Byla 3K-3-9/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. kasacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei R. R. dėl tėvystės nuginčijimo ir išlaikymo vaikui panaikinimo; byloje dalyvauja Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas 2005 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į teismą ir ieškinyje nurodė, kad 1993 m. vasario 13 d. buvo įregistruota jo ir atsakovės santuoka. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė I. 2003 m. spalio 6 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu jo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, o iš ieškovo priteista mokėti po 125 Lt kas mėnesį vaikui išlaikyti. Šią prievolę ieškovas vykdė tinkamai. Ieškovo teigimu, jis visuomet turėjo abejonių, ar jis biologinis I. tėvas, todėl kreipėsi į DNR laboratoriją, prašydamas atlikti tyrimą dėl tėvystės nustatymo. Remdamasis gauta išvada, kurioje nurodyta, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti 2003 m. spalio 6 d. Šakių rajono apylinkės teismo priimto sprendimo dalį, kurioje iš ieškovo yra priteistas išlaikymas vaikui iki jo pilnametystės, bei panaikinti įrašą Šakių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, jog ieškovas yra I. tėvas. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovės tėvystės nustatymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

7Ieškinio reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo teismas taikė vienerių metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą (CK 3.152 straipsnis). Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas nuo vaiko gimimo turėjo įtarimų, kad vaikas yra ne jo, tačiau nesiėmė jokių priemonių tai išsiaiškinti. Apie tai, kad ieškovas įrašytas vaiko tėvu, jis žinojo nuo įrašo padarymo dienos, tačiau šio įrašo niekada neginčijo. Nuo dukters gimimo, t. y. nuo ( - ), iki 2003 m. (ištuokos dienos) ieškovas augino dukterį kaip savo vaiką, ja rūpinosi, išlaikė, tarp jo ir vaiko buvo susiklostę tėvo ir dukters santykiai, bendravimas su vaiku nenutrūko ir po santuokos nutraukimo. Dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas kreipėsi praėjus 13 metų – faktiškai vaikui užaugus. Vienerių metų senaties termino ieškovas neprašė atnaujinti. Teismas pažymėjo, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas yra nustatytas siekiant apginti vaiko interesus ir atitinka CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Patenkinus ieškinį vaikas liktų be tėvo, tai būtų aiškus vaiko teisių pažeidimas.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 19 d. nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmetė.

9Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sutrumpintą vienerių metų senaties terminą, ir konstatavo, kad ieškovas praleido nustatytą terminą tėvystei ginčyti. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. K. v. B. K.; bylos Nr. 3K-3-246/2003, bylos kategorija 70.5, pateiktu išaiškinimu dėl ieškinio senaties termino pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį taikymo, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, žinojo nuo įrašo padarymo dienos, t. y. nuo ( - ). Ieškovo pateiktą DNR laboratorijos išvadą ( - ) teismas vertino kaip išvadą, neturinčią eksperto išvados teisinės galios, taip pat nurodė, kad ieškovas skirti ekspertizės neprašė. Ieškovo abejones dėl tėvystės, pagrįstas aplinkinių kalbomis, jog jis nesąs I. tėvas, teismas įvertino kaip kitas aplinkybes, duodančias pagrindą teigti, kad duomenys vaiko gimimo įraše neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismas tokį ieškovo pasyvumą, kai jis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi tik nutraukęs santuoką su atsakove ir praėjus daugiau kaip dvylika metų nuo vaiko gimimo, laikė reikšminga aplinkybe nustatant ieškinio senaties pradžią ir sprendžiant dėl ieškinio senaties termino taikymo. Atsižvelgdamas į tai, kad vaiko teisės yra prioritetinės, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovas prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

12Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai taikė CK 3.152 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai nustatė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovas apie tai, kad nėra vaiko tėvas, įsitikino tik tada, kai gavo DNR laboratorijos specialisto išvadą. Aplinkinių kalbas, kurias atsakovė visada paneigdavo, laikė tiesiog provokacija, o kitų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad nėra vaiko tėvas, neturėjo. Dėl to teismai, atmesdami ieškinį praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą, neteisingai aiškino materialinės teisės normą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

142. Teismo padaryta išvada, kad patenkinus ieškinį vaikas liktų be tėvo ir taip būtų neapginti vaiko interesai, yra neteisinga ir prieštarauja CK 3.161 straipsnio 2 daliai, kurioje rašoma, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Tai vienas iš esminių vaiko teisių principų, nustatytų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir 9 straipsnio 3 dalyje. Šį vaiko teisių principą gina ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos, jis taip pat įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Vaiko teisė žinoti savo tėvus ribojama tik įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Taigi šis vaiko teisių principas užtikrina galimybę vaikui žinoti savo biologinius tėvus.

15Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

161. CK 3.152 straipsnyje nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo bei du šio termino skaičiavimo pradžios momentai: pirmasis – vienerių metų ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia yra nuo asmens sužinojimo apie ginčijamus duomenis ir antrasis – nuo asmens sužinojimo apie duomenų neteisingumą patvirtinančius faktus. Tėvystės nuginčijimo atveju vertinant sužinojimą apie ginčijamus duomenis, sužinojimo samprata negali būti susiaurinama iki 2005 m. lapkričio 3 d. DNR laboratorijos specialisto išvados gavimo. Tokiais atvejais reikšmingi visi kiti byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismai pripažino reikšmingais.

172. Teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nes ieškovas apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą žinojo nuo vaiko gimimo įrašo padarymo dienos, t. y. nuo 1993 m. rugpjūčio 25 d. Dėl to teismai pagrįstai nelaikė DNR laboratorijos specialisto išvados pagrindu vienerių metų senaties termino pradžiai nustatyti. Teismai, nustatydami ieškinio senaties pradžią ir spręsdami klausimą dėl ieškinio senaties taikymo, pagrįstai pripažino reikšminga aplinkybe ieškovo pasyvumą, nes, ieškovo teigimu, jis visada turėjo abejonių dėl tėvystės, tačiau ieškinį pateikė tik nutraukęs santuoką ir nuo vaiko gimimo praėjus dvylikai metų.

183. Tiek tarptautinėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.2 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad, priimant teisės aktus, juos taikant, sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Šio principo nuostatų teismai spręsdami ginčą dėl tėvystės nepažeidė. Ieškovas nuo dukters gimimo ją augino kaip savo vaiką, po ištuokos bendravimas taip pat nenutrūko. Ieškovas, manydamas, kad duktė yra ne jo, rūpinosi ja, išlaikė ir nesikreipė dėl tėvystės nuginčijimo. Patenkinus ieškovo reikalavimus, vaikas liktų be tėvo, kurį jis turėjo daugiau nei dvylika metų, tai būtų aiškus vaiko teisių pažeidimas.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

21Vaikas, dėl kurio tėvystės nuginčijimo, yra nagrinėjama byla, yra gimęs ieškovo ir atsakovės santuokoje ( - ), ieškovas yra įrašytas vaiko tėvu vaiko gimimo įraše. Ieškovas dėl tėvystės nuginčijimo į teismą kreipėsi 2005 m. gruodžio 15 d., t. y. po vaiko gimimo praėjus daugiau nei dvylikai metų. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami dėl tėvystės nuginčijimo, pažymėję, kad tarp tėvo ir vaiko yra susiklostę tėviški santykiai, bei tai, kad ieškovas yra praleidęs CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, jo ieškinio netenkino.

22V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl teisės normų, nustatančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir vaiko teisę žinoti savo tėvus, taikymo ir aiškinimo, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų ir vadovaudamasis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

24Siekiant nustatyti ieškinio senaties kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo termino pradžią yra būtina įvertinti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei atsižvelgti į tėvystės nuginčijimo instituto paskirtį. Pažymėtina, kad CK 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui (pvz., Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95, ECHR 1999-VI).

25Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Byloje yra nustatyta, kad tarp dukters ir ieškovo susiklostę tėviški santykiai, duktė savo gyvenime jį pažinojo kaip vienintelį savo tėvą, tarp jų užsimezgęs glaudus tarpusavio ryšys. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugybę objektyvių faktorių, taip pat ir tėvo ketinimus (pavyzdžiui, ar tėvas dalyvauja auklėjant vaiką, ar teikia išlaikymą, kaip pasikeitė jo santykiai su vaiku po skyrybų su vaiko motina, ar galima teigti, kad jis save laiko ir pripažįsta vaiko tėvu, ar tretiesiems asmenimis prisistato kaip vaiko tėvas ir pan.) Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad ieškovas pripažino vaiką kaip savo, auklėjo ir ugdė nuo pat jo gimimo, dalyvavo kasdieniame jo gyvenime, net nutrūkus ieškovo ir atsakovės santuokai vaiko ir tėvo bendravimas nenutrūko, jis jai teikė išlaikymą, pats pripažino, kad tarp jo ir vaiko susiklostė tėvo ir dukters santykiai.

26CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. B. K.; bylos Nr. 3K-3-246/2003, bylos kategorija 70.5).

27Teismai, nurodę, kad ieškovas apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, žinojo nuo įrašo padarymo dienos, bei atsižvelgę į tai, kad vaiko teisės yra prioritetinės, konstatavo, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą tėvystei nuginčyti. Reikšminga aplinkybe taikant ieškinio senatį teismai laikė ieškovo pasyvumą: į teismą dėl tėvystės nuginčijimo jis kreipėsi nutraukęs santuoką su atsakove (vaiko motina) ir tik praėjus daugiau kaip dvylikai metų nuo vaiko gimimo. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad žemesniųjų instancijų teismai netinkamai taikė CK 3.152 straipsnio 1 dalį bei neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, kuri turėtų būti skaičiuojama tik nuo to momento, kai ieškovas gavo DNR laboratorijos specialisto išvadą, paneigiančią jo tėvystę.

28Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl teisėjų kolegija pažymi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Taigi kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, minėta, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Be to, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95, ECHR 1999-VI) nurodė, kad visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais. Teismas šioje byloje atmetė pareiškėjo argumentą, kad biologinio tėvo ir vaiko ryšio apsaugos reikšmė nusveria būtinybę ginti socialinį šeimos institutą. Kitoje byloje dėl priimtinumo Yildirim prieš Austriją (Yildirim v. Austria (dec.), no. 34308/96) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad prokuroras, atsisakęs reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, kuriam pagal Austrijos teisę yra suteikiama tokia teisė, suinteresuotiems asmenims praleidus ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, nepažeidė pareiškėjo, kuris žinojo, kad nėra vaiko, kurio laukėsi jo sutuoktinė vedybų metu, tėvas, teisės į privataus gyvenimo gerbimą. Teismas pripažino pagrįstais valstybės atstovų argumentus, kad proceso dėl tėvystės nuginčijimo inicijavimas nebūtų atitikęs vaiko interesų, nes vaikui būtų kilusi grėsmė netekti pareiškėjo išlaikymo, kai biologinio tėvo nustatymas buvo neaiškus. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad tinkama pusiausvyra tarp skirtingų interesų nebuvo pažeista ir kad pagrįstai, kai yra praleidžiamas ieškinio senaties terminas, prioritetas suteikiamas vaiko interesams. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais.

29Kadangi asmenys, siekiantys nuginčyti tėvystę, iškelia klausimus dėl vaikų teisių ir interesų augti sveikoje, harmoningoje aplinkoje, jų teisės į šeimos ryšius bei viešojo intereso, kuriuo siekiama užtikrinti teisinį aiškumą ir apibrėžtumą šeimos teisiniuose santykiuose, tai įgyvendindami savo teises šie asmenys turi būti itin atsakingi ir rūpestingi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad teismai pagrįstai ieškinio senaties termino momento nelaikė DNR laboratorijos specialisto išvados gavimo dienos, o ieškinio senaties termino taikymą vertino visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, pažymėdami, kad ieškovo pasyvumas dėl tėvystės santykių su vaiku turėjo lemiamą reikšmę, nustatant ieškinio senaties termino pradžią. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta, jog ieškovo kreipimasis dėl specialisto išvados būtų buvęs nulemtas kitų aplinkybių nei ieškovo abejonių, ar jis yra tikrasis vaiko tėvas, kurių jis visuomet turėjo, kad DNR išvados gavimą būtų galima laikyti ieškinio senaties termino pradžia. Dėl to laikytina, kad dvylika metų ieškovas, visą laiką turėdamas abejonių dėl savo tėvystės vaiko, kurio gimimo įraše jis įrašytas tėvu, atžvilgiu, nesiėmė priemonių ginti savo subjektinės tėvystės teisės. Taigi, įvertinus per dvyliką metų susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, ieškovo elgesį, konstatuotina, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų. Be to, nagrinėjamoje byloje, jei būtų sprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš ieškovo gaunamo išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas yra visai neaiškus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal nustatytas faktines aplinkybes vaiko teisės žinoti savo tėvus įgyvendinimas nėra galimas, nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta kasatoriaus argumentą, kad žemesniųjų instancijų teismų išvada, grindžiama vaiko interesais, prieštarauja CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai vaiko teisei žinoti savo tėvus, jei tai neprieštarauja jo interesams, nepagrįstu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas vaiko interesus nagrinėjamoje byloje iškelia tik siekdamas pagrįsti savo kasacinį skundą ir nuginčyti tėvystę, tai negali būti pripažįstama tinkamu vaiko teisių ir interesų atstovavimu, todėl teisėjų kolegija dėl šio kasatoriaus argumento plačiau nepasisako.

30Vadovaudamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, todėl nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti jų priimtus procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas 2005 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į teismą ir ieškinyje nurodė,... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovo... 7. Ieškinio reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo teismas taikė vienerių... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.... 9. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovas prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m.... 12. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 13. 1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai taikė CK 3.152... 14. 2. Teismo padaryta išvada, kad patenkinus ieškinį vaikas liktų be tėvo ir... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir... 16. 1. CK 3.152 straipsnyje nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų... 17. 2. Teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės... 18. 3. Tiek tarptautinėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 21. Vaikas, dėl kurio tėvystės nuginčijimo, yra nagrinėjama byla, yra gimęs... 22. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl teisės normų, nustatančių... 24. Siekiant nustatyti ieškinio senaties kreiptis į teismą dėl tėvystės... 25. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir... 26. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl... 27. Teismai, nurodę, kad ieškovas apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko... 28. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo... 29. Kadangi asmenys, siekiantys nuginčyti tėvystę, iškelia klausimus dėl... 30. Vadovaudamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimą ir Kauno... 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...