Byla I-1490-790/2018
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1 – 2), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2018 m. sausio 10 d. buvo laikomas Vilniaus PN drausmės grupės kamerų tipo patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus 3,6 kv. m gyvenamosios patalpos plotas. Kameros buvo perpildytos, be to, dalį ploto užėmė jose esantys baldai, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės laisvai judėti ir nuolat turėjo gulėti ar sėdėti. Dėl nurodytų aplinkybių jis patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, jautėsi kankinamas.

5Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą (b. l. 11 – 15) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad negali pateikti tikslių duomenų, su kokiu asmenų skaičiumi pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus PN kamerose konkrečiais laikotarpiais, nes tokių duomenų nekaupia, tačiau paskirstant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, visada yra stengiamasi, kad būtų užtikrintas nuteistajam teisės aktų nustatytas gyvenamosios patalpos plotas. Kiekvienam iš nuteistųjų yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskirojoje gyvenamojoje patalpoje, gyvenamosiose patalpose vienu metu nėra laikoma daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vienam asmeniui tenkantis patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl tariamai per mažo patalpų ploto negalėjo sukelti jam intensyvią ir ilgai trunkančią emocinę būseną, sukeliančią papildomų nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, stipresnių nei tie, kuriuos išgyvena nuteistieji, atlikdami bausmę už inkriminuotą nusikaltimą tam skirtose pataisos įstaigose. Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas buvo laikomas ne Vilniaus PN iniciatyva, šiose patalpose jis atliko nuobaudas, skirtas už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2018 m. sausio 10 d. nesikreipė į Vilniaus PN Ūkio skyrių su skundais, prašymais ir pareiškimais dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, netinkamų gyvenimo sąlygų drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose, o pateiktas skundas yra pagrįstas vien tik abstrakčiais teiginiais, todėl, atsakovės atstovo vertinimu, galimai pareiškėjas kreipėsi į teismą vien tik siekdamas gauti turtinės naudos iš valstybės.

6Teismas

konstatuoja:

7Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, atsiradusios neužtikrinus jam tinkamų gyvenimo sąlygų Vilniaus PN.

8Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

9Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).

10EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.

11Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Šioje nuostatoje nėra numatyta, kad į minėtą minimalų vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą nėra įskaitomas kameroje esančio sanitarinio mazgo užimamas plotas.

12Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad Vilniaus PN drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose jam tekęs gyvenamosios patalpos plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas atliko jam paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose Nr. 5K ir Nr. 9K bei drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 9D. Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad neturi duomenų, kiek asmenų gyveno kartu su pareiškėju minėtose patalpose, tačiau vienu metu jose yra laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Taigi, atsakovės atstovas nepateikė konkrečių duomenų, kiek asmenų buvo laikoma Vilniaus PN kamerose kartu su pareiškėju. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno konkrečioje kameroje bei koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam asmeniui, yra netikslūs ir nepakankami, skaičiuojant plotą, tekusį asmeniui pataisos įstaigų kamerose, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrą kameros plotą. Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniškai pareiškėjui tekęs kameros gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016).

13Pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2017 m. spalio 21 d. (15 parų) buvo uždarytas kamerų tipo patalpoje Nr. 9K (b. l. 19 – 20). Minėtos patalpos bendras plotas yra 11,6 kv. m (gyvenamosios patalpos plotas – 10,06 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas – 1,54 kv. m), patalpoje įrengtos 2 miegamosios vietas (b. l. 25), todėl vidutiniškai vienam asmeniui tenkantis patalpos plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, sudaro 5,8 kv. m, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – 5,03 kv. m.

14Nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d. (10 parų) pareiškėjas buvo uždarytas kamerų tipo patalpoje Nr. 5K (b. l. 21 – 22). Minėtos patalpos plotas sudaro 14,08 kv. m (gyvenamosios patalpos plotas – 12,41 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas – 1,67 kv. m), patalpoje įrengtos 3 miegamosios vietos (b. l. 25), todėl vidutiniškai vienam asmeniui tenkantis patalpos plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, sudaro 4,69 kv. m, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – 4,14 kv. m.

15Nuo 2017 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas 3 mėnesių terminui perkeltas į drausmės grupės gyvenamąją patalpą Nr. 6D (b. l. 23). Šios patalpos plotas sudaro 14,66 kv. m (gyvenamosios patalpos plotas – 13,06 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas – 1,6 kv. m), gyvenamojoje patalpoje įrengtos 3 miegamosios vietos (b. l. 26). Taigi, drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui vidutiniškai tekęs gyvenamosios patalpos plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto, sudaro 4,89 kv. m, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – 4,35 kv. m.

16Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo atžvilgu nebuvo pažeisti nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų reikalavimai dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto. Kartu pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Vilniaus PN Ūkio skyrių su skundais, prašymais ar pareiškimais dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, netinkamų gyvenimo sąlygų drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ar kamerų tipo patalpose (b. l. 27).

17Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

18Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

19Pareiškėjo M. S. skundą atmesti.

20Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai