Byla e2-879-630/2017
Dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikiančia byloje išvadą, esant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei, dalyvaujant ieškovui R. R., jo atstovui advokatui D. R., atsakovei A. G., jos atstovui advokatui G. B., Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai R. L.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei A. G. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikiančia byloje išvadą, esant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas R. R. 2017 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti, kad R. R., asmens kodas ( - ) nėra R. R., asmens kodas ( - ) ir E. R., asmens kodas ( - ) tėvas, panaikinti Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriaus įraše Nr. ( - ) ir gimimo liudijime AA Nr. ( - ) esančius R. R. tėvystės įrašus, panaikinti Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įraše Nr. ( - ) ir gimimo liudijime AA Nr. ( - ) esančius R. R. tėvystės įrašus, atnaujinti praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas R. R. ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2008 metais jis su atsakove A. G. pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą šeimos ūkį. Tuo metu atsakovės dukrai R. buvo 4 metai. Atsakovės dukros R. R. tėvas nebuvo žinomas (jos gimimo liudijime tėvas nebuvo nurodytas). Kadangi jo ir atsakovės santykiai buvo geri, jie planavo kurti šeimą ir susilaukti daugiau vaikų, jis nuvykęs pas notarą pripažino tėvystę atsakovės dukros R. R. atžvilgiu ir suteikė jai savo pavardę, nes norėjo, kad R. R. nejaustų nuoskaudos mokykloje dėl to, kad turi atsakovės pavardę. Nors jis ir pripažino tėvystę, tačiau faktiškai R. R. tėvu jo nelaikė, jo niekada nevadino „tėvu“, į jį visada kreipėsi vardu arba ( - ). Ieškovas taip pat nurodė, kad tiek jis, tiek ir pati R. R. nuo pat pradžių žinojo, kad jis nėra jos tėvas, tačiau jo nevengė, jis taip pat su ja elgėsi kaip su dukra, jos neskriaudė, R. bendravo su jo mama, vaikas augo šeimoje ir buvo viskuo aprūpintas. Jis tiksliai nežino, kas yra R. R. tėvas, tačiau nujaučia. 2010 metais jis ir atsakovė susilaukė sūnaus E. R.. Šeimyniniam gyvenimui nesusiklosčius po septynerių bendro gyvenimo metų jis ir atsakovė išsiskyrė. Netrukus po to kai jis ir atsakovė pradėjo gyventi atskirai, atsakovė kreipėsi į teismą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo. Teismas vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove, o iš jo priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 120 Eur kiekvienam vaikui nuo 2016 m. birželio 1 d. iki jų pilnametystės. Tuo metu kai teisme buvo sprendžiami atsakovės vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo klausimai jis neginčijo R. R. tėvystės, kadangi jis neturėjo kas jam patartų, neturėjo advokato, nežinojo kur kreiptis. Šiuo metu jis jokių socialinių ryšių su R. R. nepalaiko, tai yra nei teisinės, nei socialinės tėvystės išsaugojimu nesuinteresuotas nei jis, nei R. R.. Jokie emociniai ryšiai R. R. ir jo nesieja. Po to, kai jis su atsakove pradėjo gyventi atskirai, jis bendravo tik su sūnumi E. R. ir kiek galėjo jį rėmė materialiai, o su R. R. tik pasisveikindavo jei susitikdavo gatvėje, tačiau jokio artimesnio bendravimo tarp jų nebuvo, jis jos neišlaikė. Pripažindamas tėvystę R. R. atžvilgiu bei suteikdamas jai savo pavardę jis suprato, kad jos atžvilgiu prisiima teises bei pareigas, tačiau tuo metu jis su atsakove planavo kartu gyventi, kurti su ja šeimą. Kadangi jis su atsakove išsiskyrė, jis negali svetimam vaikui mokėti pinigus vien dėl to, kad jis jam suteikė savo pavardę. Vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti jis praleido, nes buvo įsitikinęs, jog jam ir atsakovei pavyks sukurti bendrą šeimą, todėl mano, kad ieškinio senaties termino atnaujinimas neprieštarautų R. R. interesams.

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas D. R. nurodė, kad po teismo ekspertizės išvados gavimo ieškovas atsisako ginčyti E. R. tėvystę, tai yra atsisako ieškinio reikalavimų, kuriais teismo prašė nustatyti, kad R. R., asmens kodas ( - ) nėra E. R., asmens kodas ( - ) tėvas ir panaikinti Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įraše Nr. ( - ) ir gimimo liudijime AA Nr. ( - ) esančius R. R. tėvystės įrašus.

7Atsakovė A. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog kai ji ir ieškovas ruošėsi kartu gyventi ir atsikraustė pas ieškovą, jos dukrai buvo 3 metai. Po kurio laiko ieškovas nusprendė jos dukrai suteikti savo pavardę ir ją suteikė. Jos dukra žinojo, kad ieškovas nėra jos tėvas. Iki kol jos dukrai suėjo 6 metai, ji jos niekada neklausė apie savo biologinį tėvą, ieškovą vadino ne tėvu, o ( - ), tačiau jos dukra ir ieškovas sutarė gerai, ieškovas jos dukrai rodė dėmesį. Tik būdama 6 metų jos dukra paklausė, ar ieškovas yra jos tikras tėvas, ir ji jai atsakė, kad ne. Ieškovas visuomet daugiau bendraudavo su E., R. daugiau pabardavo. Ieškovas neturėjo laiko vesti vaikus į darželius, eiti į mokyklos susirinkimu, visa tai darydavo ji. Tuo metu, kai ji prisiteisinėjo išlaikymą, ji ir ieškovas susitarė taikiai, ieškovas su viskuo sutiko. Po to, kai vaikams buvo priteistas išlaikymas, ji ieškovui pasakė, kad jis mokėtų išlaikymą savo vaikui, tai yra sūnui E., o R. išlaikymo gali nemokėti, tačiau ieškovas net ir E. išlaikymo nemokėjo. R. R. nuo 6 metų jos klausdavo, kas yra jos tikrasis tėvas, ir ji jai atsakydavo, kad nežino, kadangi iš tikrųjų to nežino. Ji nemano, kad yra galimybė nustatyti tikrąją R. R. kilmę. Šiuo metu R. R. yra 12 metų ir ji lanko ( - ) mokyklą. Kuomet ji su ieškovu gyveno pas jo mamą, R. R. bendraudavo su jo mama ir ją dažiausiai vadindavo teta B.. Po to, kai santykiai tarp jos ir ieškovo nutrūko, ieškovo mama nei su R. R. nei su E. R. nebendravo. R. R. apie ieškovą neklausinėja, juo nesidomi, su juo bendrauti nenori.

8Byloje yra pateikta 2017 m. gegužės 22 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, jog skyrius neturi duomenų apie tikrąją biologinę vaiko R. R. kilmę. Ieškovas nuo pat tėvystės pripažinimo žinojo, kad nėra biologinis vaiko tėvas, tačiau prisiėmė su tuo susijusias teises ir pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Manytina, kad per pakankamai ilgą laiko tarpą susiformavę vaiko ir tėvo santykiai, nors R. R. žino, kad ieškovas nėra jos biologinis tėvas. Vaikas prisimena gyvenimą kartu šeimoje, mergaitė susirūpinusi, kad reikės atiduoti savo ( - ) pavardę, iš jos tyčiosis mokykloje vaikai. Tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Šiuo atveju, kai vaiko biologinis tėvas nėra žinomas, nuginčijus tėvystę būtų pažeisti vaiko interesai, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, todėl ieškinys neatitinka geriausių vaiko interesų.

9Teismo posėdžio metu Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja R. L. nurodė, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius susipažino su ieškovo ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir 2017 m. gegužės 22 d. teismui pateikė išvadą. Pagal 2017 m. rugsėjo 22 d. teismo nutartį Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tarpininkaujant psichologui, buvo pavesta išsiaiškinti vaiko R. R. nuomonę apie susiformavusius santykius su ieškovu, jų socialinį ryšį, bendravimo poreikį, vaiko norą sužinoti tikrąją kilmę ir galimybę nustatyti vaiko biologinį tėvą. Konsultacijų metu buvo nustatyta, kad socialinis ryšys tarp R. R. ir R. R. yra silpnas, šiuo metu beveik nutrūkęs, R. R. didelio poreikio susitikti su R. R. neišreiškia, ji džiaugiasi gyvenimu naujuose namuose ir gerais santykiais su mamos draugu bei šiuo metu neturi noro žinoti savo tikrąją kilmę, o nustatyti biologinį tėvą svarsto sulaukusi pilnametystės. R. R. pokalbio su specialistėmis metu teigė, jog žino, kad R. R. nėra jos tėvas, ir nurodė, kad nežino, kas yra jos tikrasis tėvas. Ji taip pat nurodė, kad gyvendama su ieškovu, jo tėvu nevadino, o vadino jį ( - ), bei pažymėjo, kad gyvendama su ieškovu iš ieškovo sulaukdavo mažiau dėmesio nei jos brolis. R. R. pokalbio su specialistėmis metu išreiškė susirūpinimą, kas bus, kai jai teks atiduoti pavardę, ar draugai iš jos dėl to nesityčios.

10Byla dalyje dėl E. R., asmens kodas ( - ) tėvystės nuginčijimo nutrauktina, o kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

11Vadovaujantis teismo posėdžio metu duotais šalių paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada bei kitais bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pripažino tėvystę atsakovės dukros R. R., gimusios ( - ), atžvilgiu, suteikė jai savo pavardę ir buvo įrašytas jos gimimo liudijime AA Nr. ( - ), kaip jos tėvas. ( - ) ieškovui ir atsakovei gimė sūnus E. R.. Ieškovas įrašytas tėvu E. R., gimusio ( - ), gimimo liudijime AA Nr. ( - ). Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1407-443/2016 buvo patvirtinta R. R. ir A. G. taikos sutartis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kuria R. R., gimusios ( - ), ir E. R., gimusio ( - ), gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su A. G., bei R. R. įsipareigojo R. R., gimusios ( - ), ir E. R., gimusio ( - ), išlaikymui nuo 2016 m. birželio 1 d. iki jie sulauks pilnametystės kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokėti kiekvienam po 120 Eur. Iš 2017 m. liepos 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ( - ) matyti, kad ieškovas R. R. yra E. R., asmens kodas ( - ) biologinis tėvas. Tai, jog ieškovas R. R. nėra R. R., gimusios ( - ), biologinis tėvas patvirtina šalių duoti paaiškinimai bei kita bylos medžiaga. R. R., gimusios ( - ), biologinis tėvas nėra žinomas. Ieškovas kartu su atsakove kartu gyveno 7 metus.

12Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Jeigu ieškovas atsisako ieškinio ir atsisakymą teismas priima teismas bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

13Ieškovo atstovas advokatas D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad gavęs teismo ekspertizės išvadą, ieškovas atsisako ginčyti E. R. tėvystę, tai yra atsisako ieškinio reikalavimų, kuriais teismo prašė nustatyti, kad R. R., asmens kodas ( - ) nėra E. R., asmens kodas ( - ) tėvas ir panaikinti Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įraše Nr. ( - ) ir gimimo liudijime AA Nr. ( - ) esančius R. R. tėvystės įrašus. Savo ieškinio atsisakymą minėtoje dalyje ieškovas patvirtino užpildydamas bei pasirašydamas ieškinio atsisakymo formą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ieškovo ieškinio dalies, kurioje jis teismo prašo nustatyti, kad R. R., asmens kodas ( - ) nėra E. R., asmens kodas ( - ) tėvas bei panaikinti Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įraše Nr. ( - ) ir gimimo liudijime AA Nr. ( - ) esančius R. R. tėvystės įrašus, atsisakymas tenkintinas ir šioje dalyje byla nutrauktina.

14Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

15Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, tai yra vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas.

16Vaiko kilmė patvirtinama CK 3.138–140 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 3.137 straipsnio 1 dalis).Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma pagal CK 3.140 straipsnio reglamentavimą. Tuo atveju, kai vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, tėvystė nustatoma vyrui, pripažįstančiam tėvystės faktą, padavus CK trečiosios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimą arba teismo sprendimu nustačius tėvystę (CK 3.140 straipsnio 4 dalis). Vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis). Taigi, tėvystės pripažinimas galimas tik su vyro, laikančio save vaiko tėvu, žinia ir sutikimu bei esant raštu išreikštai tokiai jo valiai.

17Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas pripažino, jog yra atsakovės dukros R. R., gimusios ( - ), tėvas, ir išreiškė valią būti įrašytas jos tėvu gimimo įraše. Visą laikotarpį, kuomet ieškovas ir atsakovė gyveno kartu, tai yra apie 7 metus, tėvo ir vaiko santykiai buvo tinkamai patvirtinti ir realizuojami: atsakovė ir ieškovas gyveno kartu kaip šeima, kartu augino, auklėjo, prižiūrėjo ir išlaikė R. R., gimusią ( - ), ir E. R., gimusį ( - ). Tai patvirtina šalių paaiškinimai ir vaiko nuomonė, išklausyta per atstovą, jog ieškovas su atsakovės dukra R. R. užmezgė socialinius ryšius, su ja bendravo, ji augo šeimoje ir buvo viskuo aprūpinta.

18Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, kai tėvystė pripažinta pareiškimu, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo – tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

19Atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, teismų praktikoje CK 3.150 straipsnio 2 dalis ir CK 3.146 straipsnio 2 dalis taikoma sistemiškai: tėvystė nuginčijama, kai siekiama nustatyti tikrąjį vaiko tėvą. Nagrinėjamu atveju pateiktu ieškiniu ieškovas nesiekia nustatyti tikrosios R. R., gimusios ( - ), kilmės, byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų apie vaiko tikrąją kilmę. Ieškovas nurodė spėjantis, kas yra tikrasis vaiko R. R. tėvas, tačiau atsakovė paneigė šias aplinkybes nurodydama, kad nežino vaiko tikrosios kilmės ir nėra galimybės jos nustatyti.

20Iš EŽTT jurisprudencijos pavyzdžių matyti, kad vaiko interesų pirmumas vyravo (neleista nuginčyti tėvystės) situacijose, kai pareiškėjai nesiėmė veiksmų laiku inicijuoti atitinkamą procesą, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindo abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams grėsė materialinio išlaikymo netekimas, nebuvo aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą ir pan. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 19 d. sprendimas byloje Yildirim prieš Austriją (pareiškimo Nr. 34308/96); Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. sausio 8 d. sprendimas byloje K??kal prieš Čekijos Respubliką (pareiškimo Nr. 39277/06); Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08)). Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

21Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas tiek tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011), o štai tėvystei, pripažintai pareiškimu, nuginčyti vien šio įrodymo nepakanka dėl CK 3.150 straipsnio 2 dalies ir CK 3.146 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje

22Nr. e3K-3-92-706/2016).

23Nagrinėjamoje byloje būtina išsiaiškinti, kokie yra ieškovo ir R. R. santykiai, įvertinti laikotarpį, kurio metu atsakovas prisiėmė socialinę tėvystę, išsiaiškinti, ar yra galimybė nustatyti, kas yra R. R. biologinis tėvas, ar tėvystės nuginčijimas nepakenks vaiko interesams, ar vaikui negrės materialinio išlaikymo netekimas.

24Teismas iš byloje esančių duomenų ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatė, kad, ieškovas, pradėjęs gyventi su atsakove, žinojo, kad jos dukra nėra jo biologinė dukra, tačiau šalims pradėjus gyventi kartu ieškovas pripažino tėvystę atsakovės dukros atžvilgiu ir ją išlaikė, ja rūpinosi, tai yra vykdė tėvo pareigas, asmenys septynerius metus gyveno kaip šeima, šias aplinkybes nurodė ir vaikas R. R.. Iš Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikto rašto dėl 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. E2-879-630/2017 ir jo priedo matyti, jog šiuo metu socialinis ryšys tarp atsakovės dukros R. R. ir ieškovo yra silpnas, beveik nutrūkęs, mergaitė didelio poreikio susitikti su ieškovu neišreiškia, ji džiaugiasi gyvenimu naujuose namuose ir gerais santykiais su mamos draugu. R. R. šiuo metu neturi noro žinoti savo tikrąją kilmę ir apie galimybę nustatyti biologinį tėvą svarsto ateityje, sulaukus pilnametystės. Teismo vertinimu tokie ieškovo ir R. R. santykiai susiklostė natūraliai nutrūkus paties ieškovo ir atsakovės santykiams, atsakovė šiuo metu gyvena su kitu vyru, kituose namuose, be to, remiantis atsakovės paaiškinimais, ieškovas nebendrauja ir su savo biologiniu sūnumi – E. R.. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia iki tol buvusių santykių, kai šalys kartu kaip šeima gyveno septynerius metus, ieškovas nuo trijų iki dešimties metų augino R. R., teikė jai išlaikymą, ja rūpinosi, vaikas turėjo tėvo pavardę. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su R. R. elgėsi kaip su dukra, su ja užmezgė socialinius ryšius, bendravo. Vadovaujantis bylos duomenimis ir šalių paaiškinimai nustatyta, jog byloje nėra galimybės nustatyti R. R. biologinį tėvą, todėl nuginčijus ieškovo tėvystę R. R. atžvilgiu būtų pažeisti jos interesai, ji prarastų socialinį tėvą, neturėtų galimybės su juo atkurti santykių, netektų materialinio išlaikymo iš tėvo pusės ir būtų prarastas jos teisinio statuso aiškumas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ieškovo prašymas nustatyti, kad R. R. nėra R. R. tėvas bei panaikinti Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriaus įraše Nr. ( - ) ir gimimo liudijime AA Nr. ( - ) esančius R. R. tėvystės įrašus, prieštarauja vaiko interesams, todėl ieškinys minėtoje dalyje atmestinas.

25Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

26Vadovaujantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi jis apie tai, jog jis nėra R. R. biologinis tėvas sužinojo dar prieš tėvystės pripažinimą. Atsakovas ne tik sutiko būti įrašytas gimimo liudijime R. R. tėvu, prisiėmė su tuo susijusias teisias ir pareigas, suteikė jai savo pavardę, 7 metus augino ją kaip savo dukrą, užmezgė su ja socialinius ryšius, bet ir sprendžiant R. R. ir E. R. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo klausimus teisme R. R. tėvystės neginčijo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pripažindamas tėvystę R. R. atžvilgiu bei suteikdamas jai savo pavardę jis suprato, kad jos atžvilgiu prisiima teises bei pareigas, į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pareiškė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, kadangi negali mokėti pinigų kažkam, į tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti jis praleido, nes buvo įsitikinęs, jog jam ir atsakovei pavyks sukurti bendrą šeimą, į tai, kad ieškovas yra pilnametis, subrendęs asmuo, galintis ir turintis suprasti savo teises bei pareigas, laikytina, jog ieškovas vienerių metų ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl jis neatnaujintinas.

27Ieškovas teismo prašė nustatyti, kad R. R. nėra R. R. tėvas, panaikinti Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriaus įraše Nr. ( - ) ir gimimo liudijime AA Nr. ( - ) esančius R. R. tėvystės įrašus bei atnaujinti praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo reikalavimai yra tarpusavyje susiję, neturtinio pobūdžio, į tai, kad ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo teisme gautas 2017 m. balandžio 25 d., tai yra iki 2017 m. liepos 1 d., į tai, kad ieškinys teismui pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, už ieškinį mokėtinas 61,50 Eur žyminis mokestis ((41 Eur + 41 Eur) x 75 proc. = 61,50 Eur) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 80 straipsnio 7 dalis (2016 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija)).

28Byloje ieškovas pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. sausio 6 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo

29Nr. ( - ), kurio pagrindu ieškovui R. R. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant jį 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimo susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. ( - ), pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovui R. R. valstybės patirtas išlaidas sudaro: 219,09 Eur advokato užmokestis ir 330 Eur kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos, viso – 549,09 Eur.

30CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas dalies ieškinio reikalavimų atsisakė, į tai, kad dėl kitų ieškovo reikalavimų ieškinys atmestas, į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimo susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, iš atsakovės 549,09 Eur išlaidos patirtos dėl ieškovui teiktos antrinės teisinės pagalbos ir 61,50 Eur žyminis mokestis nepriteistinas.

31Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 4,05 Eur. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas dalies ieškinio reikalavimų atsisakė, į tai, kad dėl kitų ieškovo reikalavimų ieškinys atmestas, į tai, kad ieškovas atleistas nuo su bylos nagrinėjimo susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

32Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais,

33263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

34Civilinę bylą dalyje, kurioje ieškovas prašo nustatyti, kad R. R., asmens kodas ( - ) nėra E. R., asmens kodas ( - ) tėvas ir panaikinti Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įraše Nr. ( - ) ir gimimo liudijime AA Nr. ( - ) esančius R. R. tėvystės įrašus, nutraukti ieškovui atsisakius nuo šio ieškinio reikalavimo.

35Ieškinį dalyje, kurioje ieškovas prašo nustatyti, kad R. R., asmens kodas ( - ) nėra R. R., asmens kodas ( - ) tėvas ir panaikinti Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriaus įraše Nr. ( - ) ir gimimo liudijime AA Nr. ( - ) esančius R. R. tėvystės įrašus, atmesti.

36Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas R. R. 2017 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Ieškovas R. R. ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas D. R. nurodė, kad po teismo... 7. Atsakovė A. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, atsiliepime į... 8. Byloje yra pateikta 2017 m. gegužės 22 d. Šakių rajono savivaldybės... 9. Teismo posėdžio metu Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko... 10. Byla dalyje dėl E. R., asmens kodas ( - ) tėvystės nuginčijimo nutrauktina,... 11. Vadovaujantis teismo posėdžio metu duotais šalių paaiškinimais, byloje... 12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio... 13. Ieškovo atstovas advokatas D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad gavęs... 14. Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų... 15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas... 16. Vaiko kilmė patvirtinama CK 3.138–140 straipsniuose nustatyta tvarka (CK... 17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas pripažino, jog yra atsakovės... 18. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, kai tėvystė pripažinta... 19. Atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, teismų praktikoje CK 3.150... 20. Iš EŽTT jurisprudencijos pavyzdžių matyti, kad vaiko interesų pirmumas... 21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas tiek tėvystei nustatyti, tiek... 22. Nr. e3K-3-92-706/2016).... 23. Nagrinėjamoje byloje būtina išsiaiškinti, kokie yra ieškovo ir R. R.... 24. Teismas iš byloje esančių duomenų ir teismo posėdžio metu duotų... 25. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo... 26. Vadovaujantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą... 27. Ieškovas teismo prašė nustatyti, kad R. R. nėra R. R. tėvas, panaikinti... 28. Byloje ieškovas pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 29. Nr. ( - ), kurio pagrindu ieškovui R. R. buvo teikta antrinė teisinė... 30. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių... 31. Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato... 32. Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais,... 33. 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas... 34. Civilinę bylą dalyje, kurioje ieškovas prašo nustatyti, kad R. R., asmens... 35. Ieškinį dalyje, kurioje ieškovas prašo nustatyti, kad R. R., asmens kodas (... 36. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...