Byla eI-4078-422/2018
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, dalyvaujant pareiškėjui V. F. (F) (V. F. (F)), vertėjai I. S., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ atstovei J. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. F. (F) (V. F. (F)) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Mūsų amatai“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, 75 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (72 000 Eur - už prarastą darbingumą ir sveikatos sveikatos sužalojimą dirbant VĮ „Mūsų amatai“ ir 3 000 Eur už dantų implantus ir gydymą) bei 6600 Eur už netinkamas kalinimo sąlygas.

5Pareiškėjas skunde, skundo papildyme ir teismo posėdžiuose nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3 sektoriuje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) karantino patalpoje bei bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad yra nerūkantis. Atvykus į pataisos namus jam nebuvo pasiūlyta nurodyti, ar pageidauja gyventi su rūkančiais, ar su nerūkančiais asmenimis, todėl buvo priverstas gyventi visose gyvenamosiose patalpose kartu su rūkančiais asmenimis, kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Reiškė pretenzijas dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemo, tvirtino, kad jo buvimas lauke apsiribojo ėjimu į darbą ir iš darbo bei per kasdienius patikrinimus ryte ir vakare. Nurodė, kad nusiprausti po šiltu dušu galėjo vieną kartą per savaitę 15 minčių, tačiau dėl patalpų perpildymo šio laiko nepakako. Karšto vandens tiekimas į prausyklas teisės aktuose nenumatytas, todėl kiekvieną dieną turėjo praustis po šaltu vandeniu, dėl to dažnai susirgdavo peršalimo ligomis. Jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po sporto užsiėmimų bei po darbo. Tvirtino, kad būrių sanitariniuose mazguose trūko sanitarinių įrenginių, norint jais pasinaudoti teko laukti eilėse, tai sukėlė jam fizinį diskomfortą, dvasinių psichologinių kančių. Sanitariniuose mazguose nebuvo užtikrintas privatumas, nes užsirakinti iš vidaus tualetuose nebuvo galima. Reiškė pretenzijas dėl netinkamo apšvietimo, nurodydamas, jog dėl to pablogėjo jo regėjimas. Tvirtino, jog lokalinių sektorių teritorijas bei bendrojo naudojimo patalpas valė patys nuteistieji, tačiau teritorijos nebuvo tinkamai prižiūrimos, nebuvo šienaujama, tai pareiškėjui sukeldavo alergijos priepuolius. Gyvenamosiose patalpose buvo netinkama oro temperatūra, jos nebuvo valomos kiekvieną dieną drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų buvo pelėsis, sanitariniai mazgai nebuvo plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną. Gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų. Buitinių atliekų konteineriai buvo arti gyvenamųjų patalpų, todėl iš jų į gyvenamąsias patalpas sklido smarvė. Pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje kainos buvo daug didesnės nei laisvėje esančiose parduotuvėse. Teigė, kad 2013 m. kovo 20 d. buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“, tačiau jam buvo mokamas mažas darbo užmokestis, kurio neužteko net maistui nusipirkti, turėjo kęsti cecho viršininko patyčias, iš darbo buvo atleistas neįspėjus apie atleidimą. Teigė, jog kalėdamas Pravieniškių PN-AK, buvo patekęs į laikinai einančio direktoriaus pareigas pareigūno nemalonę, dėl kurio daromos įtakos buvo netenkinami jo prašymai dėl lygtinio paleidimo. Pradėjus rašyti skundus dėl šio pareigūno veiksmų, jis buvo atleistas iš darbo. Dirbant VĮ „Mūsų amatai“ pareiškėjo sveikata buvo sugadinta, dirbant su presu turėjo kelti sunkius rulonus, todėl patyrė peties traumą. Dėl to jam reikia nuolatinių reabilitacijos priemonių, negali dirbti fizinio darbo, nuolat vartoja skausmą malšinančius vaistus. Tvirtino, kad neteko dviejų dantų, stomatologė reikalavo papildomo honoraro už dantų taisymą, prašė suteikti odontologo paslaugas už pareiškėjo lėšas, tačiau tokia pagalba nebuvo suteikta, todėl jam reikia odontologinio gydymo ir dantų implantų. Tvirtino, kad anksčiau į teismą nesikreipė, nes probacijos terminas baigėsi tik 2017 metais, todėl bijojo dėl savo saugumo, ateities, galimybės būti nubaustam, nes pareigūnai nuolat grasindavo, yra patyręs daug dvasinių ir fizinių kankinimų, išgyvenimų.

6Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą ir papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose vienam nuteistajam tekusi reglamentuota gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Remontai atliekami įstaigos lėšomis, informacija apie atliktus remontus nekaupiama. Nurodė, kad negali pateikti įrodymų, kokios būklės patalpos buvo vertinamuoju laikotarpiu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai vertinamuoju laikotarpiu patalpų, kuriose gyveno pareiškėjas, netikrino. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą gyvenamosiose patalpose, įrengta centralizuota šildymo sistema. Pagal nuteistųjų prašymus jiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, buvo vėdinamos per langus. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą patalpas tvarko patys nuteistieji, dėl to jie aprūpinami valymo priemonėmis. Santykinė oro drėgmė patalpose atsiranda netinkamai jas vėdinant, todėl patalpose gali atsirasti pelėsis. Nuteistiesiems gerai atliekant pareigą tvarkyti gyvenamąsias patalpas, jose neatsirastų pelėsis. Bendro naudojimo patalpas (taip pat ir sanitarinius mazgus) valo ir dezinfekuoja būrio valytojas, kuriam valymo ir dezinfekavimo medžiagas iš sandėlio išduoda Resocializacijos skyriaus viršininkas. Buitinės atliekos surenkamos į laikinus konteinerius, vėliau išvežamos į gamybinėje zonoje esantį bendrą buitinių atliekų konteinerį. Laikini konteineriai turi dangčius, apsaugančius nuo aplinkos poveikio. Iš pareiškėjo skundų dėl konteinerių įrengimo nebuvo gauta. Į dušinę karštas vanduo tiekiamas nuolatos, nuteistieji dušu naudojasi kartą per savaitę. Galimybę nusiprausti po darbo turi užtikrinti darbdavys. Būriuose buvo įrengti elektriniai vandens šildytuvai, todėl dirbantys nuteistieji po darbo galėjo nusiprausti būrių prausyklose esančiuose dušuose. Pareiškėjas skundų dėl negalėjimo nusiprausti po dušu neteikė. Sanitariniuose mazguose tualetų durys nerakinamos. Pareiškėjas su skundais dėl laukimo eilėse prie sanitarinių įrenginių nesikreipė. Įstaiga užtikrina tinkamą apšvietimą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. Buitiniai parazitai naikinami su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių pagrindu, informacija apie suteiktas paslaugas registruojama. Įstaigos lokalinių sektorių kieme įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. 4-7 būrių pasivaikščiojimo kiemo plotas 2460 kv. m, 10-11 būrių – 390 kv. m, šiuo metu būriai ir jų teritorijos renovuotos. Įstaigoje veikiančioje parduotuvėje atliekama prekių kainų kontrolė. Sudaryta komisija, kuri ne rečiau kaip du kartus per mėnesį tikrina prekių kainas ir sulygina jas su prekių kainomis Pravieniškių kaime esančiose parduotuvėse. Pareiškėjas iš darbo VĮ „Mūsų amatai“ buvo atleistas dėl pablogėjusios sveikatos – prasto regėjimo. Pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, patiriamo streso, dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, orumo pažeminimo, baimės jausmo į Pravieniškių PN-AK Psichologinę tarnybą nesikreipė. Į sveikatos priežiūros tarnybos specialistus ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi tris kartus dėl peršalimo, vieną kartą dėl regėjimo pablogėjimo. Dėl alerginių reakcijų ar parazitų sukandžiojimo pareiškėjas į medikus nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Mūsų amatai“ (toliau – ir Įmonė ) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pateiktuose paaiškinimuose (Reg. Nr. DOK-11818, Nr. DOK-18929) ir teismo posėdžiuose atstovė nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. kovo 20 d. VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo direktoriaus įsakymu Nr. 7/05-97 buvo paskirtas į Paslaugų gamybos ceche darbininko pareigas. Į. P. filialo direktoriaus 2015 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr.7/05-3-119 pareiškėjas dėl sveikatos būklės (medicininio pažymėjimo Nr.81/3/142 pagrindu) nuo 2015 m. balandžio 13 d. buvo atleistas iš pareigų. Pareiškėjas iš darbo buvo atleistas dėl blogo regėjimo, jo minimas cecho viršininkas G. B. nuteistųjų nežemino, iš nesityčiojo. Pareiškėjui darbo užmokestis buvo apskaičiuotas, iš jo daromos išskaitos bei mokamas pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

8Skundas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamai teikiamų (neteikiamų) sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, dėl kitos reikalavimų dalies skundas tenkintinas iš dalies.

9Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 3–ame sektoriuje karantino ir bendrabučio tipo patalpose, t. y. jis buvo kalinamas, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, nesilaikant higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų. Taip pat jam padarytą neturtinę žalą kildino iš prarasto darbingumo dirbant VĮ „Mūsų“ amatai, mokamo per mažo darbo užmokesčio ir neteisėto atleidimo iš darbo.

10Atsakovės atstovas prašė taikyti pareiškėjo reikalavimui sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.

11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

12Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

14Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytų galimų pažeidimų pobūdį bei jam sukeltas pasekmes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo ginčo gyvenamosiose patalpose pradžios.

15Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog nežinojo apie savo teisių pažeidimą, jis tvirtino, kad į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė, nes probacijos terminas baigėsi tik 2017 metais, todėl bijojo dėl savo saugumo, ateities, galimybės būti nubaustam, nes pareigūnai nuolat grasindavo, yra patyręs daug dvasinių ir fizinių kankinimų, išgyvenimų.

16Įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą skunde nurodytą laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2018 m. gegužės 6 d., todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. gegužės 5 d. pareikšti.

17Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas iš darbo buvo atleistas nuo 2015 m. balandžio 13 d. VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo direktoriaus 2015 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 7/05-119, todėl į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto atleidimo, sveikatos sužalojimo, per mažo darbo užmokesčio pareiškėjas turėjo teisę kreiptis iki 2018 m. balandžio 13 d. Skundą teismui pareiškėjas padavė 2018 m. gegužės 6 d., t.y. praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti.

18CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

19Pareiškėjas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą neprašė, tačiau, kaip jau buvo nurodyta pažymėjo, jog anksčiau į teismą nesikreipė bijodamas pareigūnų, kurie jam grasino, dėl jų elgesio jis patyrė dvasinių ir fizinių kankinimų, išgyvenimų.

20Teismo vertinimu pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, jos nekonkretizuotos, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, pareiškėjas jų neįrodinėjo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl nėra pagrindo tikėti pareiškėjo iškelta versija dėl bijojimo paduoti teismui skundą dėl pareigūnų elgesio. Teismo nuomone, abstrakti ir jokiais įrodymais nepagrįsta pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl pareigūnų grasinimų, nusikalstamo elgesio negali būti pripažinta svarbia termino atnaujinimo priežastimi, objektyviai sutrukdžiusia kreiptis į teismą įstatymo nustatytu terminu.

21Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.

22Esant šioms aplinkybėms, atsakovės atstovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, iki 2015 m. gegužės 5 d. (dėl netinkamų kalinimo sąlygų, per mažo darbo užmokesčio, sveikatos sužalojimo dirbant VĮ „Mūsų amatai“ ir neteisėto atleidimo) atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

23Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5020-525/2018), priimtoje panašaus pobūdžio byloje, kurioje ginčas kilo dėl žalos, patirtos dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių darbo sąlygų VĮ „Mūsų amatai“ bei neteisėto atleidimo iš darbo, atlyginimo, atsakove šioje byloje esant Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ „Mūsų amatai“, nurodė, kad VĮ „Mūsų amatai“ nėra viešojo administravimo subjektas Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, todėl CK 6.271 straipsnio pagrindu Valstybei nekyla pareiga atlyginti VĮ „Mūsų amatai“ veikimu ar neveikimu padarytą neturtinę žalą, jeigu tokia buvo padaryta, todėl reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Valstybės dėl, pareiškėjo teigimu, VĮ „Mūsų amatai“ veikimu ir neveikimu padarytos žalos, netenkintas. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjui išaiškinta, kad dėl VĮ „Mūsų amatai“ veikimu ar neveikimu jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (ABTĮ 12 str.).

24Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d.

25CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

26Pareiškėjas tvirtino, kad jam nebuvo užtikrintas vienam nuteistajam tenkantis reglamentuotas gyvenamasis plotas.

27Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatyta terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarka, sąlygos ir principų įgyvendinimas. Taip pat asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).

28Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose; 111.2 punktas - 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose.

29Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

30Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, numatančių ploto normas.

31Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. kalėjo 11 būrio 13 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 34,72 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 3,16 kv. m gyvenamojo ploto.

32Nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2015 m. spalio 14 d., kuomet jis buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę) pareiškėjas kalėjo 4 būrio 5 miegamajame, kurio gyvenamasis plotas yra 32,76 kv. m, jame įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 3,3 kv. m.

33Pareiškėjas skunde nurodė tokius pačius laikotarpius, kuriais jis kalėjo ginčo patalpose, jų plotus, tačiau tvirtino, kad jo kalėjimo laikotarpiu 11 būrio 13 gyvenamojoje patalpoje buvo 16 miegamųjų vietų, 4 būrio 5 miegamajame – 14 miegamųjų vietų.

34Atsakovės atstovas savo teiginius dėl gyvenamųjų vietų ginčo patalpose grindė 2018 m. gegužės 17 d. pažyma Nr.63-1149, kurioje nurodyta, kiek miegamųjų vietų buvo ginčo patalpose 2016 m. balandžio 28 d. Teismui pakartotinai 2018 m. rugsėjo 4 d. pareikalavus iš atsakovės atstovo pateikti duomenis apie nuteistųjų skaičių ginčo gyvenamosiose patalpose pareiškėjo kalėjimo jose laikotarpiu, tokie duomenys teismui nebuvo pateikti (Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 6 d. pažyma Nr. 4-10244).

35Taigi, akivaizdu, kad atsakovės atstovas, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio byloje, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepaneigė pareiškėjo argumentuotos pozicijos dėl gyvenamųjų vietų skaičiaus 11 būrio 13 miegamajame ir 4 būrio 5 miegamajame ginčui aktualiu laikotarpiu.

36Atitinkamai atlikus aritmetinius skaičiavimus nustatyta, jog pareiškėjui kalint 11 būrio 13 miegamajame jam teko 2,2 kv. m, 4 būrio 5 miegamajame - 2,3 kv. m gyvenamojo ploto, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas buvo kalinamas, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, tai sudaro pagrindą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.

37Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl pataisos namų perpildymo buvo sunku pasinaudoti tualetu, nepakako laiko pasinaudoti dušu, trūko vietos kiemeliuose, nepakako gryno oro (nepakankama ventiliacija), tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, pavalgyti ir tinkamai išsimiegoti, baldų, sanitarinių įrenginių trūkumas (klozetų, praustuvių, dušo ragelių), gryno oro, vietos pasivaikščiojimo kiemuose trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-233-438/2017, 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017, 2013 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-51/2013, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016, 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3395-438/2016, 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013).

38Pareiškėjas tvirtino, kad naudojantis sanitariniais įrenginiais (tualetais) nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes jie nebuvo rakinami iš vidaus. Pretenzijų, kad sanitariniai įrenginiai vienas nuo kito nebuvo atskirti, kad juose nebuvo durų, pareiškėjas nereiškė.

39Atsakovės atstovo 2018 m. gegužės 29 d. pažymoje Nr. 88-236 nurodyta, kad tualetų durys nebuvo rakinamos.

40Vertinant pareiškėjo privatumo pažeidimą tame kontekste, jog tualetų durys nebuvo rakinamos iš vidaus, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje (žr. pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje A-886-662/2018) nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo viršyta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99).

41Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimą naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindą pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumą) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Moiseyev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12). Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiškai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir šiems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.

42Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad sanitariniai įrenginiai buvo vienas nuo kito atskirti, juose buvo durys, ginčo dėl šios aplinkybės nėra, be to pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Kaip matyti, šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje.

43Taigi įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, (t. y., kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti, juose buvo durys, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų), teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti.

44Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su netinkamu gyvenamųjų patalpų apšvietimu, oro temperatūra, netvarkomomis, neprižiūrimomis, nešvariomis gyvenamosiomis bei bendrojo naudojimo patalpomis, nurodė, kad gyvenamosios patalpos nebuvo valomos kiekvieną dieną drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų buvo pelėsis, sanitariniai mazgai nebuvo plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną.

45Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

46Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. (Higienos normos HN 76:2010 22 p.) .

47Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 76:2010 26 punkte, pagal kurį gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28°C, santykinė drėgmė 35-65, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų periodu turi būti 18-22°C, santykinė drėgmė 35-60, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s.

48Iš esmės analogiški reikalavimai dirbtinei apšvietai ir fizikiniams parametrams nustatyti Higienos normos HN 134:2015 14 ir 16 punktuose.

49Byloje esančiose Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažymose 2018 m. gegužės 29 d. Nr. 236 ir 2018 m. rugsėjo 7 d. Nr. 88-543 nurodyta, jog 4,7 ir 11 būrių gyvenamosiose patalpose buvo įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. Patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Informacija apie atliktus patalpų remonto darbus nekaupiama. Duomenų apie patalpų būklę vertinamuoju laikotarpiu pateikti negali, jos nebuvo tikrintos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų. 3 sektoriaus 4, 7 ir 11 būriuose buvo įrengta centralizuota šildymo sistema ir taip užtikrinama tinkama temperatūra nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, nuteistiesiems buvo išduodami elektriniai šildytuvai. Tačiau jokių objektyvių įrodymų (patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių nurodytas aplinkybes, į bylą nėra pateikta.

50Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, iš esmės galimas atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu konstatavimas, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą tenka pareiškėjui. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.

51Šiuo atveju, pareiškėjas nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje ir kokiu metu buvo netinkama apšvietimas, oro temperatūra, drėgmė, pelėsis, į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl nurodytų galimų pažeidimų pataisos namų pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai.

52Higienos normos HN 76:2010 56 punkte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių.

53Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Higienos normos HN 76:2010 58 p.).

54Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 37 ir 39 punktuose.

55Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymą Pravieniškių PN-AK reglamentuoja Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-415, pagal kurio nuostatas gyvenamąsias ir bendrojo naudojimo patalpas (dušines, kirpyklas, valgyklas ir t. t.) valo patys nuteistieji.

56Akivaizdu, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose privalo laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys. Tam tikslui jiems turi būti skirtos valymo priemonės. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad jam ir kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamos valymo priemonės, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų reikalavęs išduoti jam valymo priemones ir tai padaryti atsakovės atstovas būtų atsisakęs, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas bei kiti kartu su juo kalėję nuteistieji turėjo galimybę naudotis valymo priemonėmis, taigi akivaizdu, kad pelėsis, nešvara ir netvarka ginčo patalpose buvo sąlygota pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytos teisės normos reikalavimus, dėl to atsakovės atstovo atsakomybė šiuo aspektu yra negalima.

57Taip pat, pažymėtina, jog pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių dėl nešvarių, netvarkingų, netinkamai prižiūrimų gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, nenurodė konkrečių pažeidimų atvejų, nepagrindė jų jokiais galimais įrodymais, todėl argumentai dėl nešvarių ir netvarkingų gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir šiuo aspektu negali būti laikomi pagrįstais.

58Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl buitinių parazitų (tarakonų, blakių) gyvenamosiose patalpose.

59Pagal Higienos normos HN 76:2010 60 punktą, laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Analogiški reikalavimai įtvirtinti Higienos normos HN 134:2015 20 punkte.

60Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK buvo sudarę kenkėjų kontrolės paslaugų sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurios nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas. Iš teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ginčo būrio patalpų kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos buvo teiktos nesilaikant sutartyse nustatytų įsipareigojamų atlikti šiuos darbus 2 kartus per mėnesį. Pažymėtina, kad minėtų darbų atlikimo metu buvo aptikti buitiniai parazitai.

61Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, tikėtina pareiškėjo nurodyta aplinkybe dėl buitinių parazitų tam tikrais periodais buvimo gyvenamosiose patalpose.

62Pareiškėjas tvirtino, kad buitiniai konteineriai stovėjo per arti gyvenamųjų patalpų, todėl iš jų sklido smarvė.

63Higienos normos HN 76:2010 18.5 punkte nurodyta, kad buitinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos ne arčiau kaip 20 metrų atstumu nuo gyvenamųjų pastatų; aikštelės turi būti asfaltuotos arba betonuotos; konteineriai turi būti sandarūs, su dangčiu. Higienos norma HN 134:2015 reikalavimų konteinerių įrengimui nenustato.

64Į bylą pateiktose Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažymose 2018 m. gegužės 29 d. Nr. 236 ir 2018 m. rugsėjo 7 d. Nr. 88-543 nurodyta, kad 3 sektoriuje atliekos surenkamos į laikinus konteinerius ir vėliau išvežamos į gamybinėje zonoje esantį kolektyvinį buitinių atliekų konteinerį, įrengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. 3 sektoriuje naudojami laikini konteineriai turi dangčius, apsaugančius nuo aplinkos poveikio. Objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius į bylą nepateikta, tai leistų konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus laikotarpiu iki 2015 m. lapkričio 1 d. (Higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo). Tačiau pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl per arti gyvenamųjų patalpų įrengtų konteinerių yra deklaratyvi, jis nenurodė, kada ir prie kokių konkrečių gyvenamųjų patalpų buvo netinkamai įrengtas konteineris, į bylą nepateikta duomenų apie pareiškėjo rašytus skundus (prašymus) dėl konteinerio keliamų nepatogumų, todėl nesant tokių duomenų, bendro pobūdžio, abstraktaus tvirtinimo pagrindu, nežinant galimo pažeidimo padarymo datų ir aplinkybių, atsakovės atstovo neteisėti veiksmai, tariamai įrengus konteinerius, pažeidžiant galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti nustatyti.

65Pareiškėjas tvirtino, kad visose patalpose buvo kalinamas su rūkančiais asmenimis, taip buvo pažeista jo, nerūkančio asmens, teisė į sveiką ir švarią aplinką.

66Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

67Pagal Higienos normos HN 76:2010 14 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tokios pat nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 7 punkte.

68Aukščiau nurodytos Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normų nuostatos suponuoja išvadą, kad pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nerūkantiems nuteistiesiems būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, t.y. nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

69Atsiliepime į skundą Pravieniškių PN-AK nurodė, jog Pravieniškių PN-AK yra draudžiama rūkyti bendrojo naudojimo ir gyvenamosiose patalpose, lokalinių sektorių kiemuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Nors duomenų, patvirtinančių, kad Pravieniškių PN-AK bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose yra iškabinti ženklai, draudžiantys rūkyti bei yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos atsakovės atstovas nepateikė, tačiau šių aplinkybių pareiškėjas byloje neginčijo.

70Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėtose bylose ne kartą yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl rūkymo patalpose raštu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

71Į bylą nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ar bendro naudojimo rūkymui neskirtose patalpose, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo šia skundo apimtimi negali būti nustatyta.

72Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su galimybės nusiprausti po sporto ir po darbo nesudarymu.

73Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Higienos normos HN 76:2010 68 punkte nurodyta, kad, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Higienos normos HN 134:2015 44 punkte. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi būti suteikiama galimybė nusiprausti po dušu. Pažymėtina, jog šiuo atveju nebuvo teigiama, kad pareiškėjui iš viso nebuvo užtikrinama teisė kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu.

74Dėl pareiškėjo argumento, kad prie sporto salės (fizinės reabilitacijos kambario) nebuvo dušo, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal HN 76:2010 30.6 papunktį prie sporto salės turi būti persirengimo kambarys, dušas, tualetas, patalpa valymo priemonėms. Tačiau, šie reikalavimai, nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomi Pravieniškių PN-AK, kadangi HN 76:2010 2 punkto pagrindu ši higienos norma taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi, atsižvelgiant į HN 76:2010 taikymo sritį, dėl dušo patalpų prie sporto salių neįrengimo, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą (žr.,pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017).

75Ginčui aktualiuose teisės aktuose reikalavimo suteikti nuteistajam galimybę išsimaudyti po dušu po darbo nėra įtvirtinta.

76Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kuomet jam po sporto ar po darbo nebuvo leista išsimaudyti po dušu, byloje nėra pateikta pareiškėjo prašymų, skundų dėl teisės po darbo ar sporto išsimaudyti po šiltu dušu suteikimo, įrodymų, kad jo prašymai nebuvo tenkinti, todėl, nesant tokių duomenų, ir šiuo aspektu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai nenustatytini, o pareiškėjo abstraktūs argumentai dėl negalėjimo po darbo ar pasportavus nusiprausti po šiltu dušu atmestini.

77Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą siejo su didelėmis prekių kainomis pataisos namuose veikiančioje parduotuvėje.

78Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 78 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir, kurios veikia rajono teritorijoje, kurioje yra pataisos įstaiga.

79Pataisos įstaigose veikiančių parduotuvių parduodamų prekių kainų kontrolės tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės, patvirtintos 2009 m. liepos 9 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-172. Šių taisyklių 3 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas patalpų parduotuvei įrengti nuomos sutartį, privalo numatyti sąlygas, kad įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas (5 p.). Prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga (6 p.). Komisija arba atsakingas asmuo maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų tikrinimo rezultatus įformina aktu, kurio vienas egzempliorius įteikiamas parduotuvės savininkui, antras egzempliorius saugomas laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Akto kopija pateikiama Kalėjimų departamentui (7 p.).

80Atsakovės atstovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad Taisyklių įgyvendinimui Įstaigos direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-139 „Dėl komisijos tikrinti įstaigoje veikiančiose parduotuvėse parduodamų prekių kainas sudarymo“, sudaryta komisija, ne rečiau kaip du kartus per mėnesį tikrina prekių kainas ir sulygina su prekių kainomis Pravieniškių kaime esančiose parduotuvėje.

81Akivaizdu, kad Taisyklių 5 punkte nurodyta komisija buvo sudaryta tik 2016 m. kovo 29 d., pasibaigus pareiškėjo kalinimui Pravieniškių PN-AK, duomenų apie tokios komisijos ar atsakingo asmens prekių kainų kontrolei atlikti paskyrimo ginčui aktualiu laikotarpiu, jų atliekamus veiksmus į bylą nepateikta, todėl pareiškėjo argumentai dėl per didelių būtiniausių reikmenų ir maisto produktų kainų Pravieniškių PN-AK parduotuvėje lieka nepaneigti.

82Tačiau, reikšdamas pretenzijas dėl per didelių kainų Pravieniškių PN-AK veikiančioje parduotuvėje, pareiškėjas apsiribojo tik deklaratyviu teiginiu, jog kainos buvo daug kartų didesnės nei parduotuvėse laisvėje, bet konkrečių atvejų, susijusių su jo teisių pažeidimu, nenurodė. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), nenurodė priežastinio ryšio tarp galimų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

83Pareiškėjas tai[p pat reiškė pretenzijas dėl jam Pravieniškių PN-AK neteikiamų odontologijos paslaugų, tvirtino, kad parado du dantis, dantys nebuvo gydomi, odontologė už atliktinas paslaugas reikalavo papildomo honoraro, todėl dabar jam būtini dantų implantai.

84Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

85Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu. Ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., LVAT 2014-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014).

86Specialiosios teisėjų kolegijos byloms rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teismingumo, laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaiga, turinti viešosios įstaigos statusą, pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-10-09 nutartį byloje T-77/2006, 2009-09-23 nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013-11-26 nutartį byloje T-110/2013).

87Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą sieja su Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos veiksmais, neteikiant pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugų t.y. negydant jo dantų, neteikiant pareiškėjui odontologijos paslaugų, odontologei reikalaujant papildomo honoraro. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjo skunde nurodyti neteisėti veiksmai (neveikimas) yra siejami su netinkamu gydymo paslaugų suteikimu ir gydytojams taikytina profesine civiline atsakomybe, tačiau šių aspektų vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai.

88Tačiau, prieš kreipiantis į bendros kompetencijos teismą dėl žalos, jo manymu, kilusios dėl netinkamo gydymo paslaugų teikimo, atlyginimo, pareiškėjas privalo pasinaudoti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, paduodamas skundą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, veikiančiai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo (žr., pavyzdžiui, LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.)

89Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl neteikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteikiamų gydymo paslaugų Pravieniškių PN–AK Sveikatos priežiūros tarnyboje priteisimo paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 1 p.) (žr. pvz. LVAT 2014-05-16 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-858-338/2014, 2013-05-16 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-442-773/2013).

90Pareiškėjui išaiškintina teisė kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 dalyje nustatyta tvarka (ABTĮ 12 str.).

91Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 196 dienas buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, neužtikrinant švarios aplinkos (nustatytas Higienos normos HN 76:2010 60 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimas) .

92Byloje esančiuose dokumentuose apie pareiškėjo fizinę ir psichinę sveikatą duomenų, neginčijamai patvirtinančių byloje nustatytų pažeidimų (per mažo gyvenamojo ploto ir buitinių parazitų) neigiamą poveikį pareiškėjo sveikatai nėra, todėl spręstina, kad byloje nėra įrodymų apie nustatytų pažeidimų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

93Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

94Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius - kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę, t. y. pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku jis turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, tai iš dalies kompensavo gyvenamosios vietos ploto trūkumą.

95Tačiau, teismo nuomone, nors pareiškėjui ir buvo suteikta reglamentuota judėjimo laisvė, bet pažeidžiant vienam nuteistajam nustatytą gyvenamojo ploto normą pareiškėjas kalėjo gana ilgai (196 dienas), šis pažeidimas buvo pastovus (truko nuolat, išskyrus laikotarpį, kuomet pareiškėjas buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę), pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma pažeista gana žymiai (pareiškėjui teko nuo 2,2 – 2,3 kv. m, be to, šį plotą atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai kiti įrenginiai), taip pat byloje nustatytas Higienos normos HN 76:2010 60 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimas. Spręstina, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu.

96Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant duomenų kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimų metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 1570 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

97Pareiškėjas prašo teismą priteisti jam kelionės išlaidas.

98Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

99Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).

100Kadangi pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl jis turi teisę į kelionės išlaidų, patirtų nagrinėjamoje byloje, atlyginimą.

101Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas kelionės išlaidas, todėl jo prašymas dėl kelionės išlaidų priteisimo netenkintinas (ABTĮ 41 str. 1 ir 2 d.).

102Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

Nutarė

103Pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteikiamų sveikatos priežiūros paslaugų atlyginimo, palikti nenagrinėtą.

104Dėl kitos reikalavimų dalies skundą tenkinti iš dalies.

105Priteisti pareiškėjui V. F. (F.) (V. F. (F.)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1570 Eur (tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

106Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl kelionės išlaidų atlyginimo.

107Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas)... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos... 5. Pareiškėjas skunde, skundo papildyme ir teismo posėdžiuose nurodė, kad jis... 6. Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą ir... 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Mūsų amatai“ (toliau – ir Įmonė... 8. Skundas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamai teikiamų... 9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią... 10. Atsakovės atstovas prašė taikyti pareiškėjo reikalavimui sutrumpintą 3... 11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne... 12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8... 13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą... 14. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytų galimų... 15. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog nežinojo apie savo teisių... 16. Įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas... 17. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas iš darbo buvo... 18. CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog... 19. Pareiškėjas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą neprašė,... 20. Teismo vertinimu pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus... 21. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra... 22. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės atstovo prašymas tenkintinas,... 23. Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis... 24. Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo... 25. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės... 26. Pareiškėjas tvirtino, kad jam nebuvo užtikrintas vienam nuteistajam... 27. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatyta... 28. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų... 29. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 30. Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos... 31. Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m.... 32. Nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. (išskyrus laikotarpį... 33. Pareiškėjas skunde nurodė tokius pačius laikotarpius, kuriais jis kalėjo... 34. Atsakovės atstovas savo teiginius dėl gyvenamųjų vietų ginčo patalpose... 35. Taigi, akivaizdu, kad atsakovės atstovas, pagal Europos Žmogaus Teisių... 36. Atitinkamai atlikus aritmetinius skaičiavimus nustatyta, jog pareiškėjui... 37. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl pataisos namų perpildymo buvo sunku... 38. Pareiškėjas tvirtino, kad naudojantis sanitariniais įrenginiais (tualetais)... 39. Atsakovės atstovo 2018 m. gegužės 29 d. pažymoje Nr. 88-236 nurodyta, kad... 40. Vertinant pareiškėjo privatumo pažeidimą tame kontekste, jog tualetų durys... 41. Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens... 42. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad sanitariniai įrenginiai buvo vienas nuo... 43. Taigi įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, (t. y., kad unitazai, kuriais... 44. Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su netinkamu gyvenamųjų... 45. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro... 46. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus... 47. Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės,... 48. Iš esmės analogiški reikalavimai dirbtinei apšvietai ir fizikiniams... 49. Byloje esančiose Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus... 50. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, iš esmės galimas... 51. Šiuo atveju, pareiškėjas nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje ir kokiu... 52. Higienos normos HN 76:2010 56 punkte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos turi... 53. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir... 54. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 37... 55. Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymą Pravieniškių PN-AK... 56. Akivaizdu, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį... 57. Taip pat, pažymėtina, jog pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių dėl... 58. Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl buitinių parazitų (tarakonų,... 59. Pagal Higienos normos HN 76:2010 60 punktą, laisvės atėmimo vietose neturi... 60. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK buvo sudarę... 61. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, tikėtina pareiškėjo... 62. Pareiškėjas tvirtino, kad buitiniai konteineriai stovėjo per arti... 63. Higienos normos HN 76:2010 18.5 punkte nurodyta, kad buitinių atliekų... 64. Į bylą pateiktose Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų... 65. Pareiškėjas tvirtino, kad visose patalpose buvo kalinamas su rūkančiais... 66. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3... 67. Pagal Higienos normos HN 76:2010 14 punktą laisvės atėmimo vietose... 68. Aukščiau nurodytos Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normų nuostatos... 69. Atsiliepime į skundą Pravieniškių PN-AK nurodė, jog Pravieniškių PN-AK... 70. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis... 71. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu... 72. Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su galimybės nusiprausti... 73. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą, ne rečiau kaip... 74. Dėl pareiškėjo argumento, kad prie sporto salės (fizinės reabilitacijos... 75. Ginčui aktualiuose teisės aktuose reikalavimo suteikti nuteistajam galimybę... 76. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nenurodė konkrečių... 77. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą siejo su didelėmis prekių... 78. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 78 punkte nustatyta, kad pataisos... 79. Pataisos įstaigose veikiančių parduotuvių parduodamų prekių kainų... 80. Atsakovės atstovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad Taisyklių... 81. Akivaizdu, kad Taisyklių 5 punkte nurodyta komisija buvo sudaryta tik 2016 m.... 82. Tačiau, reikšdamas pretenzijas dėl per didelių kainų Pravieniškių PN-AK... 83. Pareiškėjas tai[p pat reiškė pretenzijas dėl jam Pravieniškių PN-AK... 84. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo,... 85. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės... 86. Specialiosios teisėjų kolegijos byloms rūšinio teismingumo bendrosios... 87. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą... 88. Tačiau, prieš kreipiantis į bendros kompetencijos teismą dėl žalos, jo... 89. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės... 90. Pareiškėjui išaiškintina teisė kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos... 91. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių... 92. Byloje esančiuose dokumentuose apie pareiškėjo fizinę ir psichinę... 93. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų,... 94. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgia į... 95. Tačiau, teismo nuomone, nors pareiškėjui ir buvo suteikta reglamentuota... 96. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant duomenų kad dėl... 97. Pareiškėjas prašo teismą priteisti jam kelionės išlaidas.... 98. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas... 99. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia... 100. Kadangi pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl jis turi... 101. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas... 102. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 103. Pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteikiamų... 104. Dėl kitos reikalavimų dalies skundą tenkinti iš dalies.... 105. Priteisti pareiškėjui V. F. (F.) (V. F. (F.)) iš Lietuvos valstybės,... 106. Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl kelionės išlaidų atlyginimo.... 107. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...