Byla e2VP-36542-905/2017
Dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys D. A., Aurelija Andrikienė ir antstolė Inga Karalienė

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GM agro“, kuriai atstovauja bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Verslo teisė ir valdymas“, prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys D. A., Aurelija Andrikienė ir antstolė Inga Karalienė.

3Reikalavimų santrauka

4Pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininkui D. A. priklauso 1/2 dalis A. A. darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių pajamų (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis).

5Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

6Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, kasacinis teismas nurodė, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). <...> tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

7Prie pareiškimo pridėtas 2017 m. birželio 28 d. nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą patvirtina, kad antstolė areštavo iš viso 5269,99 Eur sumą A. A. banko sąskaitose, tačiau prie pareiškimo nepridėta įrodymų, kokia konkreti-reali areštuoto darbo užmokesčio suma jau būtų antstolės aprašyta ir kad šios areštuotos lėšos yra būtent darbo užmokestis (o ne kito pobūdžio pajamos). Šia prasme pažymėtina, kad pareiškėjo pateiktuose įrodymuose nėra jokių duomenų apie areštuotas realias-konkrečias lėšas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), kurie patvirtintų egzistuojant antstolio aprašytas ir areštuotas A. A. realias (o ne būsimas-hipotetines) pajamas. Kadangi nėra įrodymų apie tokį A. A. turtą, tai nėra ir pagrindo-prielaidų nustatyti, kad skolininkui D. A. priklauso tam tikra dalis antstolio aprašytų ir areštuotų A. A. piniginių lėšų. Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas ir todėl atmestinas.

8Teismo išvada

9Prašymą atmesti.

10Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teisėjas

11Vitalijus Abramovičius

Proceso dalyviai