Byla e2S-537-803/2018
Dėl netesybų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams Z. V., V. K., R. K., N. Č. dėl netesybų priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, nustatančių civilinės bylos sustabdymo privalomuosius ir fakultatyvius pagrindus, taikymo.
  2. Byloje nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą dėl netesybų priteisimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtintą šalių sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis). Ieškovas, remdamasis tuo, kad atsakovai neįvykdė Taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktuose įtvirtintų įsipareigojimų, prašo priteisti iš atsakovų netesybas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2016-11-08 iki 2017-05-08.
  3. Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-895-431/2017 pagal ieškovo ieškinį atsakovams dėl 54 500 Eur netesybų už tos pačios Taikos sutarties nevykdymą priteisimo. Ieškinys teisiniu ir faktiniu pagrindais yra analogiškas šioje byloje pareikštam ieškiniui, grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais bei įrodymais, todėl, atsakovų nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-25100-910/2017 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-895-431/2017 turėtų būti sujungtos. Priešingu atveju teismai turės vesti dvi identiškas bylas, tai būtų nesuderinama su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais. Taip pat atsakovai nurodė, kad jeigu teismas nematytų pagrindo civilinių bylų sujungti, atsakovai prašo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-895-431/2017 (e.b. T.II. b.l. 1-19).
  4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-11 nutartimi kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-25100-910/2017 ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-895-431/2017 sujungimo klausimą (e.b. T.II. b.l. 179-180). Vilniaus apygardos teismas 2017-09-25 nutartimi atsisakė sujungti bylas, konstatuodamas, kad prašomos sujungti bylos yra susijusios tiek, kiek sprendžiami šalių ginčai yra dėl tos pačios Taikos sutarties vykdymo aplinkybių, ir nurodydamas, kad bylų dėl netesybų priteisimo už skirtingus laikotarpius sujungimas neatitiktų koncentracijos principo, nes bylos yra skirtingose nagrinėjimo stadijose (e.b. T.III. b.l. 73-74). Vilniaus apygardos teismas nutartyje taip pat nurodė, kad analizuojamu atveju, nenustatyta objektyvių kliūčių išnagrinėti Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-895-431/2017, kurioje atlikta ekspertizė, vyksta bylos nagrinėjimas iš esmės. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje suformuluotas aiškus ir savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas ir pagrindas.
  5. Atmetus prašymą dėl bylų sujungimo, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį dėl bylos sustabdymo.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-25100-910/2017 iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-895-431/2017 (e.b. T.III. b.l. 53-55). Teismas nurodė, jog šioje byloje esanti situacija neteikia pagrindo privalomajam bylos sustabdymui pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tačiau sprendė, jog yra pagrindas civilinę bylą sustabdyti CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu dėl kitoje civilinėje byloje nustatinėjamų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios turės tiesioginę teisinę reikšmę šios bylos išnagrinėjimui.
  2. Teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-895-431/2017 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams Z. V., V. K., R. K. ir N. Č. dėl netesybų už teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymą priteisimo. Ieškovas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje prašo priteisti iš atsakovų 54 500 Eur dydžio netesybas už Taikos sutartyje nurodytų terminų atlikti taikos sutartyje nurodytus darbus pradelsimą nuo 2016-02-10 iki 2016-10-18. Ginčas byloje kilo dėl Taikos sutarties 1.1.2, 1.1.4 ir 1.1.5 punktų netinkamo vykdymo, tai yra dėl atliktų statybos darbų apimties ir kokybės. Byloje buvo paskirta ir jau atlikta teismo ekspertizė. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-25100-910/2017 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-895-431/2017 nagrinėjami ginčai yra tarpusavyje ypač susiję, pareikštais ieškiniais ieškovas siekia priteisti iš atsakovų netesybas už tos pačios šalių pasirašytos Taikos sutarties netinkamą vykdymą, tik už skirtingus laikotarpius. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-895-431/2017 nagrinėjimo dalykas – aplinkybės, kurios sudaro ir civilinės bylos, kurią prašoma sustabdyti, įrodinėjimo dalyko dalį, tai yra ar atsakovai yra tinkamai įvykdę Taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktus.
  3. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis teismas sprendė, jog yra pagrindas teigti, kad tarp dviejų aptariamų civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys. Teismo vertinimu, šių dviejų civilinių bylų nagrinėjimo procesas neturėtų vykti vienu metu, siekiant išvengti situacijos, kad tos pačios aplinkybės būtų nustatinėjamos dviejose bylose, tai yra du kartus, nes taip būtų be pagrindo švaistomi tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos bei laikas. Be to, sustabdant nagrinėjamą bylą bus išvengta rizikos, kad tos pačios faktinės aplinkybės dviejose bylose būtų nustatytos ir įvertintos skirtingai.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7

  1. Apeliantas G. K. 2017 m. spalio 10 d. atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartimi ir apeliacinės instancijos teismo prašo šią nutartį panaikinti (e.b. T.III. b.l. 60-63). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-25100-910/2017 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-895-431/2017 nustatinėjamos skirtingos aplinkybės. Ieškovas šiose bylose prašo teismo iš atsakovų priteisti netesybas už skirtingus 2015-10-30 Taikos sutarties nevykdymo laikotarpius. Vilniaus apygardos teisme ieškovas prašo netesybas priteisti už laikotarpį nuo 2016-02-09 iki 2016-10-18 ir reikalavimą dėl netesybų priteisimo grindžia Taikos sutarties 1.1.2 punkto, 1.1.4 punkto ir 1.1.5 punkto nevykdymu, tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovas netesybas prašo priteisti už laikotarpį nuo 2016-11-08 iki 2017-05-08 ir reikalavimą dėl netesybų priteisimo grindžia Taikos sutarties 1.1.2 punkto ir 1.1.5 punkto nevykdymu. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme turi būti nustatinėjama, ar atsakovai yra įvykdę ir kokia apimtimi yra įvykdę Taikos sutartį laikotarpiu nuo 2016-11-08 iki 2016-05-08, tuo tarpu Vilniaus apygardos teisme nustatinėjama ar atsakovai yra įvykdę Taikos sutartį laikotarpiu nuo 2016-02-09 iki 2016-10-18. Nurodo, jog abiejose bylose teismams yra pateikti įrodymai, reikšmingi tinkamam bylų išnagrinėjimui. Nurodo, jog ginčai yra atskiri, nors ir siejami tos pačios Taikos sutarties, tačiau nesiejami prejudicialumu ar kitu teisiniu ryšiu, nes nei vienoje byloje nėra nustatinėjamos aplinkybės, kurių nebūtų galima išspręsti savarankiškai atskirose bylose. Nurodo, jog šioje civilinėje byloje teismas gali ir turi pareigą pats nustatyti visas tinkamam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su Taikos sutarties vykdymu. Šalys į bylą yra pateikę įrodymus ir argumentus, susijusius su Taikos sutarties vykdymu, kuriuos teismas privalo įvertinti nagrinėdamas šią bylą.
    2. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, jog skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir civilinę bylą sustabdė nepagrįstai. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012, tai yra, jog CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, tai yra kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Nurodo, jog spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, teismas privalo įsitikinti, ar iš tikrųjų egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Tačiau, jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tokie atvejai teismų praktikoje neturėtų būti toleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005). Nurodo, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2014, teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai ir kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-895-431/2017 galimas tiek apeliacinis, tiek kasacinis procesas, dėl ko bylos nagrinėjimas gali užsitęsti 3-4 metus. Sustabdžius bylą, bylos nagrinėjimas būtų sustabdytas ilgam laikui, o tai neatitiktų civilinio proceso koncentruotumo ir operatyvumo principų.
  2. Atsakovai Z. V., V. K., R. K. ir N. Č., atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo G. K. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą (e.b. T.III. b.l. 65-72). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-895-431/2017 yra sprendžiamas klausimas dėl Taikos sutarties 1.1.2 punkto, 1.1.4 punkto bei 1.1.5 punkto tariamo neįvykdymo. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos bylos dalykas sudaro sustabdytos civilinės bylos įrodinėjamo dalyko dalį, tai yra ar atsakovai yra įvykdę Taikos sutarties 1.1.2 punktą ir 1.1.5 punktą. Ieškovo teiginiai, kad bylose įrodinėjamos visiškai skirtingos aplinkybės, yra nepagrįsti. Nurodo, jog ieškovas iš tiesų Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-25100-910/2017 netesybų prašo už skirtingą, tai yra vėlesnį laikotarpį nei prašo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2- 895-431/2017, tačiau tai nekeičia fakto, kad tiek vienoje, tiek kitoje byloje bus nustatinėjamos tos pačios aplinkybės, kadangi ieškovo reikalavimas kildinamas iš to paties tęstinio Taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktų pažeidimo, tai yra tų pačių darbų tariamo trūkumų nepašalinimo, ieškiniai grindžiami lygiai tais pačiais argumentais. Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-895-431/2017 pripažinus, kad Taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktai yra tinkamai įvykdyti ir kad Ieškovas neturi teisės reikalauti netesybų už laikotarpį iki 2016-10-18 dienos (ko prašoma Vilniaus apygardos teisme), Vilniaus miesto apylinkės teisme pareikštas Ieškovo ieškinys paprasčiausi neteks prasmės, kadangi ieškovas neturės teisės reikalauti netesybų už vėlesnį laikotarpį, tai yra nuo 2016-11-08 iki 2017-05-08.
    2. Nurodo, jog ieškovo atskirajame skunde cituojamos teismų praktikos ir šios civilinės bylos ratio decidendi nesutampa, taip pat jog ieškovo cituojama teismų praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo yra neaktuali. Nurodo, jog konstatavus, kad tarp nagrinėjamos teisme civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje civilinėje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, tai yra kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje, teismas privalo bylą stabdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-213/2011). Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi buvo paskirta teisminė ekspertizė, kuri pavesta teismo ekspertui D. K.. Teismo ekspertui buvo užduoti klausimai tiek dėl Taikos sutarties 1.1.2 punkte numatytos perdangą laikančios sienos įrengimo darbų tinkamumo, tiek dėl Taikos sutarties 1.1.5 punkto įvykdymo tinkamumo. Taigi, Vilniaus apygardos teisme neabejotinai bus nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamai civilinei bylai Nr. e2-25100-910/2017 teisiškai reikšmingi faktai - ar Taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktai yra įvykdyti, nurodo, jog tarp šių civilinių bylų egzistuoja tiesioginis prejudicinis ryšys.
    3. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-895-431/2017 jau yra daug pažengusi. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje atskirai nustatinėjant tas pačias aplinkybes, egzistuotų rizika, kad skirtingose bylose bus priimti priešingi sprendimai. Mano, kad civilinės bylos sustabdymas suderinamas tiek su civilinio proceso tikslais, tiek su CPK 7 straipsnyje įtvirtintais civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir operatyvumo principais.
    4. Nurodo, jog ieškovas teikdamas du atskirus ieškinius dėl to paties tariamo Taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktų pažeidimo elgiasi nesąžiningai ir galimai piktnaudžiauja savo teise. Bendra suma, kurios abejose bylose prašo ieškovas už Taikos sutarties 1.1.2 punkto tariamą pažeidimą yra 43 300 Eur, o už tariamą Taikos sutarties 1.1.5 punkto pažeidimą 41 300 Eur. Bendra netesybų suma šiuo metu pagal abu ieškinius siekia net 90 900 Eur, kai patys rangos pagal visą Taikos sutartį buvo verti vos 10 627,95 Eur.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo stabdyti bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tačiau teismas pripažino, kad yra pagrindas bylą sustabdyti CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu dėl kitoje civilinėje byloje nustatinėjamų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios turės tiesioginę teisinę reikšmę šios bylos išnagrinėjimui.
  2. CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, tai yra teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407-916/2016, 19 punktas).
  3. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nedera su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą. Be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti ir kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, net formaliai esant įstatyme nurodytam bylos sustabdymo pagrindui, turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, nes, sustabdžius bylą be pakankamo pagrindo, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; kt.).
  4. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą bylą sustabdė dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-895-431/2017 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams Z. V., V. K., R. K. ir N. Č. dėl 54 500 Eur netesybų už teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymą priteisimo už laikotarpį nuo 2016-02-10 iki 2016-10-18. Ginčas byloje kilo dėl Taikos sutarties 1.1.2, 1.1.4 ir 1.1.5 punktų netinkamo vykdymo, tai yra dėl atliktų statybos darbų apimties ir kokybės.
  5. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš teismo patvirtintos Taikos sutarties vykdymo, t.y. prasidėjus vykdymo procesui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi prašymą dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 išdavimo tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties sudarytos tarp ieškovo G. K., atsakovų R. K., V. K., Z. V. ir V. Č., UAB „Zeturija“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Atsakovai apskundė šią nutartį.
  6. Nagrinėjant bylą dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo, buvo spręsta dėl Taikos sutarties 1.1.2. (savininkai sutinka ir įsipareigoja sudaryti galimybę Ieškovui pasididinti Ieškovo patalpos, brėžinyje ( - ) pažymėtos Nr. ( - ), dalies lubų aukštį, taip, kaip numatyta brėžinyje ( - ) (įskaitant: pjūvis F ir pjūvis B) punkto, 1.1.4. (savininkai įsipareigoja įrengti ventiliacijos kanalus, einančius iš Ieškovo patalpų, kurios brėžinyje ( - ) pažymėtos Nr. ( - ) ir ( - )) punkto ir 1.1.5. (Savininkai susitaria, jog buitinio nuotakyno vamzdis, Savininkų išvestas Pastato antro aukšto bendro naudojimo patalpoje, lieka faktinėje jo buvimo vietoje) punkto tinkamo įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1974-275/2016 sprendė, jog nėra pagrindo pagal Taikos sutarties 1.1.4. punktą išduoti ieškovui vykdomąjį raštą, o dėl 1.1.2. ir 1.1.5. punktų jį išdavė. Be kita ko, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi sprendė dėl Taikos sutartyje esančio atsakovų įsipareigojimo sumokėti netesybas. Teismas neišdavė vykdomojo rašto dėl netesybų, nurodydamas, jog ieškovas turi kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl netesybų priteisimo, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2010.
  7. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pagal Taikos sutarties sąlygas dėl 1.1.2. ir 1.1.5. punktų yra išduotas vykdomasis raštas ir ieškovas, įrodinėdamas jų nevykdymą, prašo priteisti netesybas, susidariusias per laikotarpį nuo 2016-11-08 iki 2017-05-08. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 (buvęs Nr. e2-895-431/2017) prašoma netesybų už 1.1.2., 1.1.4. ir 1.1.5. punktų nevykdymą per laikotarpį nuo 2016-02-09 iki 2016-10-18. Siekdamas įvertinti reikalavimo pagrįstumą, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi skyrė ekspertizę, nustatydamas šiuos klausimus: ar 2015-10-30 Taikos sutarties 1.1.2. punkte numatytos pertvaros konstrukcijos, kuri pavaizduota brėžinyje Nr. ( - ) (pjūvis F ir B), įrengimo darbai yra atlikti tinkamai, ar konstrukcija yra saugi? ; 2) Ar pagal 2015-10-30 Taikos sutarties 1.1.2. punktą numatyta pertvaros viršutinė laikančioji metalinė sija, kuri pavaizduota brėžinyje Nr. ( - ) (pjūvis F ir B), yra vientisa ir užleista ant namo sienos?; 3) Ar tai, kad pagal 2015-10-30 Taikos sutarties 1.1.2. punktą numatyta pertvaros viršutinė laikančioji metalinė sija, kuri pavaizduota brėžinyje Nr. ( - ) (pjūvis F ir B), iš pradžių buvo prailginta ją suvirinant iš kelių dalių, savaime reiškia, kad ji buvo nesaugi?; 4) Ar pagal 2015-10-30 Taikos sutarties 1.1.2. punktą įrengtoje pertvaroje, kuri pavaizduota brėžinyje Nr. ( - ) (pjūvis F ir B), vietoje IPE 80 metalinių profiliuočių technologiškai buvo galima naudoti IPE 160 metalinės profiliuotės? Ar vietoje IPE 80 pertvaroje panaudotos IPE 160 profiliuotės kelia kokią nors grėsmę pertvaros saugumui, tvirtumui?; 5) Ar pagal 2015-10-30 Taikos sutarties 1.1.2. punktą įrengtoje pertvaroje, kuri pavaizduota brėžinyje Nr. ( - ) (pjūvis F ir B), buvo naudoti metaliniai kampuočiai, ar jie buvo būtini vietoje IPE 80 naudojant dvigubai storesnes IPE 160 profiliuotes?; 6) Ar pagal 2015-10-30 Taikos sutarties 1.1.2. punktą įrengtos pertvaros, kuri pavaizduota brėžinyje Nr. ( - ) (pjūvis F ir B), mūro darbai yra atlikti kokybiškai? Ar tai, kad pertvaroje yra palikta dalis seno mūro ir yra dvi nupjautų plytų juostos, gali kaip nors atsiliepti pertvaros saugumui?; 7) Ar pagal 2015-10-30 Taikos sutarties 1.1.4 punktą iš pradžių įrengti pasvirę (lenkti) „Jacobi walther“ ventiliaciniai kaminėliai buvo pritaikyti šlaitiniams stogams, ar būtų atlikę savo funkciją, ar buvo tikslinga juos keisti statmenais, kurie įrengti dabar?; 8) Ar namo ( - ), ieškovo G. K. laiptinės sienos ir lubos yra nudažytos, ar skylės laiptinės sienose yra užtaisytos? Ar laiptinės sienų spalva tarp antro ir trečio aukšto atitinka sienų spalvą kavinės „Triniti“ patalpose? Ar sienų padengimas specialiu gruntu (laku) taip, kaip yra tarp antro ir trečio aukšto, gali būti alternatyva dažymui?; 9) Ar technologiškai tikslinga (prasminga) atlikti galutinį sienų dažymą kol nėra baigti kiti remonto darbai?
  8. Nagrinėjamoje byloje susidaro tokia situacija kada yra išduotas vykdomasis raštas, tačiau Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 kyla klausimas dėl Taikos sutarties 1.1.2. punkto tinkamo įvykdymo. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-25100-910/2017 pareiškus reikalavimą dėl netesybų priteisimo pagal Taikos sutarties 1.1.2. punktą turi būti išspręstas ir klausimas dėl jo tinkamo įvykdymo, o šis klausimas yra iškeltas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018, dėl ko skirta ekspertizė.
  9. Atsižvelgiant į tai, atmetamas apelianto argumentas, kad civilinėje byloje Nr. e2-25100-910/2017 kilo ginčas tik dėl netesybų priteisimo per laikotarpį nuo 2016-11-08 iki 2017-05-08 pagal Taikos sutarties 1.1.2. ir 1.1.5. punktus. Nagrinėjamoje civilinėje byloje reikia nustatyti juridinį faktą dėl Taikos sutarties 1.1.2. punkto tinkamo įvykdymo, kaip ieškovo ieškinio faktinio pagrindo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o tai yra ekspertui užduoto klausimo dalykas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018.
  10. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi skirtoje ekspertizėje keliamas klausimas dėl Taikos sutarties 1.1.2. punkto tinkamo įvykdymo, kaip ieškovo ieškinio faktinio pagrindo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje yra nustatinėjama teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios turės tiesioginę teisinę reikšmę šios bylos išnagrinėjimui.
  11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dviejuose bylose reikšmingų faktinių aplinkybių nustatinėjimas dėl to paties dalyko neatitinka proceso ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis). Taigi, pirmiausia, reikia nustatyti tinkamą Taikos sutarties 1.1.2. punkto įvykdymą, o tik po to galima spręsti klausimą dėl netesybų už skirtingus laikotarpius priteisimo. Tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 galimas tiek apeliacinis, tiek kasacinis procesas, nepaneigia proceso koncentracijos principo įgyvendinimo, nes tai priemonės, sudarančios galimybes patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, išvengiant to paties klausimo nagrinėjimo du kartus.
  12. Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas vengė remtis konkrečiai CPK 163 straipsniu ir nurodė CPK 164 straipsnio 4 punktą pagrindu sustabdyti bylą, nurodydamas argumentus, atitinkančius CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto esmę. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šis argumentas nėra teisiškai reikšmingas ir jis nekeičia teisingo teisinio rezultato, priimto skundžiama nutartimi, todėl dėl jo plačiau nepasisako. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad teismo diskrecija buvo tinkamai įgyvendinta.
  13. Apeliantas nurodė gausią teismų praktiką bylų sustabdymo klausimais, tačiau teismų praktikos nurodymas, neįrodinėjant aplinkybių sutapimo su šios bylos aplinkybėmis (racio decidedi), nėra faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, galintys paneigti nutarties išvadų teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 306 straipsnio1 dalies 4 punktas), todėl ji nevertinama.
  14. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekis kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių negali būti atskirtas nuo teisingo bylos išnagrinėjimo, todėl apelianto argumentai dėl jo teisės pažeidimo į greitą bylos procesą laikomi neįrodytais (CPK 12, 178 straipsniai).
  15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą, įvertinęs Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 ginčo objektą, todėl apelianto (pareiškėjo) atskirasis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

9Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10apelianto G. K. atskirojo skundo netenkinti.

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

12Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai