Į ką dar gali kreiptis darbuotojas, kai darbdavys pažeidžia darbo įstatymus?

Sveiki,
Mano darbdavys nesilaiko pačio nustatyto susitarimo mokėti bonusų, kurie buvo numatyti darbo sutartyje, kur man kreiptis? Ir kokie įstatymai mane apsaugo?
DK 33 straipsnyje nustatyta, kad nevalstybinę darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų, kolektyvinių sutarčių laikymosi kontrolę vykdo profesinės sąjungos, jų žinioje esančios inspekcijos ir kitos institucijos, veikiančios pagal įstatymus ir kitus norminius teisės aktus. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 34-933; 1994, Nr. 42-758 ir kt.) 17 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos turi teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. Profesinės sąjungos įgalioti asmenys, vykdydami numatytas kontrolės funkcijas, turi teisę nekliudomai lankytis įmonėse, įstaigose organizacijose, kuriose dirba tos profesinės sąjungos atstovaujami darbuotojai, ir susipažinti su dokumentas apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas.
Pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalį profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą, o 19 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos turi teisę siūlyti traukti atsakomybėn pareigūnus, kurie pažeidžia darbo įstatymus, neužtikrina saugių darbo sąlygų, nevykdo kolektyvinės sutarties ar kitokių tarpusavio susitarimų.
Tarp kitų teisių, kurias turi darbuotojų atstovai, nurodytos ir teisės vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę (DK 22 str. 1 d. 5 p.). Darbuotojų atstovai (profesinės sąjungos ir darbo taryba) numatyti DK 19 straipsnyje.
Pagal DK 21 straipsnio 2 dalį darbo taryba turi visas kolektyvinio atstovavimo subjektų teises, jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai (DK 19 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymo (Žin., 2004, Nr.164- 5972) 19 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad darbo taryba, atstovaudama įmonės darbuotojams, turi teisę kreiptis į teismą dėl darbdavio sprendimų teisėtumo, taip pat dėl įstatymų, kitų norminių teisės aktų, kolektyvinių sutarčių nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
O kas jei tai dėl pavėluoto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo?
DK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.
Pagal Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo (Žin.,1996, Nr. 20-521) 2 straipsnio nuostatas delspinigiai pradedami skaičiuoti po septynių kalendorinių dienų, kai šios išmokos nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos. Pagal minėto straipsnio taisykles delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1105 ,,Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą“ (Žin., 2000, Nr. 80-2415) pavedė šį klausimą spręsti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakyme Nr. A1-20 ,,Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 13-534) nustatyta, kad nuo 2003 m. vasario 1 d. delspinigių dydis yra 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną (pradedant delspinigius skaičiuoti po septynių kalendorinių dienų). Iki šiol šis delspinigių dydis nepasikeitė. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A1-21 ,,Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 15-569) patvirtintas tas pats delspinigių dydis 0,06 procento.
Delspinigiai neįskaitomi į darbuotojo apskaičiuojamą vidutinį darbo užmokestį, jie neapmokestinami fizinių asmenų pajamų mokesčiu, nuo jų nemokamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Pagal DK 207 straipsnio 2 dalį delspinigių skaičiavimas nutraukiamas nuo darbdaviui bankroto bylos iškėlimo teisme arba nuo kreditorių sprendimo taikyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka dienos.
Pranešimas ištrintas administratoriaus