Byla N-62-3250-10

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimo M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

Nustatė

I.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Autotrade“ direktoriui M. K.. Protokole nurodoma, kad 2009 m. birželio 29 d. planinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog UAB „Autotrade“ pavėluotai, t. y. 2009 m. birželio 22 d., pateikė metinę į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitą už 2008 m., kai ši pareiga turėjo būti atlikta iki 2009 m. kovo 1 d., ir neįvykdė valstybės nustatytų alyvų atliekų tvarkymo užduočių 2008 m. Šiais veiksmais pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintų Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių (toliau ir – Tvarkymo taisyklės) 27 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 341 straipsnio 2 dalies 2 punkto, Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 (toliau – ir Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, 166.4 punkto reikalavimai. Administracinė atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 5112 straipsnio 4 dalį ir 5119 straipsnio 7 dalį (b. l. 2-3).

II.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu pripažino M. K. kaltu teisės pažeidimų, numatytų ATPK 5112 straipsnio 4 dalyje ir 5119 straipsnio 7 dalyje, padarymu ir, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skyrė jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 25 000 (dvidešimt penkių tūkstančių) litų baudą. Teismas nurodė, kad administracinės bylos medžiaga (2009 m. birželio 29 d. patikrinimu akto Nr. VR-14.7-341), administracinėn atsakomybėn traukiamo M. K. paaiškinimais ir liudytojo R. D. parodymais nustatyta, kad metinę į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitą už 2008 m. UAB „Autotrade“ pateikė tik 2009 m. birželio 22 d. patikrinimo metu. Pažeidėjo paaiškinimus apie tai, kad minėta ataskaita buvo nuvežta 2009 m. vasario mėnesį, tačiau Institucija atsisakė ją priimti, teismas pripažino neįtikinamais, duotais siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Dėl kito M. K. inkriminuoto teisės pažeidimo teismas nurodė, kad ATPK 5119 straipsnio 7 dalies norma yra blanketinė. Pažymėjo, jog verslo subjektas (šiuo konkrečiu atveju UAB „Autotrade“) turėjo pareigą tvarkyti alyvų atliekas, vykdyti konkrečias užduotis ir dalyvauti atliekų tvarkymo sistemoje. UAB „Autotrade“, kaip įmonė, užsiimanti alyvų bei apmokestinamųjų gaminių importu ir išleidimu į Lietuvos Respublikos vidaus rinką, privalo betarpiškai vadovautis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, kurio paskirtis nustatyti bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus. Dėl konkrečių atliekų vykdymo užduočių teismas laikė, kad Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 166.4 punkto nuostatos vykdyti alyvų atliekų tvarkymo užduotis: nuo 2008 metų – regeneruoti arba perdirbti į kurą ne mažiau kaip 30 proc. alyvų atliekų (skaičiuojant nuo pateikto per metus rinkai alyvų kiekio), yra imperatyvaus pobūdžio. Tokią išvadą grindė remdamasis sistemine, logine ir lingvistine teisės aktų analize. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 26 straipsnio nuostatos apibrėžia valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano tikslus. Greta kitų šio plano tikslų yra ir atliekų tvarkymo užduočių nustatymas (Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal Įstatymo 341 straipsnio 2 dalies 2 punktą, importuotojai (ir UAB „Autotrade“) privalo įvykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduotis. Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano Bendrosios dalies 4 punkte, kuriame kalbama apie nustatytas atliekų tvarkymo užduotis, vartojamas žodžių junginys „nustatytos užduotys, (kurias) turi įgyvendinti <...> gamintojai ir importuotojai, atliekų tvarkytojai“, ir galiausiai, jau minėto to paties plano 166.4 punkto nuostata, kad „importuotojai privalo vykdyti <...> atliekų tvarkymo užduotis“, vertinant sistemiškai su Įstatymo reguliavimu, nepalieka jokių abejonių apie užduočių vykdymo privalomumą ir teisės normų imperatyvų pobūdį. Gamintojas ar importuotojas neturi jokios pasirinkimo laisvės – jis privalo vykdyti įstatymo ir poįstatyminio teisės akto reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad UAB „Autotrade“ minėtų užduočių nevykdė. Šį faktą teismo posėdyje pripažino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei liudytojai, teigdami, kad apskritai apie tokio Vyriausybės patvirtinto plano egzistavimą sužinojo 2009 m., t. y. kai ataskaitinis laikotarpis jau buvo pasibaigęs. Viešojoje teisėje galioja bendras principas, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Juolab tokiu teisės aktų neišmanymu negali pasiteisinti verslininkas, kuriam keliami aukšti sąžiningos (tame tarpe ir prisilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos) verslo praktikos reikalavimai. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nelaikė įtikinamais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kad Lietuvoje nėra objektyvių galimybių vykdyti nustatytas užduotis, nes, kaip matyti iš šio ūkio subjekto pateiktos pažymos, dalį atliekų, kad ir labai nedidelę, UAB „Autotrade“ sutvarkė (b. l. 129-131).

III.

Apeliaciniu skundu M. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimą ir bylą nutraukti (b. l. 136-141). Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, neteisingai taikė proceso ir materialinės teisės normas. ATPK 5119 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už alyvų atliekų netvarkymą ir nedalyvavimą alyvų atliekų tvarkymo sistemoje, bet ne už gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduočių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą. Teismui buvo pateikta įrodymų, kad UAB „Autotrade“ tvarko alyvų atliekas, t. y. turi sutartis su licencijuotais atliekų tvarkytojais, apmokėjo visas atliekų tvarkytojų ir klientų pateiktas sąskaitas už alyvų atliekų utilizavimą. Taip pat UAB „Autotrade“ dalyvauja alyvų atliekų tvarkymo sistemoje – teisės aktų nustatyta tvarka registruota gamintojų ir importuotojų sąvade. Pažymi, jog valstybės institucijos iki 2009 m. nereikalavo nei Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano užduočių, nei konkrečių alyvų regeneravimo ar perdirbimo į kurą būdų. Apie savo pozicijos pakeitimą jos bendrovės iš anksto neinformavo ir nepaaiškino priežasčių. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas tiesiogiai nenustato pareigų atliekų turėtojams ar tvarkytojams. Šis teisės aktas netaikytinas atliekų turėtojams ir tvarkytojams, jo įgyvendinimas pavestas atitinkamoms valstybės valdžios ir vietos savivaldos institucijoms. Taigi šio plano, kaip ir kitų strateginio planavimo dokumentų, adresatai yra viešojo administravimo subjektai. Alyvų atliekų tvarkymo teisinis reglamentavimas yra neišsamus, neaiškus. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisiniai draudimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, teisinis reglamentavimas turi būti perregimas, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams. M. K. teigimu, administracinės atsakomybės taikymas šioje byloje nėra galimas ir dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų. Pažeidimų esminė protokole aprašyta labai lakoniškai, atkartoja teisės aktų nuostatas, todėl neįmanoma nustatyti visų būtinų sudėties požymių. Pagal UAB „Autotrade“ generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 5 d. patvirtintą Pakuočių ir apmokestinamųjų gaminių apskaitos vykdymo tvarką, sutarčių su atliekų tvarkytojais pasirašymą ir pažymų apie sutvarkytas alyvų atliekas rengimą organizuoja ir kontroliuoja Rinkodaros ir ryšių su klientais skyriaus vadovė A. Ž.. Tai rodo, kad Institucija nustatė ir teismas nubaudė netinkamą subjektą. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad metinę į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitą UAB „Autotrade“ teikė Institucijai 2009 m. vasario 24 d., tačiau ji nebuvo priimta.

Institucija atsiliepime nesutinka su M. K. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti. Paaiškina, kad 2009 m. birželio 29 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-341 buvo nustatyta, kad UAB „Autotrade“ 2008 m. į Lietuvos vidaus rinką išleido 696,567 t alyvos, todėl 2008 m. privalėjo sutvarkyti, t. y. regeneruoti arba perdirbti į kurą 208,97 t alyvų atliekų (30 proc. skaičiuojant nuo išleisto į vidaus rinką alyvų kiekio). UAB „Autotrade“ privalomo alyvų atliekų kiekio nesutvarkė. UAB „Žalvaris 2009 m. balandžio 29 d. pažymoje deklaravo, kad 2008 m. UAB „Autotrade“ vardu regeneravo tik 8,514 t alyvos atliekų. Įvertinus didžiulį UAB „Autotrade“ neregeneruotą arba neperdirbtą į kurą atliekų kiekį (200,456 t), teismo paskirta bauda yra adekvati apelianto padarytam teisės pažeidimui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus bei patikrinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisės aiškinimo, taikymo bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisėjų kolegija palaiko jo motyvus.

ATPK 5119 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad alyvų atliekų netvarkymas ir nedalyvavimas alyvų atliekų tvarkymo sistemoje – užtraukia baudą pareigūnams nuo dvidešimt penkių tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Įstatymo 341 straipsnio 2 dalies 2 punktas įpareigoja gamintojus ir importuotojus įvykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduotis. Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 166.4 punktas nustato alyvų gamintojams ir importuotojams šias alyvos atliekų tvarkymo užduotis: nuo 2008 metų – regeneruoti, perdirbti ar kitaip naudoti (pvz., energijai, kurui, atitinkančiam skystojo kuro kokybės reikalavimus, gauti) ne mažiau kaip 30 procentų, o nuo 2012 metų – ne mažiau kaip 50 procentų alyvos atliekų (skaičiuojama nuo patiekto per metus rinkai alyvų kiekio). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teisinio reguliavimo metodą, šios teisės normos yra imperatyvios, formuluojančios gamintojams ir importuotojams privalomo elgesio taisyklę.

Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Autotrade“ perdavė regeneruoti ar perdirbti į kurą 1,22 proc. alyvos atliekų, skaičiuojant nuo 2008 m. į Lietuvos vidaus rinką išleisto 696,567 t alyvos kiekio (b. l. 4-6), taigi neįvykdė 2008 m. alyvos atliekų tvarkymo užduoties (ne mažiau kaip 30 proc.) ir nedalyvavo alyvų atliekų tvarkymo sistemoje, kurios funkcionavimas pagrįstas atliekų tvarkymo užduočių vykdymu. Lokalių aktų, patvirtinančių, kad už alyvos atliekų tvarkymą bendrovėje paskirta atsakinga A. Ž., nėra.

Taip pat M. K. kaltinamas į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitos nepateikimu iki nustatyto termino (ATPK 5112 straipsnio 4 dalis).

Byloje neginčijama, kad metinę į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitą už 2008 m. UAB „Autotrade“ pateikė 2009 m. birželio 22 d. Vadovaujantis Tvarkymo taisyklių 27 punktu (2007 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. D1-21 redakcija), pakuočių gamintojas, gamintojas ir importuotojas (toliau – Ataskaitos teikėjas) teikia praėjusių kalendorinių metų ataskaitą iki kiekvienų metų kovo 1 d. Ataskaitos teikėjas ataskaitą teikia tam regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje Ataskaitos teikėjas yra registruotas (28 punktas). Apeliacinės instancijos teismas neturi įrodymų, kad UAB „Autotrade“ parengė minėtą ataskaitą ir pristatė Institucijai nustatytu laiku. Institucijos tarnautojo, atsisakiusio priimti dokumentus ir nukreipusio bendrovę į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, veiksmai galėjo būti skundžiami įstatymų numatyta tvarka, tačiau UAB „Autotrade“ šia galimybe nepasinaudojo. Be to, nuo tariamo UAB „Autotrade“ atstovo apsilankymo Institucijoje 2009 m. vasario 24 d. (b. l. 50) iki faktinio ataskaitos pateikimo 2009 m. birželio 22 d., praėjo net keturi mėnesiai.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas, būdamas UAB „Autotrade“ direktoriumi ir atsakingu už visos bendrovės veiklos teisėtumą asmeniu, netinkamai organizavo bendrovės veiklą, neužtikrino norminių teisės aktų reikalavimų laikymosi, todėl yra kaltas ATPK 5112 straipsnio 4 dalyje ir 5119 straipsnio 7 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, juo skirta minimali bauda, numatyta sunkesniojo iš inkriminuotų teisės pažeidimų sankcijoje, yra teisinga bei proporcinga poveikio priemonė, visiškai atitinka neteisėtos veikos (ATPK 5119 straipsnio 7 dalis) mastą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. K. surašytas nepažeidžiant ATPK 259, 260 straipsnių nuostatų, kaltinimas jame nurodytas glaustai ir aiškiai, nukreipiant į konkrečius teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius. Todėl naikinti 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

M. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai