Byla 2A-953-781/2012
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities VMI, N. S., V. K., SB ,,Rūkas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas A. K. kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą ir nurodė, kad 1980 m. birželio 12 d. V. Š., būdamas sodininkų bendrijos „Rūkas“ nariu ir naudodamasis bendrijai priklausančiu žemės sklypu Nr. 61, pagal išduotą statybos leidimą Nr. 1020, žemės sklype Nr. 61, esančiame ( - ), pradėjo statyti sodo namelį. 1987 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto tarybos rajono vykdomojo komiteto pirmininko aktu minėtas sodo namelis su mansarda ir rūsiu, ūkiniu pastatu, stogine ir aikštele buvo priimtas eksploatacijai, tai patvirtinta, kad V. Š. nuosavybės teises į sodo namelį, esantį žemės sklype Nr. 61, ( - ), įgijo teisėtu būdu. 1990 m. gruodžio 1 d. V. Š. išstojus iš sodų bendrijos, į sodų bendriją įstojo pareiškėjas A. K., kuris pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo sodo namelį, priklausiusį V. Š. 1995 m. lapkričio 3 d. iš Vilniaus apskrities valdytojo administracijos nusipirko žemės sklypą Nr. 61, esantį ( - ), todėl tapo teisėtu žemės sklypo ir jame esančio sodo pastato savininku. Pareiškėjas nurodė, kad sąžiningai ir teisėtai įgijo ir atvirai, nepertraukiamai, valdė minėtą sodo pastatą daugiau kaip 10 metų, perleistas sodo namas ir kiti statiniai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Prašė pripažinti nuosavybės teises į 35, 58 kv. m ploto sodo pastatą su 26, 93 kv. m ploto mansarda ir 35, 58 kv. m ploto rūsiu, 10, 45 kv. m ploto ūkiniu pastatu, 11, 93 kv. m stogine, 5, 72 kv. m aikštele, esančius SB „Rūkas“ 61 sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ).

4Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad pareiškimas yra nepagrįstas, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas neįregistravo sodo pastato valdymo fakto viešame registre, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nuosavybės teisė buvo įgyta pagal įgyjamąją senatį.

5Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

6Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir nustatė faktą, kad pareiškėjas A. K. pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo 35, 58 kv. m ploto sodo pastatą su 26, 93 kv. m ploto mansarda ir 35, 58 kv. m ploto rūsiu, 10, 45 kv. m ploto ūkiniu pastatu, 11, 93 kv. m stogine, 5, 72 kv. m aikštele, esančius ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ). Nurodė, kad pareiškėjas 1990 m. gruodžio 1 d. tapo SB „Rūkas“ nariu ir pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu iš V. Š. įsigijo 35, 58 kv. m sodo namą su kitais statiniais, esančius ( - ) (b. l. 14). 1995 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas iš Vilniaus apskrities valdytojo administracijos nusipirko ir žemės sklypą, ant kurio stovi minėtas sodo namas su kitais statiniais (b. l. 15 - 17).

7Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą nustatyta, jog pareiškėjas sodo namą su kitais statiniais, esančius ( - ), nepertraukiamai valdė nuo 1990 m. gruodžio 1 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymo fakto pareiškėjas nebuvo įregistravęs viešame registre, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad registracijos viešame registre nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad sodo namas ir kiti statiniai pareiškėjo buvo įgyti vadovaujantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimais ir daugiau kaip 20 metų atvirai valdomi. Nenustatyta, kad pareiškėjui būtų buvę pateiktos pretenzijos dėl nekilnojamojo turto valdymo, VĮ Registrų centro duomenimis nuosavybės teisės į sodo pastatą, esantį ( - ) neįregistruotos.

8Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus m. savivaldybės administracija skundžia šį teismo sprendimą, prašo jį panaikinti ir pareiškimą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad sodo namo valdymo įregistravimo viešame registre, kaip tai numato CK 4.27 straipsnis. Taip pat nurodo, kad 1982 m. liepos 1 d. V. Š. buvo išduotas leidimas Nr. 706/82 sodo namelio statybai, 27 kv. m be pavėsinės automobiliui, be mansardinio aukšto, namo naudingas plotas 39, 55 kv. m. Tačiau iš pateiktos sodo techninės apskaitos bylos matyti, kad ginčo sodo namas inventorizuotas 1986 m. rugsėjo 24 d., bendras jo plotas 103, 80 kv. m ir yra 17, 25 kv. m mansarda. Apeliantas nurodo, kad šis pastatas gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik įteisinus jo statybą įstatymų nustatyta tvarka, o pareiškėjas nepateikė galiojančio statybą leidžiančio dokumento.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

10Pareiškėjas A. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

12Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu. Nekilnojamieji daiktai, tarp jų ir statiniai, yra registruotini daiktai, be to, jie privalo būti suformuoti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.253 straipsnio 1 dalis). Įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999). Kai statinys pastatytas savavališkai, t. y. pažeidus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir šio įstatymo nuostatas detalizuojančiuose teisės aktuose nustatytą statinių statybos tvarką, negalima pripažinti, kad savavališkos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai. Pagal Statybų įstatymo 27 straipsnį statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykdanti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą. Tai, kad pareiškėjo A. K. pateiktoje Kolektyvinio sodo techninės apskaitos byloje, kurioje duomenys užfiksuoti 1986 m. rugsėjo 24 d., nurodyta namo kvadratūra sudaro 39, 55 kv. m, o leidime Nr. 706/82 leistinas namo plotas nurodytas 27 kv. m, bei tai, kad leidimas sodo nameliui išduotas be mansardos, o namas inventorizuotas su mansarda, gali turėti teisinės reikšmės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kaip valstybei senos statybos teisiniuose santykiuose atstovaujančios institucijos, materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl ši institucija turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir teismo turi būti šaukiama dalyvauti byloje (CPK 443 straipsnio 3 dalis).

13CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami, kai yra registruotas nekilnojamojo turto registre pats daiktas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyto jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2006). Naujai pastatyti statiniai įteisinami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnyje reglamentuota tvarka, todėl teismas negali pripažinti nuosavybės teisių į neįteisintus nekilnojamuosius daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2008). Šioje byloje nėra pateikta įrodymų, kad ginčo pastatas yra įteisintas įstatymų nustatyta tvarka.

15Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktą, kad pareiškėjas A. K. nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo ginčijamame teismo sprendime nurodytus nekilnojamus daiktus, turėjo pareigą suinteresuotu asmeniu įtraukti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kaip instituciją, atstovaujančią valstybei, kadangi ši institucija turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir teismo turi būti šaukiama dalyvauti byloje, nes bylos išsprendimas yra susijęs su jos materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.

16Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus bei analizuoti ar pastatytas statinys atitinka Leidime Nr. 706/82 (b. l. 10) nurodytus statinio parametrus. Teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (CPK 2 str., 8 str., 13 str., 47 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

17Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

18Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai