Byla 3K-3-596/2009
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir sutuoktinei priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. (A. V.) kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir sutuoktinei priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Nagrinėjamoje byloje keliamas priteistino išlaikymo vaikui ir sutuoktiniui dydžio nustatymo klausimas (CK 3.27, 3.192 straipsniai).

5Ieškovė prašė teismo iš atsakovo priteisti išlaikymą: 1) nepilnametei dukteriai G. V. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 800 Lt nuo ieškinio pareiškimo pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės; 2) ieškovei periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki duktė pradės lankyti darželį arba mokyklą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys yra sutuoktiniai ir turi nepilnametę dukterį G. V. ( - ). Dukteriai nustatytas lengvo neįgalumo lygis, ji serga vėžiu ir gyvena su motina. Atsakovas nevykdo tėvo pareigos išlaikyti vaiką. Ieškovė nedirba. Jos pajamos per mėnesį iš išmokos vaikui ir šalpos pensijos neįgaliam vaikui yra 412 Lt. Atsakovas dirba vairuotoju ir per mėnesį uždirba apie 800 Lt. Bylos šalys nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neturi. Atsakovas nuosavybės teise turi lengvąjį automobilį „ROVER 620“.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė nepilnametei dukteriai G. V. iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Lt, mokant kas mėnesį nuo 2008 m. spalio 27 d. iki dukters pilnametystės, indeksuojant priteisto materialinio išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę; 2) priteisė ieškovei iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt, mokant kas mėnesį nuo 2008 m. spalio 27 d. iki pradės lankyti mokyklą arba darželį; 3) kitą ieškinio dalį atmetė; 4) paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovo nepilnametei dukteriai teiktino išlaikymo dydį teismas nustatė 600 Lt, pripažino, kad toks išlaikymas užtikrins minimalių vaiko poreikių tenkinimą, nes duktė turi specialių poreikių (nustatytas lengvas neįgalumo laipsnis), ji gyvena su motina, atsakovo turtinė padėtis geresnė už ieškovės ir jis neįrodė, jog ėmėsi priemonių gauti jo amžių ir profesines galimybes atitinkančių pajamų vaikui išlaikyti. Pagrindiniu kriterijumi vaiko išlaikymo dydžiui nustatyti teismas laikė dukters interesus ir poreikius, taip pat atsižvelgė į CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytą orientacinį kriterijų – minimalią mėnesinę algą – ir kad ieškovė taip pat prašo ir jai priteisti išlaikymą. Atsakovo argumentus dėl jo sunkios turtinės padėties teismas įvertino, bet jų nepripažino lemiamais vaiko išlaikymo dydžiui nustatyti. Teismas sprendė, kad atsakovas turi teikti 200 Lt mėnesinį išlaikymą ieškovei, nes ši dėl dukters neįgalumo privalo daugiau rūpintis vaiko priežiūra, o tai riboja ieškovės galimybes įsidarbinti.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 19 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas nurodė, kad nepilnamečiam vaikui ir ieškovei priteistas išlaikymo dydis yra tinkamas, nes atsakovas pajėgus mokėti tokio dydžio išlaikymą, duktė negali lankyti darželio, o ieškovė negali įsidarbinti. Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo argumentą, kad duktė gali lankyti darželį, ir padarė priešingą išvadą, nes mergaitei 2004 m. liepos 21 d. išoperuotas navikas, po to ji daug kartų gydyta ligoninėse, jai reikalingas sanatorinis gydymas, reabilitacija, psichologo konsultacija, nerekomenduojama jos leisti į ikimokyklines įstaigas. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovo teiginį, kad ieškovė gali įsidarbinti, ir sprendė priešingai – ieškovė negali įsidarbinti, nes dukteriai dėl sveikatos būklės reikalinga ypatinga priežiūra. Atsižvelgęs į jauną atsakovo amžių ir darbingumą, teismas pabrėžė, kad atsakovas privalo imtis priemonių jo darbingumą atitinkančioms pajamoms gauti, iš kurių galėtų teikti vaikui ir ieškovei vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 177 straipsnį, nes rėmėsi byloje neįrodyta aplinkybe, jog kasatorius gali rasti geresnį darbą, bet jo neieško. Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, teismas neatsižvelgė į tai, kad išlaikymas vaikui turi būti priteisiamas proporcingai jo tėvų turtinei padėčiai.
  2. Kauno apygardos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento, kad iš kasatoriaus priteistas išlaikymas pažeidžia CPK 736 straipsnį, nes iš kasatoriaus darbo užmokesčio bus išskaitoma 100 proc. darbo užmokesčio, nors nurodytoje teisės normoje nustatytas ribojimas iš darbo užmokesčio išskaityti ne daugiau kaip 50 proc.

11Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Kasatorius neatsižvelgia į vieną pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių apsaugos principą, pagal kurį visos abejonės turi būti aiškinamos vaiko interesų naudai, o išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Taip pat pagal nurodytą principą, nustatant priteistino išlaikymo dydį, svarbu atsižvelgti į tai, kad tėvai iš anksto turi įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą auginti vaiką, juo rūpintis, o atsakomybė už pernelyg didelės socialinės rizikos prisiėmimą tenka tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., byla Nr. 3K-3-286/2004; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2002 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje E A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-790/2002).
  2. Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus argumentu, kad šis negali rasti geresnio darbo. Ieškovė nurodo, kad byloje kasatorius pats pripažino, kad dirbą ne visą darbo dieną, todėl turi laiko ir galimybių ieškotis papildomo darbo.
  3. Atsiliepime ginčijamas kasatoriaus argumentas, susijęs su CPK 736 straipsnio santykio su priteisto išlaikymo dydžiu santykio. Ieškovė nurodo, kad nurodyta proceso teisės norma reglamentuoja išieškojimo veiksmus, privalomus antstoliui, kuris negali nukrypti nuo įstatyme nustatyto vykdymo veiksmų teisinio reglamentavimo, o teismas priteistino išlaikymo dydį nustato vadovaudamasis CK 3.192, 3.194 straipsniais ir kitomis materialiosios teisės normomis. Be to, kasatoriaus rėmimasis CPK 736 straipsniu, teismui nustatant priteistino išlaikymo dydį, nesuderinamas su tikimybe, kad kasatorius ateityje gali rasti geriau apmokamą darbą.
  4. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad kasatorius neginčija jai priteisto išlaikymo. Taip pat kasaciniame skunde nenurodyti pagrindai, dėl kurių prašoma bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

12Teisėjų kolegija konstatuoja:

13V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

14Dėl tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

15Kasatorius tvirtina, kad vaiko išlaikymo dydį apeliacinės instancijos teismas nustatė neproporcingai kasatoriaus turtinei padėčiai, taip pat kad teismas neturėjo atsižvelgti į tai, jog kasatorius gali rasti geresnį darbą, bet jo neieško. Šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai nepagrįstą, nes jis nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka CK 3.192 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos.

16Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Gausioje nurodytos teisės normos nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikoje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., byla Nr. 3K-3-176/2005; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., byla Nr. 3K-3-286/2004). Be to, nustatydamas tėvų turtinę padėtį ir išlaikymo vaikui dydį, teismas turi atsižvelgti į išlaikymą vaikui privalančio teikti tėvo (motinos) kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje D. D. v. R. D., byla Nr. 3K-3-79/2006). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., byla Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009). Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje D. A. v. R. A., byla Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009).

17Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas patvirtinto pirmosios instancijos teismo priteistą 600 Lt išlaikymo vaikui dydį, nes toks išlaikymas atitinka būtinus bylos šalių nepilnametės dukters poreikius ir yra proporcingas išlaikymą privalančio teikti kasatoriaus turtinei padėčiai. Išanalizavusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai taikė išlaikymo vaikui dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgė į pirmiau nurodytą kasacinio teismo formuojamą tokių kriterijų aiškinimo bei taikymo praktiką. Šią išvadą teisėjų kolegija grindžia tuo, kad bylą nagrinėję teismai prioritetiškai vertino nepilnametės dukters interesus, susijusius su jos sveikatos būkle: ji serga onkologine liga, išoperuotas navikas, jai nustatytas lengvas neįgalumo laipsnis, mergaitė ilgai gydyta ligoninėse, jai reikalingas sanatorinis gydymas, reabilitacija, psichologinė pagalba, jai nerekomenduojama lankyti ikimokyklines įstaigas, todėl kas mėnesį dukters išlaikymui reikia apie 800 Lt. Taip pat byloje nustatyta tėvų turtinė padėtis: šalys neturi nekilnojamojo turto, motina šiuo metu nedirba, prižiūri kartu su ja gyvenančią dukterį, jos mėnesio pajamos iš išmokos vaikui ir šalpos pensijos neįgaliam vaikui yra 412 Lt, o atsakovo mėnesinis darbo užmokestis – nuo 608 Lt iki 1300 Lt. Taikydami teiktino išlaikymo vaikui ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, teismai nagrinėjamoje byloje pagrįstai atsižvelgė tai, kad tėvų turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus išlaikymo dydžiui nustatyti. Byloje nustatyta, kad kasatorius objektyviai pajėgus teikti priteisto dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, dirba ne visą darbo dieną ir neieško papildomų pajamų šaltinių, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nepakankamų (kasatoriaus nuomone) pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu pripažintinas kasatoriaus teiginys dėl rėmimosi neįrodyta darbo paieškos aplinkybe ir CPK 177 straipsnio pažeidimo. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai rėmėsi orientaciniu išlaikymo vaikui dydžio nustatymo kriterijumi – CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta minimalia vieno mėnesio išlaikymo verte (1 MMA, t. y. 800 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., byla Nr. 3K-3-620/2005), tačiau atsižvelgę į kasatoriaus turtinę padėtį sumažino dukteriai priteistiną išlaikymą iki 600 Lt. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti teismų sprendimo ir nutarties neteisėtumo CK 3.192 ir CPK 177 straipsnių aspektu.

18Dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkto santykio

19Kasatorius nurodo, kad iš jo priteistas išlaikymas pažeidžia CPK 736 straipsnį, nes iš darbo užmokesčio bus išskaitoma 100 proc. darbo užmokesčio, nors nurodytoje teisės normoje nustatytas ribojimas iš darbo užmokesčio išskaityti ne daugiau kaip 50 proc. Teisėjų kolegija atmetą šį kasacinio skundo argumentą, nes jis teisiškai nepagrįstas. Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktą iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant, be kita ko, išlaikymą periodinėmis išmokomis – iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Atsiliepime į kasacinį skundą teisingai nurodoma, kad šioje proceso teisės normoje reglamentuojami išieškojimo veiksmai, kurie privalomi antstoliui, atliekančiam procesinius sprendimo vykdymo veiksmus, o teismas priteistino išlaikymo dydį nustato vadovaudamasis materialiosios teisės normomis – CK 3.192, 3.194 straipsniais ir kitomis. Taigi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato tik procesinio pobūdžio taisyklę ir neturi materialiojo teisinio turinio, todėl jo nuostatos negali būti kriterijus teismui nustatyti priteistino išlaikymo dydį, sprendžiant materialinį teisinį šalių ginčą, susijusį su tėvų pareigų nevykdymu. Be to, kasatoriaus rėmimasis CPK 736 straipsniu, teismui nustatant priteistino išlaikymo dydį, nesuderinamas su tikimybe, kad kasatorius ateityje gali rasti geriau apmokamą darbą. Juolab kad pagal nagrinėjamos bylos duomenis kasatorius gauna vidutinį 800 Lt darbo užmokestį, o skirtingais mėnesiais jo darbo užmokestis gali svyruoti ir viršyti nurodytą sumą (apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad per paskutinį pusmetį priskaičiuotas kasatoriaus mėnesinis darbo užmokestis buvo nuo 608 Lt iki 1300 Lt). Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasatoriaus nurodyto CPK 736 straipsnio aspektu bylą nagrinėję teismai taip pat teisingai nustatė iš kasatoriaus nepilnamečiam vaikui ir sutuoktinei priteistino išlaikymo dydį.

20Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21Paduodama atsiliepimą į kasacinį skundą, ieškovė patyrė 500 Lt išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Tai patvirtina byloje pateikti 2009 m. spalio 28 d. ir 2009 m. lapkričio 16 d. pinigų priėmimo kvitai Nr. 553053 ir Nr. 553066. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 papunktį už atsiliepimo į vieną kasacinį skundą surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą (1600 Lt). Atsižvelgdama į nurodytą dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą atitinka nurodytas rekomendacijas. Dėl to ieškovei iš kasatoriaus priteisiama 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

22Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 37,35 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2009 m. gruodžio 22 d. pažyma. Kasacinis skundas atmetamas, todėl nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei iš kasatoriaus (CK 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, 96 straipsnio 1, 2 punktu, 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

24Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Priteisti ieškovei I. V. ( - ) iš atsakovo A. V. (A. V.) ( - ) 500 Lt (penkis šimtus litų) už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.

26Priteisti valstybei iš atsakovo A. V. (A. V.) ( - ) 37,35 Lt (trisdešimt septynis litus 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

27Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Nagrinėjamoje byloje keliamas priteistino išlaikymo vaikui ir sutuoktiniui... 5. Ieškovė prašė teismo iš atsakovo priteisti išlaikymą: 1) nepilnametei... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 11. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir... 12. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 13. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 14. Dėl tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus... 15. Kasatorius tvirtina, kad vaiko išlaikymo dydį apeliacinės instancijos... 16. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse... 17. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas patvirtinto pirmosios... 18. Dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkto... 19. Kasatorius nurodo, kad iš jo priteistas išlaikymas pažeidžia CPK 736... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 21. Paduodama atsiliepimą į kasacinį skundą, ieškovė patyrė 500 Lt išlaidų... 22. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 37,35 Lt bylinėjimosi... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 25. Priteisti ieškovei I. V. ( - ) iš atsakovo A. V. (A. V.) ( - ) 500 Lt (penkis... 26. Priteisti valstybei iš atsakovo A. V. (A. V.) ( - ) 37,35 Lt (trisdešimt... 27. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...