Byla 2-1-848/2011
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Ingridai Dirsienei, dalyvaujant pareiškėjoms A. K., L. Ž., R. V., pareiškėjų atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, pareiškėjai J. Ž., suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei N. P. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K., L. Ž., R. V. ir J. Ž. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Nustatė

2Pareiškėjos kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės įgijimo ir teisinės registracijos tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad A. G. ir J. Ž. įgijo nuosavybės teise po ½ dalį gyvenamojo namo 1A1m(p), unikalus Nr.1997-0012-1018, 55,35 kv.m. ploto, priestato 3a1m, bendro 21,79 kv.m. ploto, priestato 4a1ž, bendro 16,98 kv.m. ploto, priestato 5a1ž (veranda) 5,19 kv.m. ploto, šulinio k3, unikalus Nr.4400-2030-4538, pagal įgyjamąją senatį (b.l.93-95).

3Pareiškėjos A. K., L. Ž., R. V., jų atstovė, pareiškėja J. Ž. teismo posėdyje patikslintą pareiškimą prašė tenkinti bei paaiškino, jog pareiškėjoms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1846 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1489-6661, esantis Kauno m., Jazminų g. 8, bei jame esantys statiniai. VĮ Registrų centro pažymėjimas patvirtina, kad viešajame registre yra įregistruotas lalm gyvenamas namas, bendro 51,80 kv.m. ploto, statytas 1970 metais, unikalus Nr. 1997-0012-1018, ir kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas (3vnt), šulinys (2vnt.), rūkykla). Pareiškėjoms A. K., L. Ž., R. V. priklauso po 1/6 dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių, o J. Ž. priklauso 1/2 dalis statinių. Dar iki 1984-09-15 bendras gyvenamojo namo plotas buvo padidintas iki 115,92 kv.m., tačiau teisiškai ši dalis nėra registruota, tai patvirtina VĮ Registrų centro pažyma. 2010-03-22 buvo atlikti nauji gyvenamojo namo kadastriniai matavimai. 2010-03-22 IĮ „Paulimatas“ atliko gyvenamojo namo, priestatų ir šulinio kadastrinius matavimus. Pagal naujai pateiktus kadastrinius matavimus gyvenamojo namo lAlm(p),unikalus Nr. 1997-0012-1018, plotas yra 151,11 kv.m. Šis plotas susideda iš 85,22 kv.m. ploto, 21,93 pastogės patalpų, priestato 3alm, bendro 21,79 kv.m. ploto, priestato 4alž, bendro 16,98 kv.m. ploto, priestatas 5alž (veranda) 5,19 kv.m. ploto. Taip pat pažymėtas ir 1995 metais įrengtas šulinys k3, unikalus Nr.4400-2030-4538. Pareiškėjos A. K., L. Ž., R. V. gyvenamąjį namą ir kitus statinius įgijo paveldėjimo būdu, paveldėdamos turtą po tėvo A. G. mirties, mirusio 2007-12-19, ką patvirtina paveldėjimo teisės liudijimai. Iki paveldėjimo atsiradimo daugiau nei dešimt metų gyvenamojo namo dalį valdė A. G.. Pareiškėja J. Ž. turtą įgijo prieš daugelį metų. Nors pareiškėjos A. K., L. Ž., R. V. paveldėjo 1/2 dalį gyvenamojo namo, bendro 51,80 kv.m. , tačiau realiai gyvenamas namas su priestatais nuo 1970 metų buvo 151,11 kv.m. ploto. Statiniams yra atlikti kadastriniai matavimai ir jie yra identifikuoti, ką patvirtina nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos lapų nuorašai. Pažymėtina, kad pareiškėjų A. K., L. Ž., R. V. tėvas A. G. ir J. Ž., gyvenamąjį namą su priestatais ir šulinį sąžiningai bei nepertraukiamai valdė nuo 1970 metų. Statiniai yra valdomi asmeninei veiklai, niekas kitas jų neeksploatavo, neprižiūrėjo, jais nesirūpino. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (LR CK 4.68 str.). Norint įgyti nuosavybę ir sutvarkyti dokumentus dėl gyvenamojo namo, priestatų ir šulinio, pareiškėjos kreipiasi į teismą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, nes tam yra visos LR CK 4.68 -4.71 str. numatytos sąlygos, o kitokia tvarka gauti faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų jos neturi galimybių. Jokių pretenzijų laikotarpiu nuo 1970 m iki 2009 m. dėl šių statinių valdymo, naudojimo ir disponavimo joms iš trečiųjų asmenų nebuvo. Kadangi teisiškai yra registruota gyvenamojo namo 51,80 kv.m., todėl pareiškėjos reiškia reikalavimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį dėl gyvenamojo namo 1 Alm(p), unikalus Nr.1997-0012-1018, 55,35 kv.m. ploto, priestato 3alm, bendro 21,79 kv.m. ploto, priestato 4Alž, bendro 16,98 kv.m. ploto, priestato 5alž (veranda) 5,19 kv.m. ploto, šulinio k3, unikalus Nr.4400-2030-4538, pagal įgyjamąją senatį. Gyvenamojo namo plotas be priestatų sudaro 85,22 kv.m. plius pastogės patalpos 21,93 kv.m., viso 107,15 kv.m. ( 107,15-51,80-55,35 kv.m.) (b.l.93-95, 103-108).

4Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, jog su pareiškimu nesutinka (b.l.99-101), atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog nėra įstatyme numatytų sąlygų nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui. Suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-06-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2004, yra pasisakęs, jog įgyjamoji senatis - tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuotinas esant tam tikrų sąlygų visetui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-10-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008, pažymėjo, jog daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektu, teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu (CK 4.47 str. 4, 12 p., Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 str. 1 d. reikalavimų, tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Pareiškėjos nurodo, jog prie pareiškimo pridėtas 1969-11-06 Projektavimo instituto parengtas gyvenamojo namo projektas, iš kurio matyti, kad buvo išduotas leidimas rekonstruoti gyvenamąjį namą, patvirtina statinių pastatymo 1970 metais teisėtumą. Jeigu statytojas laikytųsi teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 str. 4 p. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin., 2000, Nr. 58-1704) 7 str. 3 d. reglamentuoja, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. To paties įstatymo 7 str. 4 d. nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Inspekcijos nuomone, byloje pateikti dokumentai, priešingai nei teigia pareiškėjos, rodo, kad pastatas nebuvo sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pateikto projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog gyvenamasis namas priklauso dviem savininkams, todėl rekonstruojant įrengiami du butai, kurių kiekvienas susideda iš dviejų kambarių, virtuvės, koridoriaus ir rezervo sanmazgui. Netoli sandėlio kieme numatyta šiukšlėms duobė, geriamo vandens šulinys. Sklypas apželdintas ir aptvertas ažūrine tvora. Nei pastogės patalpos, nei priestatai, nei šulinys k3 (unikalus Nr. 4400-2030-453), projekte nebuvo numatyti. Iš projekto planų matyti, kad pirmame aukšte buvo numatyti du po 14.31 kv.m gyvenamieji kambariai, du po 9.15 kv.m miegamieji kambariai, dvi po 6,51 kv.m virtuvės, dvi po 1.88 kv.m patalpos sanmazgui ir du po 4.48 kv.m koridoriai, pamatų plane – dvi po 14.31 kv.m patalpos daržovėms. Pareiškėjos į bylą pateikė IĮ „Paulimatas“ parengtą pirmo aukšto planą, kuris padarytas pagal 2010-03-22 kadastrinių matavimų duomenis, iš šio plano matyti, kad patalpų išplanavimas skiriasi nuo išplanavimo, numatyto 1969-11-06 projekte. Priestato kadastro duomenyse statybos pabaigos metai fiksuoti 1992 metai, todėl nepagrįstas pareiškėjų teiginys jog priestatai prie gyvenamojo namo buvo nuo 1970 m. Atsižvelgiant į tai negali būti pripažįstama, jog gyvenamojo namo, rekonstravimo metu įrengtos patalpos įgytos ir valdomos teisėtai, o A. G. ir J. Ž. atitinka daikto teisėto ir sąžiningo įgijimo ir valdymo sąlygas. Pareiškėjos nurodo, jog norint įgyti nuosavybę ir sutvarkyti dokumentus dėl gyvenamojo namo, priestatų ir šulinio, kreipiasi į teismą, kadangi kitokia tvarka gauti faktą patvirtinančius reikiamus dokumentus pareiškėjos neturi galimybės. Nuo 2010-10-01 galiojantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) suteikia galimybę statytojams atliktus statybos darbus, jei tokie darbai galimi pagal teritorijų planavimo dokumentus ir neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, įteisinti administracine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus pareiškėjų reikalavimą prašo atmesti (b.l.99-101, 103-108).

5Patikslintas pareiškimas atmestinas.

6Byloje nustatyta, kad pareiškėjos A. K., L. Ž., R. V. mirus A. G. lygiomis dalimis po 1/3 paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr.1997-0012-1018, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr.1997-0012-1020 su ½ dalimi priklausinių: kiemo statinių unikalus Nr.1997-0012-1086, esančius Kauno m. sav. Kauno m. Jazminų g.8 (b.l.13-14). Kita ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr.1997-0012-1018, ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr.1997-0012-1020 su ½ dalimi priklausinių: kiemo statinių unikalus Nr.1997-0012-1086, esančių Kauno m. sav. Kauno m. Jazminų g. 8, priklauso pareiškėjai J. Ž. (b.l.13-15, 67). 1969-02-14 A. G. ir J. Ž. Kauno m. Panemunės rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto raštu buvo informuoti, kad jiems leidžiama rekonstruoti gyvenamąjį namą, praplečiant gyvenamąjį plotą, projekto paruošimo klausimu pasiūlyta kreiptis į komprojekto Kauno filialą (b.l.21). Gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir sandėlio statybai buvo parengtas projektas (b.l.18-29). 1969-12-17 Kauno m. Statybos ir architektūros Kontrolės skyrius A. G. ir J. Ž. išdavė iki 1970 m. gruodžio 31 d. galiojantį leidimą Nr.215“-C“ rekonstruoti gyvenamąjį namą ir statyti mūrinį sandėlį pagal Kauno m. vyr. architekto patvirtintą projektą (b.l.30).

7Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 str. 1 d., o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 str. nurodytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą.

8Pareiškėjos, jų atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad namo rekonstrukcija buvo atlikta esant leidimui, pagal projektą. Taip pat paaiškino, kad po rekonstrukcijos dėl pastatų pripažinimo tinkamais naudotis pareiškėja J. Ž. niekur nesikreipė, to nepadarė ir A. G.. Šiuo metu pareiškėjos dėl pastatų pripažinimo tinkamais naudotis yra kreipęsi į Kauno miesto savivaldybę, tačiau jokio atsakymo negavo, tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė (b.l.103-108).

9Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų, jų atstovės, suinteresuoto asmens paaiškinimus darytina išvada, jog pareiškėjos neturi visų statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų (statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto), todėl negali statybų įteisinti statybos įstatymų nustatyta tvarka ir kreipiasi į teismą dėl nustatymo fakto, kad įgytų nuosavybės teises į statinius pagal įgyjamąją senatį. Teismas konstatuoja, jog įgyjamosios senaties instituto šiuo atveju negalima taikyti dėl šios priežasties, kad teisėtai pastačius statinį, ką faktiškai įrodinėja pareiškėjos, nuosavybės teisės įgyjamos kitu pagrindu – pagaminant naują daiktą (CK 4.47 str. 4 p.). Tokiu atveju nuosavybės teisės įgyjamos įteisinant statinį, kas nėra teismo kompetencija. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Ir nors šiuo atveju statinys kompetentingų institucijų nėra pripažintas savavališka statyba, tačiau ir įstatymų nustatyta tvarka nėra įteisintas. Pažymėtina, kad pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjos yra kreipęsi į Kauno miesto savivaldybę dėl pastatų įteisinimo, tačiau, jų teigimu, dar jokio atsakymo negavo. Taip pat pareiškėjos nuosavybės teises siekia įteisinti ir kitu pagrindu, paduodamos pareiškimą teismui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Jeigu pareiškėja J. Ž. bei A. G. nuosavybės teisę į ginčo statinius įgijo juos pastatydami, ką pareiškėjos faktiškai įrodinėja, tuomet negali šią teisę įgyti ir kitu pagrindu – įgyjamąja senatimi. Net ir tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t.y. nėra CK 4.68 – 4.71 str. nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų (LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006). Priešingai nei teigia pareiškėjos, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tą aplinkybę, kad pastatas nebuvo sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pateikto projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog gyvenamasis namas priklauso dviem savininkams, todėl rekonstruojant įrengiami du butai, kurių kiekvienas susideda iš dviejų kambarių, virtuvės, koridoriaus ir rezervo sanmazgui, netoli sandėlio kieme numatyta šiukšlėms duobė, geriamo vandens šulinys. Sklypas apželdintas ir aptvertas ažūrine tvora. Nei pastogės patalpos, nei priestatai, nei šulinys k3 (unikalus Nr. 4400-2030-453), projekte nebuvo numatyti. Taip pat šie statiniai nenumatyti ir statybos leidime Nr.215-„-C“, kur nurodyta, kad leidimas išduotas rekonstruoti gyv. namą ir statyti mūrinį sandėlį pagal Kauno m. vyr. architekto patvirtintą projektą (b.l.30). Iš projekto planų matyti, kad pirmame aukšte buvo numatyti du po 14.31 kv.m gyvenamieji kambariai, du po 9.15 kv.m miegamieji kambariai, dvi po 6,51 kv.m virtuvės, dvi po 1.88 kv.m patalpos sanmazgui ir du po 4.48 kv.m koridoriai, pamatų plane – dvi po 14.31 kv.m patalpos daržovėms (b.l.26-27). Pareiškėjos į bylą pateikė IĮ „Paulimatas“ parengtą pirmo aukšto planą, kuris padarytas pagal 2010-03-22 kadastrinių matavimų duomenis. Iš šio plano matyti, kad patalpų išplanavimas skiriasi nuo išplanavimo, numatyto 1969-11-06 projekte, statybos pabaigos metai nurodyti 1992 metai (b.l.50), tuo tarpu pareiškėjos teigia jog priestatai prie gyvenamojo namo buvo nuo 1970 metų. Atsižvelgiant į tai negali būti pripažįstama, jog visą valdymo laikotarpį daiktas, t.y. gyvenamojo namo 1A1m(p), unikalus Nr.1997-0012-1018, priestatai 3a1m, 4a1ž, 5a1ž (veranda) ir šulinys k3, buvo valdomas teisėtai.

10Apibendrinant, teismas konstatuoja, kad kai statybos yra neteisėtos, nėra visų CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų sąlygų, šiuo atveju sąlygos, jog visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, todėl nesant įgyjamosios senaties taikymo sąlygų (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-498/2006), pareiškėjų patikslintas pareiškimas atmestinas.

11Atmetus patikslintą pareiškimą, iš pareiškėjų lygiomis dalimis valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ( CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-267 str., 270 str., teismas

Nutarė

13Patikslintą pareiškimą atmesti.

14Iš pareiškėjų A. K., a.k( - ) g. Jazminų g. 8-1, Kaune, L. Ž., a.k( - ) g. Gastilonių g. 24, Kaune, R. V., a.k( - ) g. Daugėliškių k., Vilkijos sen., Kauno r., J. Ž., a.k( - ) g. Jazminų g. 8-1, Kaune lygiomis dalimis priteisti po 4,38 Lt (keturis litus 38 ct) valstybei viso 17,50 Lt (septyniolika litų 50 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

15Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai