Byla 3K-3-560/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Virgilijaus Grabinsko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo individualios L. Š. įmonės „Meškėnas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ch. ieškinį atsakovui individualiai L. Š. įmonei „Meškėnas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė J. Ch. nurodė, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. dirbo atsakovo įmonėje vyr. buhaltere. Nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. balandžio 18 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą; 2006 m. balandžio 19 d. dirbo, o nuo 2006 m. balandžio 20 d. iki 2006 m. gegužės 2 d. gydėsi ligoninėje; nuo 2006 m. gegužės 3 d. iki 2006 m. gegužės 19 d. taip pat turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2006 m. kovo 31 d. įsakymu jai buvo pranešta, jog nuo 2007 m. balandžio 3 d. panaikinami vyr. buhalterio ir vieno apskaitininko etatai, 2007 m. gegužės 22 d. ji nebuvo įleista į darbo vietą, o 2007 m. gegužės 23 d. SODROJE sužinojo, kad nuo 2007 m. balandžio 20 d. yra atleista iš darbo. Ieškovės teigimu, darbo sutartis su ja nutraukta neteisėtai, nes ji nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, be to, ji atleista laikino nedarbingumo laikotarpiu, apie atleidimą iš darbo nebuvo įspėta, su ja nebuvo atsiskaityta, o įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo įmonės direktorius priėmė būdamas nemokamose atostogose. Ieškovė prašė teismą pripažinti jos atleidimą iš pareigų neteisėtu ir priteisti iš atsakovo keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę pašalpą – 2924,94 Lt; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. balandžio 20 d. iki 2007 m. sausio 6 d. – 7004,11 Lt; išmokas už nedarbingumo laikotarpius: už 2006 m. kovo mėn. 20, 21 d.; už 2006 m. balandžio mėn. 10, 11 d. – 200,46 Lt; neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2006 m. kovo 19 d. ir už 2006 m. balandžio 19 d. – 574,39 Lt; kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 2388,44 Lt.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

6Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad iš atsakovo 2006 m. balandžio 19 d. įsakymo matyti, jog darbo sutartis su ieškove nutraukta dėl to, kad, atlikus įmonėje auditą, 2006 m. kovo 27 d. išvadoje nustatyta, jog buhalterė J. Ch. 2004 m. įmonės finansinėje atskaitomybėje neteisingai nurodė įmonės turtą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas: 2004 m. gruodžio 31 d. pateikti duomenys dėl nepaskirstyto pelno neatitinka įmonės didžiojoje knygoje esančių buhalterinės apskaitos duomenų; balansinis pelnas, palyginus su deklaruotu valstybinei mokesčių inspekcijai, skiriasi 77 484 Lt; valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotas pelno mokestis ir metinės pelno mokesčio deklaracijos skiriasi 13 673 Lt; balanso ir didžiosios knygos duomenų skirtumas – 516 420 Lt; po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų skirtumas pagal balansą ir didžiąją knygą – 834 116 Lt; balanse atskleisti lizingo ilgalaikiai įsipareigojimai ir einamųjų metų dalis neatitinka apskaitoje užregistruoto likučio; balanso ir didžiosios knygos duomenų skirtumas – 391 812 Lt; 2005 m. gruodžio 31 d. sąlyginė permoka valstybinei mokesčių inspekcijai yra 356 722,79 Lt, tuo tarpu įmonės finansiniai įsipareigojimai kredito įstaigoms – 1 855 000 Lt, įmonė moka palūkanas ir dėl to patiria nuostolių; 2005 m. gruodžio 31 d. avansinio pelno mokesčio permoka yra 401 486,21 Lt, pridėtinės vertės mokestis permokėtas 198 581,71 Lt; nustatyta atvejų, kai sąskaitos–faktūros, gautos iš tiekėjų, neregistruotos apskaitoje, ne su visais kreditoriais yra suderinimo aktai. Įsakyme pažymėta, kad buhalterė J. Ch. visiškai nekontroliavo permokėtų sumų, kuriomis buvo galima dengti kitus mokesčius, neteikė prašymų mokesčių inspekcijai dėl užskaitų, neteisingai skaičiavo mokesčius, finansinę atskaitomybę parengė nesilaikydama Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, pažeidė Pelno mokesčio, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų reikalavimų, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, taigi šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Teismas pažymėjo, kad buhalterio pagrindinė darbo funkcija yra tinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas įmonėje, todėl, auditoriui nustačius atsakovo įmonėje sistemingų buhalterinės apskaitos pažeidimų, tokia buhalterio veika laikytina šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, nes ji susijusi su pagrindinės buhalterio funkcijos neatlikimu ir jo darbinių pareigų esme. Teismas konstatavo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes laikytina, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, todėl darbdavys turėjo pagrindą nutraukti su darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (DK 235 straipsnis). Kartu teismas nurodė, kad darbdavys, nutraukdamas su darbuotoju darbo sutartį nurodytu pagrindu, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta duomenų, jog ieškovės buvo paprašyta pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, tačiau ieškovė tuo metu, kai buvo pateikta auditoriaus išvada, sirgo ir nebuvo galimybės pareikalauti jos pasiaiškinimo. Be to, teismo nuomone, nepareikalavimas pasiaiškinti nėra esminė kliūtis drausminei nuobaudai skirti. Teismas taip pat nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė 2006 m. balandžio 19 d. buvo darbe keturias valandas, todėl darytina logiška išvada, kad įsakymas galėjo būti priimtas jau darbuotojai baigus darbą įmonėje, tačiau nepasibaigus darbo dienai. Teismas pažymėjo, kad įstatymas įpareigoja darbdavį supažindinti darbuotoją su jam skirta drausmine nuobauda, tačiau dėl to, jog ieškovė po 2004 m. balandžio 19 d. nebuvo darbe dėl laikino nedarbingumo, darbdavys neturėjo galimybės supažindinti jos su drausminės nuobaudos skyrimu ir atleidimu iš darbo. Teismas nurodė, kad ieškovei už 2006 m. sausio–balandžio mėn. apskaičiuota ir išmokėta 3554,49 Lt darbo užmokesčio. Teismas, nustatęs, kad buvo šiurkščiai pažeista darbo drausmė, o drausminės nuobaudos skyrimo procedūra neprieštaravo įstatymams, ieškovės ieškinį atmetė.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. liepos 4 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovės apeliacinį skundą: panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: pripažino ieškovės atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, DK 235 straipsnį neteisėtu ir nurodė, kad šalių darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo 2007 m. liepos 4 d.; priteisė iš atsakovo 14 644,97 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir 4178,48 Lt išeitinę išmoką, taip pat 565,26 Lt delspinigių. Kolegija nutartyje nurodė, kad byloje nustatyta, jog darbo sutartis su ieškove nutraukta atsakovo direktoriaus 2006 m. balandžio 19 d. įsakymu nuo 2006 m. balandžio 20 d., tačiau iš 2006 m. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad direktorius nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki 24 d. buvo nemokamose atostogose. Kolegija konstatavo, kad atsakovo direktorius ginčijamo įsakymo priėmimo metu nėjo savo darbinių pareigų ir neturėjo įgaliojimų atleisti ieškovę iš darbo, taigi vien dėl to ieškovės atleidimas iš darbo negali būti pripažintas teisėtu (DK 24 straipsnis). Kolegija taip pat nurodė, kad pagal DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudžiama atleisti darbuotoją iš darbo laikino nedarbingumo laikotarpiu, išskyrus DK 136 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, taigi pagal šią įstatymo normą draudžiama atleisti iš darbo laikino nedarbingumo laikotarpiu ir dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas); tokį nurodytos normos aiškinimą pagrindžia taip pat DK 241 straipsnio 1 dalies nuostata, kad laikas, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, neįskaitomas į terminą drausminei nuobaudai skirti. Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė atleista iš darbo 2006 m. balandžio 19 d. atsakovo įsakymu nuo 2006 m. balandžio 20 d., o iš ieškovės nedarbingumo pažymėjimo matyti, kad ji nuo 2006 m. balandžio 20 d. iki 2006 m. gegužės 19 d. sirgo; išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, jog ieškovė 2006 m. balandžio 19 d. buvo konsultuota VšĮ Dainavos poliklinikoje ir skubos tvarka stacionarizuota į Kauno apskrities ligoninę. Kolegija taip pat pažymėjo, kad atsakovo 2006 m. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, jog ieškovė 2006 m. balandžio 19 d. dirbo tik keturias valandas, tačiau byloje nėra duomenų, kad likusią darbo dienos dalį ji nebuvo darbe dėl nepateisinamų priežasčių, todėl darytina išvada, jog atsakovui buvo žinomos priežastys, dėl kurių ieškovės nebuvo darbe likusią darbo dienos dalį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė atleista iš darbo 2006 m. balandžio 20 d., t. y. jos laikino nedarbingumo laikotarpiu, ir nurodytos atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimas, nepriklausomai nuo atleidimo iš darbo pagrindo teisėtumo ar neteisėtumo, yra pagrindas pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu bei grąžinti ją į darbą (DK 297 straipsnio 3 dalis). Kolegija taip pat nurodė, kad atsakovo 2006 m. balandžio 19 d. įsakyme įvardyti darbo drausmės pažeidimai, nepatenka į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose nurodytus atvejus, be to, šių pažeidimų nėra pagrindo priskirti prie kitų šiurkščių darbo drausmės pažeidimų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė, atlikdama savo pareigas, šiurkščiai pažeidė darbo drausmę. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas sukėlė atsakovui neigiamų padarinių. Kolegijos nuomone, atsakovas, skirdamas ieškovei drausminę nuobaudą, neįvertino jos ankstesnio darbo, paskyrė griežčiausią nuobaudą, neatsižvelgęs į padaryto nusižengimo sunkumą, kaltės laipsnį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl nurodytų motyvų ieškovei drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant įstatymus ir jos atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą yra neteisėtas, todėl ieškovei priteistina 14 644, 97 Lt vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 4178,48 Lt išeitinė išmoka (DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas, DK 297 straipsnio 4 dalis). Kolegija pažymėjo, kad iš atsakovo pateikto 2007 m. balandžio 24 d. mokėjimo nurodymo matyti, jog atsakovas sumokėjo ieškovei 2555,22 Lt darbo užmokesčio už 2006 m. kovo–balandžio mėn. ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau tai padarė pavėluotai, todėl turi sumokėti įstatyme nustatyto dydžio delspinigius nuo pavėluotai išmokėtos sumos – 565,26 Lt (2555,22x0,06x369) (DK 207 straipsnio 1 dalis, Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmė naują sprendimą ir ieškovės ieškinį iš dalies patenkino.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 4 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Apeliacinio teismo išvada, kad atsakovo įmonės direktorius 2006 m. balandžio 19 d. nėjo darbinių pareigų, taigi neturėjo įgaliojimų atleisti ieškovę iš darbo, ir tai – savarankiškas pagrindas pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, yra nepagrįsta ir prieštarauja DK 24 straipsniui. Pagal Individulių įmonių įstatymo 7 straipsnį individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu nuostatuose nenustatyta kitaip. Atsakovo įmonės nuostatuose nenustatyta kitaip. Ta aplinkybė, kad atsakovo įmonės direktorius, būdamas nemokamose atostogose, 2006 m. balandžio 19 d. atvyko į įmonę ir priėmė bei pasirašė įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo, savaime nereiškia, kad ieškovė atleista iš darbo neteisėtai.

112. Teismas neteisingai aiškino ir taikė DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nepagrįstai pripažino, kad ieškovė atleista iš darbo laikino nedarbingumo laikotarpiu. Be to, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytu klausimu suformuotos praktikos, pagal kurią tik darbdavio žinojimas, kad darbuotojas atleidžiamas ar bus atleistas laikino nedarbingumo laikotarpiu, yra savarankiškas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2004). Byloje nustatyta, kad ieškovė 2006 m. balandžio 19 d. buvo darbe, dirbo keturias valandas. Iš nedarbingumo pažymėjimo matyti, kad ieškovė sirgo nuo 2006 m. balandžio 20 d. iki 2006 m. gegužės 19 d. Įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo priimtas 2006 m. balandžio 19 d., nurodant, kad darbo sutartis su ja nutraukiama nuo 2006 m. balandžio 20 d. Darbdavys nežinojo ir negalėjo žinoti, kad 2006 m. balandžio 20 d., t. y. įsakyme nurodytą darbo sutarties nutraukimo dieną, ieškovė bus laikinai nedarbinga. Be to, ieškovė tapo nedarbinga, kai tik įmonėje buvo pradėtas auditas, atliekant auditą ji vengė duoti bet kokius paaiškinimus. Atsakovui nepavyko įteikti ieškovei pasirašytinai įsakymo apie jos atleidimą iš darbo, nes ji atsisakė pasirašyti, išvyko iš darbo ir negrįžo iki darbo pabaigos. Dėl to buvo nuspręsta išsiųsti jai pranešimą apie atleidimą iš darbo paštu ir 2006 m. balandžio 20 d. surašytas tarnybinis pranešimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. kovo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2004, išaiškino, kad, aiškinant DK 131 straipsnio 1 dalies normą dėl draudimo darbdaviui įspėti darbuotoją apie būsimą atleidimą iš darbo ir atleisti iš darbo laikino nedarbingumo laikotarpiu, būtina nurodyti, kad ji taikoma tais atvejais, kai nutraukiant darbo sutartį darbuotoją būtina įspėti apie būsimą atleidimą iš darbo; kai darbo sutartis nutraukiama pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, darbuotojo nereikia įspėti apie atleidimą iš darbo. Dėl to nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas apskritai neturėjo pagrindo taikyti DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto.

123. Teismas neteisingai aiškino ir taikė DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Tam, kad darbo drausmės pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus, nebūtina, kad jis sukeltų darbdaviui neigiamų padarinių. Be to, iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovės padaryti pažeidimai ne tik lėmė esamus įmonės nuostolius, tačiau lems juos ir ateityje. Permokėtų mokesčių sumų nekontroliavimas ir prašymų mokesčių inspekcijai dėl užskaitų neteikimas lėmė tai, kad atsakovas negalėjo tomis piniginėmis lėšomis dengti kitų mokesčių nepriemokų, grąžinti įmonės kreditų ir (ar) įvykdyti kitų finansinių įsipareigojimų, naudoti šių lėšų kaip apyvartinių, taigi neginčijamai patyrė dėl to neigiamų padarinių. Akivaizdu, kad nurodyti ir kiti ieškovės padaryti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai gali lemti įmonės nuostolių atsiradimą ir ateityje. Dėl to 2006 m. kovo 23d. nepriklausomo auditoriaus ataskaitoje konstatuoti pažeidimai laikytini ieškovės, kaip buhalterės, padarytais nusižengimais, kuriais šiukščiai pažeista darbo tvarka (Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10, 11 straipsniai), taigi atsakovas turėjo pakankamą pagrindą atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą.

13Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

141. Nepriklausomo auditoriaus išvada, kurios pagrindu ieškovė atleista iš darbo, surašyta pažeidžiant Audito įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintą draudimą auditoriui atlikti auditą, jeigu jis tvarko audituojamos įmonės apskaitą ir rengia finansinę atskaitomybę. Atsakovo įmonėje auditą 2006 m. kovo 23 d. atlikusi auditorė nuo 2006 m. kovo 1 d. dirba atsakovo įmonėje ir tvarko buhalterinę apskaitą. Be to, nurodytoje audito išvadoje iškraipyti faktai ir padarytos neteisingos išvados, siekiant, kad būtų pagrindas atleisti ieškovę iš darbo, nemokant išeitinės kompensacijos.

152. Ieškovė nepažeidė darbo tvarkos, be to, tokios tvarkos atsakovo įmonėje nebuvo nustatyta. Šiurkštus pažeidimas – tai visų pirma tyčiniai veiksmai, kai šiurkščiai pažeidžiami konkrečių teisės aktų reikalavimai arba elgiamasi pažeidžiant protingumo, sąžiningumo, geros moralės principus.

163. Įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo priėmė įmonės direktorius, kuris tuo metu atostogavo. Be to, nurodytas įsakymas buvo direktoriaus pasirašytas ne jo priėmimo dieną, t. y. 2006 m. balandžio 19–ąją, bet atgaline data, kai įmonės savininkai grįžo iš užsienio.

174. Atsakovas neįrodė, kad dėl ieškovės darbo įmonė patyrė nuostolių ar kitų neigiamų padarinių. Atsakovas nepagrįstai remiasi tuo, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo mokesčius, nes dėl to nėra mokesčių administratoriaus įmonei paskirtų sankcijų. Neigiami padariniai dėl neteisingos finansinės apskaitos yra menami, be to, už įmonės finansinę apskaitą atsako įmonės administracija.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

20Ieškovė nuo 2001 m. liepos 1 d. dirbo atsakovo įmonėje buhaltere. 2006 m. kovo 27 d. atlikus atsakovo įmonėje auditą, nustatyta, kad buhalterė (ieškovė) 2004 m. įmonės finansinėje atskaitomybėje neteisingai nurodė įmonės turtą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas. Atsakovas 2006 m. balandžio 19 d. įsakymu nutraukė darbo sutartį su ieškove nuo 2006 m. balandžio 20 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnį dėl to, kad ji, kaip buhalterė, šiurkščiai pažeidė darbo pareigas: visiškai nekontroliavo permokėtų sumų, kuriomis buvo galima dengti kitus mokesčius, neteikė prašymų mokesčių inspekcijai dėl užskaitų, neteisingai skaičiavo mokesčius, taigi aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Byloje nustatyta, kad ieškovė sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimus: nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. balandžio 7 d.; nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki 2006 m. balandžio 14 d.; nuo 2006 m. balandžio 20 d. iki 2006 m. gegužės 2 d.; nuo 2006 m. gegužės 3 d. iki 2006 m. gegužės 19 d.; ieškovė 2006 m. balandžio 20 d. – 2006 m. gegužės 2 d. gydėsi stacionare.

22V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Kasaciniame skunde keliami teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, t. y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis), aiškinimo ir taikymo klausimai.

24Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės pagrindas (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas. Darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Darbuotojo pareigos – viena iš svarbiausių darbuotojo teisinio statuso dalių. Bendrosios visų darbuotojų pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje, o nurodytas pareigas sukonkretina bei detalizuoja kiti norminiai, taip pat lokaliniai teisės aktai.

25Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235 straipsnio 2 dalyje išvardyta dešimt šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejų, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, t. y. gali būti ir kitokių nusižengimų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka ar pareigos (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas).

26Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą gali būti laikoma: kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiukščiai pažeidžiama darbo tvarka; kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymų leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų, kaip šiukščių, vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2005; kt.). Kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų.

27Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl ieškovės, kuri dirbo atsakovo įmonėje buhaltere, atleidimo iš pareigų už šiurkštų šių pažeidimą. Atsakovo 2006 m. balandžio 19 d. įsakyme dėl ieškovės atleidimo iš darbo nurodyta, kad, atlikus įmonėje auditą, nustatyta, jog buhalterė (ieškovė) aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, taigi šiurkščiai pažeidė darbo pareigas ir dėl šio šiurkštaus pažeidimo yra pagrindas nutraukti su ja darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnį (T. 1, b. l. 25). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo nurodyti sistemingi buhalterinės apskaitos įmonėje pažeidimai, nustatyti auditoriaus, reiškia, jog ieškovė, būdama šios įmonės buhalterė, šiurkščiai pažeidė savo darbo pareigas. Tuo tarpu apeliacinis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl buhalterinės apskaitos atsakovo įmonėje pažeidimų, sprendė, kad ieškovės padarytų pažeidimų negalima priskirti prie kitų šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė šiurkščiai pažeidė savo darbo pareigas; be to, atsakovas neįrodė, jog ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas sukėlė neigiamų padarinių.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatymas, padarė ieškovė auditoriaus išvadoje įvardytus buhalterinės apskaitos pažeidimus ar ne, yra fakto klausimas, kuris negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes kasacinis teismas tikrina apskųstus teismo sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti argumentai, kad auditoriaus išvadoje, kurios pagrindu ji atleista iš darbo, iškraipyti faktai ir padarytos neteisingos išvados, siekiant atleisti ją iš darbo, nemokant išeitinės kompensacijos, negali būti iš naujo nagrinėjami kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė taip pat teigia, kad auditoriaus išvada negali būti remiamasi ir dėl to, jog ši surašyta pažeidžiant Audito įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintą draudimą auditoriui atlikti auditą, jeigu jis tvarko audituojamos įmonės apskaitą ir rengia finansinę atskaitomybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Audito įstatymo 40 straipsnio 1 dalį auditorių, audito įmonių veiklą prižiūri Auditorių rūmai, o auditorių, audito įmonių veiklos darbo kokybę prižiūri, veiklą analizuoja ir įvertina Audito kokybės kontrolės komitetas prie Auditorių rūmų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė kreipėsi į nurodytą instituciją su skundu dėl to, jog auditą atsakovo įmonėje atlikusi auditorė pažeidė Audito įstatymo 6 straipsnyje nurodytą draudimą. Audito kokybės kontrolės komitetas atmetė šį skundą, nes nustatė, jog auditorė nepažeidė įstatyme įtvirtinto draudimo auditoriui teikti įmonei apskaitos tvarkymo paslaugas ir už tą patį laikotarpį atlikti auditą (T. 2, b. l. 144). Kai yra tokia kompetentingos institucijos išvada, nėra pagrindo iš naujo svarstyti ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodytų argumentų šiuo klausimu. Minėta, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai rėmėsi auditoriaus nustatytais faktais dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų, tik skirtingai juos teisiškai įvertino: pirmosios instancijos teismas pripažino juos šiurkščiu buhalterės pareigų pažeidimu, o apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti įvardytus pažeidimus kaip šiurkščius.

29Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl teisinio žemesniųjų instancijų teismų nustatytų bylos faktų įvertinimo, pažymi, kad buhalterio funkcija – tvarkyti tam tikro ūkio subjekto buhalterinę apskaitą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 24 dalis, 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Taigi buhalterio darbo pareigų esmė – tam tikros įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, nustatytus reikalavimus. Buhalterio atliekamos funkcijos ir jų svarba konkrečios įmonės veiklai lemia tai, kad darbdaviui yra svarbu, jog jis pasitikėtų asmeniu, tvarkančiu įmonės buhalterinę apskaitą. Dėl to tuo atveju, kai buhalteris netenka darbdavio pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą dėl padarytų įmonės buhalterinės apskaitos pažeidimų, kurie pagal savo pobūdį ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, gali būti įvertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi pagrindą nutraukti darbo sutartį su buhalteriu pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą.

30Teisėjų kolegija, remdamasi žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis, pažymi, kad atsakovo įmonėje nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai tiesiogiai patvirtina, jog ieškovė netinkamai ir neatsakingai vykdė savo darbo pareigas. Kiekvienoje įmonėje svarbu, kad jos buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo tinkamai vykdytų savo funkcijas, tačiau nagrinėjamu atveju tai ypač svarbu ir dėl to, kad ieškovė tvarkė apskaitą individualios įmonės, t. y. neribotos atsakomybės juridinio asmens, kuriam neteisingas buhalterinės apskaitos tvarkymas gali sukelti sunkių finansinių pasekmių, be to, už šias pasekmes kiltų atsakomybė ir nurodyto juridinio asmens dalyviui (savininkui), nes jis, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, atsako už įmonės prievoles savo turtu (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, pagrįstai pripažino, kad ieškovės padaryti atsakovo įmonėje buhalterinės apskaitos pažeidimai atitinka šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl įvardytų pažeidimų kvalifikavimo šiurkščiais, tinkamai neįvertino buhalterio pareigų esmės ir reikšmės įmonės ūkinei veiklai, neatsižvelgė į įmonės, kurios buhalterinę apskaitą tvarkė ieškovė, specifiką. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinis teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovės padaryti darbo pareigų pažeidimai negali būti laikomi šiurkščiais ir dėl to, jog atsakovas neįrodė, kad jie sukėlė neigiamų padarinių. Tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka, galima būtų kvalifikuoti kaip šiurkštų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nėra būtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, reali žala darbdaviui dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad dėl ieškovės padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų (nekontroliavo permokėtų mokesčių sumų, neteikė prašymų mokesčių inspekcijai dėl užskaitų, neteisingai skaičiavo mokesčius ir kt.), įmonė negalėjo dengti mokesčių nepriemokų, grąžinti kreditų ir (ar) įvykdyti kitų finansinių įsipareigojimų, naudoti šių lėšų kaip apyvartinių. Taigi netinkamas ieškovės, kaip įmonės buhalterės, pareigų vykdymas kėlė realią grėsmę įmonės interesams.

31Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 235 straipsnį, todėl neteisingai teisiškai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai negali būti laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, taigi jos atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įvardytas materialiosios teisės normas ir pagrįstai pripažino, kad atsakovas turėjo pagrindą kvalifikuoti ieškovės padarytus pažeidimus šiurkščiais, taigi turėjo pagrindą nutraukti su ieškove sudarytą darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (DK 235 straipsnis).

32Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė atleista iš darbo jos laikino nedarbingumo laikotarpiu ir tai yra savarankiškas pagrindas pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas darbdaviui atleisti darbuotoją iš darbo jo laikino nedarbingumo laikotarpiu taikytinas ir darbdaviui nutraukiant darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Kartu teisėjų kolegija nurodo, kad DK 131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti draudimai turi būti taikomi atsižvelgiant į DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teisėmis.

34Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė atleista iš darbo atsakovo 2006 m. balandžio 19 d. įsakymu nuo 2006 m. balandžio 20 d. (T. 1, b. l. 25); ieškovė turėjo nedarbingumo pažymėjimą nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. balandžio 7 d.; nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki 2006 m. balandžio 14 d. (T. 1, 5, 6); nuo 2006 m. balandžio 20 d. iki 2006 m. gegužės 2 d.; nuo 2006 m. gegužės 3 d. iki 2006 m. gegužės 19 d. (T. 1, b. l. 7, 8). Taigi 2006 m. balandžio 19 d., t. y. kai darbdavys priėmė įsakymą nutraukti darbo sutartį su ieškove, ši buvo darbe (T. 1, b. l. 63). Teisme ieškovė paaiškino, kad ji tą dieną tvarkė darbo reikalus (atėjo pažiūrėti ataskaitų, apie 15 val. išvyko į mokesčių inspekciją dėl užskaitų) (T. 2, b. l. 112). Ta aplinkybė, kad ieškovė įsakyme nurodytą atleidimo iš darbo dieną vėl tapo nedarbinga, turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečius nagrinėjamos bylos faktinius duomenis, t. y. į tai, kad ieškovė susirgo tuo metu, kai įmonėje buvo atliekamas auditas, ir sirgo, kai 2006 m. kovo 27 d. buvo pateikta auditoriaus išvada dėl atsakovo įmonėje nustatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų; kai ieškovė, pasibaigus nedarbingumui, 2006 m. balandžio 19 d. sugrįžo į darbą, atsakovas, remdamasis audito išvadomis, priėmė įsakymą nutraukti su ja darbo sutartį nuo 2007 m. balandžio 20 d. Pažymėtina, kad teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog nepranešė atsakovui apie tai, kad serga, motyvuodama tuo, jog įmonės savininkės nebuvo, o direktorius atostogavo (T. 2, b. l. 112). Tai reiškia, kad atsakovas, priimdamas įsakymą dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo, nebuvo šios informuotas apie ligą, t. y. nežinojo apie aplinkybę, reikšmingą DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintam draudimui taikyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino konkrečių nagrinėjamos situacijos aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė atleista iš darbo pažeidžiant DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą draudimą ir vien nurodytas atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimas yra savarankiškas pagrindas pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu.

35Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinis teismas nepagrįstai nusprendė, jog ta aplinkybė, kad atsakovo – L. Š. įmonės, direktorius V. Š. įsakymo dėl ieškovės atleidimo iš darbo priėmimo dieną buvo nemokamose atostogose, taigi nėjo pareigų, taip pat yra savarankiškas pagrindas pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu.

36Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas nurodytą išvadą, neatsižvelgė į konkrečiu nagrinėjamu atveju svarbias aplinkybes. Teismas neįvertino to, kad atsakovas yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, už kurio prievoles, minėta, atsako ir jos dalyvis (savininkas) savo turtu (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Be to, kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji savo esme yra šeimos verslas (verslui naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektualinis darbas, iš įmonės veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti), nepaisant to, kad įmonė įregistruota vieno iš sutuoktinių vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3.91 straipsnis). Kartu tai reiškia tai, kad iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir gali būti tenkinamos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis). Taigi įmonės savininkui, o jeigu įmonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir šeimos verslas – ir jo sutuoktiniui, yra ypač svarbi tinkama įmonės veikla, todėl suprantama, kad jie kontroliuoja šią veiklą nuolat, netgi būdami atostogose, ir stengiasi kuo operatyviau išspręsti įmonėje kylančius klausimus, kurie galėtų neigiamai paveikti įmonės veiklą, taigi ir sudarytų grėsmę kilti jų solidariajai atsakomybei už įmonės prievoles. Dėl nurodytų motyvų nagrinėjamoje byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovo – L. Š. įmonės – direktorius V. Š. įsakymą atleisti iš darbo įmonės buhalterę (ieškovę) už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą priėmė būdamas nemokamose atostogose, negali būti laikoma savarankišku pagrindu pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu. Nurodytą aplinkybę bylą nagrinėję teismai turėjo vertinti atsižvelgdami į nagrinėjamos situacijos aplinkybių visumą.

37Teisėjų kolegija konstatuoja, kad darbo teisės normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kad jų tikslas – suderinti darbo teisinių santykių subjektų interesus, užtikrinant tiek darbuotojo teisių, tiek ir teisėtų darbdavio interesų apsaugą. Dėl to kiekvienu atveju būtina vertinti konkrečios situacijos aplinkybes ir tik įvertinus jų visumą spręsti, ar tam tikri drausminių nuobaudų skyrimo ir atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimai yra esminiai ar ne, taigi, yra jie besąlyginis pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ar ne.

38Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė darbo sutarties nutraukimą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo reglamentuojančias teisės normas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 235 straipsnis), tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pažeidė nurodytas teisės normas, taikydamas jas formaliai, neįvertinęs konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybių viseto. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, jog darbdavys (atsakovas), atleisdamas įmonės buhalterę (ieškovę) iš darbo, piktnaudžiavo savo teise (DK 35 straipsnio 1 dalis). Dėl įvardytų motyvų teisėjų kolegija panaikina apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palieka galioti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40

41Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimą.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė J. Ch. nurodė, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. dirbo atsakovo įmonėje... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 6. Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“ prašo... 10. 1. Apeliacinio teismo išvada, kad atsakovo įmonės direktorius 2006 m.... 11. 2. Teismas neteisingai aiškino ir taikė DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą... 12. 3. Teismas neteisingai aiškino ir taikė DK 235 straipsnio 2 dalies 11... 13. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir... 14. 1. Nepriklausomo auditoriaus išvada, kurios pagrindu ieškovė atleista iš... 15. 2. Ieškovė nepažeidė darbo tvarkos, be to, tokios tvarkos atsakovo... 16. 3. Įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo priėmė įmonės direktorius,... 17. 4. Atsakovas neįrodė, kad dėl ieškovės darbo įmonė patyrė nuostolių ar... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 20. Ieškovė nuo 2001 m. liepos 1 d. dirbo atsakovo įmonėje buhaltere. 2006 m.... 22. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Kasaciniame skunde keliami teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties... 24. Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra... 25. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti... 26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiurkščiu darbo... 27. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl ieškovės, kuri dirbo atsakovo... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatymas, padarė ieškovė auditoriaus... 29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl teisinio žemesniųjų instancijų... 30. Teisėjų kolegija, remdamasi žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis... 31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 32. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas... 34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė atleista iš darbo atsakovo 2006... 35. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinis teismas nepagrįstai... 36. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas... 37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad darbo teisės normos, reglamentuojančios... 38. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. ... 41. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...