Byla 2A-775/2013
Dėl tinkamo prievolės įvykdymo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Litimport“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Grafikas“, A. P. ir J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grafikas“, A. P. ir J. P. dėl tinkamo prievolės įvykdymo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Litimport“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 118 241,26 JAV dolerių negrąžinto kredito, 2 820,56 JAV dolerių palūkanų, 143,25 JAV dolerių delspinigių, 2 417,19 JAV dolerių baudą (iš viso – 123 622,26 JAV dolerių arba 335 659,16 Lt, skaičiuojant 2010 m. liepos 10 d. oficialiu lito ir dolerio kursu – 2,7152). Ieškovas nurodė, kad 2008 m. gegužės 19 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Litimport“ sudarė kreditavimo sutartį pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti kredito gavėjui kreditą, o kredito gavėjas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka paimti kreditą, naudoti jį pagal paskirtį, grąžinti dalines įmokas ir palūkanas numatytais terminais. Atsakovai 2008 m. gegužės 19 d., 2009 m. gegužės 21 d. ir 2009 m. birželio 30 d. laidavimo sutartimis laidavo už UAB „Litimport“ prievolių įvykdymą. Įmonė kredito negrąžino. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi įmonei iškelta bankroto byla. Laiduotojai prievolės neįvykdė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 323 830,70 Lt ir po 2 316 Lt žyminio mokesčio; tenkino ieškovo prašymą ir bylos dalį dėl 11 818,46 Lt priteisimo nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė.

7Teismas pažymėjo, kad UAB „Litimport“ iškėlus bankroto bylą laiduotojams atsirado pareiga įvykdyti prievoles už asmenį, už kurio prievolių įvykdymą jie laidavo. Prievolė turi baigtis jos įvykdymu. Laidavimo sutarčių 5.3 punkte (su A. P. pasirašytos sutarties 6.4 p.) numatyta, kad laidavimu nustatyta atsakovų prievolė galioja iki visiško (tinkamo) jos įvykdymo. Šalys laisva valia apsprendė prievolės pasibaigimą tinkamu jos įvykdymu, todėl nepagrįstas atsakovų aiškinimas, kad jų prievolė pasibaigė CK 6.76 straipsnio 2 dalies ar CK 6.87 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes CK 6.128 straipsnio 3 dalies pagrindu baigėsi pagrindinė prievolė. Ieškovas su ieškiniu laiduotojams kreipėsi į teismą iki trečiojo asmens išregistravimo dėl likvidavimo. Teismas konstatavo, kad nutraukti bylą atsakovų nurodytais pagrindais nėra pagrindo, todėl ieškinį tenkino iš dalies. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo motyvuodamas tuo, kad palūkanos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą paskolą gavusiai UAB „Litimport“ neskaičiuojamos dėl bankroto, todėl procesinių palūkanų priteisimas iš atsakovų prieštarautų CK 6.81 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliantai su teismo sprendimu nesutinka, prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą kol nebus parduotas iš varžytynių 1,0525 ha ploto įkeistas žemės sklypas, esantis Šiaurės g. 3, Šilutėje. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Byloje buvo pateikti duomenys, kad 2011 m. lapkričio 29 d. skolininkas UAB „Litimport“ yra išregistruotas iš juridinių asmenų registro įsiteisėjusio 2011 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo pagrindu. Vienas iš prievolės pabaigos pagrindų yra juridinio asmens likvidavimas (CK 6.128 str. 3 d.), Vadinasi, likvidavus juridinį asmenį, kurio prievolė kreditoriui buvo užtikrinta laidavimu, pasibaigia ne tik pagrindinė prievolė, bet ir laidavimas. Teismas šiuos argumentus atmetė remdamasis CK 6.128 straipsnio 3 dalimi (kai juridinis asmuo likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys), tačiau nenurodė, koks įstatymas numato, kad atsakovai turi atsakyti ieškovui pagal laidavimo sutartis, pasibaigus skolininkui, kaip juridiniam asmeniui. Po skolininko bankroto bylos užbaigimo subrogacijos pagrindu perimtų kreditoriaus teisių įgyvendinimas tampa nebeįmanomas, nes nelieka skolininko (likviduojamas juridinis asmuo išregistruojamas iš registro).

112. Hipotekos kreditorius AB SEB bankas 2011 m. vasario 11 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjas 2011 m. kovo 25 d. nutartimi areštavo bankui įkeistą turtą. Ieškovas ieškinio reikalavimus atsakovams byloje kildina iš 2008 m. gegužės 19 d. kreditavimo sutarties Nr.0450807120094/52 bei 2008 m. gegužės 19 d., 21 d., ir birželio 30 d. laidavimo sutarčių. Šie reikalavimai gali būti nagrinėjami iš esmės tik išsiaiškinus, ar hipotekos kreditorius (ieškovė) turi reikalavimo teisę materialiąja prasme, t. y. kai paaiškės, kad įkeisto turto nepakanka įvykdyti prievoles kreditoriui. Tokias išvadas patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3- 573/2004 ir 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008). Hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto skolininko turto ribojama ir atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą, jo nepakanka reikalavimui patenkinti (CK 4.193 str. 1 d.), nes tik tuomet paaiškės, ar kreditorius turi reikalavimo teisę materialiąja prasme kartu užtikrinant šalių interesų pusiausvyrą ir nepaneigiant hipotekos esmės.

12Ieškovas su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

131. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-P-537/2011) yra konstatavęs, kad galimi atvejai, kai laidavimas nepasibaigia ir likvidavus pagrindinį skolininką. CK 6.156 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Laiduotojų sutartyse numatyta, kad laidavimo sutartis galioja iki kredito gavėjo ir laiduotojo tinkamo prievolių pagal kreditavimo sutartį ir šią sutartį įvykdymo. Tinkamas įvykdymas šiame kontekste reiškia visišką prievolės įvykdymą, t. y. tinkamas prievolės įvykdymas yra visiškas jos įvykdymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-229/2009) yra konstatavęs, kad sutarties sąlyga, jog laidavimas galioja iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo, vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas, todėl prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių.

142. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-364/2010) yra konstatavęs, kad jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mąstas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese. Kasacinės instancijos teismas pastarojoje nutartyje nurodė, kad minėtoms aplinkybėms esant bylos stabdymas neturi teisinio pagrindo.

153. Teismas banko ieškinį tenkino iš dalies, atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų procesines palūkanas. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime (civilinė byla Nr. 3K-P-537/2011) konstatavo, kad laiduotojui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti procesinių palūkanų. Nors bankas teismo sprendimo šioje dalyje neskundė, bet mano, kad apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva viešojo intereso gynimo pagrindu galėtų šioje dalyje sprendimą pakeisti, nes procesinių palūkanų reikalavimas nėra koks nors specialus ieškovo reikalavimas, o visais ieškinio tenkinimo atvejais atsirandanti skolininkų prievolė, kylanti pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies bei 6.210 straipsnio nuostatas.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

18Byloje nustatyta, kad 2008 m. gegužės 19 d. kreditavimo sutartimi su pakeitimais Nr. (0450807120094)-52 ieškovas trečiajam asmeniui UAB „Litimport“ suteikė 124 469 JAV dolerių kreditą, kurio grąžinimas dalimis buvo numatytas iki 2010 m. gegužės 20 d. ( 8-17, 18-20, 21-22, 23, 24-25, 26, 27-28, 29-44, 45, 46 b. l.). Atsakovai 2008 m. gegužės 19 d., 2009 m. gegužės 21 d. ir 2009 m. birželio 30 d. laidavimo sutartimis Nr. 04/080144, Nr. 04/090075 ir Nr. 04/090119 laidavo už trečiojo asmens UAB „Litimport“ gauto kredito grąžinimą (47-50, 51-54, 55-58, 59-62, 63, 64-66 b. l.). Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi UAB „Litimport“ iškelta bankroto byla, o 2011 m. lapkričio 25 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-665-370/2011 pripažinta, kad UAB „Litimport“ veikla pasibaigė (94-95 b. l .). Ieškovo 323 830,70 Lt finansinis reikalavimas, susijęs su kreditavimo sutartimi, skolininko bankroto byloje liko nepatenkintas.

19Dėl laidavimo prievolės pabaigos momento

20Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Laidavimo sutarčių 1.1 punktu atsakovai laidavo už UAB „Litimport“ ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti bankui ta pačia suma kaip ir kredito gavėjas kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. užtikrino tinkamą kredito ar bet kurios jo dalies grąžinimą, palūkanų ir netesybų mokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų kreditavimo sutartyje nustatytų įmokų sumokėjimą, jeigu kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys bankui, kaip kreditoriui, turinčiam piniginį reikalavimą, visų savo mokėjimo prievolių ar jų dalies pagal kreditavimo sutartį. Pagal bendrąjį principą laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada baigiasi juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). Apeliantai teismo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad jų prievolė pagal laidavimo sutartį pasibaigė kartu su UAB „Litimport“ veiklos pasibaigimu, kadangi vienas iš prievolės pabaigos pagrindų yra juridinio asmens likvidavimas (CK 6.128 str. 3 d.). Teisėjų kolegija pritaria apeliantų argumentams, kad laidavimas yra šalutinė prievolė ir priklauso nuo pagrindinės prievolės galiojimo, tačiau šios bylos kontekste negalima daryti išvados, kad pagrindinį skolininką išregistravus iš juridinių asmenų registro, pasibaigė laiduotojų prievolė, nes tokia išvada prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad kai bankrutuojant pagrindiniam skolininkui reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo ir jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nors tokios bylos nagrinėjimo metu pagrindinis skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą teisminės gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinį atsakovams (laiduotojams) ieškovas pareiškė 2011 m. rugsėjo 30 d. Pagrindinis skolininkas UAB „Litimport“ iš Juridinių asmenų registro išregistruotas 2011 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo pagrindu. Taigi ieškinio pareiškimo laiduotojams metu pagrindinio skolininko veikla nebuvo pasibaigusi ir jis nebuvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, t. y. jo prievolė ieškovui nebuvo pasibaigusi.

21Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad šios bylos nagrinėjimo metu teismo sprendimu pripažinus UAB „Litimport“ baigusia savo veiklą ir ją išregistravus iš Juridinių asmenų registro, ieškovas prarado teisę CK 6.6 straipsnio 4 dalies ir CK 6.81 straipsnio 1 dalies pagrindu gauti prievolės įvykdymą iš atsakovų kaip solidariųjų skolininkų – laiduotojų, kuriems reikalavimas įvykdyti prievolę pagal laidavimo sutartį pareikštas iki skolininko likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, t. y. kad atsakovų atsakomybė pagal laidavimo sutartį baigėsi ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų skolą pagal laidavimo sutartį turėtų būti atmestas CK 6.87 straipsnio 1 dalies pagrindu.

22Teisėjų kolegija pritaria apeliantų argumentui, kad teismas, motyvuodamas atsakovų solidarios prievolės egzistavimą, be pagrindo vadovavosi CK 6.128 straipsnio 3 dalimi, tačiau šis teismo argumentas nedaro įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi ginčą teismas iš esmės išsprendė teisingai.

23Dėl bylos sustabdymo

24Ieškovo reikalavimų pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka bei laidavimu. Apeliantų teigimu, nagrinėjama byla turėtų būti sustabdyta iki varžytynėse bus parduotas hipoteka įkeistas 1,0525 ha ploto žemės sklypas, esantis Šiaurės g. 3, Šilutėje, kadangi ieškovo reikalavimas atsakovams gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jei paaiškėtų, kad įkeisto turto nepakanka prievolės kreditoriui įvykdyti. Toks apeliantų prašymas neturi teisinio pagrindo. Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nėra tikslinga stabdyti bylą, kurioje pareikšti reikalavimai laiduotojui, iki tol kol bus užbaigtos įkeisto turto priverstinio pardavimo procedūros, kadangi tokiu būdu laiduotojo prievolė būtų nepagrįstai susieta su įkeisto turto pardavimo varžytynėse momentu ir taip būtų iškreipta solidariosios prievolės samprata bei sumenkintas laidavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010). Dėl šių priežasčių atsakovų prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki iš varžytynių bus parduotas hipotekos objektas yra nepagrįstas.

25Apeliantai nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-3-573/2004 ir Nr. 3K-3-435/2008, teigdami, kad šiose bylose suformuota teismų praktika patvirtina jų reikalavimo dėl bylos sustabdymo pagrįstumą. Minėtose kasacinio teismo nutartyse yra nurodyta, kad jei prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (CK 4.192 str. 1 d., 4.193 str. 1 d., 4.212 str. 1, 6 d.). Apeliantų cituojamose bylose kalbama apie hipotekos procedūras, kuomet prievolės įvykdymas yra užtikrintas hipoteka. Šiose bylose nebuvo sprendžiamas hipotekos ir laidavimo santykis ar skolininkų daugeto klausimas, todėl nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais nurodytose bylose.

26Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

27Dėl procesinių palūkanų priteisimo

28Atsiliepdamas į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas teigia, kad teismas be pagrindo atmetė ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva viešojo intereso gynimo pagrindu galėtų šioje dalyje sprendimą pakeisti ir reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinti. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinio skundo dėl sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, ieškovas nepateikė, todėl reikalavimo dėl procesinių palūkanų atmetimo klausimas apeliacine tvarka nėra nagrinėjamas. Ieškovas yra privatus pelno siekiantis juridinis asmuo galintis tinkamai inicijuoti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimą. Teisėjų kolegija nemato pagrindo nagrinėjamoje byloje konstatuoti viešojo intereso egzistavimą ir dėl to išeiti už atsakovų apeliacinio skundo ribų. Taigi nesant ieškovo apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva neturi pagrindo vertinti ieškovo kvestionuojamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

29Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas apeliantams buvo atidėtas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (115 b. l.). Apeliacinį skundą atmetus, iš kiekvieno apelianto priteistina po 1 616 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 79 str., 84 str.).

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš atsakovų A. P., a. k. ( - ) J. P., a. k( - ) ir uždarosios akcinės bendrovės „Grafikas“, į. k. 301932551, į valstybės biudžetą po 1 616 (vieną tūkstantį šeši šimtus šešiolika) Lt žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį patenkino... 7. Teismas pažymėjo, kad UAB „Litimport“ iškėlus bankroto bylą... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Apeliantai su teismo sprendimu nesutinka, prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą... 10. 1. Byloje buvo pateikti duomenys, kad 2011 m. lapkričio 29 d. skolininkas UAB... 11. 2. Hipotekos kreditorius AB SEB bankas 2011 m. vasario 11 d. kreipėsi į... 12. Ieškovas su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti.... 13. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartyje... 14. 2. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai... 15. 3. Teismas banko ieškinį tenkino iš dalies, atmesdamas ieškovo reikalavimą... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Byloje nustatyta, kad 2008 m. gegužės 19 d. kreditavimo sutartimi su... 19. Dėl laidavimo prievolės pabaigos momento... 20. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja... 21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 22. Teisėjų kolegija pritaria apeliantų argumentui, kad teismas, motyvuodamas... 23. Dėl bylos sustabdymo... 24. Ieškovo reikalavimų pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas... 25. Apeliantai nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis,... 26. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 27. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 28. Atsiliepdamas į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas teigia, kad teismas be... 29. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi dalies žyminio... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 32. Priteisti iš atsakovų A. P., a. k. ( - ) J. P., a. k( - ) ir uždarosios...