Byla 3K-3-643/2013
Dėl notarinių veiksmų; suinteresuoti asmenys: notarė Jūratė Mockuvienė, A. (A.) G., D. (D.) G

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą dėl notarinių veiksmų; suinteresuoti asmenys: notarė Jūratė Mockuvienė, A. (A.) G., D. (D.) G.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ginčas kilo dėl notaro veiksmų atsisakant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, teisėtumo.

5Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo patvirtintas J. (J.) G. ranka surašytas asmeninis testamentas, konstatavus, kad jame aiškiai išreikšta mirusiojo valia, o testamentas atitinka CK 5.30 straipsnyje įtvirtintus turinio ir formos reikalavimus. Remdamasi šiuo testamentu pareiškėja J. P. kreipėsi į Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarę su prašymu išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą po J. G. mirties. Testamente, surašytame rusų kalba, nurodyta: „Man nuosavybės teise priklausančio buto dalį (Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) po savo mirties perduodu naudoti ir disponuoti J. N. iki to laiko, kol šios gyvenamosios patalpos bus jai reikalingos, o vėliau mano buto dalį perduoti mano anūkėms V. ir D. G. lygiomis dalimis“.

6Notarė nutarimu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama tuo, kad iš testamento turinio nėra galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios, neaišku, ką jis perduoda po mirties pareiškėjai: nuosavybės ar uzufrukto teisę.

7Pareiškėja skundu prašė panaikinti nurodytą notarės nutarimą ir įpareigoti ją išduoti prašomą paveldėjimo teisės liudijimą, pažymėdama, kad J. G. testamentas yra galiojantis, atitinka teisės aktų reikalavimus.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

9Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi skundą atmetė.

10Teismas nurodė, kad notaras, vykdydamas įstatymo jam pavestas funkcijas, turi užtikrinti tik įstatymo reikalavimus atitinkančių dokumentų tvirtinimą ir išdavimą, neturi teisės paveldėjimo teisės liudijime iškraipyti ar keisti testamente išreikštos testatoriaus valios. Testatoriui nurodžius, kad teisę naudotis ir disponuoti dalimi buto perduoda pareiškėjai, kol šios gyvenamosios patalpos bus jai reikalingos, o vėliau buto dalį perduoda vaikaitėms V. ir D. G. lygiomis dalimis, nustatomi apribojimai, susiję tiek su daiktinėmis teisėmis, tiek su terminu. Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės įgijimo būdų, o šiuo atveju testatorius savo valią išreiškė tik dėl nekilnojamojo daikto naudojimosi ir disponavimo, t. y. dalies nuosavybės teisių. Esant situacijai, kai testatorius aiškiai neišreiškė valios dėl nuosavybės teisės perėjimo, išdavus paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai, būtų interpretuota paveldimų teisių apimtis. Teismas konstatavo, kad esant ginčytiniems teisiniams santykiams, notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

11Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo gruodžio 31 d. nutartį paliko nepakeistą.

12Teismas nurodė, kad notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir pažymėjo, kad nors ginčo asmeninis testamentas formos požiūriu yra galiojantis, tačiau notarė pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, nes, remiantis testamento turiniu, negalima sutikti su pareiškėja ir padaryti išvados, kad testatorius jam priklausiusią buto dalį nuosavybės teise paliko būtent pareiškėjai. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad neaiškus testamento turinys užkerta kelią apeliantei paveldėti butą nuosavybės teise, tačiau suteikia galimybę pareiškėjai spręsti klausimą dėl naudojimosi buto dalimi uzufrukto teise.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Pareiškėja kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo gruodžio 31 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis bei priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15Pirmosios instancijos teismas, išvardijęs Notariato įstatymo, CK ir CPK straipsnius, neargumentuodamas jų sąsajos su nagrinėjama byla, priimtos nutarties iš esmės nemotyvavo ir neatsakė į byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose iškeltus klausimus, todėl šalių teisinio ginčo neišsprendė. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų netyrė ir nieko nepasisakė dėl jų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Konstatavęs, kad testamento turinys dviprasmiškas, neaiški tikroji testatoriaus valia dėl nuosavybės teisės perėjimo, teismas nemotyvavo, kuo grindžia šiuos teiginius. Apeliacinės instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. įsiteisėjusioje nutartyje dėl asmeninio testamento patvirtinimo konstatuota, kad J. G. surašytame testamente yra aiškiai išreikšta mirusiojo valia, o testamentas atitinka CK 5.30 straipsnyje įtvirtintus turinio ir formos reikalavimus. Teismai neišsprendė: ar galioja J. G. asmeninis testamentas; ar galioja Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. įsiteisėjusi nutartis, kuria J. G. asmeninis testamentas patvirtintas kaip atitinkantis CK 5.30 straipsnyje įtvirtintus turinio ir formos reikalavimus; ar gali notaras nevykdyti įsiteisėjusios teismo nutarties; ar turi teisę to paties apylinkės teismo teisėjas revizuoti kito teisėjo priimtą įsiteisėjusią nutartį.

16Suinteresuotas asmuo notarė J. Mockuvienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydama šiuos motyvus:

171. Pagrindinį apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro patikrinimas, ar notaras pagrįstai ir teisėtai atsisakė atlikti prašomą veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Šį klausimą abiejų instancijų teismai nagrinėjo, todėl notarė nesutinka su kasatorės teiginiu, jog apeliacinės instancijos teismas netyrė pareiškėjos argumentų ir nepasisakė dėl jų pagrįstumo.

182. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartyje nurodęs, kad testamente aiškiai išreikšta mirusiojo valia, nepasisakė, kaip ją supranta, kam konkrečiai ir kokiu eiliškumu turi pereiti nuosavybės teisės į dalį buto.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl asmeninio testamento tvirtinimo teismo tvarka

22Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą.

23CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini reikalavimai, kuriems esant toks testamentas galioja: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams (CK 5.31 straipsnio 1-3 dalys), tiek ir neperduotiems, kurie, minėta, tvirtinami teismo. Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal R. U. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-218/2004).

24Asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo tvarka taip pat nevaržo notaro teisės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą (pavyzdžiui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą).

25Dėl notaro atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą teisėtumo

26Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Vis tik dažnai teisių į paveldėtą turtą įgyvendinimui (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.) reikalingas dokumentas, patvirtinantis įpėdinio teisių į palikimą įgijimą, todėl palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra vienas iš notarų atliekamų notarinių veiksmų.

27Nagrinėjamu atveju notarė 2010 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. S-401 „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, nurodydama, kad testamento turinys nesuprantamas, prieštaringas, iš jo negalima nustatyti tikrosios testatoriaus valios, įpėdiniai pagal įstatymą kreipėsi dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. Skųsdama notaro veiksmus, pareiškėja prašė panaikinti pirmiau nurodytą notaro nutarimą ir įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą.

28Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. S. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, bylos Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.

29Paveldėjimo teisės liudijimo turinys, kai paveldima pagal testamentą, turi tiksliai atitikti testamente išdėstytą testatoriaus valią. Dėl to notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi būti įsitikinęs dėl testatoriaus valios, išreikštos testamente, aiškiai suprasti jo patvarkymų dėl palikimo esmę. Paprastai dėl to nekyla problemų, kai testamento turinys yra nuoseklus, nedviprasmiškas, neprieštaringas, testamentas surašytas, vartojant standartinę teisinę terminiją ir sąvokas, apibrėžtas teisės normų. Pagal CK 5.18 straipsnio 2 dalį testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko, jei iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, neturi reikšmės, taigi tokie netikslumai nėra kliūtis išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl testamento neaiškumo. Tačiau galimi ir tokie atvejai, kai testamento turinį galima aiškinti įvairiai (skirtingai), arba jo turinio esminės dalys prieštarauja viena kitai ir kartu panaikina viena kitą ar iš viso neįmanoma nustatyti tikrosios testatoriaus valios (nesuprantamas testamentas – CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Notaras, minėta, neturi įgaliojimų nustatinėti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių. Kai testamento turinys yra neaiškus, notaras neturi teisės pats jį aiškinti, interpretuoti savo nuožiūra, pasikliauti įpėdinio teikiamu aiškinimu, o įpėdiniams jį aiškinant skirtingai – spręsti, kurio aiškinimas atitinka tikrąją testatoriaus valią. Tokiu atveju notaras privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o ginčas pagal suinteresuotų asmenų kreipimąsi spręstinas teisme.

30Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami pareiškėjos skundą, nagrinėjo J. G. surašyto asmeninio testamento turinį ir konstatavo, kad jis neaiškus, dviprasmiškas. Kadangi asmeniniame J. G. testamente nėra aiškiai nurodyta, kad turtas paliekamas kasatorei nuosavybės teise, tai apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei notaro veiklos teisinį reglamentavimą, pagrįstai sprendė, kad notaro veiksmai atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai yra teisėti ir neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams.

31Dėl testamento aiškinimo

32Kitas pareiškėjos reikalavimas – įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teismas galėtų nuspręsti, ar yra pagrindas tenkinti šį reikalavimą, būtina aiškinti testamento turinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju asmeninis J. G. testamentas patvirtintas Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi. Joje, be kita ko, nurodyta, kad „testamente yra aiškiai išreikšta mirusiojo valia“, tačiau testamento turinys neišaiškintas ir testatoriaus valia neatskleista.

33Nutartyje minėta, kad testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.63 straipsnio 5 dalį vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. Dėl to ir nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis), kuriam sudaryti būtina tik vienos šalies (testatoriaus) valia. Dėl šios priežasties testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis) netaikytinos visa apimtimi, o tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei.

34Pagal kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta byloje J. K. v. Č. K., bylos Nr. 3K-3-161/2011). Sprendžiant dėl tikrosios testatoriaus valios išraiškos ir dėl to, kokią reikšmę (šnekamosios ar specialiosios – teisės kalbos) priskirti testamente pavartotiems žodžiams bei sąvokoms, asmeninio testamento atveju atsižvelgtina į testamento turinio išdėstymo būdą, o visas testamento tekstas vertintinas kaip vientisas dokumentas.

35Kasatorė ginčijamo testamento turinį „Man nuosavybės teise priklausančio buto dalį (Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) po savo mirties perduodu naudoti ir disponuoti J. N. iki to laiko, kol šios gyvenamosios patalpos bus jai reikalingos, o vėliau mano buto dalį perduoti mano anūkėms V. ir D. G. lygiomis dalimis“ aiškina taip, kad J. G. testamentu dalį buto, esančio Vilniaus m., ( - ), paliko jai, o kita testamento dalis, nusakanti, kaip su turtu turi pasielgti ji, yra rekomendacinio pobūdžio. Bylą nagrinėję teismai su tokiu aiškinimu nesutiko.

36Teismų sprendimuose, aiškinant testamento turinį, pažymėta, kad paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Aptariamu testamentu kasatorei suteikiama tik teisė naudotis ir disponuoti palikimo objektu – buto dalimi. Nors pirmoje sakinio dalyje pavartotas žodis „disponuoti“, daiktinės teisės prasme reiškiantis teisę laisvai turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti ar kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, antroje dalyje nustatomas šios teisės ribojimas – įpareigojimas turtą perduoti konkretiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad testamentas nebuvo surašytas teisiškai taisyklingai, buvo teisinis pagrindas spręsti, jog testatorius žodžiui „disponuoti“ (rus. ?????????????) teikė ne specialią teisinę, o įprastą buitinę reikšmę, reiškiančią teisę šeimininkauti, rūpintis, tvarkyti (žr. Rusų – lietuvių kalbų žodynas, 1984 m., Vilnius, „Mokslas“, psl. 600) iš esmės atitinkančią naudojimo teisę. Tai rodo, kad kasatorius neketino savo turto nuosavybės teise palikti kasatorei, o siekė suteikti jai galimybę naudoti savo reikmėms visą butą, t. y., taip pat ir testatoriui iki mirties priklausiusią dalį (kitos buto dalies savininkė – kasatorė). Būtina įvertinti ir tai, kad testamente teisė naudotis ir disponuoti apibrėžta terminu „kol gyvenamosios patalpos bus jai reikalingos“. Kaip ir nurodė bylą nagrinėję teismai, tokie testamente išdėstyti patvarkymai iš esmės atitinka uzufrukto teisę (CK 4.141 straipsnis). Pažymėtina, kad testatorius savo nuožiūra gali ne tik visą turtą ar jo dalį arba kokį nors konkretų daiktą ar daiktus palikti bet kuriam asmeniui (tiek fiziniam, tiek juridiniam), bet ir įpareigoti įpėdinį, kuriam paliko nekilnojamąjį daiktą, suteikti kitam asmeniui teisę naudotis tuo daiktu arba jo dalimi tam tikrą laiką arba iki gyvos galvos (CK 5.25 straipsnio 4 dalis).

37Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, aiškindami testamento turinį, iš esmės laikėsi prieš tai išdėstytų testamento kaip vienašalio sandorio aiškinimo taisyklių, ištyrė ir įvertino testamento tekstą, atsižvelgė į jo teiginių prasmę, tarpusavio ryšį ir pagrįstai sprendė, kad testamente neišreikšta testatoriaus valia turtą po savo mirties palikti kasatorei nuosavybės teise. Dėl to pagrįstai atmestas reikalavimas įpareigoti notarą išduoti jos pageidaujamo turinio paveldėjimo teisės liudijimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog motyvai nėra pakankamai išsamūs, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą, teismo sprendimas turi būti naikinamas tuo atveju, jei jis yra visiškai be motyvų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

38Teisėjų kolegija, kasacine tvarka patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį kasaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 142,91 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

43Priteisti valstybei iš J. P. 142,91 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus 91 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ginčas kilo dėl notaro veiksmų atsisakant išduoti paveldėjimo... 5. Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d.... 6. Notarė nutarimu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą,... 7. Pareiškėja skundu prašė panaikinti nurodytą notarės nutarimą ir... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 9. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi... 10. Teismas nurodė, kad notaras, vykdydamas įstatymo jam pavestas funkcijas, turi... 11. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo... 12. Teismas nurodė, kad notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Pareiškėja kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo... 15. Pirmosios instancijos teismas, išvardijęs Notariato įstatymo, CK ir CPK... 16. Suinteresuotas asmuo notarė J. Mockuvienė atsiliepimu į kasacinį skundą... 17. 1. Pagrindinį apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro patikrinimas, ar... 18. 2. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartyje... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl asmeninio testamento tvirtinimo teismo tvarka... 22. Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio... 23. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini... 24. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau... 25. Dėl notaro atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą teisėtumo... 26. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir... 27. Nagrinėjamu atveju notarė 2010 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. S-401 „Dėl... 28. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro... 29. Paveldėjimo teisės liudijimo turinys, kai paveldima pagal testamentą, turi... 30. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami pareiškėjos... 31. Dėl testamento aiškinimo... 32. Kitas pareiškėjos reikalavimas – įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo... 33. Nutartyje minėta, kad testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis,... 34. Pagal kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į testamento, kaip... 35. Kasatorė ginčijamo testamento turinį „Man nuosavybės teise priklausančio... 36. Teismų sprendimuose, aiškinant testamento turinį, pažymėta, kad... 37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, aiškindami... 38. Teisėjų kolegija, kasacine tvarka patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu,... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 142,91 Lt bylinėjimosi... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.... 43. Priteisti valstybei iš J. P. 142,91 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...