Byla 3K-3-460/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. F. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui I. F. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo; trečiasis asmuo – S. K.; institucija, duodanti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo; ji prašė panaikinti duomenis gimimo įraše apie tai, kad S. K. yra nepilnamečio sūnaus V. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; nustatyti, kad atsakovas I. F. yra šio vaiko tėvas; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; nutraukti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1573/2003 iš S. K. priteisto išlaikymo po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokėjimą. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio sūnaus biologinis tėvas yra atsakovas I. F., nepaisant to, jog sūnus gimė ieškovei esant santuokoje su S. K. Ieškovė neturi turto, gyvena su vyru ir trimis vaikais Vokietijoje, nedirba, tuo tarpu atsakovas dirba, gauna didelį darbo užmokestį.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; teismas panaikino V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 1956, sudarytame Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą, kad vaiko tėvas yra S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad vaiko tėvas yra I. F., a. k. (duomenys neskelbtini); teismas priteisė ieškovei iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. K. , gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės; sprendimui įsiteisėjus, teismas nutraukė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1573/2003 iš S. K. priteistą išlaikymą nepilnamečiam V. K.; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1880 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir 72 Lt į valstybės biudžetą. Teismas laikė, kad ieškovė 2005 m. balandžio 25 d., kai S. K. iškėlė civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo, sužinojo apie ginčijamus duomenis dėl sūnaus V. tėvystės, todėl konstatavo, jog ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti (CK 3.152 straipsnio 1 dalis). Teismas rėmėsi teismo medicinos ekspertizės duomenimis, kad 99,9999 proc. tikimybe I. F. yra ieškovės nepilnamečio sūnaus V. K. biologinis tėvas, todėl tenkino ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Kartu teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo iš atsakovo; teismo vertinimu, priteisiamas išlaikymas atitinka nepilnamečio vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir užtikrina būtinas vaiko raidos sąlygas.

7Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2007 m. kovo 15 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, esant ekspertų išvadai dėl ieškovės sūnaus biologinio tėvo, teismas turėjo teisinį pagrindą gimimo įrašo duomenims, jog vaiko tėvas yra S. K., panaikinti. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir šio termino skaičiavimo tvarka; kolegija pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad terminas ieškovės reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo prasidėjo nuo 2005 m. balandžio 25 d., kai ji sužinojo apie kilusį ginčą dėl vaiko kilmės iš S. K., šiam iškėlus bylą; apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nuo 1995 m. žinojo, kas yra jos vaiko biologinis tėvas, ši aplinkybė buvo žinoma ieškovės vyrui S. K.; be to, atsakovo tėvas L. F. ir atsakovo sesuo M. T. patvirtino, kad šis pripažino esąs V. tėvas, šio fakto neginčijo. Taigi apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovė pareiškė ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui, tačiau nelaikė, jog tai yra pagrindas ieškiniui atmesti; atsakovas nėra kilusio ginčo dalyvis, jis negali reikalauti taikyti ieškinio senatį; byloje dėl tėvystės nuginčijimo šalys yra tėvas ir motina, įrašyti vaiko gimimo įraše, t. y. ieškovė ir S. K., jie teismo neprašė taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad yra pagrindas senaties terminui atnaujinti: dėl vaiko motinos neveiklumo ir pavėluoto kreipimosi į teismą negali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai bei jo teisės (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškovė iki nagrinėjamos bylos iškėlimo nepareiškė reikalavimo dėl duomenų gimimo įraše apie vaiko tėvą S. K. nuginčijimo, bet kreipėsi dėl tėvystės nustatymo; šiuo atveju kolegija nelaikė, kad buvo pažeista CK 3.146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tėvystės nustatymo procedūra; pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį teismas turėjo teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo išnagrinėti vienoje byloje.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

101. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.126 straipsnio 2 dalies normą, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo procesinės padėties byloje ir jo teisės reikalauti taikyti ieškinio senaties terminą; kolegija, taikydama CK 1.131 straipsnio normas, nepagrįstai vadovavosi CPK 376 straipsniu, pagal kurį teismui suteikta teisė viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad ginčo šalis ir proceso šalis yra tapačios kategorijos; dėl nurodytos neteisingos išvados atsakovas, kaip netinkama šalis, prarado teisę reikšti reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo. Civilinis procesas pagrįstas dvišališkumu, t. y. kiekviename procese yra ieškovas ir atsakovas; byloje ginčas kilo tarp ieškovės ir atsakovo, tuo tarpu nėra ieškovės ir trečiojo asmens S. K. ginčo.

112. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas tėvystei nuginčyti skaičiuotinas ne nuo 2005 m. balandžio 25 d., kaip neteisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bet nuo 1995 m. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs teisingą momentą, nuo kurio skaičiuotinas ieškinio senaties terminas, neteisingai aiškino senaties termino teisinę prigimtį ir jo paskirtį, neįvertino nepilnamečio vaiko bei kitų proceso dalyvių interesų ir jų pusiausvyros; dėl to pripažintinas CK 1.126, 1.131, 3.152 straipsniuose nustatytų normų netinkamo taikymo faktas, nepagrįstai remiantis CPK 376 straipsnyje teismui nustatytomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo nėra pagrindas ieškiniui atmesti, padaryta pažeidžiant CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatytą normą; be to, kolegija, remdamasi aplinkybėmis, kurios nelaikytinos svarbiomis, nepagrįstai atnaujino senaties terminą, kurį ieškovė praleido šiurkščiai ir sąmoningai. Teismų praktikos pripažįstama, kad ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas, atsižvelgiant tik į ieškovo interesus; kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo pusiausvyros. CPK 376 straipsnio nuostatos, kuriomis vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, nustato pareigą teismui išsiaiškinti visų dalyvaujančių byloje asmenų interesų ir teisių turinį. Bylos duomenimis, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą sąmoningai; ieškovės nepilnametis sūnus augo ir jį auklėjo bei rėmė S. K. (socialinis tėvas); juos sieja glaudus ir tvirtas ryšys, tuo tarpu nėra ryšio tarp atsakovo ir berniuko, šis negyvena Lietuvoje. Tarptautinėje ir nacionalinėje teisės sistemose įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad nepilnamečių vaikų teisėms turi būti garantuojama pakankama ir efektyvi jų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Byloje teismų priimti sprendimai pakeitė asmenų, kuriems jie taikytini, objektyviąją tikrovę: jie ne tik neužkirto kelio ieškovei, piktnaudžiavusiai procesinėmis teisėmis, taip pat motinos teisėmis savo vaikui, bet jai pritarė, remdamiesi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu; nenurodė, kokį vaiko interesą savo iniciatyva apgynė šiuo konkrečiu atveju. Ieškovės nepilnametis sūnus ir toliau gyvens aplinkoje, kurioje nebus jo tėvo, t. y. faktiškai jis augs su kitais asmenimis; kita vertus, vaiko turtinis interesas liko nepakeistas, nes iš atsakovo priteistas tapatus, kaip ir iš S. K., išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas, savo iniciatyva gindamas vaiko interesus, nepasiekė to rezultato, kurio buvo tikėtasi. Atsakovui iš tėvystės turinį nustatančių teisinių ir moralinių įsipareigojimų atsiradusios pareigos ir teisės iš tikrųjų liks neįgyvendintos, nes per dvylika metų atsakovas ir berniukas nebuvo artimi kaip tėvas ir sūnus, nebendravo ir nepažįsta vienas kito, savo tikruoju tėvu berniukas laikė S. K.

12Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti, teismų sprendimus palikti nepakeistus ir nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti du reikalavimai: 1) dėl duomenų gimimo įraše, kad vaiko tėvas yra S. K., nuginčijimo; 2) dėl I. F. tėvystės nustatymo. Ieškovės pareikšto pirmojo reikalavimo kontekste I. F. yra ginčo dalyvis, bet ne šalis; tuo tarpu antrojo – I. F. yra ginčo šalis, o S. K. – ginčo dalyvis. Reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo gali reikšti tik ginčo šalis, bet ne dalyvis, todėl kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad kilo ieškovės ir atsakovo, bet ne ieškovės ir trečiojo asmens ginčas. Skundo argumentai dėl netinkamo CK 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.131 straipsnio, taip pat CPK 376 taikymo atmestini. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovė laiko, kad senaties terminas atnaujintas, remiantis teismo nustatytomis aplinkybėmis apie ieškovės sūnaus V. ir atsakovo I. F. ryšį, kad vaikas po kelias savaites gyvendavo su atsakovo tėvais, I. F. jam pirkdavo dovanų, su juo artimai bendravo, t. y. elgėsi kaip su sūnumi. S. K. berniuko neaugino, nes nuo 1999 m. gyveno užsienyje. Taigi pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes atsakovas pripažino vaiką kaip savo, jį auklėjo ir dalyvavo jo gyvenime, teikė išlaikymą; tėvystę ėmė neigti po to, kai vedė.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

15V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraše vaiko tėvas įrašytas S. K. Ieškovės ir trečiojo asmens S. K. 1991 m. liepos 26 d. sudaryta santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1573/2003; iš S. K. priteistas išlaikymas vaikams M. K. ir V. K. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis iki jų pilnametystės. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2005 m. balandžio 25 d. sužinojo apie ginčą dėl sūnaus V. tėvystės, kai S. K. iškėlė civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo; ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino dėl tėvystės nuginčijimo. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškinio senaties terminas praleistas; ieškovė nuo 1995 m. žinojo apie ginčijamus duomenis vaiko gimimo įraše, nes žinojo, kas yra jos nepilnamečio sūnaus biologinis tėvas; apeliacinės instancijos teismas atnaujino ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą tėvystei nuginčyti.

16V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė kasacinio teismo funkcija yra ginti viešąjį interesą – užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje. Atsakydamas į kasacinio skundo argumentus dėl sprendimų neteisėtumo, teismas pirmiausia analizuoja kasatoriaus išdėstytus teisinius argumentus; siekdamas įgyvendinti kasaciniam teismui priskirtą viešojo intereso gynimo funkciją, teismas tam tikrus pažeidimus privalo iškelti ex officio, t. y. savo iniciatyva (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl teisės normų, nustatančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir vaiko teisės žinoti savo tėvus, taikymo ir aiškinimo.

18CK 3.164 straipsnio 1 dalyje, taip pat CPK 380 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą; priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nesilaikė nurodytų materialinės ir procesinės teisės normų reikalavimų, ir tai yra pagrindas teismų sprendimams panaikinti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

19Ieškinio senaties kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo termino pradžiai nustatyti būtina įvertinti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei atsižvelgti į tėvystės nuginčijimo instituto paskirtį. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui (pavyzdžiui, Nylund prieš Finland /dec., Nr. 27110/95, ECHR 1999-VI). CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškinio pareiškime nurodė, jog ji, būdama santuokoje su S. K., 1995 m. sausio mėnesį pradėjo gyventi su I. F. ir nuo jo tapo nėščia; būdama 8 mėnesių nėštumo, ji vėl pradėjo gyventi su S. K. ir su šiuo sutarė, kad V. yra jų sūnus. Byloje yra duomenų, kad, registruojant vaiko gimimą, S. K. pareiškė esąs šio vaiko tėvas (civilinė byla Nr. 2-3488-618/2005, b. l. 6).

20Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Byloje nustatyta, kad ieškovė nutraukė santuoką su S. K. ir su vaikais išvyko gyventi į kitą valstybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju teismai nesiaiškino, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai, koks tėvo požiūris į vaiką, ar šis savo gyvenime jį pažinojo kaip vienintelį savo tėvą. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus.

21CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje I. K. prieš B. K., trečiasis asmuo – Kelmės rajono savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnyba; bylos Nr. 3K-3-246/2003, bylos kategorija 70.5).

22Bylą nagrinėję teismai skirtingai sprendė ieškinio senaties kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimą; apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstais pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus, kad ieškovė apie tai, jog S. K. nėra sūnaus V. tėvas, sužinojo, kai šis kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo; apeliacinės instancijos teismas laikė, kad nurodyti argumentai paneigti byloje esančiais įrodymais – ieškovė pripažino, jog jau pastojusi žinojo, kas yra vaiko tėvas, nurodyta aplinkybė nebuvo paslaptis ir jos buvusiam sutuoktiniui S. K. (T. 1, b. l. 129–130). Teisėjų kolegija laiko, kad, esant nevienodai teismų pozicijai dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo, šis momentas turi būti nustatytas, laikantis pirmiau nurodyto įstatyminio reglamentavimo, taip pat atsižvelgiant į teismų praktikos suformuluotas nuostatas.

23Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo šalimis yra tėvas ir motina, įrašyti vaiko gimimo įraše, ir kad šiuo atveju I. F. nėra ginčo dalyvis, jis negali reikalauti taikyti ieškinio senatį; bylą nagrinėję teismai nusprendė dėl I. F. teisių ir pareigų, t. y. nustatė, kad jis yra V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, iš I. F. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui, todėl nėra pagrindo išvadai, jog I. F. nėra ginčo dalyvis ir kad teismai sprendimuose nutarė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis).

24Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Dėl to senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti taip pat sprendžiamas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Minėta, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Be to, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund prieš Finland/dec.), Nr. 27110/95, ECHR 1999-VI), nurodė, jog visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko prioritetiniais vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus. Teismai šioje byloje atmetė atsakovo argumentą, kad ne visada biologinio tėvo ir vaiko ryšio apsauga yra reikšmingesnė už būtinybę ginti socialinį šeimos institutą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai neįvertino, jog, priėmus teismo sprendimą, keičiasi asmenų, prieš kuriuos jis yra priimamas, objektyvi tikrovė, kuri buvo susiformavusi daugiau kaip dešimt metų. Teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti būsimą jo poveikį vaiko interesams; aiškintinos ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, sprendžiant dėl pareikšto ieškinio. Faktinių aplinkybių nustatymas yra žemesniųjų instancijų teismų prerogatyva, todėl priimti teismų sprendimai dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo naikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 360 straipsnis).

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

Nutarė

26Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti, perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

27Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo; ji prašė... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu... 7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.126... 11. 2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti,... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 15. V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraše vaiko tėvas įrašytas... 16. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 18. CK 3.164 straipsnio 1 dalyje, taip pat CPK 380 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 19. Ieškinio senaties kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo termino... 20. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris... 21. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties... 22. Bylą nagrinėję teismai skirtingai sprendė ieškinio senaties kreiptis į... 23. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad... 24. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir... 27. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...