Byla e2-11932-618/2017
Dėl skolos priteisimo ir atsakovo E. V. priešieškinį ieškovui J. M. dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė sekretoriaujant Agnei Jakulytei, dalyvaujant atsakovo E. V. atstovei advokatei Viktorijai Safošinai,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovo E. V. priešieškinį ieškovui J. M. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 2 000,00 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2016-08-10 sudarytas susitarimas dėl 2012-11-24 preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, pagal kurį jis įsipareigojo grąžinti atsakovui butą, esantį ( - ), bei atsisakė reikalavimo teisės į 9 438,24 Eur avansą, kurį buvo sumokėjęs atsakovui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti jam 13 301,90 Eur per dvi darbo dienas nuo buto priėmimo - perdavimo momento. Buto priėmimo - perdavimo metu atsakovas jokių pastabų arba pretenzijų dėl perduodamo turto būklės nereiškė. 2016-08-23 atsakovas sumokėjo 5 500,00 Eur, 2016-09-13 – 3 000,00 Eur, 2016-11-07 - 2 801,90 Eur, iš viso 11 301,90 Eur. Ieškovas nurodo, kad jis gavo atsakovo pranešimą, kuriame nurodoma, jog atsakovas pasinaudojo Susitarimo 5.2 punkte numatyta teise vienašališkai sumažinti grąžintiną turto kainą 2 000,00 Eur, šią sumą laikant minimalių nuostolių atlyginimu. Pažymi, jog negavęs aiškių pretenzijų dėl buto būklės jis kreipėsi į atsakovą ragindamas jį įvykdyti Susitarimą. Iš atsakovo pateikto atsakymo į raginimą tapo aišku, jog šiuo atveju jokių esminių buto trūkumų nustatyta nebuvo, o atsakovo sprendimas sumažinti grąžintiną sumą 2 000,00 Eur yra nulemtas informacijos, gautos iš nekilnojamojo turto agentės, kuri savo elektroniniame laiške nurodo, kad namo laiptinė, kuriame yra butas, yra netvarkinga, bute nėra balkono, butui reikalingas remontas. Pats atsakovas parašė, jog jis tikėjosi už butą gauti 72 000,00 Eur, o gavo tik 68 000,00 Eur, todėl jis sumokės likusius 2 000,00 Eur, jeigu ieškovas atlygins atsakovui nuostolius, t.y. kainų skirtumą tarp buto kainos, kurią jis pageidavo gauti (72 000,00 Eur) ir faktiškai gautos buto kainos (68 000,00 Eur). Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

5Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog jam nuosavybės teise priklausė butas, esantis ( - ). 2012-11-24 tarp šalių buvo sudaryta preliminari buto pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią jis įsipareigojo parduoti ieškovui butą, esantį ( - ), atsakovas įsipareigojo sumokėti 57 00,00 Lt jam per dvejus metus nuo sutarties sudarymo dienos, o likusią 193 000,00 Lt sumą, kurią jis buvo skolingas „Swedbank“, AB, pagal 2006-11-20 kredito sutartį, atsakovas įsipareigojo mokėti į ieškovo banko sąskaitą pagal palūkanų mokėjimo grafiką. Pagal sutarties 5.1. punktą pardavėjas turi teisę nutraukti šią sutartį, jeigu pirkėjas nemoka turto pirkimo – pardavimo kainos daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės, t.y. nesumoka bankui periodinių kredito įmokų. Ieškovui buvo siunčiami raginimai vykdyti prievolę, tačiau ieškovas savo prievolės nevykdė, nemokėjo įmokų, todėl 2016-06-08 pranešimu sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Gavęs 2016-06-08 pranešimą ieškovas susisiekė su atsakovu ir pranešė, jog nori nutraukti sutartį abipusiu susitarimu, todėl tarp šalių 2016-08-10 sudarytas susitarimas dėl 2012-11-24 preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo. 2017-01-19 pranešimu atsakovas informavo ieškovą, jog remiantis Susitarimo 5.2 punktu nutarta sumažinti grąžintiną sumą 2 000,00 Eur. Dėl netinkamo ieškovo prievolių vykdymo susitarimas dėl 2012-11-24 preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo buvo sudarytas praėjus ketveriems metams nuo preliminarios sutarties sudarymo. Tai reiškia, jog ieškovas ketverius metus butu naudojosi ne asmeniškai, o be atsakovo žinios jį intensyviai nuomojo kitiems asmenims, nurodytu laikotarpiu neatliko buto einamojo remonto, dėl ko šiuo metu buto faktinė padėtis yra prastesnė nei 2012-11-24 preliminarios sutarties sudarymo metu. Dėl tokios buto techninės būklės atsakovas butą turėjo parduoti už mažesnę kainą, dėl ko patyrė nuostolių. Nurodė, jog buto priėmimo – perdavimo metu pretenzijos dėl buto būklės ieškovui nebuvo pareikštos, kadangi priėmimą – perdavimą atliko atsakovo atstovė, kuri buvo įpareigota tik paimti iš ieškovo buto raktus ir užfiksuoti skaitiklių parodymus. Be to, atsakovo atstovė buto būklės negalėjo įvertinti dėl to, jog nežinojo, kokia buto būklė buvo 2012 metais ir ji nėra kvalifikuota turto vertinimo specialistė. Dėl šių priežasčių pretenzijos dėl buto būklės ieškovui buvo pareikštos vėliau, kai turto būklę įvertino nekilnojamojo turto specialistė. Atsakovas pažymėjo, jog pagal Susitarimo 5.2 punktą pretenzijos nebūtinai turi būti reiškiamos turo priėmimo – perdavimo metu, o gali būti pareikštos ir vėliau.

6Atsakovas E. V. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 3 761,76 Eur nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pripažino, jog kurį laiką iki išvykimo nuolat gyventi į Ispaniją jis su šeima gyveno ginčo bute, todėl galima daryti pagrįstą prielaidą, jog nuo 2012 metų gruodžio mėnesio iki 2016 metų liepos mėnesio ieškovas pats bute negyveno, o jį subnuomojo. Kaip matyti iš šalių tarpusavio elektroninio susirašinėjimo 2015 metų gruodžio mėnesį, pats ieškovas pripažino, jog bute gyvena nuomininkas vardu Valentinas. Atsakovas nurodo, kad jis pats galėjo sėkmingai nuomoti ginčo butą bei gauti pajamas, iš kurių būtų dengiamas kreditas už butą, o sumokėjus kredito mėnesinę įmoką, dar liktų pelno nuo nuomos mokesčio. Iš to seka, jog ieškovas be jokio teisinio pagrindo, t.y. neturėdamas atsakovo sutikimo subnuomai, neinformavęs atsakovo apie tai, kad gauna papildomas pajamas iš subnuomos, praturtėjo atsakovo sąskaita, t.y. gavo 3 761,76 Eur pajamų, kurios laikytinos atsakovo nuostoliais. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas vadovaudamasis Susitarimo 5.2 punktu sumažino ieškovui grąžintiną sumą 2 000,00 Eur, kadangi butas buvo nusidėvėjęs, jam buvo reikalingas remontas. Pažymėjo, kad butas ieškovo žinioje buvo 4 metus, tačiau ieškovas einamojo remonto neatliko. Be to, ieškovas butą nuomojo kitiems asmenimis, kas nulėmė papildomą nusidėvėjimą.

7Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tik paskutinį pusmetį iki preliminarios sutarties nutraukimo bute, esančiame ( - ), gyveno nuomininkas. Iš pastarojo sumokėtų nuompinigių buvo mokamos įmokos pagal preliminarią sutartį. Atsakovas žinojo, kad bute laikinai gyvena nuomininkas ir pretenzijų dėl to nereiškė. Ieškovas pažymėjo, jog 2012-11-24 preliminari buto pirkimo - pardavimo sutartis turėtų būti pripažinta niekine ex officio ir pritaikyta restitucija, tai yra šalys įpareigotinos grąžinti viena kitai viską ką yra gavusios iš niekinio sandorio, kadangi preliminarios buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu butas, esantis ( - ), buvo įkeistas bankui, todėl norint sudaryti minėtą sutartį buvo reikalingas banko sutikimas. Atsižvelgus į tai, kad jis atsakovui grąžino butą, atsakovas įpareigotinas grąžinti ieškovui viską ką yra gavęs niekino sandorio, t.y. 11 438,24 Eur.

8Teismas

konstatuoja:

9Ieškinys ir priešieškinis atmestini

10Dėl skolos priteisimo

11Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, visų pirma, svarbu tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dispozityvumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės turi būti taikomos vadovaujantis dviem esminiais principais: pirma, kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais; antras principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, turi taikyti visumą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

12Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-11-24 tarp šalių sudaryta preliminari buto pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui butą, esantį ( - ), o ieškovas įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas nuoseklią teismų praktiką yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis – tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių aspektu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą. Pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai yra: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012).

13Įvertinęs 2012-11-24 šalių sudarytos preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties turinį, byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog minėta sutartis nėra laikytina preliminariąja. Visų pirma, šios sutarties dalykas yra nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pirkimas – pardavimas sutartyje nustatyta tvarka, tačiau ne pagrindinės sutarties sudarymas. Sutartyje yra aptariama atsiskaitymo už butą, esantį ( - ), bei jo priėmimo – perdavimo tvarka, t.y. reglamentuojamas nekilnojamojo turto pirkimas – pardavimas, o pagrindinės sutarties sudarymą reglamentuoja iš esmės vienintelė 2012-11-24 Sutarties nuostata, t.y. 2.3. punktas, kuriame nurodyta, jog ieškovui sumokėjus šios Sutarties 1.5. punkte nurodytą kainą, atsakovas privalo per 14 dienų išregistruoti patalpų įkeitimą pagal kredito sutartį Nr. ( - ) ir sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Antra, 2012-11-24 sutarties pagrindu ieškovas įgijo teisę naudotis ir valdyti butą, esantį ( - ), bei turėjo prievolę atlikti mokėjimus už šį butą. Trečia, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovas norėjo buto pirkimui gauti kreditą iš banko, tačiau pastarasis kredito ieškovui nesuteikė. Atsakovas paėmė kreditą iš banko norėdamas padėti ieškovui, t.y. šalys susitarė, jog atsakovas paims kreditą, įsigis būstą, tačiau įmokas bankui mokės ieškovas, kuriam grąžinus visą kreditą butas atiteks nuosavybės teise. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys 2012-11-24 sutartį įvardijo kaip preliminarią ne todėl, kad egzistavo kliūtys iš karto sudaryti pagrindinę sutartį, o siekdamos, jog nuosavybės teisė į butą ieškovui pereitų ne po sutarties sudarymo ar buto priėmimo – perdavimo, o tik tuomet, kai ieškovas grąžins visas įmokas bankui už atsakovui suteiktą kreditą. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad tarp šalių sudaryta 2012-11-24 preliminari buto pirkimo – pardavimo sutartis yra laikytina išperkamosios nuomos sutartimi.

14CK tiesiogiai išperkamosios nuomos sutarties sampratos neįtvirtinta, tačiau tokia sutarties rūšis išskiriama. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Išperkamosios nuomos sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą. Šios sutarties pagrindu kredito gavėjas pagrįstai tikisi padengęs daikto vertę ir įvykdęs kitus sutartyje numatytus papildomus mokėjimus (už naudojimąsi paskolintomis lėšomis ir pan.) įsigyti nuosavybėn konkretų daiktą. Šis reglamentavimas taip pat patvirtina, kad išperkamosios nuomos sutarties požymis – nuomininko kreditavimas nuomojamo objekto įsigijimo tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Išperkamosios nuomos sutartimi gali būti kvalifikuojama sutartis, kai fizinis asmuo asmeniniams poreikiams tenkinti siekia įsigyti daiktą, perimdamas jo valdymą ir naudojimą, o už daiktą jo savininkui sumoka periodinėmis įmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-527/2011).

15Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 000,00 Eur skolą. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai vadovaujasi 2016-08-10 Susitarimo 5.2 punktu ir atsisako jam grąžinti 2 000,00 Eur sumą. Civiliniame procese galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai suteikia teisę bylos šalims spręsti, kokias aplinkybes ir kokiais įrodymais remdamosi jos įrodinės, siekdamos pagrįsti byloje pareikštus reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2016-08-10 sudarytas susitarimas dėl 2012-11-24 preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, pagal kurį šalys susitarė nutraukti minėtą Sutartį, ieškovas įsipareigojo grąžinti atsakovui butą, esantį ( - ), bei atsisakė reikalavimo teisės į atsakovą dėl 9 438,24 Eur sumos grąžinimo, o atsakovas įsipareigojo grąžinti 13 301,90 Eur ieškovo sumokėtos turto kainos. Susitarimo 5.2 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu atsakovas turės ieškovui pagrįstų pretenzijų dėl buto techninės būklės, nustatant esminius patalpų apdailos ir esamų įrenginių apgadinimus, ieškovas pasilieka teisę vienašališkai sumažinti grąžintiną turto kainą iki 2 000,00 Eur, šią sumą laikant minimaliu nuostolių atlyginimu. Taigi, šiuo atveju atsakovui, pasinaudojusiam Susitarimo 5.2 punkte numatyta teise sumažinti ieškovui grąžintiną sumą, tenka pareiga įrodyti esminių patalpų apdailos ir esamų įrenginių apgadinimų buvimą, o ieškovas atsikirsdamas į atsakovo nurodytas aplinkybes, turi pateikti duomenis, paneigiančius defektų buvimą, jų mastą ir pan.

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

17Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/200.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

18Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad 2016-08-10 Susitarimo sudarymo metu, kai įvyko buto priėmimas – perdavimas, atsakovas pretenzijų dėl buto techninės būklės nereiškė, todėl laikytina, jog buto techninė būklė atsakovą tenkino ir jis neteko teisės šių pretenzijų reikšti vėliau. Teismas su šiomis aplinkybėmis nesutinka. Visų pirma, Susitarimo 5.2 punktas nenumato, jog pretenzijos dėl buto techninės būklės gali būti pareiškiamos tik buto priėmimo – perdavimo metu, todėl laikytina, kad šias pretenzijas atsakovas galėjo pareikšti tiek buto priėmimo – perdavimo metu, tiek ir vėliau nustatęs tam tikrus defektus. Teismas taip pat sutinka su atsakovo atsakovės pozicija, jog buto priėmimo – perdavimo metu pats atsakovas nedalyvavo, todėl negalėjo betarpiškai įvertinti buto būklės, o atsakovo atstovė nėra nekilnojamojo turto vertintoja ir neturi specialių žinių, reikalingų buto techninei būklei įvertinti. Be to, byloje nenustatyta, kad ji turėjo žinių apie buto, esančio ( - ), techninė būklę 2012-11-24 preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, todėl negalėjo įvertinti, kaip ši būklė pakito.

19CK 6.493 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui 2016-08-10 grąžinus butą, esantį ( - ), atsakovui, pastarasis nusprendė jį parduoti. Nekilnojamojo turto agentė Ž. G. 2016-08-17 elektroniniu laišku nurodė atsakovui, jog butas yra prastesnės būklės nei buvo nupasakota: buto laiptinė vidutiniška, jis yra pirmame aukšte, nėra balkono, bute trūksta šviesos, jam reikalingas remontas. Taigi, nors šiuo atveju sutiktina su ieškovu, jog buto pardavimo kaina buvo mažesnė nei atsakovas tikėjosi, ne tik dėl buto nusidėvėjimo, o tai pat yra buvo ir tai, jog nekilnojamojo turto agentė konstatavo, kad butui reikalingas remontas. UAB „Capital“ aiškinamajame rašte nurodoma, kad nekilnojamojo turto agentui apžiūrėjus butą buvo nustatyta, kad butui reikalingas remontas, būtina perdažyti sienas, subraižytos grindys, jaučiasi, kad namie gyventa gyvūno, labai nudėvėtas vonios kambarys. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad 2012-11-24 preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutartyje šalys buto defektų nenurodė, ieškovas butu naudojosi beveik ketverius metus, tačiau pretenzijų atsakovui dėl perduoto buto būklės nereiškė, teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad ieškovui naudojantis butu buvo padaryti aukščiau nurodyti apdailos pažeidimai. Teismas pažymi, jog nors ieškovas, siekdamas įrodyti aplinkybes apie buto techninę būklę, pateikė teismui fotonuotraukas, tačiau teismas negali įvertinti, ar tai yra buto, esančio ( - ), nuotraukos. Be to, nėra aišku, kada šios nuotraukos padarytos. Atkreiptinas dėmesys, jog nors iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad ieškovas 2017-01-19 elektroniniame laiške, kuris skirtas atsakovui, nurodė, jog pagerino buto būklę: pakeitė bute esančią buitinę techniką nauja, virtuvėje pakabino roletus, suremontavo sandėliuką, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Teismas taip pat pažymi, jog vadovaujantis Susitarimo 5.2 punktu, 2 000,00 Eur suma yra laikytina minimaliais atsakovo nuostoliais, todėl atsakovas nustatęs Susitarimo 5.2 punkte nurodytus buto defektus turi teisę grąžintiną sumą sumažinti 2 000,00 Eur neįrodinėdamas jos dydžio, o ieškovas nesutikdamas su šios sumos dydžiu, turi pareigą įrodyti, jog 2 000,00 Eur suma yra nepagrįsta, o atsakovo patirti nuostoliai yra mažesni. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog ieškovo patirti nuostoliai dėl perduoto buto būklės yra mažesni nei 2 000,00 Eur. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada jog atsakovas pagrįstai pasinaudojo Susitarimo 5.2 punkte numatyta teise sumažinti ieškovui grąžintiną sumą 2 000,00 Eur, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

20Dėl nepagrįsto praturtėjimo

21Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 3 761,76 Eur nuostolius dėl nepagrįsto praturtėjimo. CK 6.237 straipsnis reglamentuoja pareigą gražinti be pagrindo įgytą turtą. Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1–2 dalių nuostatomis, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011‑02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011; 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

22Nagrinėjamu atveju atsakovas savo reikalavimą grindžia aplinkybe, jog ieškovas be jo sutikimo, subnuomojo butą, esantį ( - ). Įvertinus byloje esančius duomenis atsakovo nurodytos aplinkybės yra vertintinos kaip nepagrįstos. Visų pirma, kaip jau minėta tarp šalių buvo susiklostę išperkamosios nuomos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas turėjo teisę valdyti ir naudotis butu esančiu ( - ). Vien ta aplinkybė, jog ieškovas be atsakovo sutikimo minėtą butą buvo išnuomojęs kitam asmeniui, taip pažeisdamas CK 6.595 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje numatyta, kad nuomininkas turi teisę subnuomoti gyvenamąsias patalpas gavęs rašytinį nuomininko sutikimą, nesudaro pakankamo pagrindo ieškovo iš subnuomos gautas pinigines lėšas priteisti atsakovui. Atsakovas kaip buto savininkas turi teisę reikalauti nutraukti subnuomos sutartį ir iškeldinti trečiąjį asmenį, reikalauti iš ieškovo atlyginti subnuomininko butui padarytą žalą ir kt., tačiau neįgyja teisės į pastarojo gautas pinigines lėšas. Antra, šiuo atveju nėra laikytina, kad pinigines lėšas, įgytas iš subnuomos ieškovas įgijo be teisinio pagrindo, kadangi jis šias lėšas gavo perleidęs trečiajam asmeniui savo teisę valdyti ir naudotis butu, esančiu ( - ), t.y. viena ta aplinkybė, jog ieškovas pinigines lėšas gavo pažeidęs įstatymo numatytą reikalavimą gauti atsakovo sutikimą subnuomai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog minėtos lėšos buvo įgytos be jokio teisinio pagrindo. Trečia, nors atsakovas nurodo, jog ieškovas praturtėjo jo sąskaita, kadangi atsakovas žindomas, kad ieškovas bute negyvena, būtų galėjęs pats kitiems asmenims butą, esantį ( - ), tačiau šios aplinkybės yra vertintinos kaip nepagrįstos. Ieškovas butą valdė ir naudojosi 2012-11-24 preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Minėta sutartis buvo nutraukta 2016-08-10. Taigi, iki 2016-08-10 atsakovas neturėjo teisės šio buto nuomoti kitiems asmenims. Ketvirta, atsakovas apskaičiuodamas 3 761,76 Eur sumą, nurodo, jog tai yra pelnas, kurį iš buto nuomos ieškovas galėjo gauti per 44 mėnesius, tačiau ieškovas nurodo, kad butą, esantį ( - ), subnuomojo tik paskutinius 6 mėnesius iki 2016-08-10 Susitarimo sudarymo. Kitų duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas butą nuomojo 44 mėnesius, byloje nėra. Be to, nors atsakovas pateikė nekilnojamojo turto agentūros MB „Per mare“ 2017-06-05 atsakymą į užklausimą, kuriame nurodyta, kad buto, esančio ( - ), vidutinė nuomos kaina yra 400,00 Eur per mėnesį, tačiau nėra aišku, ar tokia buto nuomos kaina buvo visą atsakovo nurodytą laikotarpį, t.y. nuo 2012 metų, ar ieškovas butą nuomojo būtent tokia kaina. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovo priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas.

23Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškinį atmetus ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

24Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 86,00 Eur žyminis mokestis, 60,00 Eur teisines konsultacijas ir susipažinimą su ieškiniu, 300,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 240,00 Eur už priešieškinio parengimą. Ieškovo ieškinį atmetus atsakovui iš ieškovo priteistina 330,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. 30,00 Eur teisines konsultacijas ir susipažinimą su ieškiniu, 300,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Kitos bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos.

25Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 7,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovo ir atsakovo į valstybės biudžetą priteistina po 3,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

27ieškinį atmesti.

28Priešieškinį atmesti.

29Priteisti iš ieškovo J. M. 330,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. V..

30Priteisti iš ieškovo J. M. į valstybės biudžetą 3,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

31Priteisti iš atsakovo E. V. į valstybės biudžetą 3,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

32Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M.... 3. Teismas... 4. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo... 5. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį... 6. Atsakovas E. V. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš... 7. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka ir prašo... 8. Teismas... 9. Ieškinys ir priešieškinis atmestini... 10. Dėl skolos priteisimo... 11. Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, visų pirma, svarbu tinkamai... 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-11-24 tarp šalių sudaryta preliminari... 13. Įvertinęs 2012-11-24 šalių sudarytos preliminarios buto pirkimo –... 14. CK tiesiogiai išperkamosios nuomos sutarties sampratos neįtvirtinta, tačiau... 15. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 000,00 Eur skolą. Nurodo, kad... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje... 17. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių... 18. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad 2016-08-10 Susitarimo sudarymo metu,... 19. CK 6.493 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomininkas privalo laikyti... 20. Dėl nepagrįsto praturtėjimo... 21. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 3 761,76 Eur nuostolius dėl... 22. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo reikalavimą grindžia aplinkybe, jog... 23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 24. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų,... 25. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260,... 27. ieškinį atmesti.... 28. Priešieškinį atmesti.... 29. Priteisti iš ieškovo J. M. 330,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui E.... 30. Priteisti iš ieškovo J. M. į valstybės biudžetą 3,77 Eur bylinėjimosi... 31. Priteisti iš atsakovo E. V. į valstybės biudžetą 3,77 Eur bylinėjimosi... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...