Byla AS-13-438/2017
Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B. ir E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir E. B. prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjai E. B. ir A. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami Vilniaus apygardos administracinį teismą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar jautrių ir pažeidžiamų asmenų grupės (neįgaliųjų), kuriems sunkmečiu buvo sumažintos slaugos (priežiūros) tikslinės kompensacijos ir kurie patyrė praradimus, tačiau praradimai nėra kompensuojami, teisės nėra pažeidžiamos.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjų skundą priimti atsisakė.

7Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju abstraktų ir nekonkretų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikė fiziniai asmenys, todėl jų prašymas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, nes nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 113 straipsnyje nurodyta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai neskundžia jokių teisės aktų ir jų atžvilgiu nėra nagrinėjama individuali byla, pareiškėjai pateikė abstraktų prašymą kreiptis į administracinį teismą, nors tokia teisė yra suteikta tik ABTĮ 112 straipsnyje nurodytiems subjektams. Prie skundo pridėtų dokumentų pareiškėjai taip pat neskundžia, nenurodo, kad jie neteisėti, kad sukuria jiems subjektines teises ar pareigas, ar ir kodėl laiko juos neteisėtais, ir neprideda prie jų pareiškėjų poziciją patvirtinančių įrodymų.

8III.

9Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjų A. B. ir E. B. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

13Pareiškėjai pateikė teismui skundą, prašydami pirmosios instancijos teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (įsigaliojęs nuo 2010 m. sausio 1 d.) ta apimtimi, kuria socialiai jautrioms ir pažeidžiamoms asmenų grupėms – neįgaliesiems, kuriems buvo nustatyti nuolatinės slaugos (priežiūros) specialieji poreikiai ir mokamos tikslinės išlaidų kompensacijos, buvo sumažintos, o kompensavimo mechanizmas nebuvo sukurtas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

14Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

15Atsižvelgus į tai,, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012). Pagal Konstituciją, pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012).

16Konstatavus šias aplinkybes, akcentuotina, jog remiantis administracinių teismų praktika, suinteresuotų asmenų prašymai dėl tam tikrų įstatymų, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktų nuostatų konstitucingumo, kurie nėra susiję su konkrečiu administraciniame teisme nagrinėjamu ginču – t. y. prašymu panaikinti tam tikrą administracinį aktą ar įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, administraciniuose teismuose nepriimtini. Tokios teisės suinteresuotiems asmenims nenustato šiuo metu galiojantys įstatymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą gali būti realizuota tik tuo atveju, kai teismas nagrinėja konkrečią jo kompetencijai priskirtiną bylą. Ši išvada, remiantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies nuostatomis, be kita ko, suformuluota administracinėje byloje Nr. AS438-679/2009.

17Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, pareiškėjams nereiškiant materialaus teisinio reikalavimo viešojo administravimo subjektui, o tik prašant kreiptis į Konstitucinį Teismą tirti teisės akto konstitucingumą, t. y. reiškiant tik procesinio pobūdžio prašymą, pagrįstai konstatavo, kad skundas negali būti priimtas, ir pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

18Pažymėtina, jog jei tam tikros pareiškėjų teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, ši nutartis nėra kliūtis jiems pasinaudoti teise į teisminę gynybą ir bendra tvarka kreiptis į teismą, ginčijant konkretų viešojo administravimo subjekto aktą ar veiksmą (neveikimą) įstatymų nustatyta tvarka, bei, esant pagrindui, išreiškiant nuomonę dėl byloje taikytino teisės akto konstitucingumo, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai,.

19Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

21Pareiškėjų A. B. ir E. B. atskirąjį skundą atmesti.

22Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

23Nutartis neskundžiama.