Pagrindinės vežimo/ekspedijavimo sutarties dalys

Kiekvieną sudaromą sutartį reikėtų pritaikyti individualiems konkrečios įmonės poreikiams ir situacijai, tačiau tinkamai parengtą vežimo ar ekspedijavimo sutartį turėtų sudaryti tokios struktūrinės dalys:

1.Sutarties dalykas.

Turi būti aiškiai įvardinta, dėl ko šalys susitaria. Jeigu tai yra ekspedijavimo sutartis, tuomet ši sutarties sąlyga galėtų skambėti taip: „Ekspeditorius įsipareigoja organizuoti krovinio pristatymą iš sutartyje nurodytos pasikrovimo vietos į sutartyje nurodytą pristatymo vietą, taip pat įvykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Šios sutarties dalykas apima ir paties krovinio pristatymą.“. Vežimo sutarties sąlyga, apibrėžianti sutarties dalyką, galėtų skambėti taip: „Vežėjas įsipareigoja pristatyti (pervežti) sutartyje nurodytą krovinį iš Pasikrovimo vietos į Pristatymo vietą.“.

2.Šalių teisės ir pareigos.

Šioje dalyje konkretinamas sutarties dalykas: ką konkrečiai, kokiais terminais ir tvarka kiekviena iš šalių privalo atlikti (pavyzdžiui, gali būti numatyta ekspeditoriaus pareiga organizuoti krovinio pakrovimą ir iškrovimą; vežėjo pareiga informuoti užsakovą apie tam tikras aplinkybes (avarijas, neįprastai ilgas eiles muitinėje ir t.t.)).

3.Krovinio pristatymo terminai ir kitos sąlygos.

Šioje dalyje turi būti aiškiai įvardinti pasikrovimo bei išsikrovimo terminai bei pasikrovimo ir išsikrovimo vietų adresai. Jeigu krovinio gabenimui turi būti užtikrintos tam tikros ypatingos sąlygos (temperatūros režimas, speciali transporto priemonė, krovimo būdas ir panašiai), tuomet šioje dalyje būtina tai aptarti.

4.Kaina.

Sutartyje kaina turi būti labai aiškiai apibrėžta, taip pat nurodyta, ar ji apima pridėtinės vertės mokestį. Labai svarbu tiksliai įvardinti, ar tai yra atlygis, kuris apima visus vežėjo pagal sutartį atliekamus veiksmus (pavyzdžiui, dokumentų įforminimą, krovinio pakrovimą, iškrovimą – jei dėl to susitarta), ar tik pačią vežimo paslaugą. Jeigu vežimas pagal sutartį atliekamas keliomis transporto priemonėmis, svarbu aiškiai nurodyti, ar šis užmokestis apima visas transporto priemones, ar tik vieną konkrečią. Be to, svarbu aiškiai įvardinti, ar į užmokestį yra įskaičiuotas sutartas užmokesčio už vežimą priedas (už deklaruotą/papildomą krovinio vertę; CMR konvencijos 24, 26 str.). Sutartyje reikėtų numatyti aiškius atsiskaitymo terminus bei sąlygas.

5.Atsiskaitymo terminas.

Atsiskaitymo terminas gali būti įvardintas konkrečia data, dienomis, savaitėmis, mėnesiais arba įvykiu (pavyzdžiui, kitą dieną po CMR važtaraščio originalo gavimo). Labai svarbu, kad terminas būtų aiškus. Rekomenduojame vengti formuluočių „atsiskaitymas išsikrovimo dieną“, nes nėra aišku, ar prieš išsikrovimą, ar po jo, todėl vežėjas gali vengti leisti iškrauti krovinį, kol negavo apmokėjimo (nors tokia formuluotė neleidžia vienareikšmiškai nuspręsti, kas būtų teisus).

6.Netesybos (baudos, delspinigiai).

Reikėtų visuomet prisiminti, kad netesybų (baudų, delspinigių) galima reikalauti tik tuo atveju, jeigu dėl jų buvo susitarta raštu. Sutartyje gali būti numatytos tokios netesybos:

• delspinigiai už vėlavimą atsiskaityti (pavyzdžiui, 0,05 % nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną);

• baudos už prastovas (šiuo atveju svarbu nurodyti laikotarpį, už kurį mokamos baudos (valanda, diena, para); taip pat svarbu nurodyti, ar baudos mokamos ir už poilsio bei švenčių dienas; svarbu nurodyti, kokios prastovos apmokamos (pasikrovimo, išsikrovimo vietose, muitinėje, kt.);

• bauda už krovinio nepateikimą (tarkim, 30 % frachto sumos): svarbu aptarti, kiek laiko nuo sutarto pasikrovimo termino praėjus yra laikoma, kad užsakovas atsisakė pateikti krovinį (pavyzdžiui, jeigu krovinys nepateikiamas per 24 val. nuo sutarto pasikrovimo laiko);

• bauda už atsisakymą pateikti transporto priemonę (pavyzdžiui, 30% frachto sumos): svarbu aptarti, kiek laiko nuo sutarto pasikrovimo termino praėjus yra laikoma, kad vežėjas atsisakė pateikti transporto priemonę pasikrovimui (tarkim, jeigu transporto priemonė neatvyksta į pasikrovimo vietą per 24 val. nuo sutarto pasikrovimo laiko);

• bauda už pristatymo termino viršijimą (tokia bauda gali būti numatyta, bet reikėtų turėti omenyje, kad Lietuvos teismų praktika krypsta ta linkme, jog tokiu atveju užsakovas vis vien privalo įrodyti, kad patyrė nuostolius, bei pateikti jų faktą ir dydį patvirtinančius įrodymus. Jeigu tokių įrodymų nėra, vežėjas gali atsisakyti mokėti baudas, nors dėl jų ir susitarta sutartyje. Svarbu tai, kad arbitražo pozicija šiuo klausimu yra kiek kitokia – paprastai naudingesnė užsakovui).

7.Teismingumas ir sutarčiai taikytina teisė.

Siekiant palengvinti savo padėtį ginčo atveju, rekomenduojame sutartyje numatyti, kur bus nagrinėjami šalių ginčai. Sutartyje gali būti nurodyta, kad ginčai nagrinėjami konkrečiame teisme (paprastai naudingiausia numatyti, kad ginčai bus sprendžiami teismingumą nustatant pagal Jūsų registruotos buveinės vietą) arba arbitraže (tokiu atveju reikėtų nurodyti konkretaus arbitražo pavadinimą, arbitrų skaičių, arbitražo proceso kalbą ir kt.). Sutartyje taip pat patartina numatyti sutarčiai taikytiną teisę. Tai ypač aktualu ekspedijavimo sutarties atveju, nes ekspedijavimo teisinius santykius paprastai reglamentuoja nacionalinės teisės normos.

SVARBU PRISIMINTI: Esant neatitikimui tarp vežimo sutarties ir važtaraščio nuostatų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teikia pirmenybę vežimo sutarties nuostatoms. Todėl labai svarbu, kad sutarties nuostatos būtų suformuluotos tinkamai ir apibrėžtų tai, dėl ko šalys iš tikrųjų susitarė.

Straipsnio autorius: 

Jelena Cvirko

Advokatų profesinė bendrija 
Judickienė ir partneriai JUREX

www.jurex.lt