Byla A-756-1621-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant atsakovo UAB „Robala“ atstovams R. K., advokatui P. M.,

4atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui T. B.,

5trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovams T. T., M. D.,

6trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ž. S.,

7viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės ir UAB „Robala“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, Neringos savivaldybei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir UAB „Robala“, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Erdvės norma“, AB „Baltic Research“ ir UAB „Armataga“, dėl administracinių teisės aktų panaikinimo.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I.

10Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

111) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 2 „Dėl žemės sklypo, adresu Lotmiškio g.1, Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“;

122) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. rugsėjo 10 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Tarptautinio turizmo paslaugų centro, restorano ir svečių namų „Seklyčia“ rekonstrukcijai, adresu Lotmiškio g. 1, Neringa;

133) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. statybos leidimą Nr. 67, išduotą UAB „Robala“ TTPC „Seklyčia“ rekonstrukcijai, adresu Lotmiškio g. 1, Neringa;

144) pripažinti negaliojančia 2003 m. sausio 31 d. sutartį Nr. 21 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su UAB „Robala“;

155) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 13.6-2937 sudarytos komisijos 2006 m. liepos 14 d. restorano ir svečių namų TTPC „Seklyčia“ 1-ojo etapo - Lotmiškio g. 1, Neringoje, paskirtis – maitinimo, unikalus Nr. 2397-6001-5024, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 09;

166) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 4-5645-(1.3) sudarytos komisijos 2007 m. spalio 30 d. svečių namų TTPC „Nidos seklyčia“, unikalus Nr. 2397-6001-5013, Lomiškio g. 1, Neringa, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-347-(12.7);

177) įpareigoti UAB „Robala“ nugriauti nuosavybės teise priklausančius statinius, statomus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. 67 pagrindu. Įpareigoti UAB „Robala“ pertvarkyti nuosavybės teise priklausantį pastatą - kavinę, kurio unikalus numeris 23/976-0015-024, taip, kad jis atitiktų Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius, t. y.: nugriauti restorano verandą (techninio projekto brėžinyje NIDA-L1-TP-SA-2 virtuvės patalpa tarp ašių 5-7); pakeisti nebūdingos formos stoglangį, esantį virš verandoje įrengtos virtuvės (tarp ašių 5-7), įdedant stoglangį istoriniam pastatam būdingos etnografinės architektūros formos; nugriauti antrą restorano verandos (techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B-C ir 6-7) aukštą, atstatyti dvišlaitį stogelį, o pirmąjį verandos (esančios tarp ašių B-C ir 6-7) perstatyti dvigubai susiaurinant verandos tūrį.

18Pareiškėjas nurodė, kad gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos informaciją apie pažeidimus vykdant teritorijų planavimą Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pareigą rūpintis gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga. Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus ir etnokultūrinį paveldą. Kuršių nerija, kaip kultūrinis kraštovaizdis, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė priklauso išimtinei valstybės nuosavybei (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnis, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 5 punktas). Šis nacionalinis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti savitą kultūros paveldą, iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, propaguoti Kuršių nerijos gamtos ir kultūros vertybes, materialinės ir dvasinės kultūros paveldą ir jų apsaugą. Valstybė, priimdama teisės aktus, kuriais nustatytas specialus Kuršių nerijos nacionalinio parko teisinis režimas, siekė išsaugoti unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą Lietuvos ir Europos saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybių sistemoje. Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Dėl šios priežasties, kilus pagrįstam įtarimui, kad bet kokio pobūdžio veikla Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, yra pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, t. y. valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes.

19Prokuratūrai surinkus atitinkamus duomenis, buvo nustatyta, kad Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis Lotmiškio g. 1, Neringoje, 1997 m. rugsėjo 9 d. buvo išnuomotas UAB „Robala“. Neringos savivaldybės taryba 2003 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2 „Dėl žemės sklypo, adresu Lotmiškio g.1, Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“, kuriuo patvirtino minėtos žemės sklypo detalųjį planą, pritarė sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams bei įgaliojo Neringos savivaldybės merą pasirašyti sutartis. Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais buvo pakeistas minėto sklypo žemės naudojimo būdas – iš rekreacinės paskirties į komercinę. Sklype numatyta statyti, įrengti ir eksploatuoti viešbutį su restoranu, numatyta rekonstruoti 1982 metais statytą kavinės pastatą, jame paliekant restoraną, rekonstruoti poilsinės statinį, didinant užstatymo plotą ir blokuojant poilsinės statinį prie esamo kavinės pastato, o poilsinėje įrengiant viešbutį. Minėtas žemės sklypas yra Kuršių nerijos nacionalinio parko, įsteigto Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244, teritorijoje ir priklauso šio parko gyvenamajai konservacinei zonai. Žemės sklypo suplanavimas, apstatymas, pastatų architektūra turi urbanistinę, architektūrinę bei etnografinę reikšmę ir yra saugotino paveldo objektas, turintis kultūrinės vertės požymių. Ginčijamu Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) (toliau – ir KNNP schema) sprendiniams. KNNP schemos pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais normatyviniais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). KNNP schemos nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius (KNNP schemos pagrindinių teiginių 4.1 punktas). KNNP schemos pagrindinių teiginių 6 punkte nustatyta, kad nacionalinio parko teritorija suskirstyta į šias funkcines zonas: konservacinę, apsauginę, rekreacinę, gyvenamąja, ūkinę. KNNP schemos pagrindinių teiginių 10 punkte nustatyta, kad urbanistiniuose ir etnokultūriniuose draustiniuose pertvarkyti ir plėsti pastatus, keisti sklypų ribas, statyti naujus statinius ir tvarkyti teritoriją galima tik pagal nustatytąja tvarka parengtą ir patvirtintą detalų projektą. KNNP schemoje teritorija, kurioje yra minėtas žemės sklypas, pažymėta kaip mišrios (gyvenamosios ir poilsiautojų aptarnavimo) paskirties senųjų žvejų sodybų teritorija. Ši teritorija yra pietinėje Nidos gyvenvietės dalyje, etnokultūriniame draustinyje, labai griežtos apsaugos režimo zonoje. Teritorijai taikomos konservavimo, restauravimo priemonės. KNPP schemos tekstiniuose sprendiniuose nustatyta, kad etnokultūrinio draustinio tikslas yra išsaugoti esamus ir atstatyti prarastus vertingo apstatymo elementus, atkurti saugomo komplekso pirmapradę visumą. Nidos etnokultūriniame draustinyje numatyta parengti detalius etnokultūrinių draustinių regeneravimo kompleksinius projektus, kuriuose būtų pateikta nunykusių posesijų ribų pažymėjimas, pastatų - paminklų restauravimo projektai bei nunykusių vertingų statinių bei erdvinės struktūros tradicinės teritorijų infrastruktūros atkūrimo projektai, taip pat pažymėti šalintini netinkami naujadarai. Jokie pastatų pertvarkymai ir plėtimai, posesijų ribų keitimai, užstatymo papildymai be minėtų projektų negali būti leidžiami.

20Pagal KNNP planavimo schemos skyriaus „Nidos ir apylinkių principinis planas“ nuostatas, draudžiama tankinti susiformavusį apstatymą buvusių senųjų žvejų posesijų zonoje, neleidžiama plėsti esamų pastatų bei statyti naujų gyvenamųjų ir kitokių pastatų, leidžiama atstatyti tik nunykusius pastatus, kuriuos numato atstatyti kultūros objektų regeneracijos projektai. Esamoms poilsio namų ar kitos paskirties teritorijoms, kurioms generaliniame plane siūloma atstatyti buvusią gyvenamąją paskirtį, turi būti sudaryti detalūs regeneracijos projektai, nustatantys buvusias autentiškas senųjų žvejų posesijų ribas, pažymintys kultūros paveldo respektavimo požiūriu vertingus esamus ir atstatytinus pastatus bei tradiciniam senajam apstatymui būdingus jų statybinius parametrus. Be minėtų projektų bet kokiu būdu tankinti apstatymą, plėsti pastatus, didinti aukštingumą draudžiama. Jeigu generalinis planas siūlo senojo apstatymo zonos nenaudotas teritorijas paversti gyvenamosiomis ar atstatyti buvusį apstatymą, tai apstatymo tankumą turi limituoti detalus tų teritorijų apstatymo projektas, kuriame turi būti numatyti tradiciniai žvejų posesijų plotai ar senajam apstatymui būdinga pastatų sudėtis bei tradiciniai statybiniai parametrai. Be minėto projekto bet koks apstatymas draudžiamas. Tačiau pagal ginčijamu Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinius, užstatymo plotas yra didinamas, pastatai (viešbutis ir kavinė) blokuojami stikline jungtimi ir kartu sudaro vieną stambų statinį, vietoj esamos pavėsinės - verandos projektuojama ovalinės formos poilsio stiklinė patalpa su židiniu. Tokio pobūdžio netradiciniai architektūriniai sprendimai yra nesuderinami su etnokultūrinio draustinio apsaugos ir naudojimo režimu. Todėl pripažintina, kad minėti detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP schemos sprendiniams.

21Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne tik KNNP schemos sprendiniams, bet ir kitiems Lietuvos Respublikos norminiams teisės aktams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (toliau – ir Parko nuostatai) 4 punkte (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) nustatyta, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, ir ja remiantis parengtus bei nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Parko nuostatų 6.6 punkte nustatyta, kad nacionalinio parko paskirtis yra plėtoti pažintinę rekreaciją, reguliuoti ūkinę veiklą ir urbanizacijos plėtrą pagal nacionalinio parko planavimo schemą, statinių formas ir tūrius riboti pagal gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose. Parko nuostatų 11 punkte nustatyta, kad Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad projektuojant, statant ar rekonstruojant statinius valstybiniuose parkuose turi būti vadovaujamasi valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 25 punkte nustatyta, kad statiniai parke projektuojami, statomi, restauruojami, renovuojami ar rekonstruojami atsižvelgiant į KNNP schemos reikalavimus. Rengiant detaliuosius (specialiuosius) etnografiniu požiūriu vertingų teritorijų, esančių etnokultūriniuose ir urbanistiniuose draustiniuose, reikalaujama iš esmės nekeisti susiklosčiusio pastatų išsidėstymo, planinės struktūros (Reglamento 34 punktas). Kuršių nerijos nacionalinio parko draustiniuose statomiems statiniams taikomas šis reikalavimas – nedidinti užstatymo ploto ir intensyvumo (Reglamento 36 punktas). Kultūriniuose draustiniuose statiniai tvarkomi išsaugant erdvines užstatymo struktūras, tradicijas ir išorinius autentiškus pastatui elementus (Reglamento 38 punktas). Nagrinėjamu atveju buvo pažeistos nurodytos Saugomų teritorijų įstatymo, Parko nuostatų ir Reglamento nuostatos. Taip pat buvo pažeistos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402 patvirtinto Laikinųjų detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento 1 punktas. Dėl nurodytų priežasčių Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. 2 naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

22Ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu Neringos savivaldybės administracija 2004 m. rugsėjo 10 d. išdavė UAB „Robala“ projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 68 „Tarptautinio turizmo paslaugų centras, restoranas ir svečių namai „Seklyčia“, Lotmiškio g. 1, Neringa“, o 2004 m. gruodžio 27 d. – statybos leidimą Nr. 67 restorano ir svečių namų TTPC „Seklyčia“ rekonstrukcijai. Projektavimo sąlygų sąvadas išduotas nedalyvaujant Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, atsakingai už saugomų teritorijų apsaugą, o statybos leidimas išduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nustatantį, kad žemės naudojimo režimą pajūrio juostoje nustato Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo specialusis planas. Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. gruodžio 23 d. posėdyje, kuriame buvo nuspręsta išduoti minėtą statybos leidimą, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas taip pat nedalyvavo. Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. gruodžio 23 d. protokolas Nr. 30 nėra pasirašytas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovo. Tokiu būdu buvo pažeisti tuo metu galiojusio aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 202 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.05:2002 ,,Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai“ 3.5 ir 15 punktų reikalavimai.

23Pagal UAB „Erdvės norma“ parengtą techninį projektą, esamas poilsio pastatas (unikalus Nr. 23/976-0015-013) ir pavėsinės pastatas (unikalus Nr. 23/976-0015-057) turi būti griaunami, o jų vietoje (didinant užstatymo plotą) statomas naujas pastatas, blokuojant jį prie rekonstruojamo kavinės pastato (unikalus Nr. 23/976-0015-024). Buvusių pastatų užstatymo plotas buvo 236,13 kv. m., o naujai projektuojamų – 371 kv. m., t. y. užstatymo plotas padidėjo 57,41 procentais. Todėl pagal parengto projekto sprendinius vykdomi statybos darbai laikytini ne rekonstravimu, o nauja statyba, kurios apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje. Nors šiuo atveju buvo numatyta nauja statyba, Klaipėdos apskrities viršininko administracija išdavė UAB „Robala“ statybos leidimą rekonstrukcijai. Šiuo atveju buvo pažeisti Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Todėl 2004 m. gruodžio 27 d. UAB „Robala“ išduotas statybos leidimas Nr. 67 naikintinas.

24Neringos savivaldybės ir UAB „Robala“ 2003 m. sausio 31 d. sutartis Nr. 21 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo sudaryta remiantis Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2 „Dėl žemės sklypo Lotmiškio g. 1, Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“. Pripažinus neteisėtu Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 2, minėta sutartis turi būti pripažinta negaliojančia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis). Be to, naikintini ir kiti Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 2 pagrindu priimti administraciniai aktai: Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. rugsėjo 10 d. UAB „Robala“ išduotas projektavimo sąlygų sąvadas; Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. UAB „Robala“ išduotas statybos leidimas Nr. 67; 2006 m. liepos 14 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 09, kuriuo pripažintas tinkamu naudoti restorano ir svečių namų TTPC „Seklyčia“ pastatas (unikalus Nr. 2397-6001-5024); 2007 m. spalio 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-347-(12.7), kuriuo pripažinti tinkamais naudoti svečių namai TTPC „Nidos seklyčia“ (unikalus Nr. 2397-6001-5013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, neteisėtai pasistatę ar statantys pastatus, turėdami neteisėtai išduotą statybos leidimą, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti. Teismui pripažinus, kad minėtas statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, būtina įpareigoti UAB „Robala“ nugriauti šio statybos leidimo pagrindu neteisėtai pastatytus pastatus, o kavinės pastatą (unikalus Nr. 23/976-0015-024) pertvarkyti taip, kad jis atitiktų KNN schemos sprendinius, t. y.: nugriauti restorano verandą; pakeisti nebūdingos formos stoglangį, esantį virš verandoje įrengtos virtuvės, įdedant stoglangį istoriniams pastatams būdingos etnografinės architektūros formos; nugriauti antrą restorano verandos aukštą, atstatyti dvišlaitį stogelį, o pirmąjį verandos aukštą perstatyti dvigubai susiaurinant verandos tūrį.

25II.

26Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.

27Atsakovai nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis (2000 m. gegužės 24 d. redakcija) numatė, jog detalusis planas (programa ir sprendiniai) turi neprieštarauti bendrajam planui. Šio įstatymo 20 straipsnio 8 dalis (2000 m. gegužės 24 d. redakcija) numatė, kad detalusis planas netvirtinamas, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų. Aplinkos ministerija 1999 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 02-05-3819 išaiškino Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriui, kad Kuršių nerijos planavimo schema (generalinis planas) yra specialusis planavimo dokumentas. Išraše apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus (registro Nr. 100002000006) 4 punkte nurodyta, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra specialusis planavimo dokumentas. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), galiojusių bylai aktualiu laikotarpiu, 2 punkte nustatyta, kad taisyklės privalomos planavimo organizatoriams, planų rengėjams, sprendinius derinančioms, išvadas teikiančioms, teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms, planavimo sprendinius tvirtinančioms institucijoms bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems planavimo procese ir procedūrose. Pagal Taisyklių 8 punktą, detalieji planai negali prieštarauti bendriesiems planams. Tačiau, vadovaujantis Taisyklių 9 punktu, detalieji planai gali būti rengiami ir tais atvejais, kai bendrasis planas neparengtas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnį (2000 m. gegužės 24 d. redakcija), teritorijų planavimo dokumentų derinimas – procedūra, kurios metu tarpusavyje suderinami atskirų planų sprendiniai. Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai neturi prieštarauti bendrojo plano sprendiniams ir kad tarpusavyje neatitinkantys detaliųjų planų sprendiniai turi būti keičiami, tikslinami ar papildomi. Taisyklių 42 punkte taip pat nustatyta, kad derinant detaliojo plano sprendinius su specialiųjų planų sprendiniais, jei nėra parengto bendrojo arba detaliojo planų, šie specialieji planai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Tvirtinant ginčijamą detalųjį planą, patvirtinto ir galiojančio Neringos savivaldybės teritorijos bendrojo plano nebuvo. Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2 patvirtintas detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis ir patikrintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. Detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Todėl pripažintina, kad Neringos savivaldybės taryba nagrinėjamu atveju nepažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 ir 8 dalių imperatyvių nuostatų.

28Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašyme nėra nurodyta, kokias konkrečias įstatymų normas pažeidė Neringos savivaldybė ir UAB „Robala“, sudarydami 2003 m. sausio 31 d. sutartį Nr. 21 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, ir kaip ši sutartis pažeidžia viešąjį interesą. Todėl pareiškėjo reikalavimas pripažinti minėtą sutartį negaliojančia yra nepagrįstas. Be to, pagal CK 2.34 straipsnio 3 dalį, UAB ,,Robala“ yra privatus juridinis asmuo. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3, 48 ir 88 straipsniais, UAB ,,Robala“ negali būti atsakovu šioje administracinėje byloje. Administracinis teismas neturėjo įgalinimų priimti sprendimą dėl privataus juridinio asmens. Atsižvelgiant į tai, ginčas dėl statinių nugriovimo nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Todėl administracinė byla šioje dalyje nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

29Atsakovas UAB „Robala“ nesutiko su Klaipėdos miesto vyriausiojo prokuroro prašymu. Atsakovas nurodė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais nenumatyta iš esmės keisti esamos pastatų išsidėstymo sklype ir teritorijos planinės struktūros. Pareiškėjo teiginys, kad žemės sklypo, esančio Lotmiškio g. 1, Nidoje, suplanavimas, apstatymas ir pastatų architektūra turi urbanistinę, architektūrinę ir etnografinę reikšmę ir yra saugotino paveldo objektas, turintis kultūrinės vertės požymių, neatitinka tikrovės. iki 1942 metų nebuvo jokio apstatymo. Esamas sklypo apstatymas suformuotas 1976 - 1982 metais, todėl jis nėra ir negali būti saugotinu paveldo objektu. Sklypas buvo suformuotas po 1990 metų, pratęsiant buvusį senojo Atragio (Inkaro) kaimo gatvės apstatymą. Pareiškėjo prašyme minimo Reglamento 36.1 punkto reikalavimai taikomi tik sodybose statomiems gyvenamiesiems namams ir jų priklausiniams. Tačiau sklypas, esantis Lotmiškio g. 1, Nidoje, nėra sodyba. Šiame sklype esantys pastatai nėra gyvenamieji (sklype yra kavinė ir poilsinė). Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, sklypo paskirtis yra kita (rekreaciniams statiniams statyti ir eksploatuoti). KNPP schema yra specialusis planas. Pagal bylai aktualiu laikotarpiu galiojusią Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies redakciją, specialiojo planavimo dokumentai yra rekomendacinio pobūdžio. Todėl ginčijamo detaliojo plano sprendinių teisingumas vertintinas atsižvelgiant tik į KNPP schemos pagrindinių teiginių rekomendacijas. Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. 2 yra teisėtas.

30Atsakovas UAB „Robala“ taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo teiginys, kad, vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, statybos leidimą restorano su svečių namais TTPC „Seklyčia“ statybai galėjo išduoti tik Klaipėdos apskrities viršininko administracija, jei yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimas tokiai statybai, yra nepagrįstas. Pareiškėjas netinkamai aiškino Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, statybos leidimą išduoda savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas) – dėl šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 bei 6 punktuose išvardytų statinių ir dėl statinių, kurių statyba numatyta šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose. Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo režimą pajūrio juostoje nustato nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti šie teritorijų planavimo dokumentai – Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamojoje zonoje esančių gyvenamųjų vietovių detalieji planai.

31Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas) neprieštaravo, kad būtų panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 13.6-2937 sudarytos komisijos 2006 m. liepos 14 d. restorano ir svečių namų TTPC „Seklyčia“ 1-ojo etapo - Lomiškio g. 1, Neringoje, pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 09 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 4-5645-(1.3) sudarytos komisijos 2007 m. spalio 30 d. svečių namų TTPC „Nidos seklyčia“, Lomiškio g. 1, Neringa, pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-347-(12.7), jeigu teismas panaikins administracinius aktus, kurių pagrindu ginčo statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti.

32III.

33Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prašė patenkinti pareiškėjo prašymą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje yra įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų teritorijų apsauga. Kuršių nerijos nacionalinis parkas buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 1-1244 vertingiausiam gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksui su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūriniam paveldui išsaugoti, tvarkyti ir tausojamai naudoti. Kuršių nerijos nacionalinis parkas 2000 metais įrašytas į Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Siekiant išsaugoti mokslinę, kultūrinę ir ekologinę vertę turinčią unikalią Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė yra priskirta išimtinei valstybės nuosavybei, šiai teritorijai teisės aktais yra nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame imperatyvus reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip gamtinio ir kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Dėl šios priežasties, kilus pagrįstam įtarimui, kad bet kokio pobūdžio veikla, ypač veikla, susijusi su statybomis, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus apsaugos bei naudojimo režimo, iškyla būtinybė ginti valstybės bei visuomenės interesą ir apsaugoti išskirtinės svarbos nacionalines gamtines ir kultūrines vertybes.

34Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija prašė patenkinti pareiškėjo prašymą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su atsakovo UAB „Robala“ teiginiu, kad pastatai Lotmiškio g. 1, Nidoje, neturi kultūrinės (architektūrinės) vertės požymių. UNESCO konstatavimu, unikali pasaulinė Kuršių nerijos vertė yra ne atskiruose objektuose (statiniuose), o jų visumoje. Kuršių nerija visame pasaulyje yra unikali savo etnokultūriniu, istoriniu ir estetiniu medžiaginiu paveldu, kuris matomas išlikusioje per amžius susiklosčiusioje istorinėje urbanistinėje sanklodoje, planinėje - erdvinėje gyvenviečių struktūroje, posesijose ir statinių tūryje, formose bei medžiagiškume. Minėtas žemės sklypas buvo suformuotas po 1990 metų, pratęsiant buvusį senojo Atragio (Inkaro) kaimo gatvės apstatymą. Tačiau, iki Neringos savivaldybei patvirtinant ginčijamą detalųjį planą, šis žemės sklypas UNESCO ekspertų buvo įvertintas ir pripažintas išlaikiusiu istorinę urbanistinę bei medžiaginę sanklodą. Kuršių nerijos nacionalinio parko nominacinė byla UNESCO Pasaulio paveldo centrui buvo pateikta 1999 m. birželio 21 d. Į Pasaulio paveldo sąrašą Kuršių nerija įrašyta 2000 m. gruodžio 2 d. O Neringos savivaldybės taryba ginčijamą žemės sklypo detalųjį planą patvirtino 2003 m. sausio 31 d. Kuršių nerija yra kompleksinė valstybės saugoma teritorija, kurios apsaugą užtikrina tiek Lietuvos, tiek tarptautinių teisės aktų visuma. Kuršių nerijos pasaulinis unikalumas yra ne atskiri objektai, statiniai, o visuma, kultūrinis kraštovaizdis. Sklypas, esantis Lotmiškio g. 1, Nidoje, yra gražiausioje ir vertingiausioje urbanistine, etnografine ir architektūrine prasme vietoje – sklypas simboliškai užbaigia žvejų gyvenvietę ir atveria nuostabų vaizdą į gamtos kūrinį – į Parnidžio kopą. Neringos savivaldybės tarybos patvirtintu detaliuoju planu apsaugos režimo zonos teritorijoje, etnokultūriniame draustinyje esančiame sklype leidžiama keisti žemės paskirtį, statyti, įrengti ir eksploatuoti viešbutį su restoranu, didinti užstatymo plotą ir pan. Tai akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams. Tarptautinių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos įstatymų bei atsakingų valstybės institucijų priimtų teisės aktų nepaisymas ir ignoravimas yra akivaizdus ir tiesioginis viešojo (visuomeninio) intereso pažeidimas.

35Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė patenkinti pareiškėjo prašymą.

36Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Teisingumo ministerija įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu nepagrįstai.

37Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašė patenkinti pareiškėjo prašymą. Nurodė, kad laikosi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2005 m. lapkričio 24 d. pažymoje išdėstytos pozicijos.

38Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Baltic Research“, įtrauktą į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu vietoje Sampo bankas, Danske Bank A/S, UAB „Arctic group“, atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

39IV.

40Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu patenkino Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą:

411) panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 2 „Dėl žemės sklypo, adresu Lotmiškio g.1, Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“;

422) panaikino Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. rugsėjo 10 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Tarptautinio turizmo paslaugų centro, restorano ir svečių namų „Seklyčia“ rekonstrukcijai, adresu Lotmiškio g. 1, Neringa;

433) panaikino Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. statybos leidimą Nr. 67, išduotą UAB „Robala“ TTPC „Seklyčia“ rekonstrukcijai, adresu Lotmiškio g. 1, Neringa;

444) pripažino negaliojančia 2003 m. sausio 31 d. sutartį Nr. 21 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su UAB „Robala“;

455) panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 13.6-2937 sudarytos komisijos 2006 m. liepos 14 d. restorano ir svečių namų TTPC „Seklyčia“ 1-ojo etapo - Lotmiškio g. 1, Neringoje, paskirtis – maitinimo, unikalus Nr. 2397-6001-5024, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 09;

466) panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 4-5645-(1.3) sudarytos komisijos 2007 m. spalio 30 d. svečių namų TTPC „Nidos seklyčia“, unikalus Nr. 2397-6001-5013, Lomiškio g.1, Neringa, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-347-(12.7);

477) įpareigojo UAB „Robala“ nugriauti nuosavybės teise priklausančius statinius, statomus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. 67 UAB „Robala“ TTPC „Seklyčia“ rekonstrukcijai pagrindu;

488) įpareigojo UAB „Robala“ nuosavybės teise priklausantį pastatą kavinę, unikalus numeris 23/976-0015-024, pertvarkyti taip, kad jis atitiktų KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius, t. y.: nugriauti restorano verandą (techninio projekto brėžinyje NIDA-L1-TP-SA-2 virtuvės patalpa tarp ašių 5-7); pakeisti nebūdingos formos stoglangį, esantį virš verandoje įrengtos virtuvės (tarp ašių 5-7), įdedant stoglangį istoriniams pastatams būdingos etnografinės architektūros formos; nugriauti antrą restorano verandos (techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B-C ir 6-7) aukštą, atstatyti dvišlaitį stogelį, o pirmąjį verandos (esančios tarp ašių B-C ir 6-7) aukštą perstatyti dvigubai susiaurinant verandos tūrį.

49Teismas sprendime nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi patenkino pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl administracinių aktų panaikinimo paduoti. Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su prašymu. ABTĮ sąvoka „viešasis interesas“ nėra apibrėžta. Tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui ir teismui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Viešuoju interesu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Viešasis interesas pagal ABTĮ taip pat turi būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o prokuroro teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatyta prokuroro teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą tai ginant. Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo pažeidimų nustatymo ir pašalinimo. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Kuršių nerija – unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių sistemoje. Ši administracinė byla inicijuota esant viešajam interesui, nes visuomenė yra suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų.

50Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punkte buvo nustatyta, kad Nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas (ypač žinant, tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas) neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides. Todėl atsakovo UAB „Robala“ teiginiai, kad KNNP schema yra tik rekomendacinio pobūdžio, yra nepagrįsti.

51Iš detaliojo plano medžiagos matyti, kad detaliojo planavimo procesas prasidėjo Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 2 „Dėl žemės sklypo, adresu Lotmiškio g. Nr. 1, Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano rengimo organizavimo“, kuriuo Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriui pavesta vykdyti detaliojo planavimo organizatoriaus funkcijas ir nurodyta, kad už detaliojo plano rengimą moka suinteresuotas juridinis asmuo UAB „Robala“. Planavimo užduotyje nurodytas planavimo tikslas – rekonstruoti esamus statinius, didinant užstatymo tankį ir intensyvumą; nustatyti ir įteisinti, atlikus procedūrinius veiksmus, tvarkymo režimą, paminklosauginius bei architektūrinius apribojimus. Neringos miesto tvarkymo ir statybos skyriaus 2002 m. kovo 1 d. patvirtintose Sąlygose bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti nurodyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų, Nidos gyvenvietė (Kultūros vertybės pagrindinis dosjė; kodas U10) bei Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio) plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, nuostatos ir reikalavimai. Ginčijamo detaliojo plano sprendiniais numatyta, jog keičiamas planuojamo žemės sklypo Lotmiškio g. 1 žemės naudojimo būdas – iš rekreacinės paskirties į komercinę. Sklype numatoma rekonstruoti 1982 metais statytą kavinės pastatą, jame paliekant restoraną, rekonstruoti poilsinės statinį, didinant užstatymo plotą, blokuojant jį prie esamos kavinės pastato, poilsinėje įrengiant viešbutį. Žemės sklypas Lotmiškio g. 1, Neringoje, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir patenka į šio parko gyvenamąją konservacinę zoną. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių 5 punktas imperatyviai nurodo, jog nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais normatyviniais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Generalinio plano nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius (4.1 punktas). Pagal Pagrindinių teiginių skyriaus „Teritorijos funkcinis zonavimas“ 6 punktą nacionalinio parko teritorija suskirstyta į funkcines zonas: konservacinę, apsauginę, rekreacinę, gyvenamąja, ūkinę. Skyriaus „Konservacinė zona“ 10 punkte nurodyta, kad urbanistiniuose ir etnokultūriniuose draustiniuose pertvarkyti ir plėsti pastatus, keisti sklypų ribas, statyti naujus statinius ir tvarkyti teritoriją galima tik pagal nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą detalų projektą.

52KNNP schemos Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nagrinėjama teritorija yra pažymėta kaip mišrios (gyvenamosios ir poilsiautojų aptarnavimo) paskirties senųjų žvejų sodybų teritorijos. Ši teritorija yra pietinėje Nidos gyvenvietės dalyje, etnokultūriniame draustinyje, labai griežtos apsaugos režimo zonoje. Teritorijai taikomos konservavimo, restauravimo priemonės. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstiniuose sprendiniuose įtvirtintas etnokultūrinio draustinio tikslas išsaugoti esamus ir atstatyti prarastus vertingo apstatymo elementus, atkurti saugomo komplekso pirmapradę visumą. Nidos architektūrinio – erdvinio tvarkymo reglamente, Nidos etnokultūriniame draustinyje numatyta: a) parengti detalius etnokultūrinių draustinių regeneravimo kompleksinius projektus, kuriuose būtų pateiktas nunykusių posesijų ribų pažymėjimas, pastatų – paminklų restauravimo projektai bei nunykusių vertingų statinių ir erdvinės struktūros tradicinės teritorijų infrastruktūros atkūrimo projektai, o taip pat pažymėti šalintini netinkami naujadarai; b) jokie pastatų pertvarkymai ir plėtimai, posesijų ribų keitimai, užstatymo papildymai be minėtų projektų negali būti leidžiami. Aptartų KNNP schemos nuostatų pagrindu darytina išvada, jog sklypo Lotmiškio g. 1, Nidoje, suplanavimas, apstatymas, pastatų architektūra turi urbanistinę, architektūrinę ir etnografinę reikšmę ir yra saugotino paveldo objektas, turintis kultūrinės vertės požymių. UAB „Robala“ teiginys, kad ginčo sklype nėra kultūrinių (architektūrinių) pastatų, yra nepagrįstas, nes visa Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija yra nedaloma kultūros vertybė.

53Generalinio plano Nidos ir apylinkių principiniame plane Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamente nustatyta, jog susiformavusį apstatymą buvusių senųjų žvejų posesijų zonoje tankinti draudžiama, t. y. neleidžiama plėsti esamų pastatų bei statyti naujų gyvenamųjų ir kitokių pastatų; leidžiama atstatyti nunykusius, kuriuos numato atstatyti kultūros objektų regeneracijos projektai, o esamoms poilsio namų ar kitos paskirties teritorijoms, kurioms generaliniame plane siūloma atstatyti buvusią gyvenamąją paskirtį, turi būti sudaryti detalūs regeneracijos projektai, nustatantys buvusias autentiškas senųjų žvejų posesijų ribas, pažymintys kultūros paveldo respektavimo požiūriu vertingus esamus ir atstatytinus pastatus bei tradiciniam senajam apstatymui būdingus jų statybinius parametrus. Be minėtų projektų, bet kokiu būdu tankinti apstatymą, plėsti pastatus, didinti aukštingumą draudžiama. Be to, pagal nurodytas nuostatas, jeigu generalinis planas siūlo senojo apstatymo zonos nenaudotas teritorijas paversti gyvenamosiomis ar atstatyti buvusį apstatymą, tai apstatymo tankumą turi limituoti detalus tų teritorijų apstatymo projektas, kuriame turi būti numatyti tradiciniai žvejų posesijų plotai ar senajam apstatymui būdinga pastatų sudėtis bei tradiciniai statybiniai parametrai. Priešingu atveju bet koks apstatymas draudžiamas. Iš ginčijamo detaliojo plano matyti, kad šiuo atveju yra didinamas sklypo užstatymo plotas, pastatai (viešbutis su kavine) blokuojami stikline jungtimi ir sudaro vieną stambų statinį, vietoje esamos pavėsinės – verandos projektuojama ovalo formos poilsio stiklinė patalpa su židiniu. Pareiškėjo argumentas, kad tokio pobūdžio netradiciniai architektūriniai sprendimai yra nesuderinami su etnokultūrinio draustinio apsaugos ir naudojimo režimu, yra pagrįstas.

54Skundžiamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 daliai, kurioje nurodyta, jog projektuojant, statant ar rekonstruojant statinius valstybiniuose parkuose turi būti vadovaujamasi valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais. Įgyvendinant šį įstatymą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 buvo patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas, nustatantis specialius reikalavimus projektavimui ir statyboms šio parko teritorijoje. Reglamento 25 punktas taip pat numato, kad Kuršių nerijos nacionaliniame parke projektuojant, statant, restauruojant, renovuojant ar rekonstruojant statinius, atsižvelgiama į Generalinio plano reikalavimus. Pagal Reglamento 34 punktą, rengiant detaliuosius (specialiuosius) planus etnografiniu požiūriu vertingų teritorijų, esančių etnokultūriniuose ir urbanistiniuose draustiniuose, iš esmės negalima keisti susiklosčiusio pastato išsidėstymo, planinės struktūros. Kuršių nerijos nacionalinio parko draustiniuose neleidžiama didinti užstatymo ploto intensyvumo (Reglamento 36 punktas). Kultūriniuose draustiniuose reikalaujama tvarkyti statinius išsaugant erdvines užstatymo struktūras, tradicijas ir išorinius autentiškus pastatui elementus (Reglamento 38 punktas). Ginčijamas sprendimas, kuriuo patvirtintas detalusis planas, prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintiems Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatams, kurių 4, 6.6, 11 punktai iš esmės atkartoja reikalavimą laikytis Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano reikalavimų tvarkant nacionalinio parko teritoriją.

55Ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu Neringos savivaldybės administracija 2004 m. rugsėjo 10 d. išdavė UAB „Robala“ projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 68 „Tarptautinio turizmo paslaugų centras, restoranas ir svečių namai „Seklyčia“, Lotmiškio g. 1, Neringa“, o 2004 m. gruodžio 27 d. – statybos leidimą Nr. 67 restorano ir svečių namų TTPC „Seklyčia“ rekonstrukcijai. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo sklype buvo atliekama ne rekonstrukcija, o vykdoma nauja statyba. Pagal parengtą techninį projektą esamas poilsio pastatas ir pavėsinė griaunami, o jų vietoje, didinant užstatymo plotą, statomas naujas pastatas, blokuojant jį prie rekonstruojamo pastato – kavinės. Buvusių pastatų užstatymo plotas buvo 236,13 kv. m., o naujai projektuojamų statinių užstatymo plotas sudaro 371 kv. m., t. y. užstatymo plotas padidėjo 57,41 proc. Todėl pripažintina, kad techniniame projekte numatyta statybos darbai neatitinka rekonstrukcijos apibrėžimo, pateikto Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje, pagal kurią statinio rekonstravimas – tai statybos rūšis, kurios tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus, nugriauti dalį esamų, tačiau nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų. Be to, išduodant projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą nedalyvavo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugą. Tokiu būdu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 202 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 3.5 punktas, įpareigojantis į Nuolatinės statybos komisiją įtraukti saugomos teritorijos administracijos atstovą, bei 15 punktas, numatantis, kad komisijos protokolas dėl statybos leidimo statiniui statyti, rekonstruoti, nugriauti saugomoje teritorijoje visais atvejais galioja tik jį pasirašius saugomos teritorijos administracijos atstovui.

56Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pagal parengto projekto sprendinius buvo vykdomi nauji statybos darbai, o ne pastatų rekonstrukcija, t.y. esami (seni) pastatai griaunami ir statomas naujas pastatas. Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne tik KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, bet ir kitiems teisės aktams. Todėl šis sprendimas naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat naikintini kiti šioje byloje ginčijami administraciniai aktai, priimti neteisėtų detaliojo plano sprendinių pagrindu: Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. rugsėjo 10 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Tarptautinio turizmo paslaugų centro, restorano ir svečių namų „Seklyčia“ rekonstrukcijai, adresu Lotmiškio g.1, Neringa; Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. statybos leidimas Nr. 67, išduotas UAB „Robala“ pažeidžiant Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą; 2003 m. sausio 31 d. sutartis Nr. 21 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudaryta Neringos savivaldybės su UAB „Robala“; Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 13.6-2937 sudarytos komisijos 2006 m. liepos 14 d. restorano ir svečių namų TTPC „Seklyčia“ 1-ojo etapo - Lotmiškio g. 1, Neringoje, paskirtis – maitinimo, unikalus Nr. 2397-6001-5024, pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 09; Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 4-5645-(1.3) sudarytos komisijos 2007 m. spalio 30 d. svečių namų TTPC „Nidos seklyčia“, unikalus Nr. 2397-6001-5013, Lomiškio g. 1, Neringa, pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-347-(12.7) (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas ).

57Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs (administracinė byla Nr. A822-65/2009), jog siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai gina viešąjį interesą, nepakanka vien tik nustatyti fakto, kad ginamų interesų turinys atitinka viešųjų interesų turinį. Išreikšdamas savo valią ginti viešąjį interesą, t. y. kreipdamasis į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindais, prokuroras turi ne tik deklaruoti atstovaujamą vertybę, bet ir įvardyti konkretų tikslą, kuris būsimu teismo sprendimu (pareikštų reikalavimų apimtyje) numatomas pasiekti. Teismas, spręsdamas, ar pareiškėjo ginamas interesas pripažintinas viešuoju interesu, taip pat turi nustatyti, ar pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistajam viešajam interesui apginti. Tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimą, o ne vien administracinių aktų, kurie sąlygojo šias statybas, panaikinimą. Tačiau teisės aktai nenustato, kad viešąjį interesą ginantis subjektas reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo ir reikalavimus dėl neteisėtos statybos teisinių pasekmių šalinimo reikštų toje pačioje byloje. Todėl bylą nagrinėjantis administracinis teismas turi nustatyti, ar byloje ginčijami administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą ir ar jų panaikinimas leistų apginti viešąjį interesą, o tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, administracinių aktų panaikinimas bus nukreiptas į viešojo intereso gynimą tik tuo atveju, jei toks panaikinimas bus siejamas su atitinkamais materialiniais teisiniais padariniais (buvusios padėties atkūrimu). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu dėl viešojo intereso gynimo į teismą ir ginčydamas administracinius aktus, tokių aktų panaikinimą tiesiogiai siejo su buvusios padėties atkūrimu, t. y. neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūra. Todėl prokuroro pasirinktos viešojo intereso gynimo priemonės vertintinos kaip tinkamos tokiam viešajam interesui apginti. Pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai nagrinėjamu atveju yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad asmenys, neteisėtai pasistatę ar statantys pastatus, turėdami neteisėtai išduotą statybos leidimą, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti. Statybos leidimas Nr. 67 buvo išduotas neteisėtai, todėl, siekiant tinkamai apginti viešąjį interesą, UAB ,,Robala“ įpareigotina nugriauti nuosavybės teise priklausančius statinius, statomus šio statybos leidimo pagrindu, o kavinę (unikalus Nr. 23/976-0015-024) – pertvarkyti taip, kad ji atitiktų KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius.

58V.

59Apeliaciniu skundu atsakovai Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą atmesti.

60Atsakovai nurodo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis (2000 m. gegužės 24 d. redakcija) numatė, jog detalusis planas (programa ir sprendiniai) turi neprieštarauti bendrajam planui. Šio įstatymo 20 straipsnio 8 dalis (2000 m. gegužės 24 d. redakcija) numatė, kad detalusis planas netvirtinamas, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų. Aplinkos ministerija 1999 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 02-05-3819 išaiškino Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriui, kad Kuršių nerijos planavimo schema (generalinis planas) yra specialusis planavimo dokumentas. Išraše apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus (registro Nr. 100002000006) 4 punkte nurodyta, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra specialusis planavimo dokumentas. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių, galiojusių bylai aktualiu laikotarpiu, 2 punkte nustatyta, kad taisyklės privalomos planavimo organizatoriams, planų rengėjams, sprendinius derinančioms, išvadas teikiančioms, teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms, planavimo sprendinius tvirtinančioms institucijoms bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems planavimo procese ir procedūrose. Pagal Taisyklių 8 punktą, detalieji planai negali prieštarauti bendriesiems planams. Tačiau, vadovaujantis Taisyklių 9 punktu, detalieji planai gali būti rengiami ir tais atvejais, kai bendrasis planas neparengtas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnį (2000 m. gegužės 24 d. redakcija), teritorijų planavimo dokumentų derinimas – procedūra, kurios metu tarpusavyje suderinami atskirų planų sprendiniai. Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai neturi prieštarauti bendrojo plano sprendiniams ir kad tarpusavyje neatitinkantys detaliųjų planų sprendiniai turi būti keičiami, tikslinami ar papildomi. Taisyklių 42 punkte taip pat nustatyta, kad derinant detaliojo plano sprendinius su specialiųjų planų sprendiniais, jei nėra parengto bendrojo arba detaliojo planų, šie specialieji planai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Tvirtinant ginčijamą detalųjį planą, patvirtinto ir galiojančio Neringos savivaldybės teritorijos bendrojo plano nebuvo. Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2 patvirtintas detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis ir patikrintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. Detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Todėl pripažintina, kad Neringos savivaldybės taryba nagrinėjamu atveju nepažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 ir 8 dalių imperatyvių nuostatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas pažeidžia viešąjį interesą, o tik tas, kuris yra esminis ir kuriuo objektyviai pažeidžiamos visuomenės, jos atitinkamos dalies teisės bei teisėti interesai (2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1292/2009). Nagrinėjant bylą dėl viešojo intereso pažeidimo, būtina įvertinti žalos viešajam interesui pobūdį ir mastą, taip pat identifikuoti visuomeninį subjektą, kuris ją patyrė ar patirs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1504/2010). Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas konkretus visuomeninis subjektas, kuris būtų patyręs žalą dėl šioje byloje ginčijamų Neringos savivaldybės priimtų administracinių aktų, taip pat nebuvo nustatytas nei žalos pobūdis, nei žalos mastas. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės neįrodė viešojo intereso pažeidimo ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas neturėjo pagrindo konstatuoti viešojo intereso pažeidimą šioje byloje. Be to, Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į Statybos įstatymo straipsnių, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą, pakeitimus, kurie įsigaliojo 2010 m. spalio 1 d., tokiu būdu nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (2011 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-36/2011).

61Atsakovai taip pat nurodo, kad pagal CK 2.34 straipsnio 3 dalį, UAB ,,Robala“ yra privatus juridinis asmuo. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 3, 48 ir 88 straipsniais, UAB ,,Robala“ negalėjo būti atsakovu šioje administracinėje byloje, administracinis teismas neturėjo įgalinimų priimti sprendimą dėl privataus juridinio asmens. Atsižvelgiant į tai, ginčas dėl statinių nugriovimo nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Todėl administracinė byla šioje dalyje nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

62Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Robala“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro skundą kaip nepagrįstą.

63Atsakovas nurodo, kad nuo 2010 m. spalio 1 d., įsigaliojus naujai Statybos redakcijai, pasikeitė šio ginčo rūšinis teismingumas. Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalis (akto redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d.) numato Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ar kitų asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, ir į administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia reikalavimus ne tik dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, bet ir reikalavimą pašalinti statybos padarinius – nugriauti UAB „Robala“ nuosavybės teisėmis valdomus statinius. Todėl, vadovaujantis minėtomis Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šis ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punktą, vienas iš teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra tuo atveju, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio ar išimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles. Dėl nurodytų priežasčių, nagrinėjamu atveju priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

64Atsakovas taip pat nurodo, kad ginčijamas teritorijos detalusis planas buvo parengtas laikantis tuo metu aktualios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. gegužės 9 d. iki 2003 m. gegužės 1 d.) reikalavimų, suderinus detalųjį planą su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis. Ginčijamo detaliojo plano sprendiniais nebuvo numatyta iš esmės keisti pastatų išsidėstymo sklype ir teritorijos planinės struktūros. Vadovaujantis KNNP schemos (generalinio plano) skyriaus „Konservacinės zonos“ 10 punktu, urbanistiniuose ir etnokultūriniuose draustiniuose pertvarkyti ir plėsti pastatus, keisti sklypų ribas, statyti ir tvarkyti teritoriją galima tik pagal nustatyta tvarka parengtą patvirtintą detalųjį planą. Nagrinėjamu atveju detalusis planas teisės aktų nustatyta tvarka buvo parengtas, suderintas su atsakingomis institucijomis ir patvirtintas Neringos savivaldybės 2003 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2. Parengus ir patvirtinus teisės aktų nustatyta tvarka detalųjį planą, yra/buvo galimas teisėtas pastatų plėtimas, sklypų ribų keitimas ir kiti aukščiau nurodyti veiksmai. Teismo sprendime nėra nurodyta, kokiais įrodymais yra grindžiama teismo padaryta išvada, kad ginčo architektūriniai sprendimai neatitinka KNNP schemos. Teismas turėjo, remdamasis byloje esančiais konkrečiais įrodymais, konstatuoti, kokiu būdu, dėl kokių priežasčių detaliojo plano sprendiniai neatitinka NKKP schemos reikalavimų. Teismo teiginiai dėl netradicinių architektūrinių sprendimų yra abstraktūs, deklaratyvūs ir neatitinka teismo sprendimui keliamo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo, siekiant atsakyti į kilusius klausimus, reikėjo specialių žinių. Byloje esančių įrodymų pagrindu negalėjo būti konstatuojami ginčijamo detaliojo plano prieštaravimai NKKP schemai.

65Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai pripažino, kad ginčo teritorijoje buvo atliekama ne statinių rekonstrukcija, o vykdoma nauja statyba. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, teigdamas, jog techniniame projekte numatyti statybos darbai neatitinka rekonstrukcijos apibrėžimo, nes šiuo atveju didėja statinių užstatymo plotas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto detalaus plano pagrindu UAB „Robala“ buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas bei teisėtai gautas statybos leidimas. Ginčo žemės sklypas iki 1942 metų nebuvo apstatytas. Esamas sklypo apstatymas buvo suformuotas 1976-1982 metais. Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas po 1990 metų, pratęsiant buvusį senojo Antragio (Inkaro) kaimo gatvės apstatymą. Todėl teismas privalėjo kompetentingai įvertinti ginčo teritorijos etnokultūrinę reikšmę ir nustatyti, kokiu būdu ši vertybė buvo pažeista. Vadovaujantis statybos leidimo išdavimo metu galiojusia Statybos įstatymo redakcija (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2005 m. sausio 1 d.), statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbus ar statinių statybą jų teritorijose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis). Naujo statinio statyba – statybos rūšis, kai yra tikslas statybos sklype, kuriame yra ar nėra statinių, pastatyti naują statinį (nutiesti naujus inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas); pastatyti esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jie savo paskirtimi bus susiję, ar ne (išskyrus priestatų statybą, kuri pagal šio straipsnio 18 dalį priskirta statinio rekonstravimui); atstatyti buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį; atkurti sugriuvusią, sunaikintą ar išnykusią nekilnojamąją kultūros paveldo vertybę (2 straipsnio 17 dalis). Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą. Nagrinėjamu atveju teismas nevertino, ar ginčo statinių statybos darbai atitinka tam tikrą statybos darbų rūšį, ir tik formaliai konstatavo, kad ginčo teritorijoje buvo pradėta nauja statyba. Teismas neatsižvelgė į tai, kad statybos leidimas buvo išduotas būtent statinių rekonstrukcijai. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad prieš statinio rekonstrukciją ginčo teritorijoje buvo trys pastatai, kurie ir liko po rekonstrukcijos. Be to, ginčo pastatai savo forma ir aukštingumu atitinka Antragio gyvenvietės standartus tiek prieš rekonstrukciją, tiek po jos.

66Atsakovas pažymi, kad viešasis interesas negali būti suprantamas vien kaip būtinybė besąlygiškai naikinti administracinius aktus dėl formalių teisės aktų pažeidimų. Nagrinėjant bylas, kuriose į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, labai svarbu ne tik formaliai konstatuoti teisės aktų pažeidimus, bet ir įvertinti jų įtaką visuomenės, jos dalies ar atskirų visuomenės narių teisėms bei pareigoms. Patenkinus pareiškėjo prašymą, statinių savininkų teisėti lūkesčiai, teisinis tikrumas būtų paneigti, visuomenė patirtų didesnę žalą, negu ta, kurią asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų, jeigu minėtos teisės nebūtų visiškai arba iš dalies apsaugotos ir apgintos, siekiamų tikslų ir kylančių neigiamų pasekmių proporcingumas būtų pažeistas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1288/2010). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančiu, kad UAB „Robala“ kokiu nors neteisėtu būdu būtų prisidėjusi prie neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, priimant ginčijamus administracinius aktus. Valdžios institucijų priimtų sprendimų pagrindu UAB „Robala“, teisėtai atlikusi statybos darbu ir ilgą laiką teisėtai eksploatavusi ginčo statinius, įgijo teisėtą lūkestį, kad jos įgytos teisės bus valdžios pripažįstamos ir ginamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A146-335/2008) pripažįstama, kad teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento. Šioje byloje ginčijami aktai yra priimti beveik prieš dešimt metų. Atsakingų valdžios institucijų išduoti leidimai leido UAB „Robala” pagrįstai tikėtis, kad ginčo teritorijoje statybos darbai vykdomi teisėtai. Ilgas laikotarpis (beveik dešimtmetį) suponavo UAB „Robala“ tikėjimą, kad valstybė gerbs jos nuosavybės teises. Be to, byloje nebuvo nustatyta, kad nagrinėjamu atveju būtų iš esmės pakenkta Neringos kraštovaizdžiui ar būtų pažeisti esminiai KNNP schemos reikalavimai, kurie sudarytų pagrindą ginčijamiems administraciniams aktams panaikinti.

67Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovų apeliacinius skundus atmesti.

68Atsiliepimu į atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2001 m. spalio 28 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti.

69Atsiliepimais į atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos ir UAB „Robala“ apeliacinius skundus atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos ir UAB „Robala“ apeliacinius skundus atmesti.

70Teisėjų kolegija

konstatuoja:

71IV.

72Atsakovas UAB „Robala“ apeliaciniame skunde kelia, visų pirma, klausimą dėl šios bylos rūšinio teismingumo. Atsakovo teigimu, šis ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Dėl šio apelianto teiginio pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija, kurios kompetencijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, yra priskirtas klausimų dėl bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui sprendimas, 2008 m. vasario 27 d. nutartimi pripažino, kad šioje byloje kilęs ginčas yra teismingas administraciniam teismui (t. IX, b. l. 52-54). Atsakovo UAB „Robala“ minimoje Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalyje (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992) numatyta, kad, nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Kadangi šioje byloje keliami reikalavimai ne tik dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, bet ir dėl statybos padarinių šalinimo, atsakovo nuomone, byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies redakcija, kuria atsakovas grindžia savo apeliacinį skundą, įsigaliojo tik nuo 2010 m. spalio 1 d., t. y. žymiai vėliau po to, kai minėta Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi byla buvo perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Įstatymas nenumato, kad minėtos 281 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos atgal ir kad bylos dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, pradėtos nagrinėti iki šių įstatymo nuostatų įsigaliojimo atitinkamai bendrosios kompetencijos teisme arba administraciniame teisme, turėtų būti perduotos pagal įstatymo 281 straipsnio 1 dalyje nustatytas teismingumo taisykles kitam teismui. Taigi, šiuo atveju byla visiškai pagrįstai buvo išnagrinėta Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, kuriam ji buvo perduota Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 27 d. nutartimi.

73Atsakovai Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal bylai aktualiu laikotarpiu galiojusias Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4, 8 dalių nuostatas, detalusis planas neturi prieštarauti galiojančiam bendrajam planui, tačiau šioje byloje ginčijamų aktų priėmimo metu nebuvo patvirtinto Neringos savivaldybės teritorijos bendrojo plano, o Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) yra tik rekomendacinio pobūdžio specialusis planas, kurio sprendiniai nebuvo privalomi. Šis atsakovų teiginys pripažintinas nepagrįstu dėl žemiau nurodytų priežasčių.

74Bylos duomenimis, Lotmiškio g. 1, Neringoje, esantis žemės sklypas, kurio detalusis planas buvo patvirtintas ginčijamu Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2, patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Nacionaliniai parkai, kaip ir regioniniai parkai, priskiriami valstybiniams parkams, kurių tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX-628 redakcija) 2 straipsnio 43 dalyje valstybiniai parkai apibrėžiami kaip didelio ploto saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose, kurių apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų nustatymu. Nacionaliniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir tvarkyti (Saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo apsaugos reikalavimus (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis). Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius bei detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalis). Saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymų nuostatomis (Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatomis, saugomų teritorijų specialiesiems planams priskiriami saugomų teritorijų tvarkymo planai (planavimo schemos). Tokius saugomų teritorijų tvarkymo planus (planavimo schemas) tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos (Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis minėtomis Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, valstybiniai parkai (nacionaliniai ar regioniniai), kaip saugomos teritorijos, yra tvarkomi ir statiniai juose projektuojami, statomi ar rekonstruojami laikantis, be kita ko, saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) reikalavimų.

75Bylai aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 690 padarytais pakeitimais). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punkto redakcijoje, galiojusioje iki 2004 m. birželio 20 d., buvo nustatyta, kad Nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punkto redakcijoje, galiojančioje nuo 2004 m. birželio 20 d., nustatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Nuo 2004 m. birželio 20 d. galiojančioje šio Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų punkto redakcijoje taip pat nustatyta, kad valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Taigi, vadovaujantis minėtomis Saugomų teritorijų įstatymo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punkto nuostatomis, į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius buvo privaloma atsižvelgti priimant šioje byloje ginčijamus Neringos savivaldybės administracijos aktus, susijusius su žemės sklypo, esančio Lotmiškio g. 1, Neringoje, detaliojo plano tvirtinimu ir statybos leidimo išdavimu.

76Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teisės aktuose (išleistuose įstatymų leidžiamosios valdžios arba vykdomosios valdžios institucijų) buvo įtvirtinta principinė nuostata, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą). Jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides.

77Taigi, atsakovų teiginys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai šiuo atveju nebuvo privalomi, yra visiškai nepagrįstas.

78Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad parengtas žemės sklypo, esančio Lotmiškio g. 1, Neringoje, detalusis planas prieštarauja Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25, 34, 38 punktų nuostatoms. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamą Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 2, kuriuo buvo patvirtintas minėtas detalusis planas, ir šio detaliojo plano pagrindu priimtus kitus šioje byloje ginčijamus aktus. Minėtas žemės sklypas yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke esančiame etnokultūriniame draustinyje, mišrios (gyvenamosios ir poilsiautojų aptarnavimo) paskirties senųjų žvejų sodybų teritorijoje Nidoje. Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punkte nustatyta, kad statiniai Kuršių nerijos nacionaliniame parke projektuojami, statomi, restauruojami, renovuojami ar rekonstruojami atsižvelgiant į Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimus, vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros savitumus, kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus siekiant: išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius; išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus; išlaikyti tradicinės regiono architektūros pobūdį: formas, spalvas ir dydžius bei formuoti rekreacinių ir gyvenamųjų vietovių estetinį vaizdą. Rengiant detaliuosius (specialiuosius) etnografiniu požiūriu vertingų teritorijų, esančių etnokultūriniuose ir urbanistiniuose draustiniuose, išlaikiusių senąją struktūrą ar architektūrą, planus, iš esmės negalima keisti susiklosčiusio pastatų išdėstymo, planinės struktūros, gamtos ar kultūros paveldo objektų (Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 34 punktas). Kultūriniuose (etnokultūriniuose) draustiniuose statiniai tvarkomi išsaugant erdvines užstatymo struktūras, tradicijas ir išorinius autentiškus pastatui elementus (Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 38 punktas). Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (generaliniame plane) numatyta, kad kraštotvarkos priemonės ir architektūrinis - erdvinis tvarkymas diferencijuojami atskirose gamtinėse ir gyvenviečių apstatytose zonose – pagal reglamentus ir pasiūlymus, pateiktus atitinkamuose Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) komplekso skyriuose. Nidos ir apylinkių principiniame plane, kuris yra Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sudėtinė dalis, numatyta, kad etnokultūrinių draustinių tvarkymo tikslas yra išsaugoti esamus ir atstatyti prarastus vertingo apstatymo elementus, atkurti saugomo komplekso pirmapradę visumą. Jokie pastatų pertvarkymai ar plėtimai, posesijų ribų keitimai, užstatymo papildymai, nesant detalių etnokultūrinių draustinių regeneravimo kompleksinių projektų, negali būti leidžiami. Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (generaliniame plane) pateiktą Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamentą, susiformavusį apstatymą buvusių senųjų žvejų posesijų zonoje tankinti draudžiama; neleidžiama plėsti esamų pastatų bei statyti naujų gyvenamųjų ar kitokių pastatų; leidžiama atstatyti nunykusius pastatus, kuriuos numato atstatyti kultūros objektų regeneracijos projektai. Tačiau ginčijamu Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2 patvirtintas detalusis planas ir Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduotas statybos leidimas Nr. 67 leido UAB „Robala“, nesant etnokultūrinio draustinio regeneravimo kompleksinio projekto, didinti minėto žemės sklypo užstatymo plotą ir iš dalies keisti susiklosčiusį pastatų išdėstymą, kas, vadovaujantis minėtomis Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) ir Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento nuostatomis, yra draudžiama daryti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esančiuose etnokultūriniuose draustiniuose. Būtent šių Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) ir Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento nuostatų pažeidimas sąlygoja šioje byloje ginčijamų aktų panaikinimą. Todėl ta aplinkybė, kaip pagal Statybos įstatymą turi būti vertinami ginčijamų aktų pagrindu atlikti statybos darbai – kaip naujo statinio statyba ar kaip statinio rekonstravimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi.

79Atsakovai pažymi, kad ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas pažeidžia viešąjį interesą, o tik tas, kuris yra esminis ir kuriuo objektyviai pažeidžiamos visuomenės, jos atitinkamos dalies teisės bei teisėti interesai. Nagrinėjant bylą dėl viešojo intereso pažeidimo, būtina įvertinti žalos viešajam interesui pobūdį ir mastą, taip pat identifikuoti visuomeninį subjektą, kuris ją patyrė ar patirs. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsakovų nuomone, nebuvo nustatytas konkretus visuomeninis subjektas, kuris būtų patyręs žalą dėl šioje byloje ginčijamų Neringos savivaldybės priimtų administracinių aktų, taip pat nebuvo nustatytas nei žalos pobūdis, nei žalos mastas. Šis atsakovų teiginys yra nepagrįstas. Kuršių nerijos nacionalinis parkas buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“. 2000 m. lapkričio 29 d. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto dvidešimt ketvirtajame posėdyje (vykusiame 2000 m. lapkričio 27 – gruodžio 2 d. Kernse (Australija)) Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kaip yra pažymėta jau minėtame Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime, Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas. Tokį traktavimą lėmė tai, kad, kaip pažymima oficialiuose dokumentuose, kuriuose buvo siūloma įtraukti Kuršių neriją į Pasaulio paveldo sąrašą, Kuršių nerijos kraštovaizdį formavo ne tik gamtiniai procesai, bet ir žmogaus veikla, todėl joje atsispindi gamtinės aplinkos ir žmogaus sąveika; Kuršių nerija – tai puiki visuomenės, kuri vertėsi žvejyba, evoliucijos iliustracija; iki pat šių dienų Kuršių nerijoje tebevyksta kraštovaizdžio formavimasis; čia su tradicine gyvensena susijusios šiuolaikinės visuomenės, kurioje vis dar vyksta evoliuciniai procesai, socialinis vaidmuo tebėra aktyvus; Kuršių nerijoje atsispindi ilgus dešimtmečius vykstantys materialieji pokyčiai, labai glaudžiai susiję su gamtos jėgų ir žmogaus veiklos sąveika; Kuršių nerijoje vis dar galima matyti reliktinį kraštovaizdį, kuriame evoliuciniai procesai jau yra pasibaigę; čia yra išlikęs ilgą laiką Kuršių nerijoje gyvenusios (dabar jau išnykusios) kuršių genties etnografinis paveldas. Minėtuose dokumentuose taip pat pažymima, kad Kuršių nerijoje yra išlikę ir kultūros paveldo pavyzdžių, kaip antai: žvejų gyvenvietės, kuriose žmogaus ir gamtos sąveika etnokultūriniu, istoriniu ir estetiniu požiūriais yra išskirtinės visuotinės vertės; savo masteliu unikalūs architektūros darbai, kurie istoriniu, meniniu ir moksliniu požiūriais yra išskirtinės vertės; archeologinės vietovės, itin reikšmingos dėl smėlio užpustytų kaimų. Vienas iš daugelio Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 6 punkte numatytų šio nacionalinio parko steigimo tikslų yra išsaugoti savitą kultūros paveldą, autentiškas pamario nekilnojamąsias kultūros vertybes, etnografines žvejų sodybas, senąsias vilas Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos gyvenvietėse, užpustytų senųjų gyvenviečių kultūrinius sluoksnius, memorialines vietas, puoselėti būdingas medinės architektūros tradicijas. Ypač svarbu šių vertybių išsaugojimą užtikrinti parko teritorijoje esančiuose etnokultūriniuose draustiniuose. Šių visuotinę reikšmę turinčių vertybių apsauga neabejotinai yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Todėl teisės aktų, skirtų minėtų vertybių apsaugai užtikrinti, reikalavimų nesilaikymas neabejotinai laikytinas viešojo intereso pažeidimu, nepriklausomai nuo tokio pažeidimo masto.

80Apibendrinant pateiktus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai panaikino šioje byloje ginčijamus aktus ir pripažino negaliojančia 2003 m. sausio 31 d. sutartį Nr. 21 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su UAB „Robala“. Todėl ši pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalis paliekama nepakeista.

81Pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu UAB „Robala“ įpareigota nugriauti nuosavybės teise priklausančius statinius, statomus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. 67 pagrindu. Teismo sprendimu UAB „Robala“ taip pat įpareigota pertvarkyti pastatą – kavinę (unikalus numeris 23/976-0015-024), pertvarkyti taip, kad jis atitiktų Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius, t. y.: nugriauti restorano verandą (techninio projekto brėžinyje NIDA-L1-TP-SA-2 virtuvės patalpa tarp ašių 5-7); pakeisti nebūdingos formos stoglangį, esantį virš verandoje įrengtos virtuvės (tarp ašių 5-7), įdedant stoglangį istoriniam pastatam būdingos etnografinės architektūros formos; nugriauti antrą restorano verandos (techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B-C ir 6-7) aukštą, atstatyti dvišlaitį stogelį, o pirmąjį verandos (esančios tarp ašių B-C ir 6-7) aukštą (teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje žodis ,,aukštą“ praleistas) perstatyti dvigubai susiaurinant verandos tūrį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimą, o ne vien administracinių aktų, kurie sąlygojo šias statybas, panaikinimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu dėl viešojo intereso gynimo į teismą ir ginčydamas administracinius aktus, tokių aktų panaikinimą tiesiogiai siejo su buvusios padėties atkūrimu, t. y. neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūra. Tačiau teismas, įpareigodamas atsakovą atlikti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytus veiksmus, priimto sprendimo motyvuojamojoje dalyje iš esmės niekaip nepagrindė padarytos išvados, kad tokių veiksmų atlikimas yra susijęs būtent su buvusios padėties atkūrimu. Iš teismo priimto sprendimo turinio nėra aišku, kuo konkrečiai yra grindžiami įpareigojimai nugriauti restorano verandą (techninio projekto brėžinyje NIDA-L1-TP-SA-2 virtuvės patalpa tarp ašių 5-7), pakeisti nebūdingos formos stoglangį, esantį virš verandoje įrengtos virtuvės (tarp ašių 5-7), nugriauti antrą restorano verandos (techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B-C ir 6-7) aukštą, atstatyti dvišlaitį stogelį, o pirmąjį verandos (esančios tarp ašių B-C ir 6-7) aukštą perstatyti dvigubai susiaurinant verandos tūrį. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas įpareigojimas pakeisti nebūdingos formos stoglangį, esantį virš verandoje įrengtos virtuvės (tarp ašių 5-7), įdedant stoglangį istoriniams pastatams būdingos etnografinės architektūros formos, nėra pakankamai konkretus ir aiškus. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra nurodyta, kokiais įrodymais (brėžiniais, ekspertų išvadomis ir pan.) remiantis nustatomas toks įpareigojimas ir kaip būtent šiuo atveju turėtų būti suprantama istoriniams pastatams būdinga etnografinės architektūros forma, vykdant tokį įpareigojimą neišvengiamai kiltų neaiškumų, kas, savo ruožtu, galėtų sąlygoti naujus teisminius ginčus. Atsižvelgiant į visą tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su atsakovo UAB „Robala“ įpareigojimu pašalinti neteisėtos statybos pasekmes, naikintina ir byla šioje dalyje grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

82Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

83Atsakovų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės ir UAB „Robala“ apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

84Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. d. sprendimo dalį, kuria UAB „Robala“ įpareigota nugriauti nuosavybės teise priklausančius statinius, statomus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. 67 pagrindu, ir pertvarkyti nuosavybės teise priklausantį pastatą - kavinę, unikalus numeris 23/976-0015-024, taip, kad jis atitiktų Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius, t. y.: nugriauti restorano verandą (techninio projekto brėžinyje NIDA-L1-TP-SA-2 virtuvės patalpa (tarp ašių 5-7); pakeisti nebūdingos formos stoglangį, esantį virš verandoje įrengtos virtuvės (tarp ašių 5-7), įdedant stoglangį istoriniams pastatams būdingos etnografinės architektūros formos; nugriauti antrą restorano verandos (techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B-C ir 6-7) aukštą, atstatyti dvišlaitį stogelį, o pirmąjį verandos (esančios tarp ašių B-C ir 6-7) aukštą perstatyti dvigubai susiaurinant verandos tūrį, panaikinti ir grąžinti bylą šioje dalyje Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

85Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

86Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. dalyvaujant atsakovo UAB „Robala“ atstovams R. K., advokatui P. M.,... 4. atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 5. trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos... 6. trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie... 7. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 8. Teisėjų kolegija... 9. I.... 10. Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas... 11. 1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimą... 12. 2) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. rugsėjo 10 d.... 13. 3) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d.... 14. 4) pripažinti negaliojančia 2003 m. sausio 31 d. sutartį Nr. 21 „Dėl... 15. 5) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 13 d.... 16. 6) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymu... 17. 7) įpareigoti UAB „Robala“ nugriauti nuosavybės teise priklausančius... 18. Pareiškėjas nurodė, kad gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 19. Prokuratūrai surinkus atitinkamus duomenis, buvo nustatyta, kad Lietuvos... 20. Pagal KNNP planavimo schemos skyriaus „Nidos ir apylinkių principinis... 21. Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2 patvirtinto... 22. Ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu Neringos... 23. Pagal UAB „Erdvės norma“ parengtą techninį projektą, esamas poilsio... 24. Neringos savivaldybės ir UAB „Robala“ 2003 m. sausio 31 d. sutartis Nr. 21... 25. II.... 26. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 27. Atsakovai nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis... 28. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 29. Atsakovas UAB „Robala“ nesutiko su Klaipėdos miesto vyriausiojo prokuroro... 30. Atsakovas UAB „Robala“ taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo teiginys, kad,... 31. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 32. III.... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba... 34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija prašė... 35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija... 37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama... 38. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Baltic Research“, įtrauktą į bylą... 39. IV.... 40. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu... 41. 1) panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimą Nr.... 42. 2) panaikino Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. rugsėjo 10 d.... 43. 3) panaikino Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d.... 44. 4) pripažino negaliojančia 2003 m. sausio 31 d. sutartį Nr. 21 „Dėl... 45. 5) panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 13 d. įsakymu... 46. 6) panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymu... 47. 7) įpareigojo UAB „Robala“ nugriauti nuosavybės teise priklausančius... 48. 8) įpareigojo UAB „Robala“ nuosavybės teise priklausantį pastatą... 49. Teismas sprendime nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 50. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308... 51. Iš detaliojo plano medžiagos matyti, kad detaliojo planavimo procesas... 52. KNNP schemos Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio... 53. Generalinio plano Nidos ir apylinkių principiniame plane Nidos gyvenamųjų... 54. Skundžiamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja... 55. Ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu Neringos... 56. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pagal parengto... 57. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs (administracinė... 58. V.... 59. Apeliaciniu skundu atsakovai Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės... 60. Atsakovai nurodo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis... 61. Atsakovai taip pat nurodo, kad pagal CK 2.34 straipsnio 3 dalį, UAB... 62. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Robala“ prašo panaikinti Klaipėdos... 63. Atsakovas nurodo, kad nuo 2010 m. spalio 1 d., įsigaliojus naujai Statybos... 64. Atsakovas taip pat nurodo, kad ginčijamas teritorijos detalusis planas buvo... 65. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai pripažino, kad ginčo teritorijoje buvo... 66. Atsakovas pažymi, kad viešasis interesas negali būti suprantamas vien kaip... 67. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus pareiškėjas Klaipėdos miesto... 68. Atsiliepimu į atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės tarybos... 69. Atsiliepimais į atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės... 70. Teisėjų kolegija... 71. IV.... 72. Atsakovas UAB „Robala“ apeliaciniame skunde kelia, visų pirma, klausimą... 73. Atsakovai Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės taryba ir Neringos... 74. Bylos duomenimis, Lotmiškio g. 1, Neringoje, esantis žemės sklypas, kurio... 75. Bylai aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m.... 76. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimu... 77. Taigi, atsakovų teiginys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m.... 78. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad parengtas žemės... 79. Atsakovai pažymi, kad ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas... 80. Apibendrinant pateiktus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 81. Pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu UAB „Robala“ įpareigota... 82. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 83. Atsakovų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės... 84. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. d. sprendimo... 85. Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d.... 86. Nutartis neskundžiama....