Byla eAS-773-492/2018
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų sąjūdžio „Už Lietuvos Miškus“ ir asociacijos „Gyvas miškas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų sąjūdžio „Už Lietuvos Miškus“ ir asociacijos „Gyvas miškas“ skundą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjai 2018 m. rugsėjo 17 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. 778 „Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019-2023 metams patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas). Šiuo Nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi ir siekdama užtikrinti racionalų ir nepertraukiamą medienos išteklių naudojimą, buvo nutarta patvirtinti metinę valstybinių miškų pagrindinio kirtimo normą 2019–2023 metams – 11 850 hektarų plotą, apskaičiuotą pagal plynojo kirtimo ekvivalentą, ir jame iškirsti iki 3 620 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos.

6Pareiškėjų teigimu, priimant Nutarimą, buvo pažeisti teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principai, suinteresuotos visuomenės teisė gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus, kaip tai numato Orhuso konvencija. Miškų kirtimo normos padidinimas nuo 11 168 hektarų ploto ir 3 145 tūkst. kietmetrių medienos iki 11 850 hektarų ploto iki 3 620 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos daro reikšmingą poveikį aplinkai.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto (kai byla nepriskirtina tam teismui) pagrindu, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

9Ginčijamas aktas, įvertinus jo turinį – sukuriamos elgesio taisyklės neapibrėžtam subjektų ratui, kurios yra privalomo pobūdžio, nukreiptos į ateitį, paskelbtas viešai Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, buvo pripažintas norminiu, dėl kurio atitikties įstatymams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai kompetentingas spręsti Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas.

10III.

11Pareiškėjų sąjūdžio „Už Lietuvos Miškus“ ir asociacijos „Gyvas miškas“ atstovas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. teismo nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundą priimti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

12Atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas Nutarimo turinį, todėl nepagrįstai priskyrė jį prie norminių aktų. Nurodė, kad Nutarimas yra skirtas apibrėžtam subjektų ratui – t.y. tik valstybinių miškų valdytojui, kuriuo šiuo metu yra vienintelė valstybinė įmonė Valstybinių miškų urėdija.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV.

15Atskirojo skundo nagrinėjimo dalyką sudaro pareiškėjų kvestionuojamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 778 „Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019–2023 metams patvirtinimo“ kaip norminio akto požymių nustatymas ir įvertinimas.

16Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo II skyriaus pirmajame skirsnyje numatyta speciali procedūra norminių administracinių teisės aktų teisėtumo tyrimui, be to, ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nurodomos bylos, kurios nėra priskiriamos administracinių teismų kompetencijai, tarp jų ir dėl Vyriausybės veiklos. Taigi administracinės bylos iškėlimo stadijoje yra svarbu ginčijamo administracinio akto priskyrimas norminiam, nes nuo šio sprendimo priklausys tolesnės skundo nagrinėjimo teisme procesinės galimybės.

17Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012); 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-736/2002), įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams (žr., pvz., 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007); 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius (žr., pvz., 2003 m. kovo 24 d. plenarinės sesijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-63/2003); 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011); 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus (žr., pvz., 2011 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21); 6) aktas yra visuotinai privalomas (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 19, 2010); 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492‑725/2011).

18Taigi teisės akto priskyrimą norminiam administraciniam aktui lemia ne tik teisės akto pavadinimas, jį priėmęs kompetentingas subjektas, akto paskelbimas ar jame vartojamos sąvokos, bet ir kiti požymiai, nustatomi vertinant teisės akto turinį . Daugelis minėtų požymių yra vertinamieji, sprendžiant, kokio pobūdžio yra skundžiamas administracinis aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146‑259/2011).

19Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad ginčijamą aktą priėmė subjektas – Vyriausybė, kuri kompetentinga priimti norminius aktus, akto forma, privalomas pobūdis, jo paskelbimas taip pat atitinka norminiams aktams taikomus kriterijus.

20Minėta, kad Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, įtvirtinančia, kad metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose miškuose tvirtina Vyriausybė. Nustatyta metinė pagrindinių miško kirtimų norma negali būti viršijama, išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai šalies mastu išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip vieną ketvirtąją metinės kirtimo normos dalį. Bendra visų rūšių metinė miško kirtimų norma šalyje negali viršyti metinio medienos prieaugio. Taigi Nutarimas iš esmės reguliuoja santykius, susijusius su valstybės turto – valstybinių miškų (valstybei priklausančių išteklių) – valdymu ir naudojimu, yra adresuotas valstybinių miškų valdytojams, kuriais, remiantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, yra ne tik miškų urėdija, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė, valstybės įmonė ar kitas juridinis asmuo, valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jam Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę. Tai patvirtina, kad Nutarimas adresuotas rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibrėžtiems subjektams (valstybinių miškų valdytojams), ir kartu paneigia pareiškėjų argumentą, kad akto adresatas yra vienas – VĮ valstybinių miškų urėdija.

21Sprendžiant dėl Nutarimu nustatytos elgesio taisyklės, pažymėtina, kad bendrai apibrėžiama visų bendrai valstybinių miškų valdymo ir naudojimo sąlyga – bendra maksimali pagrindinių miško kirtimų norma, galiojanti visuose valstybiniuose miškuose, nepriklausomai nuo valdytojo. Konkrečiam valdytojui konkrečias normas atitinkamiems metams nustato (paskirsto) aplinkos ministras (Miškų įstatymo 14 str. 4 d.). 2019 metų pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų normą valstybinių miškų valdytojams yra patvirtinta aplinkos ministro 2018 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. D1-882, taigi Nutarimą įgyvendinant turi būti priimami kiti administraciniai aktai, reglamentuojantys individualaus pobūdžio teisinius santykius. Aptariamų požymių visumos kontekste tai, kad akto galiojimas laike yra apibrėžtas (apribotas), nepaneigia jo normiškumo.

22Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamą Nutarimą įvertino kaip norminį aktą, kuriems tirti ABTĮ yra nustatyta atskira tvarka (ABTĮ 2 skyriaus 1 skirsnis), be to, atsižvelgiant į aktą priėmusį subjektą, tyrimas dėl Vyriausybės priimto norminio akto – Nutarimo, nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl pareiškėjų skundas laikytinas nenagrinėtinu ABTĮ nustatyta tvarka.

23Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjų atskirojo skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais ir jo netenkina, o pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria iš esmės buvo teisingai išspręstas skundo priėmimo klausimas, palieka nepakeistą.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

25Pareiškėjų sąjūdžio „Už Lietuvos Miškus“ ir asociacijos „Gyvas miškas“ atskirąjį skundą atmesti.

26Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjai 2018 m. rugsėjo 17 d. pateikė Vilniaus apygardos... 6. Pareiškėjų teigimu, priimant Nutarimą, buvo pažeisti teisėkūros atvirumo... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi... 9. Ginčijamas aktas, įvertinus jo turinį – sukuriamos elgesio taisyklės... 10. III.... 11. Pareiškėjų sąjūdžio „Už Lietuvos Miškus“ ir asociacijos „Gyvas... 12. Atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas suklydo... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV.... 15. Atskirojo skundo nagrinėjimo dalyką sudaro pareiškėjų kvestionuojamo... 16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo II skyriaus... 17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išskiriami šie... 18. Taigi teisės akto priskyrimą norminiam administraciniam aktui lemia ne tik... 19. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad ginčijamą aktą priėmė subjektas –... 20. Minėta, kad Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų... 21. Sprendžiant dėl Nutarimu nustatytos elgesio taisyklės, pažymėtina, kad... 22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamą Nutarimą įvertino kaip... 23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjų... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 25. Pareiškėjų sąjūdžio „Už Lietuvos Miškus“ ir asociacijos „Gyvas... 26. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį... 27. Nutartis neskundžiama....