Už įgaliotosios perkančiosios organizacijos neteisėtus sprendimus baudos skiriamos tiesiogiai perkančiosioms organizacijoms

Alternatyvių sankcijų taikymo klausimai esant įgaliojimo teisiniams santykiams Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau - VPĮ) tiesiogiai nesureglamentuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2015 m. liepos 02 d. išnagrinėjęs kasacinę bylą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl teismo paskirtos baudos už neteisėtą viešąjį pirkimą, pažymėjo, jog sudarius neteisėtą viešojo pirkimo sutartį, neigiami padariniai kyla būtent sutartį sudariusiai, o ne tiesiogiai neteisėtas viešojo pirkimo procedūras įvykdžiusiai įgaliotajai perkančiajai organizacijai. Teismo išvadomis, VPĮ 95(2) straipsnyje numatytos alternatyvios sankcijos – baudos, taikymo tikslai netapatintini su administracinėje ar baudžiamojoje justicijoje taikytinų sankcijų tikslais. VPĮ numatytos baudos esmė sietina su viešojo intereso apsaugos užtikrinimu. Viešąjį pirkimą faktiškai vykdanti įgaliotoji perkančioji organizacija nėra atsakinga už viešojo pirkimo metu padarytų VPĮ pažeidimų pasekmes, taikytinas pagal VPĮ.

Galiojanti VPĮ redakcija numato, jog perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją (įgaliotoji organizacija). Nagrinėjamoje byloje išspręstas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgaliotos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 2014 m. įvykdyto daugiau kaip 1,6 mln. litų (> 463 tūkst. EUR) vertės viešojo pusiau požeminių konteinerių ir konteinerių aikštelių su konteineriais įrengimo paslaugų pirkimo. Teismui pripažinus, jog įgaliotoji perkančioji organizacija pažeidė VPĮ, sutartį su šiuo tiekėju sudariusiai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai teismas skyrė daugiau kaip 32 tūkst. litų (virš 9 tūkst. EUR) (2 proc. sudarytos sutarties) valstybės naudai mokėtiną baudą.  

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai apskundus teismo sprendimą kasacine tvarka, LAT pasisakė dėl subjekto, kuriam skirtina bauda už neteisėtų viešojo pirkimo procedūrų pasekmėje sudarytą viešojo pirkimo sutartį. LAT pažymėjo, jog neigiami padariniai dėl įgaliotosios perkančiosios organizacijos neteisėtai įvykdytų viešojo pirkimo procedūrų kyla ne tiesiogiai pirkimą vykdžiusiai ir VPĮ pažeidusiai įgaliotajai perkančiajai organizacijai, bet viešojo pirkimo sutartį su neteisėtai pirkimą laimėjusiu tiekėju sudariusiai perkančiajai organizacijai. VPĮ 14 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios pirkimų įgaliojimų suteikimą kitai perkančiajai organizacijai aktualios tik apibrėžiant įgaliotinės ir įgaliotojos perkančiųjų organizacijų kompetencijos ribas organizuojant ir vykdant viešojo pirkimo procedūras. VPĮ tiesiogiai nereglamentuojant VPĮ numatytos alternatyviosios sankcijos – baudos taikymo, esant įgaliojimo teisiniams santykiams, taikomos bendrosios Civiliniame kodekse (toliau - CK) įtvirtintos atstovavimo teisės normos. Įgaliotosios perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas sukelia teisinius padarinius ją įgaliojusiai perkančiajai organizacijai.

LAT taip pat pripažino, jog pirkimą neteisėtu pripažinus ir baudą paskyrus aukštesnės instancijos teismui, perkančioji organizacija iš esmės neturi galimybės pasinaudoti teise į apeliaciją ir prašyti sumažinti paskirtos baudos dydį – apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties nėra galimybės skųsti apeliacine tvarka. Tuo tarpu teisėtas pirkimo laimėtojas inicijuotame procese dėl žalos atlyginimo, įgyja teisę reikalauti ir negautų pajamų (sutarties vertės). Ieškovas jau yra pareiškęs ieškinį dėl daugiau nei 39,5 tūkst. EUR žalos priteisimo. Nagrinėtoje byloje ieškovą atstovavusių advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ teisininkų nuomone, VPĮ tiesiogiai nepažeidusios perkančiosios organizacijos padėtis vis dėlto nėra be išeities - kasacinio teismo išvados atveria jai kelia į dar vieną sudėtingą teisinį procesą išsireikalaujant priteistų sumų atlyginimo pareiškiant regresinį reikalavimą įgaliotinei perkančiajai organizacijai.

 

Straipsnio autorė

​Justina Ramašauskaitė,

Advokatų profesinės bendrijos  „iLAW“ teisininkė

Mob.: +370 622 08586

justina.ramasauskaite@ilawfirm.lt

Komentarai