Byla I-377-342/2018
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Redai Šegždienei,

22018 m. sausio 31 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. T. skundą atsakovei Tauragės apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas G. T. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir atsakovė) 457,67 Eur turtinės žalos atlyginimą už neišduotas tarnybinės uniformos dalis laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2013-08-31 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas už skundo surašymą.

5Pareiškėjas skundu nurodo, jog laikotarpiu nuo 1991 buvo statutinis valstybės tarnautojas, dirbo Tauragės apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje pamainos vadu, o nuo 2015-10-21 išėjo į pensiją. Teigia, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2013-08-31 jam nebuvo išduotos tarnybinės uniformos dalys, viso už 1525,57 Eur. Pažymi, kad nurodytą aplinkybę patvirtina 2017-10-09 Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Parengties užtikrinimo skyriaus vyresniojo specialisto parengti duomenys apie neišduotos tarnybinės uniformos dalis. Daro išvadą, kad minėtu laikotarpiu atsakovo pareiga aprūpinti pareiškėją tarnybine uniforma nebuvo tinkamai įgyvendinta, nes pareiškėjas tarnybos metu turėjo nešioti savo pirktą avalynę, dėvėti savo drabužius, dėl ko patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2017-09-20 prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydamas paskaičiuoti ir atlyginti patirtą žalą dėl neišduotos tarnybinės uniformos, tačiau 2017-10-09 raštu Nr. 4-471 jam buvo atsakyta, kad įstaigos biudžete lėšų papildomoms išlaidoms nei 2017 metais, nei 2018 metais nenumatyta, todėl pasiūlyta kreiptis į teismą.

6Mano, kad nagrinėjamu atveju patirta žala turėtų būti įvertinama, skaičiuojant 30 proc. nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos. Paaiškina, kad iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu 2008-01-01 iki 2013-08-31 nebuvo išduotos atitinkamos tarnybinės uniformos dalys už bendrą 1525,57 Eur sumą, o 30 proc. nuo šios sumos sudaro 457,67 Eur. Teigia, kad tokia suma yra protinga ir proporcinga patirtai turtinei žalai atlyginti. Akcentuoja, kad jei atsakovas prašys taikyti trejų metų senaties terminą, prašys teismo įvertinti, kad žala patirta dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 straipsnis, 2.271 straipsnis), kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu. Argumentuoja, kad atsakovo neteisėti veiksmai (tarnybinės uniformos dalių neišdavimas) nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki atleidimo iš tarnybos, todėl daro išvadą, kad nėra praleistas įstatyme nustatyto 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo pareikšti.

7Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu prašo skundą tenkinti iš esmės jame nurodytų argumentų ir motyvų pagrindu.

8Atsakovas Tauragės apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdyba (toliau – ir atsakovė) atsiliepimu pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

9Prašo taikyti trejų metų senaties terminą. Pažymi, kad LVAT savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Vadovaujasi LVAT praktika ir teigia, kad ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kuri asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį; ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio; tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011,2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

10Argumentuoja, kad įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, galima konstatuoti, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento (t. y. nuo 2013-09-31) ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013-05-20 nutartį administracinėje byloje Nr. Al46-307/2013 ir kt.). Akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu arba jų pabaigos 2013-08-31 jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Mano, kad įvertinus paminėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Tauragės APGV kreipėsi 2017-09-20, o į teismą – 2017-11-17, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus, todėl pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl žalos priteisimo už 2008-2013 m. laikotarpį. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis (atstovus) kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo pažeistas teises. Atsižvelgus į tai, kad nepateikta įrodymų dėl ieškinio senaties terminui atnaujinti svarbių aplinkybių egzistavimo, mano, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2013-09-31, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl patirtos žalos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis priteisimo (CK 1.131 str. 1 d.).?

11Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjui ir atsakovei nedalyvaujant.

12Teismas

konstatuoja:

13Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo buvusiam Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnui G. T. už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

14Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2015-10-21 atliko tarnybą Tauragės apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje.

15Dėl atsakovės pareigos atlyginti turtinę žalą

16Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Statutas). Statuto (nuo 2005-05-07 ir vėliau galiojusių redakcijų) 46 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas; pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.

17Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklės (toliau – ir Uniformos dėvėjimo taisyklės), taip pat Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos buvo patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-12-21 įsakymu Nr. 1-397. Uniformos dėvėjimo taisyklių 3, 8 – 12 punktuose įtvirtinta valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų prievolė dėvėti uniformą (atitinkamą jos rūšį). Aptariamų taisyklių 6 punktas nustato, kad pareigūnams ir darbuotojams uniforma išduodama pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas normas ir dėvėjimo terminus. Uniformos dėvėjimo taisyklių 15 punkte nustatyta, kad kiekvienas pareigūnas gautą uniformą privalo saugoti ir tvarkingai ją dėvėti. Asmuo, vilkintis suglamžytais, nešvariais drabužiais, avintis nevalyta avalyne, žemina pareigūno įvaizdį visuomenėje.

18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas Statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (žr., pvz., LVAT 2010-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011-03-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011 ir kt.). Teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, todėl minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis (žr., pvz., LVAT 2009-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). LVAT taip pat atkreipė dėmesį, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangą, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo kitų asmenų. Tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita (žr. pvz., LVAT 2012-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr.A662-2567/2012 ir kt.).

19Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2013-08-31 nebuvo išduotos atitinkamos tarnybinės uniformos dalys (b. l. 8, 9). Ginčo dėl nurodytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra.

20Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą (žr., pvz., LVAT 2012-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012 ir kt.). Pareigūnų teisė į aprūpinimą tarnybine uniforma gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pvz., LVAT 2013-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012 ir kt.).

21Pažymėtina, kad anksčiau minėtos administracinių teismų praktikoje suformuluotos taisyklės turi būti mutatis mutandis (liet. pakeitus tai, ką reikia pakeisti, su atitinkamais pakeitimais ateityje) taikomos ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, kadangi tiek Statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (žr., pvz., LVAT 2014-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2012-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012 ir kt.). Taigi, atsižvelgus į nurodytas teisės aktų nuostatas, LVAT praktiką bei nagrinėjamoje byloje konstatuotas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas neatliko įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pasibaigus jam išduotos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, todėl privalo pareiškėjui atlyginti turtinę žalą.

22Dėl turtinės žalos dydžio

23Pareiškėjas skundu prašo priteisti 457,67 Eur dydžio turtinę žalą už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2013-08-31.

24Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Tais atvejais, kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į bylos šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus.

25LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, nagrinėdama iš esmės analogišką ginčą dėl tarnybinės uniformos dalių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišdavimo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnams, vertino, jog Teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas taikytas ir kitose LVAT nagrinėtose administracinėse bylose dėl tarnybinės uniformos dalių neišdavimo laiku statutiniams pareigūnams, kuriose pripažinta, kad, pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbams ir avalynei įsigyti ar jiems taisyti, jų patirtų nuostolių dydis lygus minėtos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos tvarkos 1 punkte įtvirtintai kompensacijai (žr., pvz., LVAT 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A 438-1796/2013, 2013-10-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013-10-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013-09-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013 ir kt.).

26Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju mutatis mutandis (liet. pakeitus tai, ką reikia pakeisti, su atitinkamais pakeitimais ateityje) turėtų būti atsižvelgiama į LVAT nuosekliai formuojamą praktiką, taikant patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodą – pareiškėjui priteisiamas 30 proc. nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos žalos atlyginimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokia suma laikytina protinga ir proporcinga patirtai turtinei žalai atlyginti.

27Pagal nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjui neišduotos tarnybinės uniformos dalis nuo 2008-01-01 iki 2013-08-31 (b. l. 9) bendra ginčo laikotarpiu neišduotos tarnybinės uniformos dalių vertė yra 1525,57 Eur. Pažymėtina, kad ginčo dėl nurodytos negautos tarnybinės uniformos dalių piniginės vertės ir to, kad už šias tarnybinės uniformos dalis pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija, nėra. 30 procentų nuo 1525,57 Eur yra 457,67 Eur. Taigi, prašoma priteisti suma atitinka LVAT formuojamą praktiką, yra pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovo.

28Dėl senaties termino taikymo

29Atsakovas nagrinėjamam ginčui prašė taikyti trejų metų senaties terminą.

30Teismas vertina, kad pareiškėjas šiuos tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 straipsnis, 2.271 straipsnis), kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., administracines bylas Nr. A492-3379/2011, Nr. A552-1838/2013, Nr. A438-1796/2013, Nr. A438-1652/2013, Nr. A810-662/2015 ir kt.). Atsakovo neteisėti veiksmai (tarnybinės uniformos dalių neišdavimas) nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos – 2015-10-21 (b. l. 10), skundą teismui pareiškėjas padavė 2017-11-22. (b. l. 3), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nepraleido įstatyme nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo pareikšti.

31Taigi, dėl anksčiau nurodytų aplinkybių atsakovo argumentai, susiję su ieškinio senaties termino taikymu, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

33Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme); kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

34Pareiškėjas skundu prašo atlyginti 170,00 Eur už skundo surašymą. Su skundu pareiškėjas teikia 2017-11-16 teisinių paslaugų sutartį Nr. 140-C/2017 (b. l. 12), 2017-11-17 pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 941203 (b. l. 13), t. y. rašytinius įrodymus, patvirtinančius duomenis apie tai, už kokius konkrečius atstovavimo veiksmus prašoma priteisti atstovavimo išlaidas ir kokia bendra suma susidaro.

35Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).

36Teismas, įvertinęs ABTĮ 44 straipsnio 2 bei 3 dalies nuostatas, sprendžia, jog yra pagrindas pareiškėjo naudai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

37Pareiškėjas prašo atlyginti išlaidas už skundo surašymą – 170,00 Eur. Pagal bylos duomenis skundą 2017-11-17 pareiškėjo įgalioto atstovo vardu surašė advokato padėjėja Reda Šegždienė, veikianti pagal 2017-11-16 teisinių paslaugų sutartį (b. l. 12) bei 2017-12-18 atstovavimo sutartį Nr. 152-A/2017 (b. l. 33). Pateiktas į bylą pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jog pareiškėjas atstovei sumokėjo 170,00 Eur už skundo surašymą.

38Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (skundo surašymą) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi procesiniai veiksmai (skundo surašymas) buvo atliekami 2017 m. IV ketvirtyje, pagrindu imami 2017 m. II ketvirčio rodikliai. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2017 m. II ketvirtį buvo 838,7 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 2096,75 Eur (838,7*2,5). Išnagrinėtoje administracinėje byloje pateiktas procesinis dokumentas – skundas – patenka į aukščiau minimų ir Rekomendacijose apibrėžtų procesinių dokumentų sąvokas, jis atitinka šio dokumento esmę. Prašomas priteisti 170,00 Eur dydis už skundo surašymą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistinas.

392018-01-31 prašymu pareiškėjas taip pat prašo priteisti 150,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidas už dalyvavimą 2018-01-31 teismo posėdyje, taip pat kelionės išlaidas. Su prašymu pateiktas 2017-12-18 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 941204.

40Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, rekomenduojama priteisti 0,1 maksimalaus užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas).

41Iš Regionų apygardos administracinio teismo 2018-01-31 teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėjo interesus atstovavo advokato padėjėja Reda Šegždienė, posėdžio pradžia – 13:15 val., pabaiga – 13:25 val., trukmė – 10 min., taigi atmetama iki 0 val. Vadinasi, prašoma suma už dalyvavimą teismo posėdyje nepriteistina.

42Pareiškėjas taip pat prašo išlaidų atlyginimo transportui. Pažymėtina, kad kelionės išlaidos yra atstovavimo išlaidų sudedamoji dalis. Be to, Rekomendacijų 3 punkte yra nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, jog reikiamos specializacijos advokato teismo vietoje, t. y. Klaipėdos mieste, nėra, ar pagrindžiančių, jog advokato iš kito miesto dalyvavimas byloje buvo būtinas. Nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato transporto išlaidos nepriteistinos. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., administracinėse bylose Nr. AS502-693/2014, AS822-663/2014, AS52-552/2015). Be to, šiuo atveju pareiškėjas tinkamai nepagrindė minėtų išlaidų ir nepateikė teismui išsamaus šių išlaidų paskaičiavimo, todėl pareiškėjas neturi teisės į advokato padėjėjos kelionės išlaidų atlyginimo priteisimą iš atsakovo ir toks reikalavimas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

43Pabrėžtina, jog CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas visa apimtimi, iš atsakovo priteisiamos visos pareiškėjo pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

44Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkina iš dalies ir iš atsakovės pareiškėjui priteisia 170,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėja

Nutarė

46Pareiškėjo G. T. skundą tenkinti.

47Priteisti pareiškėjui G. T. (a. k. ( - )) 457,67 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 67 euro centus) turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (kodas 190454391).

48Pareiškėjo Gintauto Tamošaičio prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

49Priteisti pareiškėjui G. T. (a. k. ( - )) iš atsakovės Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (kodas 190454391) 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

50Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė... 2. 2018 m. sausio 31 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas G. T. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą,... 5. Pareiškėjas skundu nurodo, jog laikotarpiu nuo 1991 buvo statutinis... 6. Mano, kad nagrinėjamu atveju patirta žala turėtų būti įvertinama,... 7. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu prašo skundą tenkinti iš esmės... 8. Atsakovas Tauragės apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdyba (toliau –... 9. Prašo taikyti trejų metų senaties terminą. Pažymi, kad LVAT savo... 10. Argumentuoja, kad įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį,... 11. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3... 12. Teismas... 13. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo buvusiam Tauragės... 14. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas... 15. Dėl atsakovės pareigos atlyginti turtinę žalą... 16. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos... 17. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės... 18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT),... 19. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo... 20. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų... 21. Pažymėtina, kad anksčiau minėtos administracinių teismų praktikoje... 22. Dėl turtinės žalos dydžio... 23. Pareiškėjas skundu prašo priteisti 457,67 Eur dydžio turtinę žalą už... 24. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių... 25. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-10 nutartyje administracinėje... 26. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu... 27. Pagal nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktus duomenis apie... 28. Dėl senaties termino taikymo... 29. Atsakovas nagrinėjamam ginčui prašė taikyti trejų metų senaties terminą.... 30. Teismas vertina, kad pareiškėjas šiuos tiesioginius nuostolius patyrė dėl... 31. Taigi, dėl anksčiau nurodytų aplinkybių atsakovo argumentai, susiję su... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 34. Pareiškėjas skundu prašo atlyginti 170,00 Eur už skundo surašymą. Su... 35. Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas... 36. Teismas, įvertinęs ABTĮ 44 straipsnio 2 bei 3 dalies nuostatas, sprendžia,... 37. Pareiškėjas prašo atlyginti išlaidas už skundo surašymą – 170,00 Eur.... 38. Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus... 39. 2018-01-31 prašymu pareiškėjas taip pat prašo priteisti 150,00 Eur dydžio... 40. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų,... 41. Iš Regionų apygardos administracinio teismo 2018-01-31 teismo posėdžio... 42. Pareiškėjas taip pat prašo išlaidų atlyginimo transportui. Pažymėtina,... 43. Pabrėžtina, jog CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos... 44. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas pareiškėjo... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86... 46. Pareiškėjo G. T. skundą tenkinti.... 47. Priteisti pareiškėjui G. T. (a. k. ( - )) 457,67 Eur (keturis šimtus... 48. Pareiškėjo Gintauto Tamošaičio prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų... 49. Priteisti pareiškėjui G. T. (a. k. ( - )) iš atsakovės Tauragės apskrities... 50. Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos...