Byla A-2-492/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės, uždarosios akcinės bendrovės „Robala“, trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, Neringos savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei ,,Robala“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Erdvės norma“, akcinei bendrovei ,,Baltic Research“ dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašymu, teismui paduotu 2006 m. kovo 2 d., patikslintu 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. lapkričio 28 d. (t. I, b. l. 3-11, t. XIV, b. l. 134-139, t. XVII, b. l. 133- 138) prašė: įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) ,,Robala“ nuosavybės teise priklausančius statinius, pastatytus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. UAB ,,Robala“ išduoto statybos leidimo Nr. „( - )“ TTPC „Seklyčia“ rekonstrukcijai pagrindu, per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti, t. y. nugriauti svečių namų pastatą (unikalus Nr. „( - )“), nugriauti su pastatu svečių namai sujungtą konferencijų patalpą bei jungtį tarp šių patalpų (2004 m. techninio projekto brėžinyje konferencijų patalpą 37,5 kv. m, holas 19,0 kv. m), nugriauti jungtį tarp svečių namų ir restorano (2004 m. techninio projekto brėžinyje informacijos centras 17,6 kv. m) ir sutvarkyti statybvietę; įpareigoti atsakovą UAB „Robala“ nuosavybės teise priklausantį pastatą restoraną, unikalus Nr. „( - )“, per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į buvusią padėtį pagal L. Bartkienės projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 300 suderintą techninį projektą „Kavinės ,,Seklyčia“ rekonstrukcija“, pagal kurį 1998 m. sausio 29 d. Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. „( - )“ – rekonstruoti poilsio namus su kavine „Seklyčia“ bei 1999 m. liepos 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu poilsio namų rekonstrukcija į kavinę „( - )“, pripažinta tinkamu naudoti, t. y. perstatyti restorano verandą (2004 m. techninio projekto brėžinyje NIDA-LI-TP-SA-2 virtuvės patalpa tarp ašių 5-7), sumažinant iki dydžio pagal L. Bartkienės projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997 m. spalio 29 d. sprendimu Nr.300 suderintą techninį projektą „Kavinės „Seklyčia“ rekonstrukcija“, pagal kurį 1998 m. sausio 29 d. Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. „( - )“; perstatyti verandą (2004 m. techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B-C ir 6-7), sumažinant iki dydžio (nugriaunant ir antrą restorano verandos aukštą) pagal L. Bartkienės projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 300 suderintą techninį projektą „Kavinės „Seklyčia“ rekonstrukcija“, pagal kurį 1998 m. sausio 29 d. Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. „( - )“.

5Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-388-57/2011 patenkino prokuroro reikalavimus ir kaip neteisėtus panaikino šiuos administracinius aktus: Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 2 „Dėl žemės sklypo, adresu „( - )“, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“; Neringos administracijos 2004 m. rugsėjo 10 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Tarptautinio turizmo paslaugų centro, restorano ir svečių namų „Seklyčia“ rekonstrukcijai, adresu „( - )“; Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. statybos leidimą Nr. „( - )“ išduotą UAB „Robala“ TTPC „Seklyčia“ rekonstrukcijai, adresu „( - )“; Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 13.6-2937 sudarytos komisijos 2006 m. liepos 14 d. restorano ir svečių namų TTPC „Seklyčia“ 1-ojo etapo – „( - )“, paskirtis – maitinimo, unikalus Nr. „( - )“, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 09; Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 4-5645-(1.3) sudarytos komisijos 2007 m. spalio 30 d. svečių namų TTPC „Nidos seklyčia“, unikalus Nr. „( - )“, „( - )“, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-347-(12.7); taip pat pripažino negaliojančia 2003 m. sausio 31 d. sutartį Nr. 21 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą atsakovų Neringos savivaldybės su UAB „Robala“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria panaikinti aukščiau nurodyti administraciniai aktai, paliko nepakeistą. Todėl turi būti taikomas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau- ir Statybos įstatymas) 28-1 straipsnis ir atkurta iki neteisėto statybos leidimo išdavimo buvusi padėtis. Rekonstruojant pastatus „( - )“ pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą, buvo pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano), patvirtintos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr.1269, (toliau – ir Planavimo Schema) sprendiniuose įtvirtintas draudimas didinti užstatymo tankį bei plotą. Pastatai „( - )“, pateko į etnokultūrinį draustinį (dabar – į Nidos urbanistinį draustinį). Svečių namų pastatas padidintas 57 procentais, tiek į ilgį, tiek į plotį, tiek į aukštį. Nors toje vietoje statinys iš esmės galėtų būti, bet jo atstatyti į buvusią padėtį neįmanoma, todėl Svečių namai turi būti nugriauti. Papildomai pristatyta stiklinė jungtis tarp pastatų bei stiklinė konferencijų patalpa, sujungta su Svečių namais. Šie statiniai nebūdingi saugomai teritorijai ir pažeidžia kraštovaizdį, todėl turi būti nugriauti. Restorano pastatas turi būti rekonstruotas, sumažinant verandų plotą bei nugriaunant vienos iš verandų antrąjį aukštą, t. y. atstatant pastatą į tokią padėtį, kuri buvo įteisinta atlikus pastato rekonstrukciją pagal L. Bartkienės projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997 m. spalio 29 d. sprendimu Nr.300 suderintą techninį projektą „Kavinės „Seklyčia“ rekonstrukcija“. Nekilnojamojo turto paveldas, esantis draustinyje, valstybiniame parke, saugomas ne tik pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus, bet ir pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau - ir Saugomų teritorijų įstatymas) reikalavimus. Bylos ginčo sklypas yra vienoje griežčiausios apsaugos funkcinio prioriteto zonų (konservacinėje zonoje). Kuršių nerijos ir jos zonų ribų plane įtvirtinta, kad Nidos urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti Nidos erdvinę struktūrą su išlikusiomis architektūrinėmis ir memorialinėmis vertybėmis, išlaikant būdingų erdvių ir architektūros pobūdį. Nidos gyvenvietės dalis, esanti prie marių, yra išsaugojusi apstatymo etnografinį charakterį, urbanistinę struktūrą. Ginčo statiniai pastatyti ir rekonstruoti pažeidžiant Kuršių nerijos, kaip urbanistinio draustinio, vietovei tradicinei žvejo namo sodybos architektūrai būdingus bruožus, todėl jie turi būti nugriauti ir atstatyti į buvusią padėtį. Pareiškėjas viešąjį interesą kildina iš prokuratūrai Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymu suteiktų įgaliojimų veikti, ginant viešąjį interesą, kai nustatomas asmens, visuomenės ir valstybės teisių bei teisėtų interesų pažeidimai. Šiuo atveju ginčo teritorija įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, ginčo žemė nuosavybės teise priklauso išimtinai valstybei, nacionalinis parkas įsteigtas tikslu išsaugoti savitą kultūros paveldą, iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ir nesusijusius su parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, propaguoti Kuršių nerijos gamtos ir kultūros vertybes, materialinės ir dvasinės kultūros paveldą bei jų apsaugą. Dėl šios priežasties, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybinė, Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau –ir KNNP) teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą.

6Atsakovas UAB ,,Robala“ su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad prokuroras savo prašymą grindžia Planavimo Schema, kuri šiai dienai yra negaliojanti. Statybos įstatymas numato, kad vienas iš statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo būdų gali būti ir leidimas pertvarkyti ar perstatyti statinį pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, jeigu tokia statyba yra galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ar kitus įstatymo jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus. Šiuo metu galioja Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 702, kurio 9.2.1.7 punktas skirtas „( - )“, esantiems pastatams. Vyriausybė įsakmiai pasisako, ką turi padaryti teismas, spręsdamas klausimą dėl padarinių pašalinimo, o prokuroras šį Vyriausybės nutarimo punktą perrašo į savo prašymą teismui. Tačiau niekas negali įpareigoti teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, todėl toks Vyriausybės nutarimas, įsiterpiantis į teismo kompetenciją, yra prieštaraujantis Konstitucijai. Šiuo metu siekiama minėtą Vyriausybės nutarimą pakeisti. 2008 m. sausio 8 d. viešajame registre yra įregistruotas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas, kuriuo prokuroro prašomi nugriauti pastatai pripažinti kaip atitinkantys Nidos kultūrinį paveldą, jie nepažeidžia paveldosauginių reikalavimų. Būtina įvertinti aplinkybes, kad nėra jokių duomenų, jog priimant neteisėtus aktus, UAB ,,Robala“ būtų veikusi nesąžiningai, bei tai, kad įvykdyti tokį prokuroro reikalavimą kainuotų apie 1 000 000 litų. Buvo bandoma sudaryti taikos sutartį su Neringos miesto savivaldybe, tačiau susitarti nepavyko. Jeigu reikėtų perstatyti Svečių namus į tokius, kokie jie buvo iki pripažinto neteisėtu leidimo išdavimo, tai reikštų šio pastato nugriovimą.

7Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su prašymu sutiko ir prašė jį tenkinti.

8Paaiškino, kad ginčo atveju taikytinas Statybos įstatymo 28-1 straipsnis. Teismas gali leisti perstatyti statinį pagal reikiamai pertvarkytą dokumentaciją, tačiau būtina spręsti, ar tokia statyba galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Šiai dienai galioja Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (toliau - ir Tvarkymo planas), kuris yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas ir kurio 9.2.1.7 punkte nustatyta, jog sklype „( - )“ (toliau – ir Sklypas, ginčo sklypas), statinių tūriai turi būti atkuriami iki buvusių dydžių; statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės turiniui ir kompozicijai, turi būti pašalinti. Mano, kad Tvarkymo planas neprieštarauja Konstitucijai, nes pats Statybos įstatymas nukreipia į teritorijų planavimo dokumentus, aiškiai pasakydamas, jog teismas, spręsdamas neteisėtų statybos padarinių šalinimo klausimą, pirmiausia turi vadovautis teritorijų planavimo dokumentais. Ginčo teritorijoje galioja Saugomų teritorijų įstatymas, kuris numato tokio Tvarkymo plano rengimo galimybę. Jeigu nustatyta, kad statyba „( - )“, prieštaravo Planavimo Schemos nuostatoms, kokios gi gali būti šių statinių vertingosios savybės. Mano, kad Svečių namų pertvarkyti, jų nenugriaunant, nėra galimybės.

9Atsakovas Neringos miesto savivaldybės administracija paaiškino, kad su prokuroro prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Dabar galiojančiame Tvarkymo plane nėra nustatyta, kad statyba „( - )“, yra negalima, ten ir anksčiau buvo pastatai, todėl netikslinga Svečių namus griauti.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjo prašymu sutiko.

11Paaiškino, kad ginčo sklypas yra Nidos urbanistiniame draustinyje (pagal Planavimo schemą buvo etnokultūriniame draustinyje), tai viena griežčiausių apsaugos funkcinių prioritetų zonų, šalia kurios yra Parnidžio kopa, įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Kuršių nerijos zonų ribų plane šioje teritorijoje numatyta išsaugoti Nidos erdvinę struktūrą su išlikusiomis architektūrinėmis ir memorialinėmis vertybėmis, išlaikant būdingą erdvinį ir architektūros pobūdį. Šiai teritorijai galioja ne tik Tvarkymo planas, bet ir Saugomų teritorijų, Statybų įstatymai, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, patvirtinti Vyriausybės nutarimu, kuriuose labai aiškiai išdėstyti ir statybiniai reikalavimai. Tvarkymo plano 4.2 punkte įtvirtinta, kad Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse, kultūros paveldo vietovėse, turinčiose kultūrinių draustinių statusą, saugomi išskirtinę visuotinę vertę turintys ir vertingosiomis savybėmis pripažinti senųjų Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių bruožai. Planavimo Schemoje buvo aiškiai nurodyta, jog rengiant detaliuosius planus, etnokultūrinių draustinių regeneravimo kompleksinius projektus, jokie pastatų pertvarkymai, plėtimai, ribų keitimai nėra galimi. Svečių namų statyba nebuvo galima, kol nebuvo draustinių regeneravimo kompleksinio projekto. „( - )“, statiniai išdidinti, padidinant užstatymo plotą, tūrį, pakeičiant proporcijas, taip pažeidžiant teritorijos vertingąsias savybes, jie savo dydžiu išsiskiria iš gretimai esančių statinių. Perkeltas žvejų namas buvo išlaikęs žvejo sodybai būdingą architektūrą ir pastatų išdėstymą, pastatai buvo vieno aukšto, orientuoti į marias, aiškiai skyrėsi pastatų funkcija (Svečių namų vietoje buvo ūkinis pastatas). Perstatant pastatus, buvo iš esmės pakeista sodybos struktūra, abu pastatai vizualiai atrodo kaip gyvenamieji namai, sujungti žvejo sodybai nebūdinga jungtimi bei pristatytas nebūdingas ovalo formos priestatas.

12Trečiasis suinteresuotas asmens Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau - ir Kultūros paveldo departamentas) su prašymu nesutiko. Paaiškino, kad Kultūros paveldo departamento požiūriu, Tvarkymo plane nustatytas reguliavimas pažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo nuostatas. Prokuroras savo prašymą grindžia negaliojančiu generaliniu planu, nuo 1994 metų Kuršių nerijos tvarkymo reikalavimai kito, nuo 2010 metų keitėsi ir atskirų institucijų įgaliojimai. Kultūros paveldo objektų ir vietovių vertybių tvarkymą, sąlygas bei naudojimą nustato ne Aplinkos ministerija ar Saugomų teritorijų tarnyba, o Kultūros ministerija, kuri turi parengti kultūrinių draustinių ir kitų saugomų teritorijų nuostatus. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo nuostatas, kultūros paveldo vietovės tvarkomos steigiant kultūrinius draustinius, vietovių apsaugai turi būti parengti paveldosauginiai specialieji planai, kurie šiuo metu yra rengiami. Rengiamuose specialiuose planuose tokių nuostatų, kokios suformuluotos prokuroro prašyme, nėra. Pastatas „( - )“, nuo 2008 metų įrašytas kaip Nidos gyvenvietės vertingoji savybė. Neringa sovietmečiu buvo užstatyta be jokio architektūrinio reglamentavimo, istoriškai nepagrįstas reikalavimas pastatams – vieno aukšto, galu į marias. Negalima išskirti pastato, esančio „( - )“, kaip ypatingai žalojančio kultūros vertybės vertingąsias savybes. Kultūros departamentas, kaip vienintelė institucija, kuri organizuoja kultūros paveldo naudojimą, tvarkymą, administravimą, nustato vertingąsias savybes, to negali patvirtinti. Tvarkymo plano nuostatos prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teisiniam reguliavimui, jis priimtas viršijant savo kompetenciją. Nuo 2005 metų ta teritorija pripažinta saugotina valstybės, 2008 m. įtraukta į Kultūros vertybių registrą, vietovės vertingoji savybė – užstatymo būdas, tarp jų – ir „( - )“ pastatas, ką patvirtina Kultūros vertybių registre esanti fotografija. Rengiamas specialusis paveldosaugos planas turi reguliuoti šios vietovės tvarkymą, naudojimą ir užstatymą kultūros paveldo teritorijoje. Ši teritorija yra nebe etnokultūrinis, o kultūrinis draustinis, tai skirtingos sąvokos, kurios apibrėžia ir skirtingus tai teritorijai keliamus reikalavimus. Administraciniai aktai buvo panaikinti remiantis negaliojančiu planavimo dokumentu. Šiai dienai Vyriausybė priėmė sprendimą keisti ir Tvarkymo planą. Iki 1982 m. sklype, esančiame „( - )“, jokio pastato nebuvo, į jį buvo perkeltas žvejo namo muliažas, kuris jokios vertės neturėjo, o 2008 m. Kultūros vertybių registre kaip vietovės vertingoji savybė buvo įregistruotas toks „( - )“ užstatymas, koks jis yra šiai dienai.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija paaiškino, kad su prašymu sutinka ir prašė jį tenkinti.

14Nurodė, kad teisminis ginčas nagrinėjamojoje byloje vyksta nuo 2006 metų, todėl nesuprantama, kaip sklypo, esančio „( - )“, užstatymas nuo 2008 metų gali būti vertinamas kaip vietovės vertingoji savybė. Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamente yra aiškiai nurodytas ginčo sklypo užstatymo tankis. Panaikintu detaliuoju planu jis buvo nustatytas ženkliai didesnis (50 procentų vietoje 20-25 procentų). Tiek Planavimo Schemoje, tiek Tvarkymo plane buvo ir yra draudžiama didinti užstatymą. Atstatyti buvusią padėtį galima tik Svečių namus nugriaunant.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija (toliau – UNESCO komisija) rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, jog ginčo pastatai, esantys „( - )“, yra teritorijoje, patenkančioje į UNESCO pasaulio paveldo vietovės Kuršių nerijos, 2000 m. gruodžio 2 d. įrašytos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, valstybės saugomos urbanistinės vietovės Nidos gyvenvietės, 1993 m. gruodžio 7 d. įregistruotos į Lietuvos kultūros vertybių registrą, teritoriją. Pabrėžė, kad Kuršių nerija yra kompleksinė valstybės saugoma teritorija, kurios apsauga užtikrinama ne tik nacionaliniais, bet ir tarptautiniais teisės aktais. Vertingiausi Kuršių nerijos kultūros paveldo elementai, be kita ko, yra senųjų žvejų kaimų erdvinė planinė struktūra bei architektūra, senieji mediniai žvejų namai. Ginčo pastatų neteisėtai įvykdyta rekonstrukcija, po kurios atsirado istorinei aplinkai nebūdingos pastatų formos, menkina Kuršių nerijos vizualinę, estetinę, istorinę vertę ir prieštarauja UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos apsaugos konvencijos nuostatoms, bet kokios statybos Kuršių nerijos teritorijoje turėtų neprieštarauti tarptautiniams ir nacionaliniams teisės aktams bei teisės aktų nustatyta tvarka turi būti suderintos su atsakingomis institucijomis.

16II.

17Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą uždarąją akcinę bendrovę ,,Robala“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos jai nuosavybės teise priklausančius statinius, pastatytus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. „( - )“ UAB ,,Robala“ TTPC „Seklyčia“ rekonstrukcijai pagrindu: pastatą Svečių namai (unikalus Nr. „( - )“, kadastro duomenų byloje pažymėtą indeksu 2V1/p), su pastatu Svečių namai sujungtą konferencijų patalpą bei jungtį tarp šių patalpų (Architektų biuro „Erdvės norma“ 2004 m. parengto techninio projekto brėžinyje pažymėtą 37,5 kv. m ploto konferencijų patalpą, 19,0 kv. m ploto holą, kadastro duomenų byloje pažymėtą indeksu 1v1/ž), jungtį tarp Svečių namų ir Restorano (Architektų biuro „Erdvės norma“ 2004 m. parengto techninio projekto brėžinyje pažymėtas 17,6 kv. m ploto informacijos centras) ir sutvarkyti statybvietę; įpareigojo atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „Robala“ nuosavybės teise priklausantį pastatą Restoraną (unikalus numeris „( - )“), per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į buvusią 2004 m. gruodžio 27 d. padėtį: nugriauti verandos (Architektų biuro „Erdvės norma“ 2004 m. parengto techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B-C ir 6-7, kadastro duomenų byloje pažymėtos indeksu 1m1/ž) antrąjį aukštą (įrengtą pastogę), atstatant buvusią terasą pagal L.Bartkienės projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997-10-29 sprendimu Nr.300 suderintą techninį projektą „Kavinės „Seklyčia“ rekonstrukcija“, pagal kurį 1998 m. sausio 29 d. Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. „( - )“. Likusią prašymo dalį atmetė.

18Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-388-57/2011 buvo patenkintas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymas. Panaikintas Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. 2 „Dėl žemės sklypo, adresu „( - )“, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“. Panaikintas Neringos administracijos 2004 m. rugsėjo 10 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Tarptautinio turizmo paslaugų centro, restorano ir svečių namų „Seklyčia“ rekonstrukcijai, adresu „( - )“. Panaikintas Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. statybos leidimas Nr. „( - )“, išduotas UAB „Robala“ TTPC „Seklyčia“ rekonstrukcijai, adresu „( - )“. Pripažinta negaliojančia 2003 m. sausio 31 d. sutartis Nr. 21 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudaryta atsakovų Neringos savivaldybės su UAB „Robala“. Panaikintas Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 13.6-2937 sudarytos komisijos 2006 m. liepos 14 d. restorano ir svečių namų TTPC „Seklyčia“ 1-ojo etapo - „( - )“, paskirtis – maitinimo, unikalus Nr. „( - )“, pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 09. Panaikintas Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 4-5645-(1.3) sudarytos komisijos 2007 m. spalio 30 d. svečių namų TTPC „Nidos seklyčia“, unikalus Nr. „( - )“, „( - )“, pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-347-(12.7). UAB „Robala“ įpareigota nugriauti nuosavybės teise priklausančius statinius, statomus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. „( - )“ UAB „Robala“ TTPC „Seklyčia“ rekonstrukcijai pagrindu. UAB „Robala“ įpareigota nuosavybės teise priklausantį pastatą kavinę, unikalus numeris „( - )“, pertvarkyti taip, kad atitiktų KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, t. y. restorano verandą (techninio projekto brėžinyje NIDA-L1-TP-SA-2 virtuvės patalpa tarp ašių 5-7) nugriauti; pakeisti nebūdingos formos stoglangį, esantį virš verandoje įrengtos virtuvės (tarp ašių 5-7), įdedant stoglangį istoriniam pastatam būdingos etnografinės architektūros formos; nugriauti antrą restorano verandos (techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B-C ir 6-7) aukštą, atstatyti dvišlaitį stogelį, o pirmąjį verandos aukštą (esančios tarp ašių B-C ir 6-7) perstatyti dvigubai susiaurinant verandos tūrį.

19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012 atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos ir UAB „Robala“ apeliacinius skundus patenkino iš dalies – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikinti ginčijami administraciniai aktai, paliko nepakeistą, o sprendimo dalį, kuria atsakovas UAB „Robala“ įpareigotas nugriauti nuosavybės teise priklausančius statinius, statomus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. „( - )“ pagrindu, ir pertvarkyti nuosavybės teise priklausantį pastatą – kavinę, unikalus numeris „( - )“, taip, kad jis atitiktų Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius, t. y.: nugriauti restorano verandą (techninio projekto brėžinyje NIDA-L1-TP-SA-2 virtuvės patalpa (tarp ašių 5-7); pakeisti nebūdingos formos stoglangį, esantį virš verandoje įrengtos virtuvės (tarp ašių 5-7), įdedant stoglangį istoriniams pastatams būdingos etnografinės architektūros formos; nugriauti antrą restorano verandos (techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B-C ir 6-7) aukštą, atstatyti dvišlaitį stogelį, o pirmąjį verandos (esančios tarp ašių B-C ir 6-7) aukštą perstatyti dvigubai susiaurinant verandos tūrį, panaikino ir grąžino šią bylos dalį nagrinėti iš naujo (t.13, b.l.189-210).

20Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2012 m. spalio 23 d. nutartimi ši bylos dalis perduota nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

21Įvertinęs bylos medžiagą teismas nustatė, kad Sklype iki 2004 m. gruodžio 27 d. buvo du statiniai: 1976 m. pastatytas Poilsio pastatas, unikalus Nr. „( - )“ (toliau – ir Svečių namai), bei Kavinė, unikalus Nr. „( - )“ (toliau – ir Restoranas), kuris kaip turintis etnografinę vertę etnografinis žvejo namas 1982 metais buvo perkeltas į Sklypą (tuometinis adresas – „( - )“) iš tuometinės „( - )“, pagal Kultūros ministerijos Paminklų konservavimo instituto parengtą techninį darbo projektą, išlaikant pastato autentiškus fasadus, paliekant tradicinę pastato orientaciją – galu į marias, šiam pastatui suformuojant žemės sklypą, kad atkurti buvusią šio sklypo posesiją (t. 1, b. l. 135-136, t. 14, b. l. 49-83). 1998 m. sausio 29 d. buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. „( - )“ (t. 15, b. l. 148), kuriuo leista rekonstruoti poilsio namus su kavine ,,Seklyčia“ 4K1m (Restoraną) pagal L. Bartkienės projektavimo firmos parengtą 1997 m. Kavinės rekonstrukcijos projektą (t. 16, b. l. 145-186), Neringos miesto savivaldybės valdybos 1999 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 149 buvo pakeista Restorano pastato paskirtis iš poilsinės ir visuomeninės paskirties patalpos į kavinės paskirtį (t. 15, b. l. 149), o Klaipėdos apskrities viršininko 1996 m. spalio 24 d. įsakymu Nr.1073 sudaryta komisija šį pastatą po rekonstrukcijos 1999 m. liepos 8 d. aktu priėmė naudoti (t. 15, b. l. 150-151). 1998 m. sausio 29 d. buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. „( - )“ bei jį lydintys dokumentai teismine tvarka nebuvo ginčyti. Po rekonstrukcijos Restorano (pastatas žymėtas indeksu 4M1m) bei Sklypo pietvakariniame kampe įrengtos pavėsinės kadastro duomenys (toliau- ir 1999 m. kadastro duomenys) įrašyti į kadastrą Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filiale (tuometiniame Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės Klaipėdos filiale) (t. 15, b. l. 114-134).

22Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. įsiteisėjusia sprendimo dalimi pripažinto neteisėtu 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. „( - )“ (toliau – ir Neteisėtas Leidimas) pagrindu pagal architektų biuro „Erdvės norma“ parengtą techninį projektą buvo rekonstruotas Restoranas: padidintos pastato verandos, pristatytas antras verandos iš pietvakarių pusės aukštas (pastogė); Svečių namai rekonstruoti iš esmės: pastatas pastatytas naujų mūrinių konstrukcijų, padidinant jo plotą, aukštį bei tūrį, pristatant priestatą - stiklo konstrukcijų konferencijų patalpą; Restoranas su Svečių namais sujungtas stikline jungtimi.

23Teismas pabrėžė, kad Kuršių nerijos teritorija yra unikali ir ypač vertinga valstybės saugoma teritorija, kurios apsaugai ir tvarkymui keliami itin griežti reikalavimai. Sklypas, kuriame yra Neteisėto Leidimo pagrindu rekonstruoti pastatai, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko, įsteigto Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244, teritorijoje, Nidos gyvenvietės kaip nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės, teritorijoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (toliau – ir Nuostatai), Aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas (toliau – ir Reglamentas). Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulio paveldo komitetas Kuršių neriją 2000 metais paskelbė pasaulio paveldo objektu. Nidos gyvenvietė, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė, 1993 m. gruodžio 7 d. įrašyta į Kultūros vertybių registrą (statiniai Sklype atskiru nekilnojamojo kultūros paveldo objektu Kultūros vertybių registre nėra registruoti), Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 pripažinta saugoma kultūros paveldo vertybe, turi kultūrinio draustinio statusą. Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248 patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planą, nustatė, kad Nidos urbanistinis draustinis patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko konservacinio prioriteto zoną ir šio draustinio tikslas yra išsaugoti Nidos erdvinę struktūrą su išlikusiomis architektūrinėmis ir memorialinėmis vertybėmis, išlaikant būdingų erdvių ir architektūros pobūdį; minėtu nutarimu pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Toks Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo planas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (toliau – ir NKPAĮ), Saugomų teritorijų įstatymu. Atsižvelgdamas į tai, kad Nidos kultūrinis (urbanistinis/architektūrinis) draustinis patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, jo konservacinio prioriteto zoną, todėl jam taikytini teisės aktai, nustatantys ir Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip saugomos teritorijos, tvarkymą bei režimą. Todėl laikytas nepagrįstu atsakovo UAB ,,Robala“ bei trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento atstovų argumentas, kad Tvarkymo planas ginčo teritorijai netaikytinas, nes Nidos gyvenvietė pripažinta kultūriniu draustiniu, jai išimtinai taikytinos NKPAĮ nuostatos, o saugojimo reikalavimai nustatomi išimtinai nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentu, kuris šiai dienai nėra patvirtintas.

24Teismas nurodė, kad šiuo metu galiojantis specialusis teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, yra Tvarkymo planas. Tvarkymo plano 82 punkte įtvirtinta, kad nacionalinio parko gyvenamųjų vietovių ir jų dalių kultūrinė istorinė, urbanistinė, architektūrinė ir kraštovaizdžio vertė nevienoda, skiriasi ir tvarkymo uždaviniai; gyvenamųjų vietovių tvarkymas teritoriškai diferencijuojamas išskiriant kraštovaizdžio tvarkymo zonas, kuriose taikomi skirtingi reglamentai, kaip nurodyta 9 punkte. Pagal Tvarkymo plano 83 punktą, griežčiausias- išsaugojančio režimo tvarkymo reglamentas (GEk) taikomas tradiciškiausią kuršiškos etnoarchitektūros ir istorinės rekreacinės (senųjų vilų) architektūros pobūdį išsaugojusiose Nidos, Preilos, Juodkrantės ir Smiltynės dalyse, jos tvarkomos pagal 9.2.1-9.2.1.8 punktuose nustatytus reikalavimus. Sklypas patenka į GEk reglamentuojamą zoną. Tvarkymo plano 9.2.1. punktas nustato, kad kraštovaizdžio išsaugojančio tvarkymo zona- GEk išskirta urbanistinių draustinių dalyse, tvarkomose konservavimo, restauravimo, atkūrimo ir pritaikymo priemonėmis, siekiant išlaikyti autentišką užstatymo struktūrą ir pastatų išvaizdą; šioje zonoje siekiama išsaugoti istorinių valdų (posesijų) ribas, draudžiama keisti sklypų užstatymo tankumą, esamą pastatų aukštį, statyti saugomai vietovei nebūdingus statinius, keisti erdvinę kompoziciją, panoramas ir siluetus (9.2.1.2 p.), o 9.2.1.7 punktas nustato, kad sklype „( - )“ gyvenamojo namo ir priklausinio tūriai atkuriami iki 2003 m. sausio 31 d. buvusių dydžių; statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti. Tvarkymo plano 4.2 punkte įtvirtinta, kad Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse, kultūros paveldo vietovėse, turinčiose kultūrinių draustinių statusą, saugomi išskirtinę visuotinę vertę turintys ir vertingosiomis savybėmis pripažinti senųjų Kuršių Nerijos žvejų gyvenviečių bruožai. Reglamento V skyriuje nustatyti papildomi reikalavimai veiklai Kuršių nerijos nacionalinio parko konservacinio prioriteto funkcinėje zonoje, o būtent: sodybose projektuojami, atstatomi, rekonstruojami arba restauruojami ne aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai, nedidinant užstatymo ploto intensyvumo bei aukštingumo (36.1 p.), bendras sodybos užstatymo plotas negali viršyti 20 procentų sklypo užstatymo (36.3 p.), kultūriniuose (etnokultūriniuose) draustiniuose statiniai tvarkomi išsaugant erdvines užstatymo struktūras, tradicijas ir išorinius autentiškus pastatui elementus (38 p.). Nuostatų 6 punkte įvardinti Kuršių nerijos nacionalinio parko steigimo tikslai, tarp jų – išsaugoti etnografines žvejų sodybas, senąsias vilas Nidos gyvenvietėje, reguliuoti ūkinę veiklą ir užstatymo plėtotę pagal nacionalinio parko planavimo dokumentus, riboti statinių formas ir tūrį pagal gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus.

25Teismas darė išvadą, kad tiek iki 2012 m. birželio 6 d. galiojusi Schema, kurios sprendinių pagrindu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimu buvo panaikintas Neteisėtas Leidimas bei kiti administraciniai aktai, tiek Tvarkymo planas bei aukščiau nurodyti teisės aktai iš esmės draudė ir draudžia Sklype didinti užstatymo tankumą, rekonstruojamų (statomų) statinių plotą, aukštį bei tūrį, statyti saugomai vietovei nebūdingus statinius, keisti erdvinę kompoziciją, siekiant išsaugoti erdvines užstatymo struktūras, tradicijas ir išorinius autentiškus pastatui elementus, išsaugoti etnografines žvejų sodybas, įgyvendinant Kuršių nerijos nacionalinio parko steigimo tikslus. Dar 1999 m. liepos 23 d. paraiškoje Pasaulio paveldo komitetui dėl Kuršių nerijos įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą, valstybės narės (Lietuva ir Rusijos Federacija), pagrįsdamos tokį savo siekį, nurodė, jog svarbiausia nerijos kultūros paveldo dalis yra senosios žvejų gyvenvietės, pasižyminčios išskirtine visuotine verte kaip žmogaus ir gamtos veiklos paminklai, etnokultūriniu, istoriniu, estetiniu požiūriu.

26Vertinant Neteisėto Leidimo pagrindu po Restorano rekonstrukcijos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje 2007 m. rugsėjo 10 d. užfiksuotus statinių kadastro duomenis (toliau – ir 2007 m. kadastro duomenys) bei 1999 m. kadastro duomenis (t. 15, b. l. 54, 59, 117), nustatyta, kad vieno aušto verandos (kadastro duomenų byloje pažymėtos indeksu 2m1/ž) plotas padidėjo nuo 14,31 kv. m iki 19,07 kv. m, dviejų aukštų verandos (su pastoge) (indeksas 1m1/ž) plotas netgi nežymiai sumažėjo (nuo 19,51 kv. m iki 19,42 kv. m), abiejų verandų aukštis (iki pastogės) nepakito. Teismas atsižvelgė į tai, kad toks verandų ploto pokytis, lyginant su visu Sklypo užstatymo plotu, buvo labai nežymus, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, jog toks verandų ploto padidinimas negalėjo paveikti Sklypo užstatymo tankumo, erdvinės kompozicijos tiek, kad prieštarautų galiojančio Tvarkymo plano sprendiniais bei kitų aukščiau išvardintų teisės aktų normomis nustatytam Sklypo tvarkymo režimui ar dėl tokio nežymaus verandų ploto padidinimo Restorano pastatas tapo nebūdingu saugomai vietovei statiniu. Dėl šių argumentų teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 281 straipsnio 3 dalimi, netenkino pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą UAB ,,Robala“ perstatyti verandas, sumažinant jų plotą. Tačiau nustatyta, kad Neteisėto Leidimo pagrindu virš verandos (indeksas 1m1/ž) vietoje buvusios atviros terasos buvo pastatyta mansarda (pastogė), joje įrengiant patalpas restorano lankytojams (t. 16, b. l. 149-158, t. 1, b. l. 35-47), dėl ko ženkliai pakito Restorano pastato plotas, tūris (t. 15, b. l. 58, 12 1, t. 16, b. l. 84-86), tuo buvo pakeista pastato išvaizda, erdvinė kompozicija. Tai prieštarauja Tvarkymo plano sprendiniams, todėl antras verandos (indeksas 1m1/ž) aukštas (įrengta pastogė) nugriautinas, atkuriant iki Neteisėto Leidimo išdavimo buvusią terasą pagal L. Bartkienės projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 300 suderintą techninį projektą „Kavinės „Seklyčia“ rekonstrukcija“. Lyginant Svečių namų 2007 m. kadastro duomenis su 1999 m. kadastro duomenimis, nustatyta, kad po rekonstrukcijos pagal Neteisėtą Leidimą Svečių namų plotas padidėjo dvigubai (be rūsio), tūris –daugiau kaip dvigubai, ženkliai padidėjo ir aukštis – Svečių namų pastatas tapo aukštesniu už Restorano pastatą (t. 15, b. l. 47, 56, 114-116, 119, t. 1, b. l. 43-45). Prie Svečių namų pastato pastatytas naujas stiklinių konstrukcijų priestatas – 50,69 kv. m ploto konferencijų salė, Restoranas su Svečių namais sujungtas stikline jungtimi. Tokia statyba buvo ženkliai pakeistas Sklypo užstatymo tankumas, pastatų aukštis, pastatyti saugomai vietovei (joje esančioms medinėms žvejų sodyboms, tradiciškai turinčioms vieno aukšto gyvenamąjį namą ir vieno aukšto priklausinį – ūkinį pastatą) nebūdingi statiniai (priestatas ir jungtis tarp pastatų), pakeista erdvinė kompozicija, pastatų proporcijos, todėl ji prieštarauja Tvarkymo plano, Reglamento bei Nuostatų nuostatoms. Nors Svečių namų pastato vietoje iki Neteisėto Leidimo išdavimo statinys buvo ir šioje vietoje statyba (rekonstrukcija) iš esmės buvo galima, tačiau iš 2006 m. UAB „Erdvės norma“ parengto techninio projekto (t. 1, b. l. 45) nustatyta, kad rekonstruojant Svečių namus, neišliko nė vienos senųjų sienų, pastatas buvo išdidintas į visas puses, jo atstatyti į buvusią padėtį nenugriaunant neįmanoma. Tai patvirtino ir pastato savininko UAB ,,Robala“ atstovas bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai teismo posėdyje duotais paaiškinimais. Todėl pareiškėjo prašymo dalis dėl UAB ,,Robala“ įpareigojimo nugriauti Svečių namus, priestatą – konferencijų salę bei stiklinę jungtį tenkinta.

27Teismo nuomone, šioje byloje nustatytos aplinkybės, pateiktas jų vertinimas nurodytų byloje taikytinų teisės aktų kontekste pašalina abejones dėl to, ar Tvarkymo plano 9.2.1.7 punkto dalis, taikytina šioje byloje, gali prieštarauti proceso dalyvių nurodytoms Konstitucijos bei įstatymų normoms, konstituciniams principams, todėl atsakovo UAB ,,Robala“ bei trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintas.

28III.

29Atsakovai Neringos savivaldybės taryba, Neringos savivaldybės administracija, Neringos savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmesti.

30Atsakovai mano, kad pareiškėjas nenurodė, kokį konkretų viešąjį interesą jis gina. Pažymi, kad 2008 m. sausio 8 d. viešajame registre įregistruotas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos aktas, kuriuo pareiškėjo prašomi nugriauti pastatai yra pripažinti atitinkantys Nidos kultūrinį paveldą, jie nepažeidžia paveldosauginių reikalavimų. Tvirtina, kad kiekvienu atveju nagrinėjant ginčus turi būti vertinama, kaip planuojami veiksmai bei planai realiai pažeidžia KNNP. Vien tai, kad teritorija patenka į KNNP, negali būti pagrindu griauti absoliučiai visus statinius, kurie pastatyti pagal anksčiau teisėtai priimtus administracinius aktus, neatsižvelgiant į ginčo nagrinėjimo metu galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, faktinę situaciją, proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Teismas neanalizavo, ar ginčo pastatai daro realią žalą gamtos ir kultūros vertybėms. Pažymi, kad institucija, atsakinga už kultūros paveldo apsaugą, nesutiko su pareiškėjo reikalavimais. Be to, pažymi, kad kultūros paveldo vietovės tvarkomos steigiant kultūros draustinius, vietovių apsaugai turi būti parengti paveldosauginiai specialieji planai, kurie vis dar yra rengiami. Mano, kad teismo sprendimas sukurs blogesnę ginčo teritorijos aplinką, kadangi stabdomas ir atidedamas jos sutvarkymas ir socialinės infrastruktūros plėtojimas. Teismas privalėjo nustatyti, kurie iš šiuo metu esančių neteisėtos statybos padarinių realiai menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai. Teismas formaliai vadovavosi Tvarkymo plano formuluotėmis. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėje byloje Nr. A-822-87/2014. Atsakovai taip pat vertina, kad teismas pažeidė teisinio stabilumo principą, kadangi įpareigojo nugriauti daugiau nei prieš dešimt metų pastatytus statinius, taip pat nebuvo išlaikyta viešo ir privataus intereso pusiausvyra. Atsakovai atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Vyriausybės pozicija, atsižvelgiant į 2014 m. balandžio 30 d. Pasaulio paveldo komiteto patvirtintą Kuršių Nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašą, dėl galimų statybos pagal neteisėtais pripažintus statybą leidžiančius dokumentus padarinių „( - )“, šalinimo būdo iš esmės pasikeitė. 2013 m. rugpjūčio 19 d. Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 237 sudaryta darbo grupė 2014 m. gruodžio 22 d. parengė ir patvirtino pažymą Nr. NV-4076, kuria Vyriausybei pasiūlė parengti nutarimo projektą dėl Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo, kuriuo būtų sudaroma galimybė nagrinėjamas bylas užbaigti taikos sutartimi. Ministras Pirmininkas 2014 m. gruodžio 23 d. rezoliucija pavedė Aplinkos ministerijai parengti Vyriausybės nutarimo dėl Tvarkymo plano tikslinimo projektą. Remdamiesi šia aplinkybe atsakovai mano, kad yra pagrįsta spręsti dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kol paaiškės konkretūs Tvarkymo plano keitimo sprendimai. Atsakovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Robala“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą, kuriuo patenkintas pareiškėjo prašymas, likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

32Atsakovas mano, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog statyba ginčo teritorijoje yra iš esmės galima ir nepagrįstai sprendė, kad UAB „Robala“ statiniai privalo būti nugriauti.

33Mano, kad teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 atitikties Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 2 ir 3 dalims, Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktui, 8 daliai. Tvirtina, kad ginčijama Vyriausybės nutarimo nuostata buvo įsiterpta į teisingumo vykdymą, kuris išimtinai priklauso teismo kompetencijai.

34Atsakovas prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 06 d. nutarimu „Dėl Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ (Skelbta: Valstybės Žinios, 2012.06.23, Nr.: 70, Publikacijos Nr.: 3592; www.valstybes-zinios.lt, 2012.06.23, Nr.: 70) patvirtinto Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.7. punkto nuostata, kad „<...> statybų vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės turinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti <...>“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (skelbta: Valstybės Žinios, 2000.09.06, Nr.: 74, Publikacijos Nr.: 2262; Valstybės Žinios, 2000.09.13, Nr.: 77; Valstybės Žinios, 2000.09.22, Nr.: 80; Valstybės Žinios, 2000.09.29, Nr.: 82) 4.103 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad „<...> asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą<...>“, 4.103 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, nustatančiam, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdo įstatymus, ir konstituciniam teisinės valstybės principui; ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 06 d. nutarimu „Dėl Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ (Skelbta: Valstybės Žinios, 2012.06.23, Nr.: 70, Publikacijos Nr.: 3592; www.valstybes-zinios.lt, 2012.06.23, Nr.: 70) patvirtinto Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.7. punkto nuostata, kad „<...> sklype „( - )“ gyvenamojo namo ir priklausinio tūriai atkuriamas iki 2003 m. sausio 31 d. buvusių dydžių <...> neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui; ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 06 d. nutarimu „Dėl Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ (Skelbta: Valstybės Žinios, 2012.06.23, Nr.: 70, Publikacijos Nr.: 3592; www.valstybes-zinios.lt, 2012.06.23, Nr.: 70) patvirtinto Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.7. punkto nuostata, kad „<...> turi būti pašalinti, tarp jų: stiklinis priestatas (veranda) ir antras restorano medinės verandos aukštas, atstatomas dvišlaitis stogelis, o pirmas medinės verandos aukštas perstatomas perpus sumažinant verandos tūrį, taip pat išardoma jungtis tarp pastatų <...>“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (skelbta: Valstybės Žinios, 1996.04.10, Nr.: 32, Publikacijos Nr.: 788; Valstybės Žinios, 2001.11.30, Nr.: 101, Publikacijos Nr.: 3597) 28 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatai „<...> leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus šio įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos Įteisinimą gauti statybą leidžiantį dokumentą<...>“, Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nuostatai „<...> teismas spręsdamas klausimą ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mąstą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą<...>“ ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Sustabdyti administracinę bylą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės minėtus prašymus.

35Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

36Departamentas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie viešojo intereso pažeidimą, neteikė argumentų, kaip reikalaujamas nugriauti pastatas pažeidžia kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, o teismas peržengė bylos ribas. Teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad įstatymu kultūros paveldo apsaugos viešojo administravimo funkcijos yra priskirtos Departamentui, o šis jokių pažeidimų nėra nustatęs. Akcentuoja Departamento poziciją, išdėstytą Ministro Pirmininko 2013 m. rugpjūčio 19 d. potvarkiu Nr. 237 sudarytai darbo grupei. Pažymi, kad LVAT 2012 m. spalio 3 d. nutartyje nebuvo vertinamos aplinkybės, kad Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248 yra patvirtintas naujas dokumentas pagal kurį Nidos gyvenvietėje įsteigtas urbanistinis draustinis, kurio ribos atitinka valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės ribas, saugomos teritorijos rūšis yra pakeista, tuo būdu pakeičiant ir taikomus apsaugos reikalavimus. Byloje visiškai ignoruojama aplinkybė, kad pasikeitus teritorijos saugojimo teisiniam režimui turėjo būti iš naujo vertinama, ar ginčijamu užstatymu yra pažeidžiamas viešasis interesas, kadangi vienintelis statybų neteisėtumo pagrindas nurodytas negaliojančioje KNNP tvarkymo schemoje yra išnykęs Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 panaikinus šią schemą. Todėl pareiškėjo reikalavimai negali būti grindžiami teismų sprendimais, kurie yra grindžiami negaliojančia KNNP tvarkymo schema. Mano, kad sprendžiant viešojo intereso gynimo klausimus yra būtina nustatyti tokio intereso turinį, apimtį ir išlaikyti pusiausvyrą tarp viešo ir privataus interesų. Mano, kad teismas nepagrindė, kokie konkrečiai teisės aktai buvo pažeisti ir nepagrįstai atmetė Departamento argumentus, kad žvejo namo (tuometinis adresas „( - )“) kopija niekada nebuvo pripažinta kultūros paveldo objektu, nebuvo registruotas Kultūros vertybių registre, taip pat nebuvo pripažintas etnografine žvejo sodyba. Departamentas teigia, kad teismas nepagrįstai nesprendė Teritorijų planavimo įstatymo 13 straipsnio galiojimo ir taikymo laike klausimo. Nurodo, kad šiuo metu yra atliekamos baigiamosios teritorijų planavimo proceso procedūros rengiant kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą. Remiasi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-87/2014. Departamento nuomone, teismo sprendimas neatitinka teisingos pusiausvyros tarp atsakovų teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei viešojo intereso gynimo, yra pažeistas teisinio stabilumo principas, sprendimas grindžiamas netinkamu teisės aiškinimu ir taikymu. Mano, kad nagrinėjant bylą turėtų būti vertinamas ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-388-57/2011.

37Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašydamas apeliacinius skundus atmesti.

38Pareiškėjas mano, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas, kuris yra specialusis bendrųjų teritorijų planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistemoje. Apeliantų nurodomas NKVAĮ negali būti priešinamas ir nurodomas kaip vienintelis, kurio privalu laikytis, ignoruojant Saugomų teritorijų įstatymo, be kita ko jo 7 straipsnio 5 dalyje, įtvirtintus reikalavimus. Tiek pagal anksčiau galiojusią, tiek pagal dabar galiojančią KNNP planavimo schemas ginčo teritorijoje draudžiama keisti sklypų užstatymo tankumą, esamų pastatų aukštį, statyti saugomai vietai nebūdingus statinius, keisti erdvinę kompoziciją ir panašiai. Pažymi, kad šioje byloje buvo sprendžiamas tik neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimas, o visi klausimai, susiję su panaikintais aktais, teisiniu reglamentavimu ir viešuoju interesu buvo išspręsti LVAT 2012 m. spalio 3 d. nutartimi. Mano, kad apeliantų nesutikimas su minėta nutartimi, neįpareigojo pirmosios instancijos teismo revizuoti aukštesnės instancijos teismo sprendimą. Pažymi, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dar 2005 m. lapkričio 23 d. užfiksavo statybų prieštaravimą teisės aktų reikalavimams, todėl atsakovas UAB „Robala“ nepagrįstai remiasi teisinio stabilumo principo, teisėtų lūkesčių principo pažeidimu.

39Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašydamas apeliacinius skundus atmesti.

40Inspekcija pritaria pareiškėjo pozicijai, kad dėl viešojo intereso buvo pasisakyta nagrinėjant bylą dėl statybą leidusių teisės aktų teisėtumo, todėl teismas neturėjo iš naujo vertinti viešojo intereso ir atsisakyti jį ginti. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2013, kurioje pasisakyta Statybos įstatymo 281 straipsnio taikymo klausimu. Mano, kad teismo taikytos neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonės atitinka Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 9.2.1.7 punktą, pagrįstos iki neteisėtos statybos buvusią padėtį patvirtinančiais įrodymais. Mano, kad apeliantų nurodytos bylos Nr. A822-87/2014 aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Pažymi, kad pareiga teismui atsižvelgti į Tvarkymo planu nustatytus reglamentus kyla ne iš Tvarkymo plano, o iš Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies nuostatos, todėl mano, kad nėra pagrindo tenkinti UAB „Robala“ prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

41Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašydama apeliacinius skundus atmesti.

42Tarnyba sutinka su teismo argumentu, kad Kuršių nerijos teritorija yra unikali ir ypač vertinga valstybės saugoma teritorija, kurios apsaugai ir tvarkymui keliami itin griežti reikalavimai. Nurodo, kad svarbūs argumentai susiję su viešuoju interesu yra įtvirtinti ir Kuršių nerijos Išskirtinės visuotinės vertės apraše (dalis Apsaugos ir valdymo reikalavimai). Lietuvos Respublikoje bet kokia veikla, kelianti grėsmę Kuršių nerijos visuotinei išskirtinei vertei, yra draudžiama, vadovaujantis Remiasi Saugomų teritorijų įstatymu, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu. Sutinka su teismo vertinimu, kad tiek iki 2012 m. birželio 6 d. galiojusi Schema, kurios sprendinių pagrindu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimu buvo panaikintas neteisėtas leidimas bei kiti administraciniai aktai, tiek Tvarkymo planas bei aukščiau nurodyti teisės aktai iš esmės draudė ir draudžia Sklype didinti užstatymo tankumą, rekonstruojamų (statomu) statinių plotą, aukštį bei tūrį, statyti saugomai vietovei nebūdingus statinius, keisti erdvinę kompoziciją, siekiant išsaugoti erdvines užstatymo struktūras. Mano, kad teismas atliko išsamų vertinimą, kokia faktinė ir teisinė padėtis buvo iki neteisėto leidimo išdavimo ir kokia po to. Akcentuoja, kad pastatai žemės sklype „( - )“ yra vertingiausioje Nidos dalyje, senojo žvejų kaimo teritorijoje, kuriai šiuo metu taikomas kultūrinio (urbanistinio) draustinio statusas. Žvejo sodyba į šią vietą buvo perkelta, tačiau ji buvo išlaikiusi žvejo sodybai būdingą architektūrą bei pastatų išdėstymą: pastatai buvo vieno aukšto, orientuoti į marias, aiškiai skyrėsi pastatų funkcija: vienas buvo gyvenamas, kitas ūkinis. Svarbu akcentuoti, kad senieji pastatai buvo rekonstruoti po Kuršių nerijos įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą (2000 m.). Perstatant pastatus iš esmės pakeista sodybos struktūra ir architektūra. Pastatai yra itin vertingoje teritorijoje, bet patys nėra vertingi. Mano, kad visi savavališkų statybų padariniai turi būti likviduoti: nugriautos jungtys, priestatai, sumažinti pastatų gabaritai (nugriauti) iki buvusių (iki 2003-01-31) dydžių. Atkreipia dėmesį į tai, kad KNNP tvarkymo planas yra specialusis planavimo dokumentas. Galiojančiame Teritorijų planavimo įstatyme yra reglamentuotas tik kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimas ir koregavimas (28 str.), o nuostatų dėl specialiojo planavimo dokumentų keitimo ir koregavimo apskritai nėra (30 str.). Pirmiausia turi būti sukurtas teisinis pagrindas KNNP tvarkymo plano keitimo procedūroms pradėti – turi būti atitinkamai pakoreguotas Teritorijų planavimo įstatymas. Tik patvirtinus minėtus įstatymo pakeitimus, atsiras galimybė pradėti KNNP tvarkymo plano pakeitimo procedūras. Galiojančio KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7 punkte įtvirtinta specialioji nuostata, pateikiami reikalavimai, paremti ne bendrosiomis statybos normomis, o pirmiausia teritorijos vertybiniu pagrindu, kuris įtvirtintas KNNP tvarkymo plano bendrųjų nuostatų 4 punkte: Kuršių nerijoje gerbiamas ir saugomas kuršių sukurtas paveldas ir gamta, saugomas išskirtinę visuotinę vertę turintis esminis senųjų Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių bruožas -L- taisyklingai išdėstyti gyvenamieji namai pamaryje su dekoratyviniais stogų ir langų elementais, verandomis, originaliomis sienų ir stogo konstrukcijomis, ūkiniai pastatai, darželiai, tvoros, planuojant veiklą privalomai atsižvelgiama į išskirtinę visuotinę Kuršių nerijos vertę, susiformavusią aplinką, teritorijos unikalumą ir autentiškumą. Siekiama išlaikyti architektūros tradicijų tęstinumą – privalomai atsižvelgiama į tradicinių pastatų (žvejų sodybų ir senųjų vilų) architektūrą, medžiagas, spalvinę gamą, puošybos elementus, taikomos tik Kuršių nerijai tinkamos architektūrinės išraiškos priemonės. Išlaikomas Kuršių nerijos savitumas, unikalumas, integralumas ir harmonija su gamta (4.1 p.). Pažymi, kad net ir pradėjus KNNP tvarkymo plano keitimo procedūras, nurodytos nuostatos dėl Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės ir jos skiriamųjų bruožų, neabejotinai bus perkeltos į naująjį planavimo dokumentą. O ginčo objekte nebus pagrindo iš neteisės gimti teisei.

43Be to, remiasi, kad LAT 2011 m. birželio 7 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-268/2011, kuriose yra išaiškinta, jog statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais. Akivaizdu, kad net ir keičiant KNNP tvarkymo planą, ginčo teritorijoje privalomai turės būti įvertinti ne tik bendruosius statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, bet ir specialieji - nustatantys reikalavimus statiniams, esantiems išskirtinėje teritorijoje - Kuršių nerijoje, t. y. KNNP tvarkymo plano pakeitimas nėra lygu specialiųjų reikalavimų anuliavimui. Tarnybos nuomone, netikslinga stabdyti, atidėti administracinės bylos nagrinėjimo, kol bus išspręstas KNNP tvarkymo plano keitimo klausimas, o tuo labiau pakeistas pats teritorijų planavimo dokumentas. Stabdant bylą neapibrėžtam laikui, būtų pažeistas proceso koncentracija ir ekonomiškumas. Tarnyba palaiko argumentus teiktus pirmos instancijos teismui nagrinėjant bylą Panevėžio apygardos administraciniame teisme.

44Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Aplinkos ministerijos, pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus.

45Aplinkos ministerija mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nurodo, kad ministerija, atsižvelgdama į tai, kad Ministro Pirmininko 2013 m lapkričio 18 d. potvarkiu Nr. 327 sudaryta darbo grupė pavedė ministerijai nagrinėti galimybes keisti teritorijų planavimo dokumentus, pateikė Vyriausybei nutarimo projektą, kuriuo siūloma pavesti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos organizuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimus ir pateikti Vyriausybei tvirtinti iki 2016 m. liepos 1 d. Šiuo metu atliekama projekto derinimo procedūra.

46Teisėjų kolegija

konstatuoja:

47IV.

48Ginčo esmė

49Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro neteisėtos statybos padarinių saugomoje Kuršių nerijos teritorijoje pašalinimas įstatyme nustatytais būdais.

50Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartimi administracinėje byloje A756-1621/2012 buvo patenkinti iš dalies atsakovų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės ir UAB „Robala“ apeliaciniai skundai. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo palikta nepakeista Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo dalis, kuria:

511) panaikintas Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. 2 „Dėl žemės sklypo, adresu „( - )“, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“;

522) panaikintas Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. rugsėjo 10 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Tarptautinio turizmo paslaugų centro, restorano ir svečių namų „Seklyčia“ rekonstrukcijai, adresu „( - )“;

533) panaikintas Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. statybos leidimas Nr. „( - )“, išduotas UAB „Robala“ TTPC „Seklyčia“ rekonstrukcijai, adresu „( - )“;

544) pripažinta negaliojančia 2003 m. sausio 31 d. sutartis Nr. 21 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudaryta Neringos savivaldybės su UAB „Robala“;

555) panaikintas Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 13.6-2937 sudarytos komisijos 2006 m. liepos 14 d. restorano ir svečių namų TTPC „Seklyčia“ 1-ojo etapo - „( - )“, paskirtis – maitinimo, unikalus Nr. „( - )“, pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 09;

566) panaikintas Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 4-5645-(1.3) sudarytos komisijos 2007 m. spalio 30 d. svečių namų TTPC „Nidos seklyčia“, unikalus Nr. „( - )“, „( - )“, pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-347-(12.7).

57Apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo panaikinta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo dalis, kuria UAB „Robala“ įpareigota nugriauti nuosavybės teise priklausančius statinius, statomus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. „( - )“ pagrindu, ir pertvarkyti nuosavybės teise priklausantį pastatą – kavinę, unikalus numeris „( - )“, taip, kad jis atitiktų Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius, t. y.: nugriauti restorano verandą (techninio projekto brėžinyje NIDA-L1-TP-SA-2 virtuvės patalpa (tarp ašių 5-7); pakeisti nebūdingos formos stoglangį, esantį virš verandoje įrengtos virtuvės (tarp ašių 5-7), įdedant stoglangį istoriniams pastatams būdingos etnografinės architektūros formos; nugriauti antrą restorano verandos (techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B-C ir 6-7) aukštą, atstatyti dvišlaitį stogelį, o pirmąjį verandos (esančios tarp ašių B-C ir 6-7) aukštą perstatyti dvigubai susiaurinant verandos tūrį, ir byla šioje dalyje grąžinta nagrinėti iš naujo.

58Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-80-320-2015, išnagrinėjęs perduotą bylos dalį iš naujo, pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą patenkino iš dalies:

59įpareigojo atsakovą uždarąją akcinę bendrovę ,,Robala“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos jai nuosavybės teise priklausančius statinius, pastatytus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. „( - )“UAB ,,Robala“ TTPC „Seklyčia“ rekonstrukcijai pagrindu: pastatą Svečių namai (unikalus Nr. „( - )“, kadastro duomenų byloje pažymėtą indeksu 2V1/p), su pastatu Svečių namai sujungtą konferencijų patalpą bei jungtį tarp šių patalpų (Architektų biuro „Erdvės norma“ 2004 m. parengto techninio projekto brėžinyje pažymėtą 37,5 kv. m ploto konferencijų patalpą, 19,0 kv. m ploto holą, kadastro duomenų byloje pažymėtą indeksu 1v1/ž), jungtį tarp Svečių namų ir Restorano (Architektų biuro „Erdvės norma“ 2004 m. parengto techninio projekto brėžinyje pažymėtas 17,6 kv.m ploto informacijos centras) ir sutvarkyti statybvietę;

60įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „Robala“ nuosavybės teise priklausantį pastatą Restoraną (unikalus numeris „( - )“), per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į buvusią 2004 m. gruodžio 27 d. padėtį: nugriauti verandos (Architektų biuro „Erdvės norma“ 2004 m. parengto techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B-C ir 6-7, kadastro duomenų byloje pažymėtos indeksu 1m1/ž) antrąjį aukštą (įrengtą pastogę), atstatant buvusią terasą pagal L. Bartkienės projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997-10-29 sprendimu Nr. 300 suderintą techninį projektą „Kavinės „Seklyčia“ rekonstrukcija“, pagal kurį 1998-01-29 Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. „( - )“.

61Likusi pareiškėjo prašymo dalis dėl restorano verandos 2m1/ž perstatymo (2004 m. techninio projekto brėžinyje NIDA-LI-TP-SA-2 virtuvės patalpa tarp ašių 5-7), sumažinant iki dydžio pagal L. Bartkienės projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997 m. spalio 29 sprendimu Nr. 300 suderintą techninį projektą „Kavinės „Seklyčia“ rekonstrukcija“, pagal kurį 1998 m. sausio 29 d. Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. „( - )“; dėl verandos 1m1/ž I aukštą perstatymo (2004 m. techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B-C ir 6-7), sumažinant iki dydžio pagal L. Bartkienės projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 300 suderintą techninį projektą „Kavinės „Seklyčia“ rekonstrukcija“, pagal kurį 1998 m. sausio 29 d. Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. „( - )“, buvo atmesti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad abiejų verandų aukštis iki stogo nepakito, jų ploto pokytis, lyginant su visu Sklypo užstatymo plotu, buvo labai nežymus ir negalėjo turėti reikšmingos įtakos užstatymo tankumui, erdvinei kompozicijai.

62Neteisėtos statybos padarinių galimi pašalinimo būdai

63Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo dalimi panaikinti administraciniai aktai bei sutartis „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ sudaro pagrindą spręsti jų pagrindu kilusių neigiamų savavališkos statybos padarinių šalinimą ir teisės aktus atitinkančios faktinės padėties atkūrimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

64Galiojančio Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 281 straipsnio „Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 2 dalis (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 red., galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) nustato, kad teismui savo sprendimu panaikinus statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu gali:

651) įpareigoti statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

662) įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas;

673) leisti šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus;

684) įpareigoti kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.

69Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą (Statybos įstatymo 281 straipsnio 3 dalis).

70Aktualią bendrosios kompetencijos teismų praktiką statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, kai statyba buvo pradėta, bylose formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Statybos įstatymo 281 straipsnyje įtvirtintų nuostatų taikymo svarbius aspektus, nuosekliai laikosi pozicijos, kad, nesant galimybės įteisinti neteisėtų statybų, vienintelis teisėtas galimas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas yra įpareigojimas statinius nugriauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. B. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-20/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. G. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-354/2013; 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apygardos prokuratūra v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2013; kt.). Pažymima, kad statinio nugriovimas, kaip neteisėtų statybų šalinimo priemonė, pripažįstamas proporcingu ir Europos Žmogaus Teismo jurisprudencijoje. Byloje Hamer prieš Belgiją buvo pažymėta, kad ekonomikos (finansiniai) imperatyvai ir netgi kai kurios prigimtinės teisės, tokios kaip teisė į nuosavybę, neturėtų nusverti aplinkos apsaugos imperatyvų ir būtinybės užtikrinti viešojo intereso apsaugą, ypač tais atvejais, kai valstybė teisinėmis priemonėmis yra nustačiusi atitinkamą statybos režimą. Vertinant teisės į nuosavybę apsaugą neteisėtos statybos kontekste būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl kai kuriais atvejais sprendimas statinį nugriauti gali būti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui (žr. Hamer v. Belgija, no. 21861/03, 27 November 2007) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014).

71Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į galiojantį teisinį statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką šiuo klausimu, nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad visų pirma turi būti nustatytos ir įvertintos visos teisinę reikšmę turinčios aplinkybės, egzistuojančios sprendimo dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo momentu, lemiančios realią galimybę konkrečioje teritorijoje statyti objektus, kurie, kaip jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, buvo sukurti pažeidžiant statybą reglamentuojančiuose aktuose nustatytas procedūras bei materialiuosius reikalavimus. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės negali būti nagrinėjamos ir vertinamos iš naujo, tik, atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo pokyčius nuo neteisėtų administracinių aktų priėmimo iki statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo momento, turi būti išnagrinėti teritorijos teisinio režimo ypatumai, nulemiantys prielaidas tokių pastatų statybai. Taigi statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas ne visais atvejais reiškia padėties, buvusios iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus atkūrimą, nes turi būti įvertinti įvykę teisinio reglamentavimo pokyčiai, kurie galėtų būti pagrįstomis prielaidomis statinius ar jų dalis perstatyti ar pertvarkyti tokiu būdu, kad atitiktų galiojančius teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas juos iš esmės tinkamai aptarė.

72Kuršių nerijos teritorijai taikomo režimo ypatumai

73Teritorija, į kurią patenka žemės sklypas „( - )“, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko, įsteigto Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244, teritorijoje, ir Nidos gyvenvietės kaip nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės, teritorijoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (toliau – ir Nuostatai), Aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas (toliau – ir Reglamentas). Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulio paveldo komitetas Kuršių neriją 2000 metais paskelbė pasaulio paveldo objektu. Nidos gyvenvietė, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė, 1993 m. gruodžio 7 d. įrašyta į Kultūros vertybių registrą (statiniai Sklype atskiru nekilnojamojo kultūros paveldo objektu Kultūros vertybių registre nėra registruoti); Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 pripažinta saugoma kultūros paveldo vertybe, turi kultūrinio draustinio statusą. Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248 patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planą, nustatė, kad Nidos urbanistinis draustinis patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko konservacinio prioriteto zoną ir šio draustinio tikslas yra išsaugoti Nidos erdvinę struktūrą su išlikusiomis architektūrinėmis ir memorialinėmis vertybėmis, išlaikant būdingų erdvių ir architektūros pobūdį; minėtu nutarimu pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Toks Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo planas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702.

74Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - ir NKPAĮ) 21 straipsnis nustato, kad nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis draustinyje, valstybiniame parke, saugomas pagal šio įstatymo bei Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus (1 dalis). Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnis nustato, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja šis įstatymas, NKVAĮ, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai, saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų planavimo dokumentai, reglamentai. Pagal Saugomų teritorijų 13 straipsnio 3 dalį, statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo tankį, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai, o 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendruosius planus ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatomis, taip pat pagal saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punktą, valstybinių parkų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai) rengiamos šioms saugomoms teritorijoms steigti ir (ar) veiklai jose vykdyti; šiose planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) nustatomos atitinkamos saugomos teritorijos ribos, funkcinio prioriteto zonų ribos, kraštovaizdžio apsaugai ir naudojimui reguliuoti skirtos kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir jų reglamentai, gamtos ir kultūros paveldo teritorijų kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos ir tvarkymo kryptys bei priemonės, taip pat kraštovaizdžio formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo bei kitos tvarkymo priemonės.

75Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Nidos kultūrinis (urbanistinis/architektūrinis) draustinis patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, jo konservacinio prioriteto zoną, todėl jam taikytini teisės aktai, nustatantys Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip saugomos teritorijos, tvarkymą bei režimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė UAB ,,Robala“ bei trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento atstovų argumentus, kad Tvarkymo planas ginčo teritorijai netaikytinas, nes Nidos gyvenvietė pripažinta kultūriniu draustiniu, jai išimtinai taikytinos NKPAĮ nuostatos, o saugojimo reikalavimai nustatomi išimtinai nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentu, kuris šiai dienai nėra patvirtintas. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis minėtai teritorijai taikytinas specialusis teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, yra Tvarkymo planas. Pagal Tvarkymo plano 83 punktą, griežčiausias – išsaugojančio režimo tvarkymo reglamentas (GEk) taikomas tradiciškiausią kuršiškos etnoarchitektūros ir istorinės rekreacinės (senųjų vilų) architektūros pobūdį išsaugojusiose Nidos, Preilos, Juodkrantės ir Smiltynės dalyse, jos tvarkomos pagal 9.2.1-9.2.1.8 punktuose nustatytus reikalavimus. Sklypas patenka į GEk reglamentuojamą zoną. Tvarkymo plano 9.2.1. punktas nustato, kad kraštovaizdžio išsaugojančio tvarkymo zona – GEk išskirta urbanistinių draustinių dalyse, tvarkomose konservavimo, restauravimo, atkūrimo ir pritaikymo priemonėmis, siekiant išlaikyti autentišką užstatymo struktūrą ir pastatų išvaizdą; šioje zonoje siekiama išsaugoti istorinių valdų (posesijų) ribas, draudžiama keisti sklypų užstatymo tankumą, esamą pastatų aukštį, statyti saugomai vietovei nebūdingus statinius, keisti erdvinę kompoziciją, panoramas ir siluetus (9.2.1.2 p.), o 9.2.1.7 punktas nustato, kad sklype „( - )“ gyvenamojo namo ir priklausinio tūriai atkuriami iki 2003 m. sausio 31 d. buvusių dydžių; statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti. Tvarkymo plano 4.2 punkte įtvirtinta, kad Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse, kultūros paveldo vietovėse, turinčiose kultūrinių draustinių statusą, saugomi išskirtinę visuotinę vertę turintys ir vertingosiomis savybėmis pripažinti senųjų Kuršių Nerijos žvejų gyvenviečių bruožai. Reglamento V skyriuje nustatyti papildomi reikalavimai veiklai Kuršių nerijos nacionalinio parko konservacinio prioriteto funkcinėje zonoje, o būtent: sodybose projektuojami, atstatomi, rekonstruojami arba restauruojami ne aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai, nedidinant užstatymo ploto intensyvumo bei aukštingumo (36.1 p.), bendras sodybos užstatymo plotas negali viršyti 20 procentų sklypo užstatymo (36.3 p.), kultūriniuose (etnokultūriniuose) draustiniuose statiniai tvarkomi išsaugant erdvines užstatymo struktūras, tradicijas ir išorinius autentiškus pastatui elementus (38 p.). Nuostatų 6 punkte įvardinti Kuršių nerijos nacionalinio parko steigimo tikslai, tarp jų – išsaugoti etnografines žvejų sodybas, senąsias vilas Nidos gyvenvietėje, puoselėti būdingas medinės architektūros tradicijas, reguliuoti ūkinę veiklą ir užstatymo plėtotę pagal nacionalinio parko planavimo dokumentus, riboti statinių formas ir tūrį pagal gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus.

76Viešojo intereso užtikrinimas

77Remdamasis galiojančiame specialiame teritorijų planavimo dokumente – Tvarkymo plane įtvirtintomis nuostatomis, pirmosios instancijos pagrįstai konstatavo, kad Sklype draudžiama didinti užstatymo tankumą, rekonstruojamų (statomų) statinių plotą, aukštį bei tūrį, statyti saugomai vietovei nebūdingus statinius, keisti erdvinę kompoziciją, siekiant išsaugoti erdvines užstatymo struktūras, tradicijas ir išorinius autentiškus pastatui elementus, būtina išsaugoti etnografines žvejų sodybas kaip svarbiausią nerijos kultūros paveldo dalį. Tvarkymo plane įtvirtintais reikalavimais Nidos kultūrinis (urbanistinis/architektūrinis) draustinis saugomas kaip urbanistinė/architektūrinė visuma, pasižyminti išskirtinę visuotinę vertę turinčiais ir vertingosiomis savybėmis pripažintais senųjų Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių bruožais. Šio draustinio tikslas yra išsaugoti Nidos erdvinę struktūrą su išlikusiomis architektūrinėmis ir memorialinėmis vertybėmis, išlaikant būdingų erdvių ir architektūros pobūdį. Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulio paveldo komitetui Kuršių neriją 2000 metais paskelbiant pasaulio paveldo objektu taip pat buvo akcentuota, jog svarbiausia nerijos kultūros paveldo dalis yra senosios žvejų gyvenvietės, pasižyminčios išskirtine visuotine verte kaip žmogaus ir gamtos veiklos paminklai, etnokultūriniu, istoriniu, estetiniu požiūriu. Nidos kultūrinio (urbanistinis/architektūrinis) draustinio ypatingosios savybės nulemia jų apsaugos viešąjį interesą. Apelianto UAB „Robala“ teiginiai, kad pareiškėjo prašymas nugriauti statinius nėra proporcinga priemonė viešajam interesui apginti, yra atmestini, nes statiniai, kurie neatitinka urbanistinio/architektūrinio draustinio teritorijos užstatymo, struktūros, tradicijų ir išorinių autentiškų pastatui elementų, mažina teritorijos vertingąsias savybes. Nagrinėjamu atveju privataus intereso gynimas neturėtų nusverti aplinkos apsaugos imperatyvų ir būtinybės užtikrinti viešojo intereso apsaugą, ypač dėl to, kad valstybė teisinėmis priemonėmis yra nustačiusi atitinkamą statybos režimą šioje teritorijoje.

78Apelianto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos argumentas, kad entnografinės žvejo sodybos, buvusios „( - )“, po jos perkėlimo į „( - )“, kopija niekada nebuvo įtraukta į Kultūros vertybių registrą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo priemonių, nes jas nulemia Tvarkymo plane įtvirtinti reikalavimai Nidos kultūriniam (urbanistiniam/architektūriniam) draustiniui, kuris saugomas kaip urbanistinė/architektūrinė visuma, pasižyminti išskirtinę visuotinę vertę turinčiais ir vertingosiomis savybėmis pripažintais senųjų Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių bruožais. Aplinkybė, kad nėra patvirtintas kultūros paveldo specialusis planas, nesudaro pagrindo atidėti sprendimo dėl statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo priėmimą, nes yra galiojantis specialusis teritorijų planavimo dokumentas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas bei KNNP Reglamentas, nustatantys Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo ir naudojimo reikalavimus bei veiklos Kuršių nerijos nacionalinio parko konservacinio prioriteto funkcinėje zonoje reikalavimus.

79Apeliantų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės argumentas, kad 2008 m. sausio 8 d. viešame registre įregistruotu Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos aktu pareiškėjo prašomi nugriauti pastatai yra pripažinti atitinkančiais Nidos kultūrinį paveldą, yra nepagrįstas ir atmestinas, jis paneigiamas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo dalimi, kuria panaikinti administraciniai aktai – sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo, projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai, kurie buvo pagrindas įregistruoti statinius. Nurodomas įrašas viešame registre, kai teismų sprendimais yra nustatyta, kad statiniai buvo statomi pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, laikytinas formaliu, neatitinkančiu realios faktinės padėties ir negali būti kliūtimi šalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius.

80Pažymėtina, kad Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama pasaulio paveldo vietovės – Kuršių nerijos – išsaugojimo ir kultūros bei gamtos paveldo dermės, 2015 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. S-7(6.2.-197) „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko kultūros paveldo apsaugos 2005-2015 metais“ yra nusprendusi nepritarti Neringos savivaldybės siekiams plėsti Neringos urbanizavimą, nes tai prieštarauja šios vietos unikalumui bei išsaugojimui. Sprendime pažymėta, kad išsaugant senąją ir formuojant naująją Neringos architektūrą pirmenybė teiktina vietos, tūrių sandaros, medžiagų, technologijų autentiškumui. Tradiciniai pastatai, statybos būdai, medžiagos ir technikos nurodomi esminiais saugotinais Neringos kultūrinio kraštovaizdžio aspektais ICOMOS 2013 m. patariamosios misijos ataskaitoje. Nauja architektūra turėtų atitikti tvarios raidos principus ir būti kontekstuali. Kopijų ir muliažų statyba naudojant stiklo paketus, plastiko gaminius menkina Neringos kraštovaizdžio vertę.

81Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo reikšmingas aplinkybes, susijusias su statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, įvertino statinių ar jų dalių perstatymo ar pertvarkymo tokiu būdu, kad atitiktų galiojančius teisės aktų reikalavimus, galimybes ir pagrįstai konstatavo, kad nėra kitos galimybės pertvarkyti pastatą Svečių namai (unikalus Nr. „( - )“, kadastro duomenų byloje pažymėtą indeksu 2V1/p), su pastatu Svečių namai sujungtą konferencijų patalpą bei jungtį tarp šių patalpų jungtį tarp Svečių namų ir Restorano (unikalus numeris „( - )“), jie turi būti nugriauti ir sutvarkyta statybvietė, o pastatas Restoranas, per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi būti atstatytas atstatyti į buvusią padėtį. Tiek iki 2012 m. birželio 6 d. galiojusi Schema, kurios sprendinių pagrindu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimu buvo panaikintas Neteisėtas Leidimas bei kiti administraciniai aktai, tiek Tvarkymo planas bei aukščiau nurodyti teisės aktai iš esmės draudė ir draudžia Sklype didinti užstatymo tankumą, rekonstruojamų (statomų) statinių plotą, aukštį bei tūrį, statyti saugomai vietovei nebūdingus statinius, keisti erdvinę kompoziciją.

82Apeliantų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės argumentas, kad sprendžiant kilusį ginčą turi būti taikomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-822-87-14 suformuotas precedentas, yra atmestinas. Nagrinėjamoje byloje faktinė situacija dėl užstatymo tankio, statinių plotų, aukščio, tūrio, architektūrinių sprendinių pobūdžio kokybiškai skiriasi nuo situacijos, kuri buvo nagrinėjama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-822-87-14, todėl 2015 m. sausio 19 d. priimtas sprendimas negali būti laikomas precedentu sprendžiant šią bylą.

83Aplinkybės, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 237 sudaryta darbo grupė 2014 m. gruodžio 22 d. parengė ir patvirtino pažymą Nr. NV-4076, kuria Vyriausybei pasiūlė parengti nutarimo projektą dėl Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo, kuriuo būtų sudaroma galimybė nagrinėjamas bylas užbaigti taikos sutartimi, bei Ministras Pirmininkas 2014 m. gruodžio 23 d. rezoliucija pavedė Aplinkos ministerijai parengti Vyriausybės nutarimo dėl Tvarkymo plano tikslinimo projektą, nesudaro pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą, nes kilęs ginčas dėl statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo spręstinas pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, be to, nėra jokių objektyvių duomenų, kad Tvarkymo plano tikslinimo metu galėtų būti iš esmės keičiami Nidos urbanistinio draustinio, patenkančio į Kuršių nerijos nacionalinio parko konservacinio prioriteto zoną, tvarkymo ir naudojimo bei veiklos minėtoje zonoje reikalavimai.

84Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą

85Atsakovas UAB „Robala“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 9.2.1.7. punkto atitikties aukštesnės galios teisės aktams, mano, kad ginčijama Vyriausybės nutarimo nuostata buvo įsiterpta į teisingumo vykdymą, kuris išimtinai priklauso teismo kompetencijai. Prašo apeliacinės instancijos teismą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 9.2.1.7. punkto nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 2 ir 3 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktui, 8 daliai (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 red., nuo 2010 m. spalio 1 d.).

86Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos teisinės abejonės (pagrįstas manymas) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą); ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismas sprendžia, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį (LVAT nutartys ir sprendimai: 2012 m. liepos 2 d. administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012, 2013 m. rugsėjo 13 d. administracinėje byloje Nr. A520-500/2013, 2014 m. lapkričio 19 d. administracinėje byloje Nr. A525-1648/2014 ir kt.).

87Apeliantas abejoja dėl Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo plano, kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702, 9.2.1.7. punkto, kuriame išdėstyta, kad sklype „( - )“gyvenamojo namo ir priklausinio tūriai atkuriami iki 2003 m. sausio 31 d. buvusių dydžių. Statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti, tarp jų: stiklinis priestatas (veranda) ir antras restorano medinės verandos aukštas, atstatomas dvišlaitis stogelis, o pirmas medinės verandos aukštas perstatomas perpus sumažinant verandos tūrį, taip pat išardoma jungtis tarp pastatų. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nurodyta nuostata padarinių šalinimą sieja su buvusios padėties atkūrimu, ką numato galiojančio Statybos įstatymo 281 straipsnis, bei ginčo Sklypo teritorijos atitikimu tvarkymo režimui, kurį įtvirtina įstatymai ir kitos Tvarkymo plano punktų nuostatos, jas teismas taikė byloje, todėl kreiptis į Konstitucinį Teismą nebuvo pagrindo.

88Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo planą buvo pasiūlyta Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248, kuriuo buvo patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas, nustatyta, kad Nidos urbanistinis draustinis patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko konservacinio prioriteto zoną ir šio draustinio tikslas yra išsaugoti Nidos erdvinę struktūrą su išlikusiomis architektūrinėmis ir memorialinėmis vertybėmis, išlaikant būdingų erdvių ir architektūros pobūdį.

89Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo esminės išvados yra grindžiamos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 21 straipsnyje, Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 4 punkte, Tvarkymo plano 2.2, 9.2.1 – 9.2.1.8, 83 punktuose, KNNP Reglamento 36.1, 36.3, 38 punktuose, KNNP Nuostatų 6 punkte įtvirtintais reikalavimais. Atsakovui UAB „Robala“ abejones keliančiame Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 9.2.1.7. punkte išdėstyti reikalavimai statinių tvarkymui nurodytame žemės sklype „( - )“ iš esmės yra kylantys kitų byloje taikomų teisės aktų pagrindu, juos apibendrina ir atkartoja, todėl teismui, siekiant priimti teisingą sprendimą, nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl nurodomo 9.2.1.7. punkto atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Šiuo punktu iš esmės yra įgyvendinamos kitų teisės aktų nuostatos, juo nėra apribotos teismo galimybės jį aiškinti bei taikyti sistemiškai, atsižvelgiant į galiojančias įstatymų, kitas Tvarkymo plano, Reglamento bei kitų teisės aktų nuostatas, todėl teisingo sprendimo priėmimui byloje kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą nėra būtina.

90Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

91Atsakovų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės, uždarosios akcinės bendrovės „Robala“, trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, apeliacinius skundus atmesti.

92Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

93Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras,... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011... 6. Atsakovas UAB ,,Robala“ su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip... 7. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su prašymu... 8. Paaiškino, kad ginčo atveju taikytinas Statybos įstatymo 28-1 straipsnis.... 9. Atsakovas Neringos miesto savivaldybės administracija paaiškino, kad su... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie... 11. Paaiškino, kad ginčo sklypas yra Nidos urbanistiniame draustinyje (pagal... 12. Trečiasis suinteresuotas asmens Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija... 14. Nurodė, kad teisminis ginčas nagrinėjamojoje byloje vyksta nuo 2006 metų,... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija (toliau... 16. II.... 17. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu... 18. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m.... 19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartimi... 20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2012 m. spalio 23 d.... 21. Įvertinęs bylos medžiagą teismas nustatė, kad Sklype iki 2004 m. gruodžio... 22. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m.... 23. Teismas pabrėžė, kad Kuršių nerijos teritorija yra unikali ir ypač... 24. Teismas nurodė, kad šiuo metu galiojantis specialusis teritorijų planavimo... 25. Teismas darė išvadą, kad tiek iki 2012 m. birželio 6 d. galiojusi Schema,... 26. Vertinant Neteisėto Leidimo pagrindu po Restorano rekonstrukcijos... 27. Teismo nuomone, šioje byloje nustatytos aplinkybės, pateiktas jų vertinimas... 28. III.... 29. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba, Neringos savivaldybės administracija,... 30. Atsakovai mano, kad pareiškėjas nenurodė, kokį konkretų viešąjį... 31. Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Robala“ pateikė apeliacinį... 32. Atsakovas mano, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog statyba ginčo... 33. Mano, kad teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo kreiptis į... 34. Atsakovas prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti,... 35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 36. Departamentas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie... 37. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašydamas... 38. Pareiškėjas mano, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Saugomų... 39. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 40. Inspekcija pritaria pareiškėjo pozicijai, kad dėl viešojo intereso buvo... 41. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 42. Tarnyba sutinka su teismo argumentu, kad Kuršių nerijos teritorija yra... 43. Be to, remiasi, kad LAT 2011 m. birželio 7 d. nutartimi byloje Nr.... 44. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama... 45. Aplinkos ministerija mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą... 46. Teisėjų kolegija... 47. IV.... 48. Ginčo esmė... 49. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro neteisėtos statybos... 50. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartimi... 51. 1) panaikintas Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimas... 52. 2) panaikintas Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. rugsėjo 10 d.... 53. 3) panaikintas Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d.... 54. 4) pripažinta negaliojančia 2003 m. sausio 31 d. sutartis Nr. 21 „Dėl... 55. 5) panaikintas Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 13 d.... 56. 6) panaikintas Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 26 d.... 57. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo panaikinta Klaipėdos apygardos... 58. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. sprendimu... 59. įpareigojo atsakovą uždarąją akcinę bendrovę ,,Robala“ per vienerius... 60. įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „Robala“ nuosavybės... 61. Likusi pareiškėjo prašymo dalis dėl restorano verandos 2m1/ž perstatymo... 62. Neteisėtos statybos padarinių galimi pašalinimo būdai... 63. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28... 64. Galiojančio Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 281 straipsnio „Statybos... 65. 1) įpareigoti statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo... 66. 2) įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą... 67. 3) leisti šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą... 68. 4) įpareigoti kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal... 69. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą... 70. Aktualią bendrosios kompetencijos teismų praktiką statybos pagal neteisėtai... 71. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į galiojantį teisinį statybos pagal... 72. Kuršių nerijos teritorijai taikomo režimo ypatumai... 73. Teritorija, į kurią patenka žemės sklypas „( - )“, yra Kuršių nerijos... 74. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau... 75. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Nidos kultūrinis... 76. Viešojo intereso užtikrinimas... 77. Remdamasis galiojančiame specialiame teritorijų planavimo dokumente –... 78. Apelianto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos... 79. Apeliantų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės... 80. Pažymėtina, kad Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama pasaulio... 81. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas detaliai... 82. Apeliantų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Neringos... 83. Aplinkybės, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. Ministro Pirmininko potvarkiu Nr.... 84. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ... 85. Atsakovas UAB „Robala“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios... 86. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į... 87. Apeliantas abejoja dėl Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo plano, kuris... 88. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio... 89. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl statybos pagal neteisėtai išduotus... 90. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 91. Atsakovų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės... 92. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą... 93. Nutartis neskundžiama....