Viso krovinio atsisakymas iškrauti dėl pažeidimų - Tarptautinė teisė

Sveiki, Būčiau dėkingas, jeigu kas pasidalintų patirtimi, žiniomis. Jeigu įmonė X veža krovinį į išsikrovimą Y, pagal įmonės Z užsakymą. Krovinys pervežimo metu sugadinamas. Išsikrovime Y jį atsisako visiškai iškrauti, pažymėdami pažeidimus CMR, rašydami Pretenziją. Ekspertai nustato, kad pažeidimas atliktas dėl įmonės X kaltės. Klausimas: ar už tokį pervežimą įmonė Z turi apmokėti įmonei X už pervežimą, kurio metu realiai krovinys nebuvo pristatytas, paslauga realiai neatlikta, krovinio įmonė Y negavo?

CMR Konvencijos 23 str. 4 d. sako, kad vežėjas turi kompensuoti visą užmokestį už vežimą, jei prarastas visas krovinys, o jei prarasta dalis krovinio - kompensuoti proporcingai prarastai daliai. Aukščiausias teismas šiuo klausimų teismų praktikos apžvalgoje yra pasisakęs, kad " Užmokestis, sumokėtas vežėjui už vežimą, turi būti iš jo išieškomas, arba atsisakoma patenkinti vežėjo reikalavimą dėl užmokesčio už vežimą išieškojimo, jei jis tokį pareiškė, pagal CMR konvencijos 23 str. 4 p. nuostatas" . Taigi, jei vežimo metu krovinys prarastas, vežėjas neturi teisės reikalauti vežimo užmokesčio, o jei tokį yra gavęs - privalo grąžinti. Kitas klausimas, ar vežėjas sutinka jog krovinys dėl jo kaltės prarastas vežimo metu, ar ekspertų išvadą dėl krovinio sugadinimo priežasties ginčija. Jei toks ginčas persikeltų į teismą, iš vienos pusės būtų reiškiami reikalavimai dėl vežimo užmokesčio sumokėjimo, iš kitos - dėl krovinio praradimų padarytų nuostolių atlyginimo.

Sveiki. Čia grynai sutartiniai santykiai. Reikia žiūrėti, kokias sutartis buvote pasirašę ir kokios ten pasekmės įtvirtintos šalims. Kas nereglamentuota sutartyje, tada žiūrime į CMR konvenciją. Nuo to priklausys sutartinė arba įstatyminė civilinė atsakomybė sutarties šalims. Pagal logiką išeitų, kad įmonė Y gavo apgadintą krovinį, todėl teisėtai atsisako priimti. Atsakomybė kyla įmonei X kaip vežėjai. Tačiau nėra aišku, kokias pareigas pagal sutartį prisiėmė įmonė Z ir įmonė Y. Gali būti taip, kad įmonė Z ir įmonė X pagal sutartį turės atsakyti solidariai įmonei Y. Tokiu atveju po teismų lauktų dar kiti teismai, nes įmonė Z turėtų reikšti regresinį reikalavimą įmonei X atlyginti visus patirtus nuostolius. Įmonė Z būtų tada visiškai atsiskaičiusi su įmone Y. Kitas variantas. Abu reikalavimai nukreipiami įmonei X, o įmonė Z atsikerta įmonei Y kad tai ne įmonės Z, o įmonės X kaltė (reikia konkrečiai žiūrėti, kas yra numatyta sutartyse).

Šiuo klausimu teisinė praktika gali skirtis priklausomai nuo šalies įstatymų ir konkretaus bylos konteksto. Pagal bendrą tarptautinę praktiką, jei krovinio sugadinimas įvyksta dėl vežėjo kaltės, užsakovas (šiuo atveju įmonė Z) gali atsisakyti mokėti vežėjui (įmonei X) už paslaugą, kuri nebuvo atlikta pagal sutarties sąlygas. Tačiau svarbu, kad visos šalys laikytųsi CMR konvencijos ir atitinkamų nacionalinių įstatymų. Dėl to, kad situacija išties sudėtinga, rekomenduočiau kreiptis į teisininką. Beje, jei jums reikia atsipalaiduoti po sunkios dienos, siūlau apsilankyti ice casino online https://lietuvosonlinekazino.com/apzvalgos/ice-casino , kur rasite pramogų ir galbūt būtent tai, ko ieškote. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad bet kokiose teisinėse situacijose reikia veikti atsakingai ir laikytis visų sutartinių sąlygų.