Byla Ik-61-142/2012
Dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir žalos atlyginimo atsakovėms Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Krašto apsaugos ministerijos

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui J. U., atsakovių atstovui Sergejui Montvilai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. U. skundą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir žalos atlyginimo atsakovėms Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Krašto apsaugos ministerijos,

Nustatė

Pareiškėjas J. U. (toliau - pareiškėjas) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą (t. I, b. l. 1-23, 131-155), kuriuose prašo priteisti solidariai iš atsakovių Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) ir Lietuvos valstybės neišmokėtą valstybinės pensijos dalį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki teismo sprendimo įsigaliojimo datos, neturtinę žalą 1000 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Valstybinių pensijų įstatymo ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis įstatymas) nuostatų, susijusių su valstybinių pensijų mažinimu, konstitucingumą. Dėl šio pareiškėjo prašymo byla buvo sustabdyta ir kreiptasi į Konstitucinį Teismą (t. I, b. l. 168-180, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, t. II, b. l. 3-34).

Pareiškėjas nesutinka su jam sumažinta valstybine pensija. Paaiškina, kad KAM į pareiškėjo asmeninę sąskaitą pervedė sumažintą pareigūnų ir karių pensiją 1670 Lt, nors 2009 metais kiekvieną mėnesį pareiškėjas gaudavo 2095,49 Lt valstybinės pensijos. Pagal KAM raštišką pranešimą Nr. 12-01-511, pareiškėjo valstybinė pensija yra sumažinta 20 procentų vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pareiškėjas mano, kad teisinis reguliavimas, kuriuo remiantis sumažinta jo valstybinė pensija, pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Pareiškėjas pensijos dalies nemokėjimą vertina kaip jam padarytą neturtinę žalą, remiasi Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi. Paaiškina, kad pensijos nemokėjimas sukėlė pareiškėjui sunkius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą. Neturtinę žalą pareiškėjas vertina 1000 Lt. Patikslintame skunde pareiškėjas išsako nuomonę, kad šioje byloje galima valstybės civilinė atsakomybė už pareiškėjui padarytą turtinę žalą – valstybei nustačius nurodytą teisinį reguliavimą, pareiškėjas negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, t. y. negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Todėl yra teisinis pagrindas ir deliktinei valstybės atsakomybei už padarytą turtinę žalą.

Teisme pareiškėjas palaikė skunduose pareikštus reikalavimus ir prašė tenkinti.

Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamentas atsiliepimuose (b. l. 49-51, 162-164) pasisako, kad skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

Paaiškino, kad pareiškėjo valstybinė pensija perskaičiuota, remiantis nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais teisės aktais, t. y. Laikinuoju įstatymu ir 2009 m. gruodžio 9 d. Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymu, nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjui buvo mokama perskaičiuota valstybinė pensija. Kitaip elgtis KAM negalėjo, privalėjo vadovautis galiojančiais teisės aktais.

Teisme atstovas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir paaiškino, kad teisės normos, kuriomis vadovaujantis buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija, nėra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas.

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas kelia ginčą dėl sumažintos jo valstybinės pensijos. Nustatyta, kad pareiškėjui kario valstybinė pensija už tarnybą paskirta krašto apsaugos viceministro 1998 m. sausio 20 d. potvarkiu Nr. 12-162 (t. I, b. l. 91). Dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. mokama sumažinta valstybinė pensija (t. I, b. l. 53, t. II, b. l. 46-47). KAM, atsakydama į pareiškėjo 2010 m. kovo 4 d. prašymą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką ir mokėti 2095,49 Lt valstybinę pensiją, 2010 m. kovo 20 d. rašte Nr. 12-01-511 paaiškino pareiškėjui, kad jo pensija buvo perskaičiuota remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, pritaikius koeficientą 0,8. Taip pat KAM paaiškino, kad neturi teisės aiškinti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, kaip vykdomoji institucija, skiria, moka ir perskaičiuoja valstybines pensijas, griežtai laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų, savarankiškai nustatyti pensijų dydžius neturi teisinio pagrindo. Remdamasi tuo, KAM atsisakė išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką ir mokėti 2095,49 Lt dydžio valstybinę pensiją (t. I, b. l. 46).

Taigi pareiškėjo pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. KAM pateikė teismui 2012 m. balandžio 5 d. raštą Nr. 12-01-1500 su paskaičiavimais, kaip buvo mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjui (t. II, b. l. 46-47). KAM paaiškino teismui, kad pareiškėjo valstybinė pensija pagal 2009 m. gruodžio 8 d. redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį nebuvo ribojama (t. II, b. l. 49).

Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, jame buvo nustatyta socialinių išmokų (tarp jų ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. askirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai tyrė Konstitucinis Teismas ir 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgdamas į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tai, jog nutarime pripažinta, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, savaime nereiškia, kad Konstitucijai prieštarauja ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuojamos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui (t. II, b. l. 3-34). Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuota teisėtai ir pagrįstai. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinei žalai atlyginti nėra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, žalos pareiškėjui padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). yloje tarp šalių yra susiklostę ne civiliniai prievoliniai, bet atitinkami valstybinių pareigūnų ir karių pensijų mokėjimo teisiniai santykiai. Ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjui neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turi būti taikomos šių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Būtent iš valstybinių pareigūnų ir karių pensijų mokėjimo teisinio santykio, iš šio santykio kylančių abipusių teisių ir pareigų, o ne iš žalos padarymo fakto, kaip deliktinės civilinės atsakomybės atveju, kyla pareiškėjo reikalavimas. Todėl pareiškėjo argumentai, kad dėl valstybinės pensijos dalies neišmokėjimo jam buvo padaryta turtinė žala, yra nepagrįsti.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu

Nutarė

Pareiškėjo J. U. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai