Byla 2-3207-965/2020
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,

2sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,

3dalyvaujant ieškovui K. R.,

4ieškovo atstovui advokatui Evaldui Jonui Šoriui,

5atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ atstovui advokatui Laurynui Purliui,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendorvei „Ekskomisarų biuras“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

7Teismas

Nustatė

8ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 6 412,95 Eur nesumokėto darbo užmokesčio dalį už darbą naktinėje pamainoje už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2019 m., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat iš atsakovės prašo priteisti 7 200 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad nuo 2013 m. dirbo pas atsakovę Klaipėdos fizinės saugos skyriuje stebėtoju. Dirbdavo naktinėse pamainose nuo 16 val. iki 8 val. Darbo vieta – ( - ). Kadangi atsakovė pažeidinėjo įstatymo reikalavimus dėl darbuotojų darbo laiko apskaitos ir nepateikė ieškovui darbo laiko apskaitos žiniaraščių, jis neturi galimybės tinkamai įvertinti darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio tvarkymo buvusioje darbavietėje. Taip pat atsakovė pažeidė reikalavimą ne rečiau kaip kartą per mėnesį darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinio darbo laiko trukmę. Per 3 metus teigia budėjęs naktinėje pamainoje 359 kartus, pažymėjo, kad šiuo laikotarpiu ieškovo darbo pobūdis ir darbo grafikai buvo pastovūs. Paskaičiavo, kad per 2019 m. atsakovė ieškovui nepriskaičiavo ir nesumokėjo 2 137,65 Eur darbo užmokesčio už darbą naktį. Todėl ieškovo teigimu susidarė 6 412,95 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimo už darbą naktinėje pamainoje (laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2019 m.). Kadangi, ieškovo nuomone, už darbą jam buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, ir už per 3 metus jam padarytą neturtinę žalą vertina 7200 Eur suma.

9Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės darbuotojų dirbtas darbo laikas yra fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurių pagrindu skaičiuojamas darbuotojų darbo užmokestis. Šių duomenų pagrindu ieškovui buvo mokamas jam priklausantis darbo užmokestis. Pretenzijų atsakovei dėl netinkamo darbo užmokesčio skaičiavimo bei jo išmokėjimo ieškovas niekada nereiškė. Atsakovės pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, jog ieškovas atitinkamais laikotarpiais dirbo ir naktį, ir už tai jam buvo mokamas priklausantis darbo užmokestis. Ieškovas reikšdamas reikalavimą atsakovei nenurodė, kokios valandos (kurią dieną, kiek valandų) iš darbdavio pusės galimai nebuvo apskaitytos ir už jas nebuvo sumokėtas darbo užmokestis, tai yra ieškovo reikalavimai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir skaičiavimais, apie ieškovui priskaičiuotą bei neišmokėtą darbo užmokestį už 2017 m., 2018 m. įrodymųapskritai nėra pateikta. Ieškovas niekaip neargumentuoja (neįrodinėja), kaip pasireiškė jo dvasiniai išgyvenimai ir kodėl juos vertina tokia didele suma. Pažymėjo, kad sprendžiant tarp šalių kilusį individualų darbo ginčą Darbo ginčų komisijoje, tyrimo objektą sudarė išimtinai 3 mėnesių laikotarpis.

10Teismo posėdžio metu ieškovas K. R. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad buvusiam jo kolegai dar 2017 m. kilo įtarimas, kad neteisingai atsiskaitoma už naktinį darbą. Į darbą ieškovas eidavo kas trečią dieną, bet būdavo atvejų, kad ir dažniau iškviesdavo telefonu.Teigia, kad darbo grafikų atsakovė apsaugos darbuotojams neduodavo. Ieškovas nesutinka su neapmokamu laiku pertraukai, kadangi apsaugos darbuotojai objekte dirbdavo po vieną, ir pertraukai jų niekas neišleisdavo, pietavimui laikas nebuvo skirtas, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose atsakovė žymėjo, kad ieškovas dirba keliomis valandomis kiekvieną pamainą trumpiau. Ieškovas skaičiuoja, kad jeigu objekte dirba 3 darbuotojai, tai per mėnesį išeina kiekvienam dirbti po 10 naktų (80 naktinių valandų), būdavo, kad ir daugiau naktų per mėnesį tenka atidirbti, tačiau dokumentuose tiek valandų nėra nei karto užfiksuota. Kiekvieną mėnesį išdirbtų valandų suma skirdavosi. Atsakingam darbuotojui A. R. darbuotojai reiškė pretenzijas žodžiu dėl apmokėjimo už naktines ir šventines pamainas, tačiau jis sakė, kad nėra pinigų, prašė, jeigu ateitų tikrinti Darbo inspekcija, kad visi sakytų, jog dirba tik dienos metu. Iki šiol ieškovas pergyvena, kad negavo jam priklausančio atlyginimo, iširo jo asmeninis gyvenimas dėl per mažo atlyginimo. Teigia, kad atidirbęs parą, turėdavo po 3 dienas išeiginių, tačiau per tą laiką nespėdavo pailsėti ir jausdavo išvargęs, todėl kai už tokį darbą dar ir negaunamas atlyginimas, ieškovui sukėlė išgyvenimus. Tris metus ieškovui nebuvo suteiktos atostogos, nes vis nebūdavo kam dirbti, be to, sulaukdavo grasinimo dėl atleidimo iš darbo. Sutinka, kad atsakovės pervesta 259,85Eur suma būtų sumažintas ieškiniu reiškiamas reikalavimas. Neturtinę žalą skaičiuojapo 200 Eur už mėnesį, todėl per 36 mėn. susidarė 7200 Eur suma.

11Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Evaldas Jonas Šorius palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai, nurodė, kad Generalinės prokuratūros pažyma, kurioje nurodyta, kad tiek ieškovo, tiek kitų darbuotojų atžvilgiu atsakovė grubiai pažeidė darbo įstatymus, fiksuojant darbo laiko apskaitą, patvirtina ieškovo reikalavimus. Ieškovo paskaičiavimai akivaizdžiai nesutampa su atsakovės darbo laiko skaičiavimais, todėl mano, kad ieškinys turi būti tenkinamas. Nurodė, kad ieškovas tai pat patyrė dvasinius išgyvenimus sužinojęs, kad dirbo, tačiau negavo jam priklausančio uždarbio. Darbo laiko apskaitą privalo tvarkyti dardavys, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai darbuotojams kas mėnesį nebuvo teikiami, todėl ieškovas tokių duomenų negalėjo pateikti. Raktų registracijos žurnalas Klaipėdos skyriaus vadovo yra patvirtintas.

12Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Laurynas Purlys paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, laikosi savo pozicijos, išdėstytos procesiniuose dokumentuose. Ieškovo teiginiai apie nepriskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokestį nepagrįsti, iki atleidimo iš darbo ieškovas atsakovei pretenzijų dėl neteisingai apskaičiuoto darbo užmokesčio niekada nereiškė. Ieškovas taip nepagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti ir tas sumas, kurias jau priteisė DGK, jos ieškovui pervestos, todėl ta suma ieškovo reikalavimai turi būti mažintini. Ieškovas pas atsakovę nebedirba nuo 2020 m. sausio mėn., 2020 m. vasario mėn. pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis nieko nekeičia, nes ta suma ieškovui pervesta vykdant DGK sprendimą, atskaičius mokesčius. Paaiškino, kad tai, jog atsakovė įvykdė darbo ginčų komisijos sprendimą nereiškia, kad atsakovė pripažįsta dabo pažeidimus. Sprendimas buvo įvykdytas nusprendus toliau nebesibylinėti. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai negalėjo nurodyti jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su ieškiniu. Atsakovė nesutinka su reikalavimu dėl neturtinės žalos, kadangi darbuotojui priklausantis darbo užmokestis buvo mokamas, nėra neteisėtų atsakovės veiksmų. Generalinės prokuratūros raštas nieko nepagrindžia ir yra neinformatyvus.

13Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Ekskomisarų biuras“ dirbti pradėjo 2019 m. kovo mėn., šiuo metu ten nebedirba. Pradinėje darbo vietoje pradirbo 3 mėn., darbo laikas buvo nuo 17.30 val. iki 8 val. ryto, jeigu dirbdavo paromis, šventinėmis dienomis arba savaitgaliais dirbdavo nuo 8 val. ryto iki 8 val. ryto. Po to buvo pervestas dirbti į objektą ( - ), ten darbo laikas buvo nuo 18.30 val. iki 8 val. ryto, dirbant paromis, šventinėmis dienomis arba savaitgaliais, darbo laikas išliko toks pat. Ten dirbant tekdavo pakeisti ir ieškovą. Su kolegomis liudytojas pastebėjo, kad neteisingai skaičiuojamas darbo užmokestis, todėl kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Darbo laikas buvo fiksuojamas telefonu. Darbe esančiu telefonu apsaugos darbuotojai turėjo pranešti, kad atėjo į darbą, po to kas valandą reikėdavo surinkti savo tabelio Nr., o nakties metu iki 8 val. ryto reikėdavo kas 30 min. pranešinėti. Darbo vietoje buvo raktų išdavimo žurnalas, kuriame fiksuodavo savaitgaliais, šventinių dienų metu (kai dirbo paromis) Lesto darbuotojams išduodamus/priimamus raktus. Šis žurnalas buvo surištas, sunumeruotas ir su A. R. parašu, nors jis neigė, kad toks žurnalas egzistuoja. Darbo grafikas buvo padėtas darbo vietoje, jeigu reikėdavo žmogų pakeisti, grafikas buvo derinamas telefonu, jeigu grafikas būdavo pakeičiamas, niekas pakeisto grafiko nepateikdavo. Patys apsaugos darbuotojai kalendoriuje pasižymėdavo dirbtą laiką. Žiniaraščiai jiems nebuvo teikiami.

14Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovu dirbo UAB „Ekskomisarų biuras“ Lesto apsaugos poste. Jų darbo pobūdis buvo toks pat, dirbdavo ir naktį. Kas mėnesį buvo pateikiami darbo laiko grafikai, buvo toks laikotarpis, kai pasirašydavo ant grafiko, jis visada buvo padėtas ant budėtojų stalo. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nebuvo teikiami. Buvo ir raktų išdavimo žurnalas, kuriame pasirašoma, kai išduodi ir grąžina raktą. Šis žurnalas buvo UAB „Ekskomisarų biuras“ dokumentas. Pradedant ir baigiant pamainą kiekvienas turėjo skambinti į biurą Vilniuje ir pranešti apie pamainos perdavimą. Pamainos metu dienos laiku kas valandą reikėdavo Vilniui pranešti, o naktį – kas pusvalandį. Šioje įmonėje liudytojas nebedirba apie 4 metus.

15Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo UAB „Ekskomisarų biuras“ greito reagavimo būryje nuo 2013 m. iki 2019 m. Liudytojo ir ieškovo budėjimo vieta sutapo, ( - ), tačiau pamainos sutapdavo tik kartais, be to, liudytojui tekdavo budėti ir vykti į daugelį kitų objektų. Liudytojas nurodė, kad ieškovas dirbdavo ir per išeigines, ir šventinėmis dienomis, darbo dienomis dirbo nuo 17 val. iki 8 val. ryto. Liudytojas negalėjo patvirtinti, ar žiniaraščiai ieškovui buvo teikiami pasirašytinai.

16Teismas

konstatuoja:

17iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2013 m. gruodžio 23 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. S-11519, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti stebėtojo pareigose. Ieškovas pradėjo dirbti 2013 m. gruodžio 24 d. Šalių sutarimu buvo nustatytos ir kitos Darbo sutarties sąlygos: atsakovė įsipareigojo ieškovui (darbuotojui) už atliekamą darbą mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą; darbo vieta – UAB „Ekskomisarų biuras“ Klaipėda, Fizinės saugos skyrius. Nurodyta ir tai, kad darbo sutartis terminuota, sudaroma saugos paslaugų sutarties galiojimo laikotarpiui su UAB „Transuva“. 2020 m. sausio 7 d. raštu šalys susitarė, kad darbo sutartis nutraukta vadovaujantis DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) nuo 2020 m. sausio 30 d. Darbo ginčų komisija 2020 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. DGKS-497 iš dalies patenkino ieškovo prašymą ir priteisė 451,91 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio įsiskolinimą už 2019 m. birželio - rugpjūčio mėn. laikotarpį. Prašymą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. 2019 m. gruodžio 4 d. pažyma apie vidutinį darbo užmokestį nustatyta, kad 2019 m. gegužės – liepos mėn. ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį buvo 715,18 Eur (neatskaičius mokesčių). 2020 m. vasario 20 d. pavedimu ieškovui atsakovė pervedė 259,85 Eur dydžio atlyginimą.

18Dėl ieškinio senaties termino

19Lietuvos Respublikosdarbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) nuostatomis. DK 231straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės teisme gali būti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 5, 7 dalys).

20Bendras ieškinio senaties terminas pagal DK 15 straipsno 2 dalį yra 3 metai. Jeigu CK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų, atitinkamai to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis netaikoma neturtinei žalai, susijusiai su sveikatos sužalojimu, atlyginti. Kartu pažymėtina, jog DK 15 straipsnio 4 dalies norma numato, kad ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti CK ir CPK nuostatos taikomos, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Atitinkamai ieškinio senaties termino praleidimo klausimas spręstinas remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalies norma, numatančia, kad pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas, jei ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

21Ieškovas 2019 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į DGK, kuri 2020 m. sausio 22 d. sprendimu nustatė, kad terminas, per kurį galima kreiptis į darbo ginčų komisiją, yra praleistas dėl reikalavimų, kylančių iš laikotarpio, ankstesnio nei 3 mėn. iki ieškovo kreipimosi į savo darbdavį 2019 m. rugsėjo 20 d. dėl dokumentų pateikimo. Komisija nusprendė nagrinėti ieškovo darbo laiko apskaitą ir darbo apmokėjimą už 2019 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėn., o termino už laikotarpį už 3 metus neatnaujinti, konstatavo, kad esant praleistam ir neatnaujintam terminui, išnagrinėti darbo bylos darbo ginčų komisijoje už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. negalima.

22Ieškovo ieškinys teisme gautas 2020 m. vasario 21 d. Nuo 2020 m. sausio 22 d. iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos nepraėjo treji metai, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas ieškinį teisme pareiškė nepraleidęs DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino. Pažymėtina, kad trijų mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją yra procedūrinis terminas, todėl šios bylos atveju taikytinas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Nepraleidus šio termino, ieškovas neprivalo nurodyti, o bylą nagrinėjantis teismas vertinti ieškinio senaties termino reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo praleidimo priežasčių.

23Dėl ieškovo reikalavimo priteisti darbo užmokestį už darbą naktį

24Darbo sutarties, kaip ir bet kokios kitos sutarties, sąlygos turi būti aiškinamos vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr.3K-3-235/2010).

25Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). DK 24 straipsnyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, – darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015; 2015 liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-219/2015; kt.). Pažymėtina, jog prioritetas kiekvienoje byloje teikiamas tiksliems ir patikimiems įrodymams, stengiantis atsiriboti nuo subjektyvumo ir netikslumo.

26Sudarydami 2013 m. gruodžio 23 d. darbo sutartį ieškovas ir atsakovė susitarė dėl būtinųjų darbo sąlygų (darbo užmokesčio, darbo funkcijų ir darbovietės), kurios nustatytos įstatymu (DK 34 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Sutartimi ieškovui nustatytas visas darbo laikas, darbo laiko norma iki dvidešimt keturių valandų per parą pagal DK 144 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Pažymėtina, kad, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi būti nurodomos darbo sutartyje taip, jog būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (DK 44 straipsnis). Darbo ir poilsio laiko ypatumai, tame tarpe ir apsaugos darbuotojams, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (neteko galios 2017 m. liepos 1 d.), taip pat dabar galiojančiame 2017 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtinto darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašu.

27Ieškovas teigia, kad su juo atsakovė neteisingai atsiskaitė už naktinį darbą, laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2019 m. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2016 m. iki 2019 m. gegužės mėn. buvo dirbama nuo 16 val. vakaro iki 8 val. ryto, dienos metu nebuvo dirbama. Šventinėmis dienomis ir savaitgaliais dirbo paromis nuo 8 val. ryto iki 8 val. ryto, tačiau atsakovės pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad dirbama buvo nuo 8 val. ryto iki 16 val. Ieškovas kelia klausimą, kad dirbo nakties metu. Šias aplinkybes ieškovas grindžia raktų registravimo žurnalu, liudytojo R. V. parodymais, kuris betarpiškai dirbo tame pačiame objekte su ieškovu ir teismo posėdžio metu paaiškino dėl apsaugos darbuotojų darbo pobūdio ir budėjimo tvarkos. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovui buvo apskaičiuojamas ir mokamas priklausantis darbo užmokestis vadovaujantis atsakovės pagal įstatymą vedamais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kuriuose fiksuojamas išdirbtas darbo laikas. Darbo grafikai buvo skelbiami viešai teritoriniame padalinyje ( - ) ir ieškovo darbo vietoje ( - ), šią aplinkybę patvirtino tiek ieškovas, tiek liudytojas V. A., nurodydami, kad darbo vietoje grafikas visada būdavo, nors ieškinyje ieškovas nurodė priešingai. Atsakovė nepateikė objekto, adresu ( - ), kiekvieno mėnesio apsaugos grafikų už ginčo laikotarpį. Procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad tokių grafikų atsakovė atskiriems objektams nesudarinėja. Kiekvieno darbuotojo, kuris dirba pamainomis, darbo laikas yra fiksuojamas bendruose grafikuose. Informacija dėl darbo grafiko darbuotojams taip pat buvo teikiama ir telefonu, todėl atsakovė pateikti tokių dokumentų, kurių neturi, objektyviai negali.

28DK 120 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktuose nustatyta, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus viršvalandžius, darbo laiką švenčių, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką, ir darbo laiką naktį. Darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. DK nustatyta, kad darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį (DK 111 straipsnio 1 dalis). Darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą (DK 120 straipsnio 3, 5 dalys).

29Byloje atsakovės pateikti ieškovo darbo laiko grafikai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, atsiskaitymo lapeliai patvirtina, kad ieškovas dirbo ir dieną, ir naktį, ir švenčių dienomis, ir savaitgalį, ir jam už tai buvo mokamas darbo užmokestis. Ieškovas byloje nekelia ginčo dėl to, kad pagal atsiskaitymo lapeliuose jam priskaičiuotas sumas atsakovė su juo atsiskaitė. Atsiskaitymo lapeliuose konkrečiai nurodoma kas mėnesį atsakovo išdirbtas darbo laikas, atskirai nurodomas darbo laikas, dirbtas naktį, švenčių dienomis ir savaitgaliais. Be to, ieškovas patvirtino, kad atsiskaitymo laipelius iš dardavio gaudavo kas mėnesį, todėl nepagrįsti jo teiginiai, kad atsakovė pažeidė reikalavimą ne rečiau kaip kartą per mėnesį darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, kaip ir nepaneigta aplinkybė, kad atsakovė ieškovo prašymų susipažinti su žiniaraščiais iki jo atleidimo iš darbo nebuvo gavusi.

30Teismas iš byloje pateiktų įrodymų neturi galimybės nustatyti, ar ieškovas jam pavestas funkcijas vykdė ir kitu laiku, nei užfiksuota darbo grafikuose ar darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, todėl ieškovo teiginiai, kad šiuose atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyta neteisinga informacija, nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas atkreipia dėmesį ir į ieškovo elgesį viso darbo atsakovės įmonėje metu, tai yra į tai, kad jis raštu nereiškė jokių pretenzijų dėl darbo laiko apskaitos ar netinkamo apmokėjimo. Jo nurodytos aplinkybės, ginčą nagrinėjant DGK ir teisme, kad į Darbo inspekciją visą ginčo laikotarpį dėl netinkamo apmokėjimo nesikreipė, nes bijojo būti atleistas iš darbo, kadangi jam darbdavio atstovas (padalinio vadovas A. R.) tvirtindavo, kad ieškovas stovės eilėje prie darbo biržos, niekuo nepagrįstos, be to, po kreipimosi į DGK ieškovas nebuvo atleistas iš darbo. Kaip jau nustatyta, ieškovas su atsakove darbo santykius nutraukė savo iniciatyva 2020 m. sausio mėn. Kita vertus, įstatyme pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą darbdaviui numatyta tuo atveju, kai darbuotojas to pareikalauja. Nagrinėjamu atveju įrodymų, kad iki kreipimosi į DGK ieškovas su tokio pobūdžio prašymu kreipėsi į atsakovę, nepateikta. Nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pats žymėdavosi savo dirbtą laiką, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Teismas atkreipia dėmesį, kad darbuotojas, nors ir būdamas silpnesnioji darbo santykių šalis, nėra tik pasyvus teismo proceso stebėtojas, jis negali būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d.nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019). Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodymų, kad jis dirbo kitokiu grafiku, nei nurodyta žiniaraščiuose, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovo darbo vietoje buvo padėtas darbo grafikas, kuriam pasikeitus ieškovas pats žymėdavosi savo dirbtą laiką, tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė, todėl teismas neturi galimybės nustatyti ir patikrinti ieškovo nurodomas aplinkybes dėl darbo laiko už trijų metų laikotarpį.

31Ieškovas įrodinėdamas darbo užmokesčio įsiskolinimą, remiasi raktų registracijos žurnalu. Atsakovės nuomone, žurnalas nėra oficialus įmonės veikloje naudojamas dokumentas darbuotojų darbo laiko apskaitai vesti. Atsakovė nurodo, kad iš dardavio pusės nebuvo nurodymo vesti raktų registracijos žurnalą, atsakovė šio žurnalo turinio niekaip nekontroliavo, negalima įsitikinti, ar tikrai tie darbuotojai, kurie yra minimi žurnale, jį ir pildė.

32Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad raktų registracijos žurnaleužfiksuotos realiai jo dirbtos dienos, nes šiame žurnale tiek ieškovas, tiek jo kolegos, visada atėję ir išeidami iš objekto, pasirašydavo. Valytojoms pasirašytinai būdavo išduodami raktai nuo viso saugomo Lesto objekto.Ieškiniu prašomą priteisti sumą ieškovas apskaičiavo pagal raktų išdavimo žurnalą ir pagal jo išdirbtas valandas.

33Iš bylos medžiagos matyti, kad Raktų registravimo žurnale, pradėtame pildyti nuo 2016 m. liepos 25 d., nurodytos grafos: 1. data, (paėmimo laikas),2. įmonė, pavardė, vardas, pareigos, parašas, 3. atrakintų patalpų pavadinimas, raktų Nr., pastabos, 4. data (grąžinimo laikas), 5. apsaugos darbuotojo pavardė, parašas. Susipažinus su nurodytu žurnalu, nustatyta, kad tiek ieškovo, tiek kitų apsaugos darbuotojų parašai yra ne tik naktinėmis valandomis, bet ir dienomis, kai tuo tarpu ieškovas teigia, kad Lesto objekte dirbo tik naktimis. Šis žurnalas ir jame atlikti įrašai paneigia aplinkybę, kad ieškovas dirbo tik nakties metu, nes jame fiksuotas laikas tiek ryte, tiek dienos metu. Nors ieškovas remiasi raktų registracijos žurnalu, tačiau nenurodo, kokios dirbtos dienos ir kokios darbo valandos nebuvo įtrauktos į darbo laiko apskaitą. Be kita ko, pastebėtina, kad ne visi Raktų registravimo žurnale atlikti įrašai yra tikslūs, nes prie kai kurių įrašų nėra nurodytas laikas, todėl nustatyti, kuriuo laiku raktai buvo išduoti ar paimti nėra galimybės. Be to, raktų registravimo žurnale neužfiksuotas ieškovo darbo pradžios ir pabaigos laikas, todėl iš jame atliktų įrašų nėra galimybės nustatyti ir apskaičiuoti kiekvieną dieną ieškovo dirbtų darbo valandų skaičiaus. Nors ieškovas savo apskaičiavimus teikia, tačiau jų nepagrindžia rašytiniais įrodymais.

342019 m. gegužės 10 d. Pranešimų budėtojui tvarkoje nurodyti pranešimų budėtojui atlikimo laikai, užfiksuoti darbuotojų darbo laiko pradžia ir pabaiga, šį dokumentą yra pasirašę ieškovas, A. D., J. J. ir R. V., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal pateiktą grafiką neįmanoma nustatyti, kurią dieną, kuris darbuotojas konkrečiai dirbo. Kito byloje pateikto panašaus dokumento neįmanoma susieti su konkrečiu laikotarpiu, nenurodytas jo pavadinimas. Duomenų apie tvarkoje nurodytus pranešimus, kuriuos kiekvienas apaugos darbuotojas teikia kas valandą telefonu į centrinę būstinę savo pamainos eigoje ir dienos, ir nakties metu, taip pat byloje nepateikta.

35Ieškovo ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad apsaugos darbuotojai, prieš pradėdami darbą, privalėdavo telefonu informuoti ieškovės atsakingus darbuotojus, kelintą valandą, kas priima ir perduoda pamainą. Byloje tokią darbo tvarką patvirtinantis dokumentas nepateiktas, kaip ir nepateikta įrodymų, kur ir kaip buvo fiksuojama informacija apie pamainų perdavimą, nors būtent tokie duomenys ir patvirtintų kiekvieno apsaugos darbuotojo, tame tarpe ir ieškovo, darbo valandas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės darbuotojų darbo laiko apskaitai vesti yra rengiami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kai tuo tarpu Raktų registracijos žurnalas neatspindi realios padėties dėl apsaugos darbuotojų darbo grafikų ir jų darbo laiko režimo, todėl atmestini ieškovo teiginiai, kad šis žurnalas pagrindžia jo teiginius apie realų, kitokį darbo laiką, nei nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Bylos duomenys patvirtina, kad darbo laiko grafikuose, kurių pagrindu pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, nurodytas ieškovo dirbtas darbo laikas sutapma su žiniaraščiuose nurodytu darbo laiku ir su kiekvieno mėnesio atsiskaitymo lapelyje nurodytu dirbtu laiku. Kadangi ieškovas nepagrindė, kokią dieną ir kiek darbo valandų atsakovė nurodė neteisingai, tai teismas neturi pagrindo pripažinti, kad DGK nustatytas ieškovo darbo laikas ir už jį apskaičiuotos sumos yra pagrįstos ir teisingos. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovas, susipažinęs su darbo laiko apskaitos režimu susijusiu dokumentu (grafiku, žiniaraščiu) arba su atsikaitymo lapeliu, kuriame kaip minėta detaliai nurodomas dirbtas darbo laikas, matydamas neatitikimus, turėjo apskaičiuoti ir įrodyti savo teiginius. Nors DGK iš raktų registravimo žurnalo nustatė, kad pavyzdžiui 2019 m. birželio 3 d. (darbo diena, pirmadienis) ieškovas J. K. raktą išdavė 14.50 val., kurį ji grąžino 19.10 val., tačiau, kaip jau minėta, šie įrašai nepatvirtina, kiek šią dieną ieškovas išdirbo valandų, nes šis laiko užfiksavimas, visų pirma, neatitinka ieškovo paaiškinimų, kad jis darbo dienomis dirbo tik nakties metu. Analizuojant, pavyzdžiui, 2019 m. birželio mėn. žiniaraštį, matyti, kad 2019 m. birželio 18 d. ieškovui žymima polsio diena, raktų registracijos žurnale yra jo parašas, tačiau DGK šios dienos neįtraukė į neatitinkančių dienų sąrašą. Kita vertus, ieškovui pagal žiniaraštį 2019 m. birželio 20 d., 2019 m. liepos 7 d. žymimos darbo valandos, tačiau raktų registracijos žurnale yra ne jo, o R. V. parašai. Remiantis išdėstytais argumentais, pripažinti šį žurnalą, kaip darbo laiką patvirtinantį dokumentą, nėra pagrindo. Raktų registravimo žurnalas nėra dokumentas, skirtas fiksuoti ar kontroliuoti darbuotojų darbo laiko apskaitai ar režimui. Ieškovas savo sudarytų darbo grafikų nepateikė. Kadangi ieškovas neturi kito, nei pateikė atsakovė, savo darbo laiko grafiko, tai abejotina, kad jis gali atsiminti konkrečias dienas ir dirbtą laiką už trijų metų laikotarpį, ypač kai jo darbas buvo pagal grafiką. Kaip minėta, vadovaujantis DK, tokio pobūdžio duomenys yra fiksuojami darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, o ieškovas nepateikė įrodymų, kd žiniaraščiai buvo pildomi netinkamai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepritartina DGK nustatytoms aplinkybėms, kad Raktų registracijos žurnalas patvirtina, jog atsakovė į apskaitą nurodytomis dienomis ieškovo darbo laiko iš viso neįtraukė ištisomis pamainomis arba įtraukė tik dalį darbo laiko ir jo neapmokėjo.

36Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. V., G. P., V. A. nurodė, kad negali patvirtinti ir nurodyti konkrečių dienų, kada ieškovas vykdė darbo funkcijas pas atsakovę, kokios ieškovo darbo valandos nebuvo apskaitytos. G. P. yra buvęs greito reagavimo grupės darbuotojas, kontroliuojantis automobiliu ( - ) ir su ieškovu niekada kartu nedirbo. Apklaustas liudytoju, jis negalėjo patvirtinti aplinkybių dėl ieškovo darbo grafiko ginčo laikotarpiu, kadangi jie susitikdavo, kai jų grafikai sutapdavo. V. A. pas atsakovę dirbo iki 2016 m. pabaigos, kai tuo tarpu ieškinio reikalavimas yra už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2019 m., todėl šie liudytojai negalėjo nurodyti jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su ieškiniu.

37DK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonėje nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. Darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą, poilsio dienos nustatomos pagal patvirtintus darbo (pamainų) grafikus. Suminė darbo laiko apskaita taikoma, kai darbo krūvis darbovietėje svyruoja ir yra nepastovus arba tokio darbo laiko režimo poreikį lemia darbuotojų atliekamų funkcijų esmė – dirbdamas tokiu režimu, darbuotojas darbo pareigas atlieka tuo metu, kada jos yra reikalingos, ir nedirba tuomet, kai tokio poreikio nėra. Esant suminei darbo laiko apskaitai, tai, koks yra darbuotojo darbo laiko režimas, taip pat kokios yra darbuotojo poilsio dienos, nustatoma pagal darbo grafiką. Pareiga sudaryti tokį grafiką tenka darbdaviui.

38Ieškovo darbo sutartyje nustatyta, kad ieškovui dirbant pas atsakovę nustatytas visas darbo laikas, darbo dienos, pamainos, darbo savaitės trukmė iki dvidešimt keturių valandų per parą. Taikant suminę darbo laiko apskaitą, už darbą poilsio dienomis suteikiama papildoma poilsio diena, už kurią papildomai mokėti nereikia. Ieškovas pripažino, kad atsakovė suteikdavo jam laisvų dienų (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

39Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas (DK 33 straipsnis). Nors ieškovo darbo sutartyje ir nenurodyta, kad jo atlyginimas apskaičiuojamas pagal suminę darbo laiko apskaitą, netinkamas darbo dokumentų įforminimas nepaneigia fakto, kad įmonėje iš esmės buvo taikomas suminės darbo laiko apskaitos režimas, nes ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad paprastai jis dirbdabo kas trečią parą, tai yra jam būdavo suteikiamos poilsio dienos. Su darbo sutarties sąlygomis ieškovas yra susipažinęs, kaip minėta, sutartimi susitarta dėl 24 val. darbo laiko, dėl minimalaus darbo užmokesčio už sutartyje numatytų pareigų atlikimą, tai yra sutiko su šiomis ir kitomis darbo sąlygomis, darbo sutartį ieškovas pasirašė savanoriškai, suvokdamas jos nuostatas, šių darbo sąlygų neginčijo, todėl nėra pagrįsti ieškovo teiginiai, kad jis dirbo papildomą darbą ar viršvalandžius. Darbo sutartimi sulygtos darbo sąlygos jam buvo aiškios ir atitiko suderintą šalių valią. Jokių rašytinių pretenzijų dėl darbo laiko apskaitos, darbo apmokėjimo, darbo laiko ir atostogų atsakovei nėra pareiškęs per visą darbo įmonėje laikotarpį, nors galimybę susipažinti su įmonėje taikoma apmokėjimo už darbą pagal įsakymus tvarka turėjo. Ieškovas pradėjo reikšti darbdaviui pretenzijas dėl 2017 – 2019 m. galimai neteisingai pildomų grafikų ir apskaičiuoto darbo užmokesčio tik po to, kai apsisprendė išeiti iš darbo. Teismo vertinimu, kiekvienas apdairus ir rūpestingas žmogus neatidėliodamas turi teisę ir pareigą domėtis darbo grafikais, jų pildymo tvarka, o visus nesutapimus su darbdaviu spręsti nedelsiant.

40Nors ieškovas teigia, kad per 2019 m. atsakovė jam nesumokėjo 2 137,65Eur sumos, taip pat šią sumą daugina iš 3 metų ir gauna ieškiniu prašomą priteisti sumą, tačiau savo paskaičiavimų nepagrindžia, nepateikia jokių skaičiavimų, todėl negalima nustatyti, už kokį konkrečiai laikotarpį, už kokią dieną, už kiek valandų ši suma apskaičiuota, kaituo tarpu būtent ieškovuikyla pareiga įrodyti darbo užmokesčio įsiskolinimo dydį. Teismo nuomone, ši suma negali būti laikoma pagrįsta ir teisinga, byloje nustatyta, kad darbo valandų kiekis nebuvo pastovus, tą pripažino ir ieškovas, todėl ieškinyje nurodytas skaičiavimo būdas negali būti laikomas teisingu.

41Nesant objektyvių duomenų apie galimai dirbtą darbo laiką, nei kad nustatyta atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos dokumentuose, laikytina, kad ieškovo darbo ir poilsio kaita, darbo pradžia ir pabaiga, užfiksuota atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, grafikuose yra teisinga, už dirbtą laiką su ieškovu yra tinkamai atsiskaityta, nes priešingų įrodymų ieškovas nepateikė. Laikytina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu tinkamai užpildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir tinkamai apskaičiavo bei apmokėjo ieškovui priklausantį darbo užmokestį. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad teismas, formuodamas savo įsitikinimą dėl tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo, negali vadovautis prielaidomis, nepatikrintais faktais, įrodymais nepatvirtintomis aplinkybėmis. Aplinkybę dėl darbo naktį, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Ir nors ieškovas laikytinas silpnesniąją ginčo šalimi, tačiau pažymėtina, kad byloje jį atstovavo profesionalus teisininkas, kuris turėjo teikti pagalbą renkant įrodymus, pagrindžiančius ieškinį, ir apskaičiuojant prašomas priteisti sumas.

42Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti jam 6 412,95 Eur darbo užmokestį už 2017 – 2019 m., atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

43Dėt neturtinės žalos atlyginimo

44Ieškovo nuomone, kadangi už darbą jam buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, todėl jis patyrė dvasinius išgyvenimus, ir už per 3 metus jam padarytą neturtinę žalą vertina 7200 Eur suma. Atsakovė nurodė, kad ieškovui buvo mokamas jam priklausantis darbo užmokestis, todėl nėra pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo – nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Ieškovas niekaip neargumentuoja (neįrodinėja), kaip pasireiškė jo dvasiniai išgyvenimai ir kodėl juos vertina tokia didele suma. Ieškovas atliko įprastines apsaugos darbuotojo funkcijas, todėl, atsakovės nuomone, nėra priežastinio ryšio tarp jo atliekamų darbo funkcijų bei jo įvardijamų sveikatos sutrikimų.

45Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 - 2 dalys). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). DK 151 straipsnyje nurodyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. DK 152 straipsnyje reglamentuotas turtinės žalos dydžio nustatymas.

46Ieškovas savo teiginių, jog patyrė 7 200 Eur neturtinę žalą, nepagrindė jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas pažymi, kad šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178, 187, straipsniai). Į bylą nepateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovas prarado sveikatą ir tai turėjo reikšmingą įtaką ieškovo tolesnio gyvenimo kokybei, ieškovas šiuo metu yra visiškai darbingas. Dvasinių išgyvenimų ieškovas neįrodinėja ir kodėl juos vertina tokia didele suma. Visais atvejais neturtinę žalą privaloma pagrįsti ir įrodyti. Nors ieškovas teigia, kad dėl atliekamo darbo susigadino sveikatą, tačiau jo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jo negalavimai susiję su dardaviu ir darbo užmokesčio mokėjimu. Šie dokumentai patvirtina, kad ieškovas buvo patyręs avariją ir tai galėjo turėti ilgalaikius liekamuosius reiškinius, be to, ieškovas niekada atsakovei nereiškė reikalavimų dėl darbo pobūdžio, pats darbo pobūdis nebuvo išskirtinis ar reikalaujantis ypatingų fizinių gebėjimų, ieškovui jis buvo žinomas pasirašant darbo sutartį.Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestinas, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

47Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

49Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo teikiant teismui ieškinį yra atleistas, žyminis mokestis valstybei iš jo nepriteistinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie turtėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, todėl šis klausimas nespręstinas.

50Atsakovė nurodė, kad įvertinusi administracijos darbuotojų darbo laiko bei tolimesnio bylinėjimosi sąnaudas, priėmė sprendimą Darbo ginčų komisijos sprendimo neskųsti ir ieškovui išmokėjo priteistą sumą. Byloje pateiktas tai patvirtinantis dokumentas, ieškovas patvirtino, kad DGK sprendimu priteistą sumą gavo. Todėl laikytina, kad 2020 m. sausio 30 d. Darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. DGKS-497 dalyje dėl 451,91 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio įsiskolinimo už 2019 m. birželio - rugpjūčio mėn. laikotarpį, priteisimo yra įvykdytas.

51Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

52ieškinį atmesti.

53Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika... 2. sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,... 3. dalyvaujant ieškovui K. R.,... 4. ieškovo atstovui advokatui Evaldui Jonui Šoriui,... 5. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ atstovui... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Teismas... 8. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo jį atmesti, kaip... 10. Teismo posėdžio metu ieškovas K. R. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino,... 11. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Evaldas Jonas Šorius... 12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Laurynas Purlys... 13. Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Ekskomisarų... 14. Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovu dirbo UAB... 15. Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo UAB... 16. Teismas... 17. iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2013... 18. Dėl ieškinio senaties termino... 19. Lietuvos Respublikosdarbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalyje... 20. Bendras ieškinio senaties terminas pagal DK 15 straipsno 2 dalį yra 3 metai.... 21. Ieškovas 2019 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į DGK, kuri 2020 m. sausio 22 d.... 22. Ieškovo ieškinys teisme gautas 2020 m. vasario 21 d. Nuo 2020 m. sausio 22 d.... 23. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti darbo užmokestį už darbą naktį... 24. Darbo sutarties, kaip ir bet kokios kitos sutarties, sąlygos turi būti... 25. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad... 26. Sudarydami 2013 m. gruodžio 23 d. darbo sutartį ieškovas ir atsakovė... 27. Ieškovas teigia, kad su juo atsakovė neteisingai atsiskaitė už naktinį... 28. DK 120 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktuose nustatyta, kad darbdavys privalo... 29. Byloje atsakovės pateikti ieškovo darbo laiko grafikai, darbo laiko apskaitos... 30. Teismas iš byloje pateiktų įrodymų neturi galimybės nustatyti, ar... 31. Ieškovas įrodinėdamas darbo užmokesčio įsiskolinimą, remiasi raktų... 32. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad raktų registracijos... 33. Iš bylos medžiagos matyti, kad Raktų registravimo žurnale, pradėtame... 34. 2019 m. gegužės 10 d. Pranešimų budėtojui tvarkoje nurodyti pranešimų... 35. Ieškovo ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad apsaugos darbuotojai,... 36. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. V., G. P., V. A. nurodė, kad... 37. DK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonėje nustatyta suminė... 38. Ieškovo darbo sutartyje nustatyta, kad ieškovui dirbant pas atsakovę... 39. Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos,... 40. Nors ieškovas teigia, kad per 2019 m. atsakovė jam nesumokėjo 2 137,65Eur... 41. Nesant objektyvių duomenų apie galimai dirbtą darbo laiką, nei kad... 42. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir išdėstytas aplinkybes, ieškovo... 43. Dėt neturtinės žalos atlyginimo... 44. Ieškovo nuomone, kadangi už darbą jam buvo sumokėtas ne visas priklausantis... 45. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 46. Ieškovas savo teiginių, jog patyrė 7 200 Eur neturtinę žalą, nepagrindė... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 49. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio... 50. Atsakovė nurodė, kad įvertinusi administracijos darbuotojų darbo laiko bei... 51. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270... 52. ieškinį atmesti.... 53. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti...