Byla e2A-1139-459/2019
Dėl 2016 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Ž. Š., E. G., antstolė E. M

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Alvydo Žerlausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančio asmens A. B. ieškinį atsakovams S. Š., A. G. dėl 2016 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Ž. Š., E. G., antstolė E. M..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2016 m. sausio 15 d. skystojo mėšlo rezervuaro pirkimo–pardavimo sutartį CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, įpareigoti A. G. grąžinti ieškovui neteisėtai valdomą srutų rezervuarą ir maišytuvą rezervuarui, esančius žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ), nesant galimybių daiktą grąžinti natūra – solidariai iš A. G. ir S. Š. priteisti 24 120 Eur kompensaciją ieškovo naudai. Nurodė, kad ieškovas 2006 m. gegužės 12 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu Nr. ( - ) iš uždarosios akcinės bendrovės „K. A. L.“ įsigijo srutų rezervuarą ir maišytuvą rezervuarui. 2013 m. balandžio 10 d. antstolė E. M. surašė varžytynių aktą, pagal kurį Ž. Š. įsigijo skolininkui A. B. priklausantį pastatą – fermą, unikalus Nr. ( - ), ir V. B. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Nurodo, kad antstolė E. M. Ž. Š. perdavė tik nekilnojamąjį turtą – pastatą ir žemės sklypą ir kilnojamieji daiktai parduoti nebuvo. 2016 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Ž. Š. perleido nuosavybės teises į fermą ir žemės sklypą atsakovams. Bankroto administratoriui pradėjus vykdyti bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plane numatytą priemonę – kilnojamojo turto pardavimo procedūrą, paaiškėjo, kad srutų rezervuarą ir maišytuvą rezervuarui, sumontuotus žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), kaip savo nuosavybę valdo atsakovai, kurie 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikė bankroto administratoriui atsakymą į paklausimą, kartu pateikė 2016 m. sausio 15 d. skystojo mėšlo rezervuaro pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią S. Š. pardavė minėtą įrenginį A. G. už 24 120 EUR. Teigia, kad sutarties sudarymo momentu ieškovas buvo teisėtas ginčo daikto savininkas, todėl S. Š. neturėjo teisės parduoti ginčo daiktą atsakovui A. G.. Fermos ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2016 m. sausio 15 d., nekilnojamojo turto pardavimo sutarties šalys buvo Ž. Š. bei E. G., tą pačią dieną sudaryta ir ginčo sutartis, tačiau jau tarp S. Š. ir A. G.. Tai reiškia, jog ginčo daiktas buvo parduotas kaip savarankiškas kilnojamasis daiktas, pardavėja S. Š. nepatvirtino savo nuosavybės teisių į parduodamą ginčo daiktą, pirkėjas A. G., pasirašydamas ginčo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, nepareikalavo pardavėjo tinkamai įvykdyti savo pareigas.

72.

8Atsiliepime atsakovė S. Š. ir trečiasis asmuo Ž. Š. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2016 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė S. Š. pardavė jai ir jos sutuoktiniui priklausantį skystojo mėšlo kaupimo rezervuarą, kurį ji įsigijo 2013 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš H. R. R. (H. R. R.) ir pastatė sutuoktinio Ž. Š. varžytynėse įsigytame žemės sklype. Ieškovo pastatytas rezervuaras, kurį Ž. Š. nusipirko varžytynėse kartu su žemės sklypu ir ferma, buvo susidėvėjęs, neveikiantis, todėl demontuotas. Atsakovė S. Š. su sutuoktiniu Ž. Š. turėjo teisę pakeisti seną susidėvėjusį rezervuarą, nes iš varžytynių buvo įsigyta ne tik ferma ir žemės sklypas, bet ir žemės sklype esantis rezervuaras. Tai patvirtina 2013 m. balandžio 10 d. turto pardavimo iš varžytinių aktas ir turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas Nr. ( - ), kuriuos kartu su ieškiniu pateikė ieškovas. Nurodo, kad jeigu varžytynėse būtų parduota tik ferma ir žemės sklypas, tai pirminė parduodamo turto kaina pagal turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktą turėjo būti ne didesnė kaip 37 650,60 EUR. Pažymi, kad ieškovas po varžytynių nevertino, kad jis turi nuosavybės teisę į rezervuarą, tai patvirtina jo elgesys, kad jis nuo 2013 metų daikto grąžinti neprašė, antstolio veiksmų neskundė. Teigia, kad ginčo daiktas – rezervuaras yra antraeilis daiktas, neatsiejamai susijęs su ferma, jos priklausinys ir antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl Ž. Š. ir S. Š., įsigiję žemės sklypą varžytynėse, įgijo teisę disponuoti visais žemės sklype esančiais daiktais, tarp jų ir neįregistruotu statiniu.

93.

10Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. G. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2012 m. vasario 23 d. turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte Nr. ( - ), kuriame buvo įvertintas 1,56 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, jame esanti ferma ir kitas turtas, nurodytas ir metalinis rezervuaras su pastaba, kad rezervuaro baigtumas, techniniai parametrai ir „pajungimo tinklai su ferma“ nežinomi. Šiame akte nefiksuota, kam nuosavybės teise minėta įranga priklauso ir kam ji perduota saugoti. Žemės sklypą ir fermą jis nupirko ne iš ieškovo, o iš buvusio savininko Ž. Š., kartu iš S. Š. 2016 m. sausio 15 d. nupirko skystojo mėšlo rezervuarą su įranga, nekilo abejonių, kad ši įranga priklauso pardavėjai. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis yra nesąžiningas įgijėjas, ir teigia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti senatį, nes savininkas reikalavimą dėl turto susigrąžinimo gali pareikšti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo praradimo.

114.

12Trečiasis asmuo antstolė E. M. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2009 m. spalio 10 d. išieškotoja akcinė bendrovė DnB NORD bankas pateikė vykdyti Mažeikių rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą dėl 68 040,02 EUR skolos, 16,40 procento dydžio palūkanų išieškojimo iš skolininkų V. B., K. B. ir A. B. įkeisto nekilnojamojo turto, tai yra žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir fermos, unikalus Nr. ( - ), parduodant šį įkeistą turtą iš varžytynių. Kadangi vykdomajame dokumente buvo nurodyta parduoti tik įkeistą nekilnojamąjį turtą, apžiūrint įkeistą nekilnojamąjį turtą buvo griežtai laikomasi vykdomajame dokumente nurodyto reikalavimo – parduoti iš varžytynių tik nekilnojamąjį turtą. Taip pat atsižvelgus į tai, kad įkeistas pastatas – ferma yra pastatytas ant įkeisto žemės sklypo ir parduodant abu objektus kartu, kaip nedalomą visumą, toks turtas būtų patrauklesnis potencialiam pirkėjui ir užtikrintų didžiausią realizuojamo iš varžytynių įkeisto turto kainą, kas labiausiai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininkų abipusių turtinių interesų pusiausvyrą, buvo nutarta įkeistą žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir pastatą – fermą, unikalus Nr. ( - ), perkainoti ir įvertinti kaip vieną objektą 81 093,61 EUR ir realizuoti iš varžytynių kaip vieną bendrą objektą. 2012 m. vasario 23 d. buvo gautas išieškotojo prašymas tęsti įkeisto turto pardavimo iš varžytynių veiksmus, nustatant įkeisto turto vertę 81 093,61 EUR, taikant pradinę pardavimo varžytynėse kainą 64 874,88 EUR. 2012 m. gegužės 3 d. buvo parengtas patikslintas turto arešto aktas Nr. ( - ), kuriuo įkeistas nekilnojamasis turtas buvo perkainotas ir įvertintas kaip vienas objektas, patvarkymu dėl įkeisto turto realizavimo Nr. ( - ) paminėtą turtą buvo nuspręsta išvaržyti kaip vieną objektą. 2018 m. balandžio 23 d. bankroto administratoriui buvo išsiųsta 2013 m. balandžio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių akto kopija ir pranešta, jog šitų varžytynių laimėtojas įsigijo tik turto pardavimo iš varžytynių akte nurodytą turtą. Joks srutų rezervuaras ir srutų maišytuvas, jei tokie ir buvo, vykdomojoje byloje nuo pat vykdymo veiksmų pradžios nebuvo areštuoti.

13II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

145.

15Plungės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir panaikino Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – srutų rezervuaro, 1182 kub. m talpos, ir elektrinio srutų maišytuvo ( - ), esančių žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ), areštą. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

165.1.

17Pirmosios instancijos teismas dėl rezervuaro pardavimo aplinkybių nurodė, kad 2012 m. kovo 22 d. antstolės kontoroje buvo gautas 2012 m. vasario 23 d. turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas, kur nurodyta, kad turto vertinimo skyriaus ekspertas apžiūrėto žemės sklypo rinkos vertę nurodė 2896,20 EUR (10 000 Lt), fermos – 34 754,40 EUR (120 000 Lt), minėtame akte taip pat nurodyta, kad pastatytas metalinis skystojo mėšlo kaupimo rezervuaras, kurį įrengus jo kaina siektų apie 43 443 EUR (150 000 Lt). Minėtu aktu vadovavosi antstolės padėjėjas, surašęs 2012 m. gegužės 3 d. patikslintą turto arešto aktą bei patvarkymą dėl įkeisto turto realizavimo. Pažymėtina, kad Ž. Š. iš antstolio padėjėjo buvo gavęs aktą Nr. ( - ) ir būtent dėl to jam nekilo klausimų dėl padidėjusios parduodamo iš varžytynių turto kainos, todėl darė išvadą, kad buvo parduotas ir rezervuaras. Pažymėjo, kad ieškovas šių aplinkybių neginčijo.

185.2.

19Pirmosios instancijos teismas dėl rezervuaro teisinio statuso nurodė, kad mėšlo kaupimo rezervuaras yra antraeilis daiktas, neatsiejamai susijęs su ferma, jos priklausinys ir nagrinėjamu atveju šį daiktą ištiko pagrindinio daikto likimas, nes pardavimo iš varžytynių akte nėra numatyta išimtis, kad parduodamas tik pagrindinis daiktas – ferma, tai reiškia, kad jos funkcionavimui skirtas antraeilis daiktas – skystojo mėšlo kaupimo rezervuaras parduodamas kartu su ferma, ir paneigia ieškovo teiginį, kad jis liko šio inžinerinio statinio savininku. Pažymėjo, kad pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybių identifikuoti, ar šiuo metu sklype stovintis rezervuaras yra tas pats, kurį atsakovai įgijo nusipirkdami žemės sklypą.

205.3.

21Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio senaties nurodė, kad savininkas reikalavimą išreikalauti daiktą iš įgijėjo gali pareikšti per trejus metus nuo daikto praradimo momento. Antstolė E. M. varžytynių aktą Nr. ( - ) surašė 2013 m. balandžio 10 d., pirmą pretenziją atsakovams bankroto administratorius pateikė 2018 metų liepos mėnesį, nors bankroto byla ieškovui iškelta 2014 m. rugsėjo 26 d., pats ieškovas jokių pretenzijų ar reikalavimų anksčiau nėra reiškęs, todėl termino pabaiga suėjo 2016 m. balandžio 10 d. Bankroto administratorius mano, kad yra pagrindas svarstyti senaties termino atnaujinimo klausimą, nes ieškovas nebuvo atidus ir rūpestingas, negynė savo pažeistų nuosavybės teisių. Teismo vertinimu, jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog jis arba atsisako savo teisės, arba nemano, kad ši yra pažeista. Taigi su bankroto administratoriaus teiginiais, kuriais jis grindžia prašymą atnaujinti senatį, negalima sutikti. Tai, kad ieškovui iškelta bankroto byla ir jis turi kreditorių, negali turėti jokios įtakos ieškinio senaties instituto aiškinimui ir ieškovo nerūpestingumo ar neatidumo vertinimui.

22III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

236.

24Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) bankrutuojantis asmuo A. B. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

256.1.

26Dėl rezervuaro pardavimo aplinkybių apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus. Teigia, kad teismas netinkamai vertino antstolės E. M. parodymus, nes jos parodymus, kad rezervuaras nebuvo parduotas, patvirtina rašytinė bylos medžiaga, tai yra patvirtina, kad buvo parduotas tik žemės sklypas ir ferma. Nurodo, kad išieškotojo pateiktame 2012 m. vasario 3 d. turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte pateiktos aplinkybės nesudarė pagrindo antstolei patikslinti turto kainą, kadangi akte nurodyta tik įrengto rezervuaro kaina. Pažymi, kad kaina buvo patikslinta dėl tuo metu vyravusių nekilnojamojo turto kainos pokyčių. Dėl rezervuaro pardavimo aplinkybių nurodo, kad ginčo turtas nebuvo įkeistas, todėl antstolė galėjo parduoti tik įkeistą nekilnojamąjį turtą išieškotojo hipotekos kreditoriaus DNB banko naudai.

276.2.

28Dėl rezervuaro pripažinimo antraeiliu daiktu apeliantas nurodo, kad, kilus ginčui dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. Apelianto teigimu, ginčo rezervuaras įkeistas nebuvo, todėl dėl jo pardavimo turėjo būti užvesta kita vykdomoji byla ir nustatyta jo vertė. Teigia, kad dėl atsakovų veiksmų specialistas negalėjo tinkamai identifikuoti rezervuaro, kas įrodo, kad atsakovo A. G. elgesys yra nesąžiningas. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju antraeilio daikto vertė yra didesnė už pagrindinio – fermos ir žemės sklypo, todėl, apelianto teigimu, jis patyrė žalą ir teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas.

296.3.

30Apeliantas dėl senaties termino nurodo, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju klausimą dėl rezervuaro iškėlė kreditorius, kuris yra kreditorius ieškovo bankroto byloje, todėl akivaizdu, kad, ieškovui iškėlus bankroto bylą, visiems ieškovo kreditoriams tapo žinomas bankrutuojančio asmens turto sąrašas ir tik tada buvo pareikštos pretenzijos. Nurodo, kad į mokumo planą rezervuaras buvo įtrauktas 2016 m. rugpjūčio 26 d., todėl kreditorių teisė ginti savo interesus atsirado 2018 m. rugpjūčio 26 d. Ieškinys teisme pateiktas 2018 m. rugsėjo 11 d., tai yra nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino.

317.

32Atsakovas A. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

337.1.

34Atsakovas dėl rezervuaro pardavimo aplinkybių nurodo, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ne tik proceso dalyvių parodymus, bet ir kitus bylos dokumentus, nuosekliai dėl jų pasisakė ir pagrįstai sprendė, kad į parduodamo turto kainą buvo įskaičiuota ir rezervuaro kaina. Teigia, kad pradinė turto kaina nuo 37 650,60 EUR padidėjo iki 81 093,61 EUR būtent atsižvelgus į turto apžiūrėjimo ir vertinimo aktą, kur buvo nurodyta ir rezervuaro 43 443 EUR vertė. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis antstolės padėjėjas patikslinto turto vertę. Todėl teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad nei antstolė, nei ieškovas nepateikė racionalaus paaiškinimo dėl turto vertės padidėjimo.

357.2.

36Atsakovas dėl rezervuaro pripažinimo antraeiliu daiktu nurodo, kad atsakovui turi būti taikomas sąžiningo įgijėjo institutas, nes turto valdytojo nesąžiningumas nėra preziumuojamas ir turi būti įrodytas. Nurodo, kad apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad A. G. yra nesąžiningas įgijėjas.

377.3.

38Atsakovas dėl ieškinio senaties termino nurodo, kad apelianto argumentai yra nepagrįsti. Teigia, kad žemės sklypas, ferma ir rezervuaras buvo nupirkti 2013 m. balandžio 10 d., o bankroto byla iškelta 2014 m. rugsėjo mėn., tai yra po pusantrų metų, ir tuo metu ginčo rezervuaro bankrutuojančio asmens turto sąraše nebuvo. Teigia, kad bankroto administratorius pirmąją pretenziją pateikė tik 2018 m. liepos mėn., nors bankroto byla iškelta 2014 m. rusėjo mėn., be to, ieškovas pripažino, kad anksčiau pretenzijų atsakovams nėra pareiškęs nei žodžiu, nei raštu.

398.

40Atsakovė S. Š. ir trečiasis asmuo Ž. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

418.1.

42Dėl rezervuaro pardavimo aplinkybių nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentais, kad įkeitus žemės sklypą ir fermą nebuvo įkeistas rezervuaras, nes įkeitus pagrindinį daiktą yra laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju aktualu vadovautis taisykle, kad, įkeitus pagrindinį daiktą, laikoma, kad yra įkeičiami ir savininko valia prijungti priklausiniai. Dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad turtas buvo parduotas ir įvertintas, įvertinus ir rezervuarą, o ta aplinkybė, kad antstolė atskirai rezervuaro nepardavinėjo, leidžia daryti išvadą, kad tiek ieškovas, tiek antstolė manė, kad ginčo rezervuaras yra fermos priklausinys.

438.2.

44Dėl rezervuaro pripažinimo antraeiliu daiktu nurodo, kad pagrindinis daiktas buvo perleistas 2013 m. balandžio 10 d. ir jokių ginčų dėl antraeilio daikto likimo ieškovas nekėlė, o CK 4.14 straipsnio 2 dalis reglamentuoja situaciją, kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybės metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, todėl ši nuostata netaikytina. Teigia, kad ta aplinkybė, jog rezervuaras nebuvo nurodytas varžytynių akte, nepatvirtina, jog buvo parduodamas tik pagrindinis daiktas be priklausinio. Priešingai, varžytynių akte nėra jokios išlygos dėl fermos priklausinio nepardavimo.

458.3.

46Dėl senaties termino nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aplinkybė, jog apeliantas turi kreditorių, neleidžia kitaip skaičiuoti senaties termino, negu numato įstatymas. Rezervuaras ir maišytuvas į mokumo atkūrimo planą buvo įtraukti tik 2016 metais, tačiau tai nepatvirtina, kad apeliantui šie nekilnojamieji daiktai faktiškai priklauso.

47Teisėjų kolegija

konstatuoja:

48Apeliacinis skundas netenkinamas.

49IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

509.

51Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5210.

53CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

54Dėl rezervuaro pardavimo aplinkybių faktinio vertinimo

5511.

56Apeliantas nurodo, kad teismas spręsdamas klausimą dėl faktinio rezervuaro pardavimo aplinkybių netinkamai įvertinto rašytinius įrodymus ir trečiojo asmens antstolės E. M. parodymus kaip bendro pobūdžio teiginius. Nurodo, kad trečiojo asmens antstolės E. M. parodymus patvirtina rašytiniai įrodymai. Pažymi, kad kaina buvo patikslinta dėl vyravusių nekilnojamojo turto kainų pokyčių, kaip nurodė antstolė, bet ne dėl rezervuaro pardavimo. Atsakovai ir trečiasis asmuo Ž. Š. iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes įvertino tinkamai, kadangi įvertinus rezervuarą kaina pakilo dvigubai, o antstolė tokiais veiksmais laikė, kad ginčo rezervuaras yra parduodamo turto priklausinys.

5712.

58Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes (nutarties 11 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas atlikdamas įrodymų tyrimą tinkamai juos įvertino, jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes ir padarė išvadą, kad ginčo turtas – rezervuaras buvo parduotas su žemės sklypu ir ferma kaip fermos priklausinys.

5913.

60Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).

6114.

62Byloje nustatyta, kad 2016 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi A. G. ir E. G. nupirko iš Ž. Š. ir S. Š. fermą, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). 2016 m. sausio 15 d. tarp S. Š. ir A. G. sudaryta skystojo mėšlo rezervuaro pirkimo–pardavimo sutartis, kuria A. G. už 24 120 EUR nupirko skystojo mėšlo rezervuarą. Apeliantas teigia, kad minėta sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, nes sutarties vykdymo metu apeliantas buvo teisėtas rezervuaro ir maišytuvo savininkas, nes rezervuarą nusipirko 2006 m. gegužės 12 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu iš uždarosios akcinės bendrovės „K. A. L.“ ir minėtas daiktas nebuvo parduotas varžytynėse. Su apelianto nurodytais argumentais nesutinkama.

6315.

64Pirma, šalys neginčija aplinkybių, kad turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte Nr. ( - ) Turto vertinimo skyriaus ekspertas apžiūrėtą žemės sklypą įvertino (nustatė rinkos vertę) 2896,20 EUR (10 000 Lt), fermą – 34 754,40 EUR (120 000 Lt), sklype esantį rezervuarą ir jo įrangą, atlikus jo įrengimo darbus, apie 43 443 EUR (150 000 Lt) sumai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes išieškotojas prašė nustatyti bendrą 81 093,61 EUR (280 000 Lt) turto vertę, ką ir padarė, vadovaudamasis nurodytu turto įvertinimo aktu, antstolės padėjėjas E. G., surašęs 2012 m. gegužės 3 d. patikslintą turto arešto aktą bei patvarkymą dėl įkeisto turto realizavimo už nurodytą sumą. Apeliantas nurodo, kad šiuo aspektu nebuvo tinkamai įvertinti liudytojos antstolės E. M. parodymai, kad ginčo rezervuaras nebuvo parduotas, tačiau su apelianto argumentais, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, faktines aplinkybes, nėra pagrindo sutikti. Pirmiausia, nors antstolė ir nurodė, kad rezervuaras nebuvo vertinamas, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad būtent rezervuaro įvertinimas turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktu Nr. ( - ) lėmė turto vertės perskaičiavimą nustatant dvigubai didesnę kainą, kas ir buvo padaryta 2012 m. gegužės 3 d. patikslinto turto arešto aktu bei patvarkymu dėl įkeisto turto realizavimo. Antra – antstolė nurodė, kad tokį turto vertės padidėjimą lėmė rinkos pokyčiai, šiuo aspektu sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie paaiškinimai yra bendro pobūdžio teiginiai, kadangi nepateikta objektyvių duomenų, iš kurių būtų galimą spręsti, kad turto vertė dėl rinkos pokyčių pakilo dvigubai (CPK 178 straipsnis). Trečia – antstolė nurodo, kad turtas buvo parduotas kaip vienas bendras objektas įvertinus individualiąsias savybes. Šiuo aspektu svarbu tai, kad nėra ginčo dėl fakto, kad srutų rezervuaras fermoje stovėjo ir jis skirtas tarnauti fermai, nes rašytinė bylos medžiaga (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnio 1 dalis) patvirtina, kad jau tuo metu ferma funkcionavo, nes turto įvertinimo metu buvo laikomi gyvuliai (I e. tomas, 11 e. b. l.), todėl darytina išvada, kad antstolė ir pardavė visą turtą, taip pat ir srutų rezervuarą kaip fermos vientisą, jos funkcionavimui skirtą objektą nurodžiusi, kad įvertino parduodamo turto individualiąsias savybes, kurios lėmė turto vertės padidėjimą.

6516.

66Antra, apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad rezervuaras nebuvo vykdomosios bylos objektas, todėl vykdomojoje byloje negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl jo pardavimo, o, be to, jį pardavus, gautos lėšos turėjo būti paskirstytos visiems kreditoriams. Su apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmiausia, kaip nurodyta 14 punkte, nagrinėjamu atveju srutų rezervuaras buvo skirtas aptarnauti parduodamai ir funkcionuojančiai fermai ir akivaizdu, kad rezervuaras buvo fermos priklausinys, dėl ko fermos vertė parduodant ją iš varžytynių buvo padidinta dvigubai, įvertinus turto individualiąsias savybes. Teismas pažymi, kad, pagal antstolės paaiškinimus, didesnės vertės skolininkas neginčijo (I e. tomas, 161 e. b. l.). Antra, nors apeliantas nurodo, kad lėšos turėjo būti paskirstytos visiems kreditoriams, tačiau šiuo aspektu nėra jokio pagrindo vertinti, kad fermos pirkėjai buvo nesąžiningi CK 4.96 straipsnio prasme ar kad sutartis buvo sudaryta neteisėtai, nes akivaizdu, jog gautų lėšų paskirstymo prerogatyva negalėjo atitekti trečiajam asmeniui Ž. Š. ir (ar) atsakovei S. Š., o lėšas turėjo paskirstyti jas gavęs asmuo – antstolis.

6717.

68Trečia, apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad turto vertė padidėjo dėl tuo metu vyravusių nekilnojamojo turto kainos pokyčių, pasiūlos ir paklausos santykio, tačiau su šiuo argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi šią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, byloje nėra, kaip ir nėra duomenų, kokios kitos aplinkybės nei ginčo rezervuaro vertės nustatymas turto vertę padidino dvigubai (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma labiau tikėtina išvada, kad turto vertė labai padidėjo, įvertinus skystojo mėšlo rezervuaro kainą ir antstolei parduodant turtą kaip vientisą objektą.

6918.

70Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (nutarties 13–17 punktai), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus (nutarties 12 punktas), kurių pagrindu padarė išvadą, kad ginčo turtas – srutų rezervuaras buvo parduotas su žemės sklypu ir ferma.

71Dėl rezervuaro pripažinimo antraeiliu daiktu

7219.

73Apeliantas nurodo, kad, kilus ginčui dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju antraeilio daikto vertė yra didesnė už pagrindinio – fermos ir žemės sklypo, todėl, apelianto teigimu, jis patyrė žalą ir teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Atsakovai ir trečiasis asmuo Ž. Š. nurodo, kad pagrindinis daiktas buvo perleistas 2013 m. balandžio 10 d. ir jokių ginčų dėl antraeilio daikto likimo apeliantas nekėlė, o CK 4.14 straipsnio 2 dalis reglamentuoja situaciją, kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybės metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, todėl ši nuostata netaikytina.

7420.

75Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes (nutarties 19 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas dėl skystojo mėšlo rezervuaro kvalifikavimo kaip priklausinio ir priklausinių teisinio likimo perleidžiant pagrindinį daiktą.

7621.

77Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais (CK 4.12 straipsnis). Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnio 1 dalis). Antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 straipsnio 2 dalis). Esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu (CK 4.15 straipsnis). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų CK 4.19 straipsnio 1 dalyje (CK 4.19 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad visiems antraeiliams daiktams būdingas vienas ypatumas, susijęs su tokių daiktų teisiniu likimu, – antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).

7822.

79Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu pasireiškia per bendrą ūkinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-916/2019). Daiktams, be kitų klasifikacijų, būdingas skirstymas į pagrindinius daiktus ir į antraeilius daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019). Kasacinio teismo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu išaiškinta, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-453/2006).

8023.

81Aiškindamas CK 4.14 straipsnio normą, pagal kurią antraeilį daiktą (priklausinį) ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje (jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos), neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o likimą nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu šalys sutartyje nepadaro kitokių išlygų ar įstatyme nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1051/2003; 2005m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2005; 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009)

8224.

83Pirma, byloje nustatytos ir neginčijamos faktinės aplinkybės, kad ginčo rezervuaras turto vertinimo ir pardavimo iš varžytynių metu stovėjo žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ir minėtas žemės sklypas kartu su sklype stovinčia ferma buvo parduoti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į materialinės teisės normas (nutarties 21 punktas), kasacinio teismo suformuotus kriterijus (nutarties 22 ir 23 punktas), įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, kad ginčo rezervuaro pardavimo metu rezervuaras buvo pastatytas ir fermoje buvo laikomi gyvuliai (I e. tomas, 11 e. b. l.), sprendžia, kad ginčo rezervuaras yra fermos priklausinys funkcijų prasme – skirtas srutoms kaupti, rezervuaro ryšis su ferma pasireiškia per bendrą ūkinę paskirtį – kaupti fermoje esančias srutas, ir jis yra skirtas nuolat naudoti, kad ferma atitiktų savo funkcinę paskirtį (CK 4.15 straipsnis, CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skystojo mėšlo kaupimo rezervuaras yra antraeilis daiktas, neatsiejamai susijęs su ferma, ir yra jos priklausinys (CK 4.13 straipsnio 1 dalis, 4.19 straipsnio 1 dalis), dėl to turto pirkėjai fermą įsigijo už didesnę kainą nei žemės sklypo ir fermos vertė.

8425.

85Antra, apeliantas nurodo, kad rezervuaras nebuvo įkeistas, kas nesudarė pagrindo parduoti ginčo rezervuarą, ir nurodo, kad dėl rezervuaro pardavimo turėjo būti užvesta atskira vykdomoji byla kitu teisiniu pagrindu ir nustatyta jo vertė, tačiau tai nebuvo padaryta. Šiuo aspektu sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pardavimo iš varžytynių akte nesant numatytos išimties, jog parduodamas tik pagrindinis daiktas – ferma, tai reiškia, kad jos funkcionavimui skirtas antraeilis daiktas – skystojo mėšlo kaupimo rezervuaras parduodamas kartu su ferma (CK 4.14 straipsnio 1 dalis), ir paneigia apelianto teiginį, kad jis liko šio statinio savininku. Pabrėžiama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje (jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos), neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1051/2003; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2005; 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009), taigi tos aplinkybės, kad ginčo rezervuaras nebuvo įregistruotas ir (ar) įkeistas, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis nėra antraeilis daiktas, priešingai, apelianto pateikti duomenys patvirtina, kad jis nupirko rezervuarą ir pastatė fermoje, rezervuaras veikė pagal funkcinę paskirtį, todėl rezervuaras, įvertinus materialinės teisės normas, kasacinio teismo praktiką, laikomas antraeiliu daiktu (nutarties 21–23 punktai).

8626.

87Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (nutarties 21–25 punktai), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas (nutarties 20 punktas), kurių pagrindu padarė išvadą, kad rezervuaras yra antraeilis daiktas, neatsiejamai susijęs su ferma, jos priklausinys.

88Dėl senaties termino

8927.

90Apeliantas dėl senaties termino nurodo, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju klausimą dėl rezervuaro iškėlė kreditorius, kuris yra kreditorius ieškovo bankroto byloje, todėl akivaizdu, kad, ieškovui iškėlus bankroto bylą, visiems ieškovo kreditoriams tapo žinomas bankrutuojančio asmens turto sąrašas ir tik tada buvo pareikštos pretenzijos. Nurodo, kad į mokumo planą rezervuaras buvo įtrauktas 2016 m. rugpjūčio 26 d., todėl kreditorių teisė ginti savo interesus atsirado 2018 m. rugpjūčio 26 d. Ieškinys teisme pateiktas 2018 m. rugsėjo 11 d., tai yra nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino. Atsakovai ir trečiasis asmuo Ž. Š. nurodo, kad bankroto administratorius pirmąją pretenziją pateikė tik 2018 m. liepos mėn., nors bankroto byla iškelta 2014 m. rusėjo mėn., be to, ieškovas apeliantas anksčiau pretenzijų atsakovams nėra pareiškęs nei žodžiu, nei raštu.

9128.

92Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).

9329.

94Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne)praleistas, ir, jei praleistas, nustatyti, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

9530.

96Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties klausimą sprendė nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų ir suformuluotų kriterijų.

9731.

98Pirma, nagrinėjamu atveju apeliantas prašo įpareigoti A. G. grąžinti ieškovui neteisėtai valdomą srutų rezervuarą ir maišytuvą rezervuarui arba nesant galimybių daiktą grąžinti natūra – solidariai iš A. G. ir S. Š. priteisti 24 120 EUR kompensaciją ieškovo naudai. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą, darytina išvada, kad taikytinas trejų metų senaties terminas, nes savininkas reikalavimą išreikalauti daiktą iš įgijėjo gali pareikšti per trejus metu nuo daikto praradimo momento (CK 4.96 straipsnio 1 dalis). Kadangi antstolė E. M. varžytynių aktą Nr. Bc-13682 surašė 2013 m. balandžio 10 d., turtas buvo parduotas surašius varžytynių aktą, todėl senatis skaičiuotina nuo 2013 m. balandžio 10 d., kai varžytynių aktu Nr. ( - ) trečiajam asmeniui Ž. Š. varžytynėse buvo parduotas turtas, todėl termino pabaiga suėjo 2016 m. balandžio 10 d.

9932.

100Antra, apeliaciniame skunde nurodyta, kad yra pagrindas svarstyti senaties termino atnaujinimo klausimą, nes apeliantas nebuvo atidus ir rūpestingas valdydamas jam nuosavybės teise priklausančius ginčo daiktus, laiku ir tinkamai negynė savo pažeistų nuosavybės teisių, šie apelianto veiksmai turi įtakos kreditoriams, nes pažeidžiami jų interesai bankroto procese gauti maksimaliai galimą atsiskaitymą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, būtina įvertinti nutarties 28 ir 29 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką, kur išaiškinta, kad kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad apeliantas negalėjo pardavimo metu įvertinti susiklosčiusios situacijos, nes buvo darbingo amžiaus, galėjo susipažinti ir vertinti antstolės atliekamus veiksmus ir suvokti, kodėl jo turimas turtas antstolės buvo įvertintas dvigubai brangiau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog po 5 metų apelianto fizinio asmens bankroto procese kilo klausimų dėl apelianto valdomo turto, nėra pagrindas pripažinti bei pažeisti civilinių santykių stabilumą pasinaudojant bankrutuojančio asmens statusu tuo aspektu, kad civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos, todėl teismas tinkamai išsprendė ieškinio senaties taikymo klausimą (CK 1.124 straipsnis).

101Dėl procesinės bylos baigties

10233.

103Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

10434.

105Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

106Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

10735.

108Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai, trečiasis asmuo Ž. Š. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl jų priteisimo ar paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

109Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

110Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2016 m. sausio 15 d.... 7. 2.... 8. Atsiliepime atsakovė S. Š. ir trečiasis asmuo Ž. Š. su pareikštu... 9. 3.... 10. Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. G. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad... 11. 4.... 12. Trečiasis asmuo antstolė E. M. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad... 13. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Plungės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė... 16. 5.1.... 17. Pirmosios instancijos teismas dėl rezervuaro pardavimo aplinkybių nurodė,... 18. 5.2.... 19. Pirmosios instancijos teismas dėl rezervuaro teisinio statuso nurodė, kad... 20. 5.3.... 21. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio senaties nurodė, kad savininkas... 22. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 23. 6.... 24. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) bankrutuojantis asmuo A. B. prašo... 25. 6.1.... 26. Dėl rezervuaro pardavimo aplinkybių apeliantas nurodo, kad pirmosios... 27. 6.2.... 28. Dėl rezervuaro pripažinimo antraeiliu daiktu apeliantas nurodo, kad, kilus... 29. 6.3.... 30. Apeliantas dėl senaties termino nurodo, kad ieškinio senaties terminas... 31. 7.... 32. Atsakovas A. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 33. 7.1.... 34. Atsakovas dėl rezervuaro pardavimo aplinkybių nurodo, kad pirmosios... 35. 7.2.... 36. Atsakovas dėl rezervuaro pripažinimo antraeiliu daiktu nurodo, kad atsakovui... 37. 7.3.... 38. Atsakovas dėl ieškinio senaties termino nurodo, kad apelianto argumentai yra... 39. 8.... 40. Atsakovė S. Š. ir trečiasis asmuo Ž. Š. pateikė atsiliepimą į... 41. 8.1.... 42. Dėl rezervuaro pardavimo aplinkybių nurodo, kad nesutinka su apelianto... 43. 8.2.... 44. Dėl rezervuaro pripažinimo antraeiliu daiktu nurodo, kad pagrindinis daiktas... 45. 8.3.... 46. Dėl senaties termino nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė... 47. Teisėjų kolegija... 48. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 49. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 50. 9.... 51. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 52. 10.... 53. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 54. Dėl rezervuaro pardavimo aplinkybių faktinio vertinimo... 55. 11.... 56. Apeliantas nurodo, kad teismas spręsdamas klausimą dėl faktinio rezervuaro... 57. 12.... 58. Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes (nutarties 11 punktas), darytina... 59. 13.... 60. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių... 61. 14.... 62. Byloje nustatyta, kad 2016 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi A. G.... 63. 15.... 64. Pirma, šalys neginčija aplinkybių, kad turto apžiūrėjimo ir įvertinimo... 65. 16.... 66. Antra, apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad rezervuaras nebuvo... 67. 17.... 68. Trečia, apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad turto vertė padidėjo... 69. 18.... 70. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (nutarties 13–17 punktai), daroma... 71. Dėl rezervuaro pripažinimo antraeiliu daiktu... 72. 19.... 73. Apeliantas nurodo, kad, kilus ginčui dėl antraeilio daikto likimo, kartu su... 74. 20.... 75. Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes (nutarties 19 punktas), darytina... 76. 21.... 77. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais... 78. 22.... 79. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais –... 80. 23.... 81. Aiškindamas CK 4.14 straipsnio normą, pagal kurią antraeilį daiktą... 82. 24.... 83. Pirma, byloje nustatytos ir neginčijamos faktinės aplinkybės, kad ginčo... 84. 25.... 85. Antra, apeliantas nurodo, kad rezervuaras nebuvo įkeistas, kas nesudarė... 86. 26.... 87. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (nutarties 21–25 punktai), daroma... 88. Dėl senaties termino... 89. 27.... 90. Apeliantas dėl senaties termino nurodo, kad ieškinio senaties terminas... 91. 28.... 92. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti... 93. 29.... 94. Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126... 95. 30.... 96. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas... 97. 31.... 98. Pirma, nagrinėjamu atveju apeliantas prašo įpareigoti A. G. grąžinti... 99. 32.... 100. Antra, apeliaciniame skunde nurodyta, kad yra pagrindas svarstyti senaties... 101. Dėl procesinės bylos baigties... 102. 33.... 103. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo... 104. 34.... 105. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 106. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 107. 35.... 108. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 109. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331... 110. Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti...