Byla eI-2470-644/2017
Dėl sprendimų panaikinimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, dalyvaujant pareiškėjo P. R. IĮ įmonės „Broliai juodvarniai“ atstovams advokatams R. M. ir L. L., atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei S. K.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. IĮ įmonės „Broliai juodvarniai“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Pareiškėjas P. R. įmonė „Broliai juodvarniai“ teismui pateiktu skundu (e 1 t. p. 1-7) prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017-07-11 priimtus sprendimus Nr. T-414, T-416 ir T-417.

5Pareiškėjo atstovai nurodė, kad ginčijami sprendimai, kuriais apribotas barų prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 10 val. iki 14 val. prekybos vietose ( - ) ir ( - ), yra nelogiški, prieštaraujantys įstatymams, diskriminaciniai ir visiškai nepagrįsti, priimti nesilaikant Savivaldybių įstatymo bei Viešojo administravimo įstatymo normų.

6Atstovai nurodė, kad Taryba, priimdama individualaus taikymo aktus Nr. T-414, T-416 ir T-417, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų normų, neleido adresatui išsakyti savo pozicijos, neinformavo adresato apie ketinamą jo veiklos apribojimą. IĮ „Broliai juodvarniai“ išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nuo 0.00 val. iki 24.00 val. yra galiojančios, neapribotos ir nepanaikintos. Prekybos vietose esančios patalpos priklauso nuosavybės teise pareiškėjui, todėl ginčijamais sprendimais apribojama nuosavybės teisė ir tai yra savininko teisių pažeidimas. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 9 dalies pagrindu prekybos alkoholiniais gėrimais laikas gali būti apribotas tik egzistuojant dviem privalomoms sąlygoms, t. y. kai į savivaldybę savo iniciatyva kreipiasi šioje teisės normoje nurodyti subjektai su motyvuotais bei pagrįstais prašymais ir kai dėl įmonės veiklos, susijusios su prekyba alkoholiu nakties metu, padaroma itin daug teisės aktų pažeidimų. Nei viena iš minėtų sąlygų nenustatyta, todėl toks prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas yra visiškai be jokio teisinio pagrindo. Ginčijami sprendimai nėra grindžiami jokiais objektyviais duomenimis (faktais), juose tik nurodyta, kad jie priimti remiantis seniūnijų, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštais, tačiau sprendimuose nėra aptarta ir motyvuota, kas konkrečiai paminėtuose raštuose nurodyta, kaip ta informacija yra susijusi būtent su pareiškėjui priklausančiomis kavinėmis, nėra paaiškinta ir motyvuota, kodėl buvo pritaikytas būtent toks prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas ir pan. Visoms pareiškėjo kavinėms nustatytas vienodas prekybos alkoholiu darbo laiko apribojimas, tačiau kokiu pagrindu remiantis buvo pritaikyta būtent tokia poveikio priemonė nėra paaiškinta. Faktą, kad ginčijami sprendimai nėra motyvuoti ir pagrįsti patvirtina tai, jog parengtuose ginčijamų sprendimų projektuose prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas nuo 22 val. iki 8 val., dėl ko nėra aišku, kodėl galutiniais sprendimais prekybos laikas apribotas žymiai labiau nei buvo numatyta sprendimų projektuose. Be to, ginčijamų sprendimų projektai parengti tą pačią dieną, kai atsakovas gavo seniūnijų raštus dėl gyventojų tariamų skundų, kas tik patvirtina, jog sprendimai buvo ruošiami iš anksto, dar neturint jokių konkrečių raštų apie skundus, o pastarieji raštai surinkti vėliau, siekiant pagrįsti ginčijamus sprendimus. Be to, ginčijamais sprendimais nustatytas ribojimas prekiauti alkoholiu yra visiškai neproporcingas ir nelogiškas, nes šalia pareiškėjo kavinių yra kitų barų bei prekybos centrų, kuriuose nėra taikomas toks ribojimas prekiauti alkoholiu, koks nustatytas pareiškėjui. Pareiškėjui priklausančios kavinės, kuriose apribota prekyba alkoholiu, yra vietose, kurios niekaip neišsiskiria didesniu viešosios tvarkos pažeidimų skaičiumi ar savo pavojingumu visuomenės saugumui. Šalia pareiškėjo kavinių gyvenantys kaimynai neturi jokių pretenzijų pareiškėjui ir nepatiria jokių nepatogumų dėl jo vykdomos veiklos - prekybos maistu ir alkoholiu.

7Pareiškėjo atstovai taip pat nurodė, kad nei pareiškėjas, nei jo darbuotojai, nei kiti su nurodytomis prekybos vietomis susiję asmenys nėra patraukti atsakomybėn už Įstatymo ar kitokius pažeidimus. Įmonė preciziškai laikosi visų imperatyvių Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Skundžiami Tarybos sprendimai nemotyvuoti, priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, jie neteisėti ir dėl to, kad apribojimas neterminuotas, priimtas nenustatant jokio pereinamojo laikotarpio, taip pažeidžiant bendruosius teisės principus - protingumo, sąžiningumo, teisingumo, teisėtų lūkesčių. Toks neteisėtas ir nepagrįstas veiklos apribojimas akivaizdžiai neproporcingas siekiamiems tikslams, žlugdo įmonės ūkinę komercinę veiklą, verslą, daroma labai didelė ekonominė žala, vedanti prie bankroto, be to, yra akivaizdžiai diskriminuojančio pobūdžio, pastatanti įmonę į nelygiavertę teisinę padėtį, lyginant su kitais kavinių, barų savininkais, kurie tęsia tokio pobūdžio veiklą, taip iškreipiant bei pažeidžiant sąžiningą konkurenciją.

8Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepimu (e 1 t. p. 117-125) bei jos atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovo atstovė nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. suteikia įgaliojimus bei numato išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Atsakovo nuomone, skundžiamuose sprendimuose nurodytos tiek teisės normos, kuriomis vadovautasi, tiek faktiniai duomenys, kuriais remtasi. Šiuo atveju, Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamus sprendimus, vertino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilijampolės ir Šilainių seniūnijų pateiktą informaciją. Nurodė, kad Taryba siekdama viešojo intereso ir gindama aplinkinių gyventojų teisę į ramią, kultūringą ir saugią aplinką, apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką maksimaliam paros laikui. Teigia, kad pareiškėjo valdomose prekybos vietose nėra sudaryta jokių tinkamų sąlygų kultūringai vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, taip ugdant atsakingo alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą. Atsakovo manymu, pareiškėjas naudojasi įstatymo spragomis bei susiklosčiusia teismų praktika ir prisidengdamas viešojo maitinimo įmonės statusu, faktiškai dažniausiai prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui. Tokių prekybos vietų tiesiog negalima priskirti nei prie kavinių ar valgyklų, juose praktiškai nevyksta maisto gamyba, jos funkcionuoja tik prekybos alkoholiniais gėrimais išsinešimui (pradarytoje taroje) dėka. Ginčo prekybos vietos yra miesto dalyje, kurioje yra gyvenamasis kvartalas, todėl vertintinos kaip nesaugumo židiniai. Pažymėjo, kad pareiškėjui priklausančių barų veikla ir prekyba alkoholiu visą parą pritraukia tiek asmenis dėl savo elgesio tampančius nusikaltimo aukomis, tiek ir linkusius nusikalsti asmenis. Prekyba alkoholiu visą parą turi tiesioginę įtaką padaromų nusikaltimų skaičiui, nusikaltėlių brutalumui, sunkioms fizinėms ir turtinėms pasekmėmis, neigiamam miesto įvaizdžiui, neigiamai veikia visuomeninio gyvenimo sritis ir mažina gyventojų saugumą. Tiek policijos komisariato pateikta medžiaga, tiek seniūnijų pateikta informacija patvirtina neabejotiną sąsają tarp pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais ir šiose vietovėse daromų viešojo intereso gynimo prasme netoleruotinų teisės pažeidimų.

9Atsakovas vertina, kad Taryba teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi suteiktą diskrecijos teisę, konstatavo bendruomenės ir verslo interesų pusiausvyros pažeidimą ir koregavo (apribojo) pareiškėjui išduotoje licencijoje verstis mažmenine prekyba nustatytą prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, siekiant viešojo intereso, t. y. savivaldybės bendruomenės apsaugos nuo neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Nurodė, kad ginčijamu atveju prioritetas privalo būti teikiamas viešajam interesui ir kitoms konstitucinėms vertybėms užtikrinti, o ne pavienio verslo subjekto interesui, dėl ko nukentėtų tokios konstitucinės vertybės kaip visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmogaus sveikata ir pan., tenkinti.

10Skundas tenkintinas.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. liepos 11 d. priėmė sprendimus Nr. T-414, T-416 ir T-417, kuriais apribojo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką P. R. įmonei „Broliai juodvarniai“ priklausančiuose baruose, esančiuose ( - ) ir ( - ), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val. (e 1 t. p. 126,150,165).

12Šioje administracinėje byloje ginčas tarp šalių kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimų Nr. T-414, T-416 ir T-417, kuriais P. R. įmonei „Broliai juodvarniai“ priklausančiuose baruose, esančiuose ( - ) ir ( - ) ir dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytų ribojimų taikymo.

13Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Taigi, minėtoje dalyje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą.

14Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įrodinėjimo dalykas dažnai lemia ir įrodinėjimo priemones, kuriomis vienos ar kitos aplinkybės byloje gali būti nustatytos, skirtingų faktų bylose nustatymui taikomi nevienodo įrodytumo laipsnio ir įrodymų pakankamumo kriterijai. Jei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės normų pažeidimui pagrįsti keliami santykinai aukšti įrodinėjimo reikalavimai, dažniausiai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė, kiti subjektyviosios pusės elementai, tai viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai (viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt.) (pvz., 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013).

15Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir vertinant teismų praktiką, vietos savivaldybės taryba, kaip viešas administravimo subjektas, veikdama bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydama teisės aktais pavestas funkcijas bei numatytus uždavinius, privalo kompetencijos ribose reaguoti į Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje išvardintų organizacijų, institucijų ir įstaigų pareikštas nuomones ir pasiūlymus dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų bei gali apriboti ūkio subjektui alkoholio pardavimo laiką, taip siekdama saugoti ir ginti viešąjį interesą. Tačiau ši Įstatymo savivaldybių taryboms suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti, ją įgyvendinant negali būti piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais, turi būti laikomasi viešojo administravimo srityje taikomų objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų bei administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas, Vietos savivaldos įstatymo įtvirtintas bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai, kuriais apribojamos asmens teisės, turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o jais taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių. Taigi, pagal nurodytų principų ir teisės normų prasmę, siūlymas riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką savivaldybės įgaliotai institucijai nėra privalomas, pateikta informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko (LVAT 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1843/2008; LVAT 2009 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1047-09).

16Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (LVAT 2013 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013). Vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011, 2013 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčijamų aktų atitikties minėtos įstatymo nuostatos reikalavimams, teismui privalu įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šių individualių administracinių aktų adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (ginčo atveju – P. R. IĮ įmonės „Broliai juodvarniai“) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Nors savivaldybių taryboms Įstatymas suteikia teisę nustatyti ir apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, tačiau kaip viešojo administravimo subjektas savivaldybė privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais.

17Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijami sprendimai buvo priimti nesilaikant minėtų principų, be to, ginčo atveju nėra pagrindo ginčijamus individualius administracinius aktus pripažinti motyvuotais.

18Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005), be to, šis principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

19Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-385/2014). Be to, asmens teisės ar laisvės ribojimo pagrįstumą demokratinėje visuomenėje galima vertinti vadovaujantis protingumo ir akivaizdžios būtinybės kriterijais, jis inter alia turi atitikti teisingumo sampratą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2000 m. birželio 13 d. nutarimai), o teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais.

20Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

21Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas visiškai nebuvo informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu jam priklausančiose kavinėse (baruose) nagrinėjimą, jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti jokių paaiškinimų ar tuo labiau pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės žlugdo pareiškėjo įmonę. Iš viešai prieinamos medžiagos matyti, kad 2017-07-04 Kauno miesto mero potvarkiu buvo sudaryta 2017-07-11 Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė, į kurią klausimo, dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjo P. R. IĮ įmonės „Broliai juodvarniai“ priklausančiuose baruose, nagrinėjimas, įtrauktas nebuvo. Tik 2017-07-11 Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu į darbotvarkę buvo įtraukta 12 papildomų klausimų, tarp kurių ir sprendimo projektų, dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjo P. R. IĮ įmonės „Broliai juodvarniai“ priklausančiuose baruose, svarstymas. Be to svarbu pažymėti, kad atsakovo parengtuose ginčijamų sprendimų projektuose, kurie buvo pateikti Tarybai svarstyti, prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas nuo 22 val. iki 8 val. Atitinkamai Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus buvo parengti 2017-07-04 Aiškinamieji raštai Nr. 27-1943 ir Nr. 27-19-42 bei 2017-07-05 Aiškinamasis raštas Nr. 27-19-50 dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo Pareiškėjo baruose, kuriais buvo motyvuojami parengtų sprendimų projektai dėl uždraudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Ir tik Tarybos posėdžio metu Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Vieningo Kauno frakcijoms pasiūlius apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val. (iš esmės be jokių motyvų), Taryba balsavimu nusprendė pritarti šiam siūlymui ir priėmė ginčijamus sprendimus su pakeitimais.

22Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju priimant Pareiškėjui nepalankius sprendimus, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, nesudaryta galimybė pareiškėjui pateikti paaiškinimus ar kitus įrodymus, galinčius turėti įtakos ginčo sprendimų priėmimui. Todėl ypač kritiškai vertintini atsakovo veiksmai, kuriais pareiškėjas, vykdantis teisėtą komercinę veiklą, visiškai neinformuojamas apie svarstomus jo veiklos apribojimus (taip užkertant pareiškėjui galimybę būti išklausytam) ir pastatomas prieš įvykusį faktą – esminio jo veiklos apribojimo (pagal byloje pateiktus duomenis pajamos iš prekybos alkoholiu sudaro daugiau nei pusę visų gaunamų pareiškėjo pajamų) be jokio pereinamojo laikotarpio, tuo nesudarant sąlygų pareiškėjui pasiruošti veiklos ribojimams, kas akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, inter alia pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovo veiksmai visiškai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis.

23Šioje vietoje atsižvelgtina į tai, kad galimybė išreikšti savo poziciją asmeniui, kuriam yra taikoma teisinio poveikio priemonė, įtvirtinta ir Gero administravimo kodekse, patvirtintame 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), kur 14 straipsnis numato, jog valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebūtina, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį, jei prieš tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė į gerą administravimą apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę, kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo, ir administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (Teisingumo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C-277/11, EU:C:2012:744, 82 ir 83 punktai). Teisė būti išklausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą ir iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo (žr., Teisingumo Teismo sprendimo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C‑277/11, EU:C:2012:744, 87 punktą, 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo Mukarubega prieš Préfet de police ir Préfet de la Seine-Saint-Denis, C‑166/13, EU:C:2014: 2336, 46 punktą). Šios chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-137-822/2017, LVAT 2017 m. kovo 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-328-556/2017).

24Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, Taryba, priimdama ginčijamus sprendimus, nesilaikė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) reikalavimų. Teismo nuomone, Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Vieningo Kauno frakcijų pasiūlymo - apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val., negalima laikyti į darbotvarkę įtrauktų sprendimų projektų teikiamomis pataisomis (Reglamento 78 p. tvarka), nes šiuo siūlymu iš esmės buvo pakeistas ginčijamų sprendimų projektų turinys, vietoje numatyto taikyti apribojimo prekybos alkoholiu laiko nuo 22 val. iki 8 val., buvo priimtas sprendimas dvigubai pailginti apribojimo prekybos alkoholiu laiką (nuo 14 val. iki 10 val.), paliekant galimybę prekiauti alkoholiu tik 4 valandas per parą. Šie siūlymai turėjo būti vertinami kaip sprendimų projektai, alternatyvūs į posėdžio darbotvarkę įrašytiems sprendimų projektams. Pagal Reglamento 98 punktą alternatyvūs sprendimų projektai privalo būti parengti Reglamento VIII skyriuje nustatyta tvarka ir pateikti merui, frakcijų seniūnams ir pirminio sprendimo projekto rengėjui ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Dėl šių priežasčių vertintina, kad ginčijami sprendimai priimti nesilaikant jų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų, dėl ko sprendimai negali būti pripažinti motyvuotais ir pagrįstais, nes visiškai neaišku, kokiais pagrindais ir kuo remiantis prekybos laikas apribotas žymiai labiau nei buvo numatyta ginčijamų sprendimų projektuose. Iš Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokolo Nr. TP-7 taip pat nėra galimybės spręsti dėl apskųstų savivaldybės tarybos sprendimų motyvų. Pažymėtina, kad net ir Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos 2017 m. liepos 3 d. rašte Nr. 22-13-33 (e 1 t. p 1. 168), kuris adresuotas Atsakovui, prašoma riboti prekybos laiką nuo 18 val. iki 8 val. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos 2017 m. liepos 5 d. rašte Nr. 16-12-44 (e 1 t. p 1. 153), kuriuo rėmėsi Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, taip pat prašoma riboti prekybos laiką nakties metu. Tuo tarpu ginčijamuose sprendimuose atsiranda visiškai kitoks, sprendimų projektų esmę keičiantis ribojimas (paliekama galimybė prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 10 val. iki 14 val.), kuris yra visiškai niekuo nemotyvuotas, neprotingas ir neproporcingas.

25Atsižvelgiant į tai, kad nei ginčijamuose sprendimuose nei ginčo sprendimus lydinčiuose dokumentuose motyvacijos, dėl ko priimti sprendimai apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14 val. iki 10 val., nėra, šios aplinkybės pripažintinos esminėmis, vertinant ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

26Atsakovas nurodė, kad Taryba klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo svarstė ir sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) raštuose nurodytus faktus ir Vilijampolės ir Šilainių seniūnijų prašymus. Kauno AVPK raštai (e 1 t. p. 170-175) ginčijamų sprendimų preambulėje yra nurodyti kaip dokumentiniai šaltiniai, kuriais grindžiami individualūs administraciniai aktai. Iš Kauno AVPK 2017-06-30 rašto Nr. 20-S-72554(1.16E) matyti, kad nuo 2016-01-01 iki 2017-06-20 dėl įmonės „Broliai juodvarniai“ priklausančių prekybos vietų ir jų prieigų, policijoje buvo registruota iškvietimų dėl įvykių susijusių su prekybos vietos veikla: 14 iškvietimų adresu ( - ); 10 iškvietimų adresu ( - ) ir 4 iškvietimai adresu ( - ). Pažymėtina, kad iš šio rašto turinio negalima daryti pagrįstos ir vienareikšmės išvados, jog visi šie iškvietimai yra kaip nors susiję būtent su pareiškėjo vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais, ir tuo labiau konkrečiu laiku nuo 14 val. iki 10 val. Be to, net ir pripažinus, kad visi policijos iškvietimai yra susiję su pareiškėjo vykdoma veikla, matyti, jog iškvietimų mastas nėra didelis, ar kuo nors ypatingai išsiskiriantis iš bendros kriminogeninės situacijos Kaune (iškvietimai policijoje vidutiniškai buvo registruoti mažiau nei vieną kartą per mėnesį (( - ) – 0,78 karto, adresu ( - ), - 0,55 karto), o adresu ( - ) viso 0,66 karto per tris mėnesius). Be to, Vilijampolės ir Šilainių seniūnijų raštai (2017-07-03 ir 2017-07-03), kuriais prašoma atsižvelgti į gyventojų nusiskundimus ir esant galimybei apriboti parduotuvių darbo laiką nakties metu, ir kuriais buvo pasiremta priimant ginčijamus sprendimus, iš esmės yra nepagrįsti jokiais kitais įrodymais. Iš Kauno AVPK 2017-07-07 rašto Nr. 20-S-74612(1.16E) matyti, kad vykdant prevencines priemones dėl naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais išsinešimui viešojo maitinimo įmonėse prevencijos ir užkardymo, 2017-06-27 pažeidimai nustatyti įmonės „Broliai juodvarniai“ adresu, ( - ), 2017-07-05 - įmonės „Broliai juodvarniai“ adresu, ( - ). Teisėjų kolegija pažymi, kad šis Kauno AVPK raštas yra mažai informatyvus, iš jo turinio negalima nustatyti, kokie pažeidimai ir dėl kokių bei kieno veiksmų, jie buvo nustatyti. Akivaizdu, kad šiame rašte išdėstyta informacija, negali pagrįsti pažeidimų darymą minėtose vietose, o tuo pačiu jų sąsajas su P. R. IĮ įmonės „Broliai juodvarniai“ vykdoma veikla prekiaujant alkoholiu bei būti pagrindu priimant sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo.

27Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijami sprendimai buvo priimti iš esmės neturint jokių objektyvių duomenų apie tariamą viešojo saugumo ar viešojo intereso pažeidimą ir negavus jokių konkrečių nusiskundimų. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl Pareiškėjo kavinių veiklos ir joje vykdomos prekybos alkoholiu. Byloje nėra duomenų, kad Pareiškėjas (kaip juridinis asmuo) ir Pareiškėjo darbuotojai buvo bausti dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų ribojimų pažeidimų. Be to, nėra duomenų apie tai, kad Pareiškėjas būtų gavęs kokias nors pretenzijas ar skundus dėl prekybos alkoholiu ar su tuo susijusiais pažeidimais, todėl daryti išvadas, jog įmonės veikla sukelia pavojų aplinkiniams gyventojams, nėra visiškai jokio pagrindo.

28Atsakovas 2017 m. lapkričio 15 d. į bylą pateikė Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus 2017 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 20-S-l 13201(1.6E), iš kurio matyti, kad policijos registruojamų įvykių registro duomenimis laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d., Pareiškėjo kavinių adresais (bei kavinių prieigose) įvykių nėra įregistruota. Šis naujai pateiktas įrodymas tik patvirtina faktą, jog objektyvių duomenų, kad Pareiškėjo kavinių veikla (tame tarpe ir prekyba alkoholiniais gėrimais) yra susijusi su bloga kriminogenine situacija Šilainių bei Vilijampolės mikrorajonuose, nėra, kadangi iki 2017 m. rugsėjo 28 d. Pareiškėjo kavinės dirbo įprastiniu laiku (t. y. prekiavo alkoholiniais gėrimais ir nakties metu).

29Teismas vertina, kad ginčo atveju jokių objektyvių faktinių duomenų, kuriais yra pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, nepateikta, taigi, ir tinkamas visuomenės ir verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimas nenustatytas. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčo atveju tokių faktinių duomenų, kuriais galėtų būti grindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, analizės savivaldybė neatliko, tinkamo visuomenės ir verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimo objektyviai nenustatė ir sprendimą priėmė skubotai, tinkamai nepagrįsdama pareiškėjui taikomų poveikio priemonių.

30Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir apibendrinus nurodytus duomenis, darytina išvada, kad Taryba, formaliai prisidengiant teisėtų ir visuomeniškai reikšmingų tikslų įgyvendinimu – tariamai mažinti alkoholio prieinamumą, užtikrinti mieste bendruomenės saugumą, viešąją tvarką ir rimtį, žmogaus sveikatos apsaugą, ginčijamus sprendimus dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 14.00 val. iki 10.00 val. pareiškėjui priklausančiose prekybos vietose priėmė, neatsižvelgus į konkrečią pareiškėjo vykdomą įmonės prekybos alkoholiniais gėrimais visą parą veiklą, neigiamai įtakojusią viešosios tvarkos, rimties ir saugumo tiek teritorijose, kuriose yra įsikūrę ginčo barai, tiek ir pačiuose baruose, t. y. nesant ne tik faktinio, bet ir teisinio pagrindo.

31Teisėjų kolegija vertina, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017-07-11 sprendimai Nr. T-414, T-416 ir T-4172013-11-14 dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, priimti nesilaikant jų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų bei nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuoti (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl juos priimant buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, t. y. nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimų pagrįstumui, įvertinimas. Įvertinus tai, kad nustatyti individualių administracinių aktų trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, atsakovo priimti ginčijami sprendimai, negali būti pripažinti pagrįstais bei teisėtais ir turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

33Teismas pabrėžia, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovui, tinkamai įgyvendinus Viešojo administravimo įstatymo, Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas bei objektyviai nustačius, jog būtent dėl pareiškėjo vykdomos ūkinės veiklos kyla viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, saugios, kultūringos aplinkos neužtikrinimu šalia esančių gyvenamųjų namų gyventojams, pakartotinai spręsti dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimų taikymo pareiškėjo atžvilgiu.

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

35Skundą tenkinti.

36Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimus Nr. T-414, T-416 ir T-417 dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo P. R. įmonei „Broliai juodvarniai“ priklausančiuose baruose, esančiuose ( - ) ir ( - ).

37Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. Pareiškėjas P. R. įmonė „Broliai juodvarniai“ teismui pateiktu skundu... 5. Pareiškėjo atstovai nurodė, kad ginčijami sprendimai, kuriais apribotas... 6. Atstovai nurodė, kad Taryba, priimdama individualaus taikymo aktus Nr. T-414,... 7. Pareiškėjo atstovai taip pat nurodė, kad nei pareiškėjas, nei jo... 8. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepimu (e 1 t. p. 117-125) bei... 9. Atsakovas vertina, kad Taryba teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindama Alkoholio... 10. Skundas tenkintinas.... 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m.... 12. Šioje administracinėje byloje ginčas tarp šalių kilęs dėl Kauno miesto... 13. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio... 14. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įrodinėjimo... 15. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir vertinant teismų... 16. Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo... 17. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijami sprendimai buvo priimti nesilaikant... 18. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero... 19. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo... 20. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba, kaip viešojo administravimo... 21. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas visiškai nebuvo informuotas... 22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju... 23. Šioje vietoje atsižvelgtina į tai, kad galimybė išreikšti savo poziciją... 24. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, Taryba, priimdama ginčijamus sprendimus,... 25. Atsižvelgiant į tai, kad nei ginčijamuose sprendimuose nei ginčo sprendimus... 26. Atsakovas nurodė, kad Taryba klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais... 27. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 28. Atsakovas 2017 m. lapkričio 15 d. į bylą pateikė Kauno AVPK Viešosios... 29. Teismas vertina, kad ginčo atveju jokių objektyvių faktinių duomenų,... 30. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir apibendrinus nurodytus duomenis,... 31. Teisėjų kolegija vertina, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017-07-11... 32. Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės... 33. Teismas pabrėžia, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovui,... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 35. Skundą tenkinti.... 36. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimus... 37. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...