Byla eI-2735-554/2017
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, Ritai Kinderienei, dalyvaujant pareiškėjos I. K. atstovui – advokatui L. M. , atsakovo – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei N. R. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. patikslintą skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 11 d. patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

  1. panaikinti 2017 m. birželio 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Jonavos grupės vyresniosios specialistės D. Š. sprendimą Nr. 20-S-69246(2.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“;
  2. įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą patenkinti I. K. 2017 m. birželio 20 d. prašymą „Dėl paso išdavimo“ ir išduoti jai Lietuvos Respublikos pasą pagal 2016 m. gruodžio 21 d. santuokos liudijimo Nr.141, išduoto Jonavos rajono savivaldybės administracijos, įrašą, kuriame grafoje „žmonos pavardė“ yra įrašyta K., duomenis.

4Pareiškėja skunde nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2017-06-20 pareiškėja atsakovui pateikė prašymą „Dėl paso išdavimo“, kuriame prašė jai išduoti Lietuvos Respublikos pasą pagal 2016-12-21 Santuokos liudijimo Nr.141, išduoto Jonavos rajono savivaldybės administracijos, įrašą, kuriame grafoje „žmonos pavardė“ yra įrašyta K. 2017-06-21 atsakovas priėmė sprendimą Nr. 20-S-69246(2.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo. Atsakovas sprendimą motyvavo tuo, kad migracijos tarnyba, išduodant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus asmenims, vadovaujasi Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymu, Asmens tapatybės kortelės ir Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais ir naikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1V-200/V-62 bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais šių dokumentų išdavimą, keitimą. Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 str. 5 d. nurodyta, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė - Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Rašant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, yra vadovaujamasi Aukščiausios Tarybos 1991-01-31 nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ nuostatomis, jog Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės yra rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ir kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Konstitucinis Teismas 1999-10-21 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase “ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba ir ši nuostata yra taikoma visiems be išimties piliečiams, nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių, todėl asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“ ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014-02-27 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ nurodyta, kad asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis.

5Pareiškėja ir jos atstovas taip pat nurodė, kad 2016-11-18 Jonavos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-3277- 217/2016, kurioje buvo prašoma teismo panaikinti 2016-08-23 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. 6M-55/2016 ir įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pavardę iš „K.“ į „K.“ bei išduoti naują santuokos liudijimą, priėmė sprendimą ir įpareigojo Civilinės metrikacijos skyrių vietoj įrašytos pavardės „K.“ įrašyti pavardę „K.“. Šioje civilinėje byloje buvo pateikta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, kurioje nurodyta, jog Institucija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui išvadas, dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 ir išsakiusi nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų - su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ir 2003-10-10 Europos Sąjungos Teisingumo teismo nutarimu byloje C-148/02, kuriame konstatuota, kad Europos Bendrijų Steigimo Sutarties 12 ir 17 str. prieštarauja valstybių narių administracinei praktikai, kurios rezultate atsisakoma tenkinti prašymą pakeisti pavardę, jeigu prašymo priežastis ta, kad pareiškėjas turi kitos Europos Sąjungos valstybes pilietybę ir toje valstybėje jo pavardė buvo užrašyta pagal tos valstybės rašybą. 2008-10-14 nutarimo byloje C-353/06 rezoliucinėje dalyje ESTT taip pat pažymėjo, kad Europos Bendrijų steigimo sutarties 18 str. neleidžia, kad aplinkybėmis, kurios sudaro proceso šalies teisme objektą, valstybės narės institucijos, taikydamos šalies teisės normas, atsisakytų pripažinti vaiko giminės pavardę, kuri nustatyta ir įregistruota kitoje valstybėje narėje, kurioje vaikas gimė ir nuo gimimo yra jo gyvenamoji viela. ESTT yra ne kartą paminėjęs, kad nors pagal dabar galiojančią Sąjungos teisę asmens vardo ir pavardės užrašymą civilinės būklės aklų įrašuose reglamentuojančios taisykles priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis Sąjungos teises ir Sutarties nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje (2003-10-02 Sprendimas G.A., C-148/02; 2008-10-14 Sprendimas G. ir P. C-353/06). Taip pat pabrėžė, kad Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 3 str. numato, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje. Pagal Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 11 str. asmuo turi teisę naudoti savo vardą ir pavardę mažumos kalba.

6Pareiškėja ir jos atstovas akcentavo, kad pareiškėja 2016-07-23 sudarė santuoką su Lenkijos piliečiu G. J. K. ir po santuokos pasirinko sutuoktinio pavardę - K. Užsienyje - Jungtinėje Karalystėje 2014-06-05 pareiškėjai gimė dukra P. M. K. Skirtingas pavardės rašymas asmens dokumentuose sukelia daug nepatogumų lankantis įvairiose įtaigose ir institucijose, taip pat keliaujant. Atsakovo atsisakymas tenkinti prašymą dėl paso išdavimo, kuriame pareiškėjos pavardė būtų įrašyta K., prieštarauja ir 2016-11-18 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2YT-3277-217/2016, Lietuvos Respublikos oficialaus civilinės metrikacijos akto - 2016-12-21 Santuokos liudijimo Nr.141 įrašui, kuriame pareiškėjos pavardė nurodyta K., taip pat neatitinka teisingumo principo turiniui.

7Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2017-06-20 atsakovas gavo pareiškėjos prašymą „Dėl paso išdavimo“, kuriame prašoma išduoti pareiškėjai Lietuvos Respublikos pasą pagal 2016-12-21 Santuokos liudijimą Nr. 141, kurio grafoje „žmonos pavardė“ yra įrašyta ,,K.“. Šis prašymas nebuvo patenkintas. Migracijos tarnyba, išduodama asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus asmenims, vadovaujasi Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymu, Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais ir naikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1V-200/V-62 bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais šių dokumentų išdavimą ir keitimą. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 str. 5 d. nurodyta, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardės – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Rašant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose taip pat vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ nuostatomis, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės yra rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ir kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Konstitucinis Teismas 1999-10-21 nutarime bylos Nr. 14/98 „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba ir ši nuostata yra taikoma visiems be išimties piliečiams, nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių, todėl asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“ ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014-02-27 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo bylos Nr. 14/98 kai kurių nuostatų išaiškinimo“ nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį - asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba - lietuviškais rašmenimis.

9Pareiškėjos patikslintas skundas patenkintinas visiškai.

10Teismui pateiktų įrodymų visetas, taip pat ir TIS Liteko duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2016-07-23 Lenkijos Respublikos Tarnuvo mieste pareiškėja (ankstesnė pavardė – B.) sudarė santuoką su Lenkijos Respublikos piliečiu G. J. K. 2014-06-05 Karališkoje Derby ligoninėje Derby Junginėje Karalystėje pareiškėjai su vyru gimė dukra P. M. K. Jonavos rajono savivaldybės administracijos CMS, įtraukdamas į apskaitą šią santuoką, pareiškėjos pavardę įrašė ,,K.“. Pareiškėja 2016-08-02 kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos CMS ir prašė pakeisti jos pavardę į ,,K.“. 2016-08-23 CMS pateikė išvadą Nr. 6M-55/2016, kuria nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl jos pavardės keitimo, nes remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba, kurios raidyne nėra raidės „w“, todėl ji keičiama raide „v“. Pareiškėja kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą ir prašė panaikinti 2016-08-23 išvadą Nr. 6M-55/2016 bei įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti jos pavardę iš „K.“ į „K.“ bei išduoti naują Santuokos liudijimą. Jonavos rajono apylinkės teismas 2016-11-18 sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-3277-217/2016 konstatavo, kad ginčo atveju nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, visiškai neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja patirtų esant įrašytoms skirtingoms pavardėms. Dėl to Jonavos rajono apylinkės teismas 2016-11-18 sprendimu civilinėje nusprendė įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisimo dienos pakeisti pareiškėjos I. K. santuokos sudarymo akto įrašą Nr. 141, padarytą 2016-08-02 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, - vietoje įrašytos žmonos pavardės po santuokos „K.“ įrašyti pavardę ,,K.“. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėjai išduoti ir naują Santuokos liudijimą. 2016-12-20 paminėtas teismo sprendimas įsiteisėjo. Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kad šis teismo sprendimas nevykdomas. Pateikto 2016-12-21 Santuokos liudijimo AA Nr. 490771 (įrašo Nr. 141) duomenys patvirtina, kad šis teismo sprendimas įvykdytas tinkamai – pareiškėjos pavardė po santuokos nurodyta ,,K.“.

11Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2017-06-20 pareiškėja raštu kreipėsi į Kauno apskrities VPK ir prašė išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kuriame jos pavardė būtų įrašyta ,,K.“. Kartu su prašymu pareiškėja atsakovui pateikė įsiteisėjusį 2016-11-18 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą, jo pagrindu išduotą Santuokos liudijimą, kuriame pareiškėjos pavardė įrašyta ,,K.“, taip iki to laiko turėtą Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Atsakovas 2017-06-21 sprendimu Nr. 20-S-69246(2.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsisakė pareiškėjai išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasą su tituliniam lape įrašyta pavarde ,,K.“. Atsakovas ginčijame sprendime išdėstė teisinį reglamentavimą ir padarė išvadą, kad asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi tik valstybine kalba – t.y. lietuviškais rašmenimis.

12Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2017-06-21 sprendimo Nr. 20-S-69246(2.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo atsisakyta išduoti Lietuvos Respublikos pasą pareiškėjai I. K. , išlaikant originalią rašybą (pavardės rašyme panaudojant raidę ,,W“), teisėtumo ir pagrįstumo.

13Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, ginčijamu 2017-06-21 sprendimu atsisakė išduoti jai Lietuvos Respublikos pasą nauja pavarde ,,K.“. Ginčijamame sprendime nurodė, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės Lietuvos Respublikos pase bei asmens tapatybės kortelėje pavardę įrašyti su raide „W“. Pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 str. 5 d. nuostatas, duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė - Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka.

14Teismas pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d. nuostatas, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat - t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Taigi, rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga, todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Vieninga praktika tokio pobūdžio administracinėse bylose jau suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinė byla Nr. eA-2413-662/2017 – TIS Liteko duomenys), todėl nukrypti nuo šios praktikos nėra pagrindo, taip pat, atsižvelgiant į aiškumo, ekonomiškumo bei sprendimo glaustumo principų turinį, nėra tikslinga šiame sprendime detaliai atkartoti paminėtoje LVAT nutartyje pateiktą aktualią iš esmės analogiško ginčo išsprendimui Europos Sąjungos Teismingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (ABTĮ 15 str., 21 str., LVAT 2017-02-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2413-662/2017).

15Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad asmens tapatybės kortelėje ir pase pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės duomenis įrašomi šie duomenys apie pilietį: 1) vardas (vardai); 2) pavardė; 3) lytis; 4) gimimo data; 5) asmens kodas; 6) pilietybė. To paties įstatymo 5 str. 5 d. reglamentuota, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Administracinėje byloje nėra ginčo, kad pavardės originali rašyba buvo nustatyta registruojant pareiškėjos santuoką. Šio akto registravimo bei Jonavos rajono apylinkės sprendimo pagrindu išduotame dokumente - Santuokos liudijime pareiškėjos pavardė užrašyta naudojant „W“ raidę (,,K.“). Kaip jau buvo paminėta, Jonavos rajono apylinkės teismas 2016-11-18 sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-3277-217/2016 (TIS Liteko duomenys) konstatavo, kad jog nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, visiškai neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja patirtų esant įrašytoms skirtingoms pavardėms. Dėl to teismas 2016-11-18 sprendimu nusprendė įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisimo dienos pakeisti pareiškėjos I. K. santuokos sudarymo akto įrašą Nr. 141, įrašytą 2016-08-02 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, - vietoje įrašytos žmonos pavardės po santuokos „K.“ įrašyti pavardę ,,K.“. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėjai išduoti ir naują santuokos liudijimą. 2016-12-20 paminėtas teismo sprendimas įsiteisėjo. Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kad šis teismo sprendimas nevykdomas. Teismui pateikto pareiškėjos 2016-12-21 Santuokos liudijimo AA Nr. 490771 (įrašo Nr. 141) duomenys patvirtina, kad šis teismo sprendimas įvykdytas tinkamai.

16Atsižvelgdamas į LVAT jau suformuotą administracinių teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde yra sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti atliekamas tik, kada tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą taip pat ginama ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. nuostatomis, pagal kurias žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą. Iš to seka, kad teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą naudojantis savo vardu ir pavarde yra ginama. Teisingumo Teismas savo suformuotoje praktikoje yra taip pat konstatavęs, jog asmeniui sukeltų nepatogumų tai, kad jo pavardė asmens tapatybės kortelėje ir Lietuvos Respublikos pase būtų užrašoma kitaip negu yra rašoma vyro pavardė. Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad dėl to paties asmens turimų dviejų skirtingų asmenvardžių gali kilti painiavos ir nepatogumų kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojamas asmenvardis neatitinka nurodytojo dokumente, pateiktame siekiant įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodyti asmenvardžiai nesutampa. Vienam iš tėvų turint kitokią pavardę, negu jo nepilnametis vaikas, gali kilti sunkumų įrodinėjant jų giminystės ryšį, kas gali būti reikalinga daugelyje kasdienio gyvenimo situacijų tiek viešoje, tiek privačioje sferoje (Teisingumo Teismo 2011-05-12 sprendimas R.-V. ir W., C-391/09, EU:C:2011:291).

17Ginčijamo atsakovo 2017-06-21 sprendimo turinio analizė patvirtina, kad atsakovas atsisakė išduoti asmens pasą su pareiškėjos pavardėje įrašyta raide „w“ pagrinde motyvuodamas 1991-01-31 Aukščiausiosios Tarybos nutarimu, taip ir dar keliais teisės aktais. Toks atsakovo atliktas atsitiktinis teisės normų taikymas yra neapibrėžtas, nepagrįstas objektyviais kriterijais, taip pat visiškai nebuvo vertinti privalomi nacionalinių ir tarptautinių teisminių institucijų sprendimai bei precedentai. Ginčijamu sprendimu neleidžiant pareiškėjai Lietuvos Respublikos pase naudoti savo pavardės originaliais rašmenimis, yra nepagrįstai varžoma jos teisė į privatų taip pat ir jos šeimos gyvenimą. Kaip jau buvo paminėta, nacionaliniuose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose šis klausimas nėra tinkamai sureglamentuotas, todėl netenkinus pareiškėjos reikalavimo, šis subjektinių teisių varžymas būtų atliekamas be apibrėžto teisinio pagrindo, kas neatitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje atskleisto konstitucinio žmogaus teisių ribojimo tik įstatymu principo, pagal kurį su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį reglamentavimą galima nustatyti tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2009-11-06 sprendimas).

18Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje yra kilęs teisės aiškinimo ginčas dėl to, ar pagal nacionalinius įstatymus yra leistina pavardės rašyba naudojant nelietuvišką rašmenį – raidę „w“. Pareiškėjos pavardė santuokos liudijime įrašyta su raide „w“ (K.“) ne dėl rašymo apsirikimo, o vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad tai yra originali pareiškėjos pavardės po santuokos sudarymo rašyba, sutampanti su jos sutuoktinio ir dukros pavardės rašyba. Konstitucinis Teismas 2009-11-06 nutarimu išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo narių prašymą išaiškinti, ar pagal 1999-10-21 nutarimą Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja ir kai egzistuoja pirminiai užsienio valstybėse išduoti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, kuriuose asmens vardas ir (arba) pavardė įrašyti nelietuviškai. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Įstatymų leidėjas, nustatęs, kad asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis, turi diskreciją nustatyti ir tai, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja (Konstitucinio Teismo 2009-11-06 sprendimas).

19Įvertinus pateiktų įrodymų visumą bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, nacionalinių ir tarptautinių teismų praktiką, akivaizdu, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje susiklosčiusi padėtis, kada asmeniui (pareiškėjai) yra akivaizdžiai apsunkinama galimybė pagal savo asmens dokumentus būti identifikuotam tiksliai pagal jos pavardę, kaip ji buvo apibrėžta registruojant šią pavardę apibrėžiantį civilinės būklės aktą (santuoką), yra nesuderinama su teise į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą ir neatitinka principinių Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 str. 1 d. nuostatų, todėl skundžiamu sprendimu atsakovas nepagrįstai netenkino pareiškėjos 2017-06-20 prašymo išduoti pareiškėjai Lietuvos Respublikos pasą jame pavardę užrašant originalia rašyba (panaudojant raidę „W.“). Nesivadovaudamas Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 str. 1 d. nuostatomis, taip pat įsiteisėjusiu 2016-11-18 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu, 2016-12-21 Santuokos liudijimu AA Nr. 490771, aukščiau paminėta teismų praktika (ABTĮ 15 str., 16 str., 21 str., Teismų įstatymo 33 str.), atsakovas priėmė sprendimą, kuris neproporcingai ir be apibrėžto teisinio pagrindo apribojo pareiškėjos teisę į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą (ABTĮ 56 str.). Atsakovas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nesirėmė teismų praktika, todėl pareiškėjos skundas patenkinamas visiškai abiejų reikalavimų atžvilgiu (ABTĮ 88 str. 2 p., 91 str. 1 d. 1 p.).

20Likusieji pareiškėjo, atsakovo ir jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

Nutarė

22Pareiškėjos I. K. patikslintą skundą patenkinti visiškai.

23Panaikinti 2017 m. birželio 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Jonavos grupės vyresniosios specialistės D. Š. sprendimą Nr. 20-S-69246(2.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“.

24Įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą patenkinti pareiškėjos I. K. 2017 m. birželio 20 d. prašymą „Dėl paso išdavimo“ ir išduoti jai Lietuvos Respublikos pasą pagal 2016 m. gruodžio 21 d. Santuokos liudijimo Nr.141, išduoto Jonavos rajono savivaldybės administracijos, įrašą, kuriame grafoje „žmonos pavardė“ yra įrašyta K., duomenis.

25Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Kauno apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 11 d. patikslintu skundu kreipėsi į Kauno... 4. Pareiškėja skunde nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio... 5. Pareiškėja ir jos atstovas taip pat nurodė, kad 2016-11-18 Jonavos rajono... 6. Pareiškėja ir jos atstovas akcentavo, kad pareiškėja 2016-07-23 sudarė... 7. Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjos patikslintą skundą... 8. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo... 9. Pareiškėjos patikslintas skundas patenkintinas visiškai.... 10. Teismui pateiktų įrodymų visetas, taip pat ir TIS Liteko duomenys patvirtina... 11. Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2017-06-20 pareiškėja... 12. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2017-06-21... 13. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, ginčijamu 2017-06-21... 14. Teismas pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4... 15. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 str. 1 d.... 16. Atsižvelgdamas į LVAT jau suformuotą administracinių teismų praktiką,... 17. Ginčijamo atsakovo 2017-06-21 sprendimo turinio analizė patvirtina, kad... 18. Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje yra kilęs teisės aiškinimo... 19. Įvertinus pateiktų įrodymų visumą bei ginčo situacijos teisinį... 20. Likusieji pareiškėjo, atsakovo ir jų atstovų argumentai laikytini... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 22. Pareiškėjos I. K. patikslintą skundą patenkinti visiškai.... 23. Panaikinti 2017 m. birželio 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos... 24. Įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą... 25. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...