Byla 1-1027-988/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei, nukentėjusiajai G. T., kaltinamajam J. L., jo gynėjui advokatui Renaldui Baliūčiui,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L., a.k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta ( - ), deklaruota gyv. vieta ( - ), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis taksi vairuotoju, neteistas,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

4Teismas

Nustatė

5J. L. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas prieš sugyventinę G. T. sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent jis, 2019-01-30 d. 22.10 val. bute, esančiame ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.52 ‰ girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą koja spyrė savo sugyventinei G. T. į koją, taip smurtaudamas prieš savo sugyventinę G. T., sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

6Kaltinamas J. L. apklaustas teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir parodė, kad 2019 m. sausio 30 d. vakare apie 22 val. bute, esančiame ( - ), tarp jo ir sugyventinės G. T. įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad jis pareikalavo nukentėjusiosios parodyti savo mobilųjį telefoną bei kažką jame patikrinti. Kadangi jam kilo įtarimų ir jis reikalavo G. parodyti telefoną, o ši nedavė savo telefono kaltinamajam, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu abu jaunuoliai vienas ant kito garsiai šaukė, barėsi. Žodinis konfliktas vyko apie pusantros valandos. Nukentėjusioji norėjo išeiti iš namų, tačiau kaltinamasis nenorėdamas jos išleisti koridoriuje laikė rankomis apsikabinęs. Jokio smurto nei tyčia, nei netyčia nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo. Galiausiai G. išėjo iš namų, išeidama trenkė durimis. Netrukus nukentėjusioji grįžo namo kartu su policijos pareigūnais, kuriems kaltinamasis paaiškino, kas nutiko, jog buvo žodinis konfliktas, tačiau smurto jokio nebuvo. Policijos pareigūnai paaiškino jam, kad vis tiek bus sulaikytas ir reikės važiuoti į policijos komisariatą. Policijos komisariate jį apklausiant jis visą laiką kartojo tyrėjai, jog jokio smurto nebuvo ir kad prieš sugyventinę nenaudojo jokios fizinės jėgos. Jam buvo pasakyta, kad yra merginos parodymai, jog buvo smurtas, todėl turi parašyti, jog kaltinamasis spyrė nukentėjusiajai. Apklausiant kaltinamąjį jam nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, nebuvo informuotas, jog apklausoje dalyvauja jo advokatė.

7Nukentėjusioji G. T. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad su J. L. jie yra sugyventiniai. Viskas įvyko šių metų gruodžio 30 d. adresu ( - ). Ji ir jos sugyventinis J. konfliktavo, nes ji nedavė savo mobiliojo ryšio telefono kaltinamajam. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie apie geras dvi valandas garsiai rėkė vienas ant kito, vartojo įvairius žodžius vienas kito atžvilgiu. Mano, kad kaimynai galėjo girdėti jų konfliktą, kadangi abu šaukė labai garsiai, taip pat buvo atidarytas buto balkonas. Ji susinervinusi norėjo išeiti iš namų, o J. nenorėjo jos išleisti, dėl ko laikė apsikabinęs rankomis. Galiausiai ji išėjo iš namų ir laiptinėje sutiko policijos pareigūnus, su kuriais nuėjo į butą pas J. Policijos pareigūnai paklausė kaltinamojo, kas nutiko, ir J. išvežė į policijos komisariatą. Vėliau grįžo pas ją ir apklausė. Apklausos metu ji tvirtino policijos pareigūnams, kad jokio smurto prieš ją J. nenaudojo, tačiau policijos pareigūnai nurodė, kad gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl ko turi parašyti, jog prieš ją buvo smurtauta. Policijos pareigūnai neišaiškino nukentėjusiajai jos teisių ir pareigų, neįspėjo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą prieš duodant parodymus. Jai policijos pareigūnai paaiškino, kad dabar turi parašyti, jog prieš ją smurtavo, o ji vėliau galės atsiimti pareiškimą. Pareigūnai, surašius nukentėjusiosios parodymus, juos davė jai pasirašyti, kartu pakišo ir teisių bei pareigų išaiškinimo protokolą, kurio ji neskaitė, tik pasirašė, nes galvojo, kad tai yra tas pas. Naktį apie 3 val. atvyko pareigūnai ir nukentėjusiajai davė lapą, su kuriuo turi nuvykti į gydymo įstaigą, dėl patirtų sužalojimų. Nukentėjusioji paaiškino, kad jokių sužalojimų nepatyrė ir jai nereikia vykti, nes nėra ką rodyti. Tačiau pareigūnai nurodė, jog nesvarbu, kad jokių sužalojimų nėra, gali į gydymo įstaigą nevykti, tačiau turi paimti lapą su užduotimi atlikti abdukciją. Kitą dieną, t. y. sausio 31 d. nukentėjusioji nuvyko į policijos komisariatą sužinoti, kas atlieka tyrimą. Su įvykį tiriančia tyrėja jai susisiekti nepavyko, o vėliau sužinojo, kad byla perduota į teismą, dėl ko negalėjo atsiimti pareiškimo.

8Ikiteisminio tyrimo metu apklausta G. T. parodė, kad tuo metu jis (J. L.) koja jai spyrė į koją, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Pradėjo šauktis pagalbos ir pro duris išbėgo į laiptinę (pagarsinta dalis parodymų, kurie prieštaravo teisme G. T. duotiems parodymams) (b.l. 6-8).

9Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. L. parodė, kad šių metų sausio 30 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu D. B., kai iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog pranešėjas girdi kaip adresu ( - ), bute konfliktuoja vyras ir moteris, garsiai šaukia. Atvykus minėtu adresu jokių triukšmo garsų nesigirdėjo, taip pat pareigūnų niekas neįsileido, dėl ko jie nuėjo pas pareiškėją, kuris patvirtino pranešimo metu nurodytas aplinkybes. Bendraujant su pareiškėju laiptinėje pastebėjo einančią merginą, kuri matėsi, jog verkė, buvo susijaudinusi. Pareigūnams pasiteiravus, kas nutiko, mergina paaiškino, jog tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis spyrė jai į koją ir sukėlė fizinį skausmą. Pareigūnai su mergina nuėjo į butą, kuriame buvo kaltinamasis išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Vaikinas nuo pat pradžių pareigūnams tvirtino, jog jokio smurto merginos atžvilgiu nenaudojo, tačiau mergina pareigūnams teigė, jog jai buvo įspirta į koją, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, parodė vietą, į kurią jai buvo įspirta. Pareigūnai objektyvių smurto žymių, t. y. mėlynių ar kraujosruvų nepastebėjo. Įvertinę situaciją, jog asmuo buvo galimai neblaivus, jo elgesys pasirodė neprognozuojamas, todėl pareigūnai vaikiną sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą, o tada grįžo atgal į įvykio vietą apklausti nukentėjusią merginą. Pareigūnai merginos parodymus užrašė iš jos žodžių. Gali būti, kad nukentėjusioji vienu metu pasirašė pareiškimą ir protokolą dėl pareigų ir teisių išaiškinimo. Apklausos metu jie neturėjo tinkamo blanko, kuriame būtų ir įspėjimas dėl melagingų parodymų davimo, todėl šį blanką pasirašyti davė vėliau, kai atvyko tyrėjas. Nepamena ar prieš apklaustą G. T. žodžiu įspėjo dėl atsakomybės. Įvykio metu darė vaizdo įrašą.

10Teismo posėdyje apklaustas liudytoju M. A. parodė, kad kada iškvietė policiją, t. y. dienos neprisimena, tačiau tai buvo apie 22 val. Jis iškvietė policiją vien tik dėl to, kad buvo didelis triukšmas. Pačio konflikto, kas buvo nematė, kažkokių keiksmažodžių ar grasinimų tikrai negirdėjo. Buvo tik triukšmas kaip kažkas rėktų, vyriškas moteriškas balsas, stiprus durų trankymas. Žodžių lyg būtų naudojamas smurtas negirdėjo. Buvo tiesiog konfliktas, kuris girdėjosi jo bute. Pareigūnai užėjo pas jį į butą, tačiau tuo metu konflikto jau nebebuvo, nebuvo nei triukšmo, nei nieko. Jis pareigūnams bandė paaiškinti situaciją, dėl ko iškvietė policiją, kuriame bute buvo konfliktas. Išgirdo kaip kažkas išbėgo į laiptinę, dėl ko pareigūnai nebaigę pokalbio su juo nusileido į apačią. Jis nematė nei iš kurio buto išbėgo, nei kas. Daugiau pareigūnai pas jį nesugrįžo. Nei su nukentėjusiąja, nei su kaltinamuoju neteko bendrauti, asmenys matyti, tik iš matymo.

11Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. K. parodė, kad įvykio datos nepamena, tačiau nakties metu buvo iškviesta į įvykį pagelbėti pareigūnams, kurie nemoka užpildyti procesinių dokumentų. Atvykus jau buvo užpildyti visi dokumentai, paaiškėjo, kad moteris patyrė fizinį skausmą, įtariamasis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Grįžo į policijos komisariatą, dirbo su įtariamuoju. Nepamena įtariamojo, tačiau pamena, kad jis labai verkė sulaikymo kameroje. Su nukentėjusiąja nebendravo, tiesiog patikrino pareigūnų dokumentus, kur trūko parašo padėjo. Nukentėjusiajai pasakė, kad atvažiuos po kelių valandų, įteiks užduotį ekspertizės tyrimui. Tada susiskambino su nukentėjusiąja, nuvažiavo tuo pačiu adresu, įteikė jai užduotį. Paėmė parašą, bet nepamena ant kokio dokumento. Nukentėjusiosios apklausoje nedalyvavo. Nepamena, koks buvo pokalbis jai antrą kartą atvykus pas nukentėjusiąją, tik įteikė užduotį. Pirmo ir antro susitikimo metu su nukentėjusiąja nebendravo, nežino kur kokie sužalojimai buvo patirti, nes buvo užpildyti procesiniai dokumentai. Nepamena, ar matė nukentėjusiosios sužalojimus. Pareiškimas apie padarytą nusikalstamą tvarką, buvo tvarkoje. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai neturėjo tikriausiai teisių ir pareigų išaiškinimo protokolo, nes pareigūnai neturi tokių blankų, nes jie ne tos specifikos pareigūnai.

12Teismo posėdyje apklaustas liudytoju D. B. parodė, kad gavo pranešimą, kad bute vyksta muštynės. Nuvykus negalėjo įeiti į laiptinę. Paskambino pranešėjui, kuris pasakė kokiame bute matė kaip vaikinas su mergina mušasi, pasakė kodą, nuėjo prie buto, nieko nesigirdėjo, durų niekas neatidarė. Tada pakilo aukštu aukščiau, kad pabendrautų su kaimynu. Tada atsidarė buto durys, mergina išbėgo, kažkokie vaikino šūksmai buvo. Jis merginą pasivijo. Mergina buvo apsiverkusi. Pakilo atgal į butą, iš kurio ji išbėgo. Mergina pasakė, kad buvo konfliktas, vaikinas piktas, žudytis ruošiasi. Po kurio laiko vėl pakilo į viršų, kolega su mergina liko prie tų durų, vaikinas atidarė duris, jis greitai nusileido, sulaikė vaikiną. Pradėjo aiškintis kas buvo. Kolega liko su vaikinu, jis su mergina nuėjo į vidų, kalbėjo kaip kas vyko. Pas juos konfliktas buvo dėl telefono, kad mergina susirašinėjo su kažkuo, vaikinas bandė paimti telefoną, prašė telefono, bet mergina nedavė, tada vaikinas bandė paimti telefoną iš jos, abu susistumdė, jis atėmė telefoną, tada mergina užsipuolė jį ir jis atstumdamas trenkė ar pastūmė, po ko ji užsidarė vonioje, o jis buvo su jos telefonu, po to, kai jie (pareigūnai) atvažiavo, kaip suprato, ji pabėgo iš vonios į lauką. Kolega pildė dokumentus, jis irgi dalyvavo. Vaikinas pradžioje buvo susijaudinęs, vėliau apsiramino mašinoje. Mergina sakė, kad jai spyrė į koją, ir jie apsistumdė, vaikinas iš rankų atėmė telefoną. Neklausė, ar skaudėjo. Smūgio žymių nematė, nerodė. Ant veido nieko nesimatė. Mergina nerodė kojų. Vaikinas pasakojo tą patį. Sakė, kad pasikarščiavo, susistumdė, mergina užsipuolė, jis gindamasis atgal pastūmė ar spyrė, kad mergina pasitrauktų. Vaikiną išvežė dėl smurto artimoje aplinkoje, nes buvo kaimyno, nukentėjusiosios, jo paties pasakymai. Po to dar tyrėja buvo atvykusi, nes jie kažką blogai supildė, kažkokį blanką, tai ji davė merginai pasirašyti. Antrą kartą atvykę merginai paaiškino viską ir iš karto įspėjo dėl melagingų parodymų davimo, kai pildė protokolą. Negali tiksliai pasakyti kada buvo pasirašytas teisių ir pareigų išaiškinimo protokolas, ir ar jie abu buvo pasirašyti vienu metu, nes šiuos dokumentus pildė kolega.

13Teismo posėdyje apklaustas liudytoja S. K. parodė, kad buvo smurtas artimoje aplinkoje, kad kaltinamasis spyrė nukentėjusiajai. Apklausoje dalyvavo gynėjas, ji buvo su tarnybine uniforma. Įtariamąjį supažindino su gynėju. Apklausos kambaryje prisistato pati ir pristato gynėją. Įtariamasis nerimavo, apklausos metu verkė. Nevertė jo duoti parodymus. Pasakė, kad papasakotų visas aplinkybes. Savanoriškai pasakojo. Nesakė įtariamajam, kad gal netyčia nukentėjusiajai įspyrėte. Nukentėjusiosios neapklausinėjo, nebendravo. Įtariamasis žodžiu buvo supažindintas, kad čia jo gynėjas. Įtariamajam prieš apklausą nesakė kokie nukentėjusiosios parodymai ir, kad reikia taip užfiksuoti. Įteikė pranešimą apie įtarimą ir paprašė viską papasakoti. Nukentėjusioji buvo jau apklausta, jau buvo surinkta medžiaga, kurioje buvo parašyta, kad sukeltas fizinis skausmas. Taip pat buvo įkelta filmuota medžiaga, kurioje nukentėjusioji papasakojo kas įvyko. Nesiteiravo nukentėjusiosios, ar kreipėsi su užduotimi. Buvo jos apklausa, parašyta, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pagal pirminius paaiškinimus nustatė, kad buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis buvo susijaudinęs, neneigė, kad spyrė, pripažino. Negali tiksliai pasakyti ar kaltinamasis teigė tyčia įspyręs ar netyčia, šių aplinkybių neužfiksavo.

14Byloje pateiktas CD diskas, kuriame yra vaizdo įrašas - ( - ). Įraše matosi, jog patalpoje (bute) yra mergina, kuri pasakoja, jog tarp jos ir draugo kilo konfliktas dėl mobiliojo telefono, t. y., kad ji nedavė savo telefono draugui. Konflikto metu vaikinas spyrė merginai, stvėrė telefoną ir tada dar iš rankos į veidą sudavė, po ko mergina užsidarė vonioje. Vaikinas laikė vonios durų rankeną, kad mergina negalėtų išeiti, o vėliau pats atidarė duris ir ji išbėgo.

15Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir įrodymų vertinimo

16Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

17Šioje byloje esminis klausimas yra įvertinti ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų (įrodymų) turinį ir jų pakankamumą. Ikiteisminio tyrimo pradžioje (dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo) apklausta nukentėjusioji G. T. parodė, kad J. L. jai su koja spyrė į jos koją, tuo sukeldamas fizinį skausmą (ši dalis jos parodymų teismo posėdžio metu buvo pagarsinta, kaip prieštaraujanti jos parodymams, duotiems teisme) (b.l. 6-8). Teismo posėdžio metu apklausta G. T. jau teigė, kad konfliktas tarp jos ir J. L. buvo, tačiau fizinio smurto jis prieš ją nenaudojo, koja tyčia nespyrė, ji fizinio skausmo nejuto. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje protokole užrašyta ir pagarsinta jos parodymų dalis nėra teisinga, nes jai taip sakyti liepė policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą. Teismo posėdyje apklausti liudytojais D. B. ir P. L. paaiškino, kad protokole (b.l. 6) užrašytas aplinkybes G. T. papasakojo pati, jie neliepė, nenurodė ir nepatarė ką jai reikia sakyti. G. T. pirminiai parodymai, kad jai buvo spirta (dar ir suduota ranka) buvo užfiksuoti ir vaizdo bei garso įraše.

18Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, sprendžia, kad G. T. pirminės apklausos metu nebuvo daromas spaudimas ar kitas neleistinas poveikis, o ji aplinkybes, jog prieš ją buvo smurtauta – spirta į koją, nurodė pati savanoriškai. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtų policijos pareigūnų parodymais, nes buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nėra pažįstami su kaltinamuoju ar nukentėjusiąja, todėl neturi pagrindo ją apkalbėti. Be to, jų parodymus, minėta, patvirtina ir objektyvus įrodymas – vaizdo įrašas, kuriame girdisi kaip G. T. teigia, jog jai buvo spirta.

19Nustatęs, kad tyrimo pradžioje G. T. pati nurodė aplinkybes dėl J. L. smurto, teismas vertina būtent minėtų protokole (b.l. 6-8) užfiksuotų G. T. parodymų turinį ir jų, kaip vienų pagrindinių (lemiančių) byloje esančių įrodymų, patikimumą.

20Teismas, priimdamas nuosprendį šioje byloje ir atlikdamas įrodymų vertimą, vadovaujasi precedentu, suformuotu kasacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-292-693/2018, kurioje faktinės aplinkybės iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos, išskyrus tai, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji G. T. davė parodymus teisme ir būtent teisme (o ne ikiteisminio tyrimo metu, kaip nurodytoje byloje) pirminius parodymus paneigė.

21Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo pasisakyta, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymai yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-119/2011, 2K-105-699/2016, 2K-245-693/2016).

22BPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-276-976/2015). Pažymėtina, kad šiomis taisyklėmis, be kita ko, siekiama užtikrinti asmenų parodymų, naudojamų kaip įrodymas byloje, patikimumą ir gynybos teisių įgyvendinimą.

23Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio, nedavusio parodymų teisme ar ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotais liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi (Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, par. 147; T.K. prieš Lietuvą, par. 95–96).

24Šioje byloje nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai nuvyko į įvykio vietą ir priėmė žodinį ir rašytinį G. T. pareiškimą, užpildė standartinę dokumento formą. Protokolą pildęs pareigūnas P. L. negalėjo patvirtinti, kad prieš apklausą G. T. buvo žodžiu įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat paaiškino, kad gali būti, jog G. T. vienu metu pasirašė pareiškimą-apklausos protokolą ir protokolą dėl pareigų ir teisių išaiškinimo (kuriame nurodytas ir išaiškinimas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą). Be to, P. L. nurodė, kad gali būti ir taip, kad šį blanką (protokolą ir protokolą dėl pareigų ir teisių išaiškinimo) davė pasirašyti vėliau, kai atvyko tyrėja, kuri šį protokolą galėjo atsivežti. Pati G. T. parodė, kad visus dokumentus pasirašė vienu metu. Taigi teismui kyla abejonių dėl to, ar G. T. prieš imant iš jos pareiškimą buvo įspėta pagal BK 236 straipsnį, o šių abejonių nepavyko pašalinti nagrinėjant bylą.

25Šiuo atveju akivaizdu, kad G. T. pasirašytinai turėjo būti įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį dar iki apklausos (pareiškimo surašymo), tačiau byloje nėra neginčijamų duomenų, jog taip buvo padaryta. Kadangi tokiu atveju pareiškėjui atsakomybė pagal BK 236 straipsnį kyla tuomet, kai jis dėl minėtos atsakomybės pasirašytinai įspėjamas. Kai pareiškėjas pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, jis suvokia, kad dėl to jam gresia baudžiamoji atsakomybė, be to, ši aplinkybė palengvina įrodinėjant kaltininko tiesioginę tyčią. Kartu tai turi reikšmę vertinant tokių jo parodymų turinį ir šių parodymų patikimumą. Spręstina, kad liudytojo, kuris nebuvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymai yra mažiau patikimi, nei liudytojo, kuriam buvo išaiškinta tokia atsakomybė.

26Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir dėl G. T. kūno sužalojimų (paraudimų, mėlynių ir pan.). Apklausti liudytojai (policijos pareigūnai) D. B. ir P. L. patvirtino, kad jie sužalojimų nematė, nors G. T. skundėsi smurtu. Esant tokiai situacijai, minėtų liudytojų parodymai dėl baudžiamojoje byloje esminės aplinkybės – smurto panaudojimo – yra išvestiniai iš G. T. paaiškinimų, nes jie konflikto nematė, be to, G. T. pirminiame protokole-pareiškime nurodytų aplinkybių dėl smurtinių veiksmų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys, todėl jos pirminių parodymų patikimumas kelia abejonių. Teismo vertinimu, tokiai išvadai paneigti nepakanka liudytojų pareigūnų parodymų apie tai, kad G. T., jiems atvykus, teigė, jog prieš ją buvo smurtauta.

27Šiame kontekste pažymėtina, kad šeiminių konfliktų dalyvių parodymus, jų patikimumą bei šių dalyvių elgesį teismas turi vertinti itin rūpestingai (atsargiai), be kita ko, ir inicijuotų teisinių procesų motyvus bei tikslus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-317-719/2018 ir kt.). Tokioje procesinėje situacijoje, kai nukentėjusioji atitinkamai iki baudžiamojo proceso pradžios ir šio proceso metu pateikė skirtingas (priešingas) įvykio versijas (būtent dėl to, ar vyras įvykusio konflikto metu panaudojo prieš ją smurtą), ir nesant pakankamai kitų kaltinimo versiją patvirtinančių įrodymų, o pačiai nukentėjusiajai baudžiamojo proceso metu ją neigiant, itin didelę reikšmę tiek gynybos teisių apsaugos, tiek tiesos nustatymo byloje aspektu įgyja kitos kaltinančių nukentėjusiosios parodymų patikimumo vertinimo procesinės galimybės (su atitinkamais pakeitimais EŽTT sprendimai bylose Hümmer prieš Vokietiją, N.K. prieš Vokietiją, 2015 m. liepos 9 d. sprendimas byloje El Khoury prieš Vokietiją, peticijų Nr. 8824/09 ir 42836/12; 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Dimović ir kiti prieš Serbiją, peticijos Nr. 7203/12). Šiame kontekste pažymėtina, kad vienas klausimų pateikimo liudytojui tikslų yra patikrinti jo parodymus, siekiant atskleisti bet kokį jų nenuoseklumą. Šiuo atveju J. L. ir jo gynėjas tokia teise pasinaudojo, o G. T. savo parodymų prieštaringumą ir nenuoseklumą aiškino policijos pareigūnų spaudimu ir emocine būkle. Nors policijos pareigūnų spaudimas duoti konkrečius parodymus teismo atmetamas kaip nepagrįsta versija, tačiau teismui, įvertinus J. L. ir G. T. emocinę būklę įvykio metu, konflikto trukmę ir kitas aplinkybes, kyla abejonių dėl G. T. parodymų, duotų iš karto po įvykio, patikimumo. Be to, iš G. T. pirminių paaiškinimų, dėl šių paaiškinimų lakoniškumo, nėra aišku ar spyris buvo suduotas tyčias, ar ji kliudyta koja susistumdymo metu netyčia, nenurodyta ar tokie J. L. veiksmai paliko kūno sužalojimus ir pan. Ikiteisminio tyrimo metu detaliau neapklausus G. T. dėl prieš ją galimai panaudoto smurto konkrečių aplinkybių, smūgio pobūdžio, jos suvokimo apie J. L. tyčią ir panašių aplinkybių, teismas negali vadovautis jos pirminiu pareiškimu ir laikyti jį pakankamai patikimu įrodymu.

28Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju vien tik pirminiais neišsamiais G. T. paaiškinimais, kuomet ji nebuvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kuriuos ji paneigė teisme, ir kurių nepatvirtina kiti objektyvūs duomenys (vaizdo įrašas su G. T. balsu nėra kitas duomuo, nes įrodymų šaltinis yra tas pats), pagrįsti kaltinamojo kaltės negalima.

29Nagrinėjamoje byloje aktualūs ir kaltinamojo nekaltumo prezumpcijos reikalavimai. BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta: ,,Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.“ Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96). Nagrinėjamoje byloje teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais dėl bylos duomenų rinkimo, vertinimo ir panaudojimo, sprendžia, kad, išnaudojus visas procesines galimybes, nebuvo surinkta pakankamai kaltinančių įrodymų, kad būtų paneigta J. L. nekaltumo prezumpcija ir jis būtų pripažintas kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Teismas nevertina kaip bylai reikšmingo J. L. pirminėje apklausoje pateikto prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir spyrus G. T., nes iš jo apklausos turinio nėra aišku kokiomis aplinkybėmis šis spyris buvo atliktas, kokia kaltės forma veikė J. L.. Teismo posėdyje apklausus J. L. apklausą atlikusią tyrėją, šių netikslumų nepavyko pašalinti, nes tyrėja negalėjo nurodyti kokias konkrečias aplinkybes J. L. nurodė apklausos metu.

30Kartu teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pranešti prokurorui dėl G. T. atžvilgiu pradėtino ikiteisminio tyrimo dėl melagingų parodymų davimo, nes nėra patikimų duomenų, jog ikiteisminio tyrimo ji būtų buvusi įspėta dėl tokios atsakomybės, o teismui nusprendus, kad nepakanka duomenų dėl J. L. padarytos nusikalstamos veikos – ir dėl G. T. teisme duotų paaiškinimų.

31Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog J. L. išteisintinas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32Ikiteisminio tyrimo metu J. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 26) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

33Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4, 6, 7 dalimis,

Nutarė

34J. L. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių.

35J. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

36Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, sekretoriaujant... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)... 4. Teismas... 5. J. L. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas prieš sugyventinę G. T. sukėlė... 6. Kaltinamas J. L. apklaustas teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam... 7. Nukentėjusioji G. T. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad su J. L.... 8. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta G. T. parodė, kad tuo metu jis (J. L.) koja... 9. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. L. parodė, kad šių metų sausio 30... 10. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju M. A. parodė, kad kada iškvietė... 11. Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. K. parodė, kad įvykio datos nepamena,... 12. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju D. B. parodė, kad gavo pranešimą, kad... 13. Teismo posėdyje apklaustas liudytoja S. K. parodė, kad buvo smurtas artimoje... 14. Byloje pateiktas CD diskas, kuriame yra vaizdo įrašas - ( - ). Įraše... 15. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir... 16. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas... 17. Šioje byloje esminis klausimas yra įvertinti ikiteisminio tyrimo metu gautų... 18. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, sprendžia, kad G. T. pirminės... 19. Nustatęs, kad tyrimo pradžioje G. T. pati nurodė aplinkybes dėl J. L.... 20. Teismas, priimdamas nuosprendį šioje byloje ir atlikdamas įrodymų vertimą,... 21. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 22. BPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik... 23. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio, nedavusio... 24. Šioje byloje nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai nuvyko... 25. Šiuo atveju akivaizdu, kad G. T. pasirašytinai turėjo būti įspėta dėl... 26. Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir dėl G. T. kūno... 27. Šiame kontekste pažymėtina, kad šeiminių konfliktų dalyvių parodymus,... 28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju... 29. Nagrinėjamoje byloje aktualūs ir kaltinamojo nekaltumo prezumpcijos... 30. Kartu teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pranešti prokurorui dėl G. T.... 31. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog J.... 32. Ikiteisminio tyrimo metu J. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 33. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos... 34. J. L. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika,... 35. J. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 36. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...