, kai pasibaigia teisiamasis posėdis. Jeigu bylos nagrinėjimo procese daroma pertrauka, teisiamasis posėdis nėra baigtas, po pertraukos jis tęsiamas toliau; tokiu atveju, paskelbus pertrauką, protokolo dalį pasirašo tik posėdžio sekretorius. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatoriaus skunde nurodyti teisėjų nepasirašyti protokolai yra tik protokolo dalys, kuriose nurodyta apie bylos nagrinėjimo pertrauką. Todėl šios protokolo dalys pagrįstai pasirašytos tik posėdžio sekretoriaus. Pasibaigus teisiamajam posėdžiui pirmininkaujantis teisėjas protokolą pasirašė. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius žinojo savo teisę pateikti pastabas dėl protokolo ir pirmosios instancijos teisme šia teise aktyviai naudojosi. Dėl apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo nukentėjusysis pastabų nepateikė.

38Taip pat kasatorius nepagrįstai nurodo, kad byloje neišspręstas atitinkamų išlaidų (ligonių kasai, ,,Sodrai“, išlaidos medicininei ekspertizei atlikti, liudytojų kelionės išlaidos), kurias kasatorius prašo laikyti proceso išlaidomis (BPK 104 straipsnio 2 dalis), išieškojimas iš nuteistojo. Kaip matyti iš bylos duomenų šioje baudžiamojoje byloje, be nukentėjusiojo pateikto ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, daugiau nėra jokių kitų ieškinių ar liudytojų prašymų turėtoms kelionės išlaidoms apmokėti.

39Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

41Nukentėjusiojo R. A. S. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Iš V. A. Š. R. A. S. priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis... 3. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą, prokuroro,... 5. V. A. Š. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 15 d., apie 14.10 val.,... 6. Kasaciniu skundu nukentėjusysis R. A. S. prašo teismų sprendimus pakeisti:... 7. Kasatorius nurodo, kad teismai padarė BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikė... 8. Kasatorius nurodo, kad nuteistajam paskirta bausmė neatitinka nusikaltimo... 9. Teismai tinkamai neįvertino padarytos neturtinės žalos, nes nesilaikė... 10. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šių skundo argumentų: dėl... 11. Kasacinis skundas atmestinas.... 12. Dėl kasacinio nagrinėjimo ribų... 13. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas... 14. Kasatorius prašo patenkinti patikslintą 2008 m. rugsėjo 6 d. ieškinį,... 15. Skundo argumentai dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d.... 16. Taip pat paliekami nenagrinėti kasacinio skundo argumentai, kuriais... 17. Dėl neturtinės žalos... 18. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai įvertino jam padarytą neturtinę... 19. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių... 20. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai yra... 21. Teismų sprendimų turinys patvirtina, kad teismai įvertino visas įvykio... 22. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo... 23. Dėl paskirtos bausmės... 24. Kasatorius nurodo, kad nuteistajam paskirta per švelni bausmė, kuri, jo... 25. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti nuteistajam... 26. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Bausmė skiriama... 27. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. A. Š. bausmę,... 28. Taigi pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį,... 29. Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo ... 30. Kasatorius tvirtina, kad dalis jo skundo argumentų liko neišnagrinėti, taigi... 31. Vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, apeliacinės instancijos teismas... 32. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje... 33. Taigi apeliacinės instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo... 34. Dėl skundo kitų argumentų... 35. Kasatorius nurodo, kad byloje yra keli teisėjų R. Lincevičiaus ir L.... 36. Pagal BPK 261 straipsnio 4, 5, 6 dalis teisiamojo posėdžio protokolas... 37. Taigi teisiamojo posėdžio pirmininkas (teisėjas) posėdžio protokolą... 38. Taip pat kasatorius nepagrįstai nurodo, kad byloje neišspręstas atitinkamų... 39. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 41. Nukentėjusiojo R. A. S. kasacinį skundą atmesti....