Byla eI-1644-739/2019
Dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui

1Regionų apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei, pareiškėjams A. N., A. S., jų atstovui advokatui Mindaugui Beinoravičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. N., A. S. skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir

Nustatė

2pareiškėjai A. N., A. S. (toliau kartu – ir pareiškėjai, o atskirai - - ir A.N., ir A.S.) teismui pateiktu skundu prašo panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Panevėžio AVPK) viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, 2018m. spalio 12d. įsakymą Nr. 50-TE-621 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. N. ir A. S.“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjai skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad tarnybinė nuobauda – pastaba jiems buvo skirta, remiantis neišsamia ir nepagrįsta tarnybinio patikrinimo išvada, kuria buvo nustatyta, kad pareiškėjai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15straipsnio 1 dalies 1,4 ,5 punktų reikalavimus, netinkamai vykdė pareigybės aprašymuose 6.3, 6.14 punktuose įtvirtintas funkcijas, nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018m. rugpjūčio 2d. įsakymu Nr.5-v-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punkte įtvirtinto atsakomybės principo. Nuobauda pareiškėjams paskirta, nes jie vykdydami 2018m. rugpjūčio 21d. duotą žodinį Panevėžio AVPK Rokiškio rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo T.K. pavedimą bei vadovaudamiesi 2018m. birželio 25d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi dėl kratos atlikimo, siekiant surasti ir paimti narkotines ir psichotropines medžiagas L.T. bute, esančiame ( - ), neišsamiai ir netinkamai atliko kratą, o kratos protokole netiksliai nurodė kratos atlikimo laiką. Pareiškėjai teigė, jog 2018m. rugpjūčio 21d. policijos automobiliu atvyko prie namo, kuriame buvo L.T. butas. Pareiškėjai nusileido į šio namo rūsį, kur buvo sandėliukas, tačiau sandėliuke kratos neatliko, nes jis buvo nenaudojamas ir teismo nutartyje nebuvo nurodyta daryti kratą sandėliuke. Tada nuėjo į L T. butą. Bute buvusiai moteriai pareiškėjai paaiškino, kokiu tikslu atvyko, supažindino su teismo nutartimi, surašė kratos protokolo įžanginę dalį, moteris pasirašė, kad susipažino su teismo nutartimi, paklausus apie draudžiamus daiktus, ji atsakė, kad draudžiamų daiktų neturi. Tada moteris paskambino L.T. ir A.N. su juo kalbėjo telefonu, paaiškino, kad jo bute bus atliekama krata. Užpildžius įžanginę kratos protokolo dalį, įvertinęs galimą jau atliktų veiksmų trukmę, pareiškėjas A.N. įrašė kratos pradžios laiką : 11val.30min. Abu pareigūnai nuodugniai patikrino visą butą: saloną, du kambarius: miegamąjį ir vaikų, taip pat virtuvę, vonios kambarį. Kadangi butas buvo remontuojamas, jame buvo mažai baldų, todėl krata truko neilgai. Baigus kratą, A.N. įrašė jos pabaigos laiką, pažiūrėjęs į laikrodį. A. N. paaiškino, kad jo laikrodis mechaninis, galimai nebuvo nustatytas tiksliai rodyti esamą laiką, be to, jis laiką apvalino. Pareiškėjai mano, kad jiems buvo pavesta atlikti kratą, siekiant juos nubausti tarnybine tvarka, kadangi teismo nutartis, pagal kurią jiems buvo pavesta atlikti kratą, buvo priimta beveik prieš 2 mėnesius. Pareiškėjų teigimu, atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantys duomenys apie jų automobilio stovėjimo, išlipimo iš automobilio laiką gali būti netikslūs, nes buvo fiksuoti Panevėžio AVPK VPVS sistemoje, kuri nėra tiksli. Pareiškėjų teigimu, jie nubausti nepagrįstai. Pareiškėjų atstovas palaikė pareiškėjų skundą ir prašė jį tenkinti.

3Atsakovas atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad Panevėžio AVPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, M.A. pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo pareiškėjų tarnybinio nusižengimo. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad specialusis automobilis, kuriuo važiavo pareiškėjai 2018m. rugpjūčio 21d. atlikti jiems pavestą kratą, Rokiškio r. ( - ) kaime stovėjo 31min. Be to, pareigūno D.P., kuris atliko šio policijos ekipažo stebėjimą, tarnybinių pranešimų duomenimis, pareiškėjai į namo, esančio ( - ), laiptinę, įėjo 11val.39min., o iš jos išėjo, praėjus 25min., tai yra 12val.04min. Tada jie įsėdo į automobilį bei kiek palaukę išvažiavo. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad realus kratos atlikimo laikas buvo ne ilgesnis kaip 25min, todėl įvertinus, kad atliekant kratą remontuojame bute, draudžiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų paieška yra specifinė užduotis, reikalaujanti ypatingo kruopštumo, į tai, kad tuo pačiu metu dar buvo surašomi ir procesiniai dokumentai, bendraujama su bute buvusia moterimi, taip pat bendrauta telefonu ir su buto savininku, tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad krata atlikta neišsamiai ir pareiškėjai netinkamai atliko jiems pavestą užduotį Be to, kratos laikas protokole buvo nurodytas su nemaža paklaida, nors tokio procesinio veiksmo, kaip krata atlikimo pradžios ir pabaigos laiko nurodymas kratos protokole yra svarbus, vertinant šio procesinio veiksmo teisėtumą. Todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nustatyti aplaidūs pareigūnų veiksmai, kuriais buvo pažeisti teisės aktai ir pareiškėjai teisėtai bei pagrįstai patraukti tarnybinėn atsakomybėn.

4Teismas

5konstatuoja:

6bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai yra statutiniai valstybės tarnautojai. Jie eina Panevėžio AVPK Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniųjų tyrėjų pareigas.

7Panevėžio AVPK viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko pareigas(aktualios redakcijos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2008m. gegužės 29d. įsakymu Nr.5-V-300, 20 punktas, žr.: http://panevezys.policija.lrv.lt/) 2018m. spalio 12d. įsakymu Nr. 50-TE-621 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. N. ir A. S.“(toliau – ir Įsakymas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto(toliau – Vidaus tarnybos statutas) 33 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir atsižvelgdamas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 5d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 50-IS-71 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo poliucijos komisariato Rokiško rajono policijos komisariato pareigūnų A. S. ir A. N. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), pareiškėjams paskyrė tarnybines nuobaudas – pastabas.

8Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, 2018m. spalio 12d. įsakymo Nr. 50-TE-621 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. N. ir A. S.“, kuriuo pareiškėjams buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos, teisėtumo ir pagrįstumo.

9Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo pagrindai bei tvarka, o taip pat nuobaudų rūšys reglamentuojamos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Vidaus tarnybos statutas) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2018m. gruodžio 31d.) 33 straipsnyje. Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog esant duomenų apie galimą pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas, o to paties straipsnio 10 dalyje numatyta, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria pareigūną į pareigas skyręs vadovas. Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Tokią tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką numato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) (ginčui aktuali 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija).

10Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalies nuostatas, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip Vidaus tarnybos statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, kt.).

11Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nustatomi atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą tarnybinio patikrinimo metu. Jį baigus, surašoma motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Tvarkos aprašo 26 p.).Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismų praktikoje laikoma tokio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1444/2013).

12Nagrinėjamoje byloje atsakovas turi pareigą įrodyti, kad pareiškėjai pažeidė teisės aktų reikalavimus ir tokiu būdu neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas ir tai buvo padaryta priešingais teisei kaltais pareiškėjų veiksmais ar neveikimu, kas sudarė pagrindą priimti ginčijamą Įsakymą ir skirti tarnybines nuobaudas.

13Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio AVPK viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, M. A., gavęs 2018m. rugpjūčio 31d. tarnybinį pranešimą, kuriame apibendrintai išdėstyti Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus(toliau – IVTS) pareigūno D.P. 2018m. rugpjūčio 21d tarnybinio pranešimo duomenys apie galimai per trumpai ir neišsamiai bei ne visose patalpose 2018m. rugpjūčio 21d. pareiškėjų atliktą kratą ( - ) name bei šį tarnybinį pranešimą tikslinantys 2018m. rugpjūčio 29d. D.P. tarnybinio pranešimo duomenys apie pareiškėjų buvimo ( - ) name, kuriame esančiame L.T. priklausančiame bute pareiškėjams buvo pavesta atlikti kratą, trukmę, bei Vieningos pajėgų valdymo sistemos(toliau – ir VPVS) duomenys dėl specialaus automobilio, kuriuo vykdami daryti kratą, naudojosi pareiškėjai, stovėjimo Rokiškio r. ( - ) laiką, 2018m. rugsėjo 4d. pavedė Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti tarnybinio patikrinimo išvadą(Tarnybinio patikrinimo medžiagos 2 lapas).

142018m.rugsėjo 17d. pareiškėjams buvo įteikti pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo: A.N. - Nr. 50-PR1-53, A.S. - Nr. 50-PR1-54. Abu pareiškėjai 2018 m. rugsėjo 20d. pateikė paaiškinimus(Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b.l. 3-6; 10-14). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 21d. Panevėžio AVPK Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas T.K. pavedė pareiškėjams daryti kratą pas L.T. ( - ) bute ( - ) pagal 2018m. birželio 25d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-1-25201-18 tikslu surasti ir paimti narkotines ir psichotropines medžiagas, kitus tyrimui reikšmingus daiktus. Pareiškėjai į ( - ) prie namo ( - ) atvyko 11val. 38min. specialiuoju automobiliu „Mitsubishi Pajero Sport, valst. Nr. ( - ), šaukinys „( - )“ ir į namo Nr. ( - ) vidų įėjo 11val.39min. , o iš pastato išėjo 12val. 04min. bei iš išvažiavo 12val.10min. Pareiškėjai kratą atliko L.T. bute, o namo rūsyje esančiame sandėliuke kratos nedarė. Išvadoje, įvertinus tai, kad krata, kuri dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų suradimo remontuojamame bute, buvo specifinio pobūdžio; tai, kad buvimo name metu surašomi procesiniai dokumentai, telefonu bendraujama su buto savininku ir visa tai truko ne ilgiau kaip 25 min.; tai, kad nebuvo atlikta krata sandėliuke, bei tai, kad kratos atlikimo laikas kratos protokole buvo nurodytas neteisingai, nustatyta, jog pareiškėjai kratą atliko neišsamiai, kratos protokole įrašė tikrovės neatitinkantį kratos atlikimo laiką, todėl jiems pavestą užduotį atliko netinkamai. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjai kaltais aplaidžiais veiksmais, kurie įvertinti kaip nerūpestingumas, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą valstybės tarnautojams laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų tesiės aktų nuostatų, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, nes netinkamai vykdė Panevėžio AVPK viršininko 2016m. gruodžio 1d. įsakymu Nr.50-V-431 patvirtintų Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.3, 6.14 punktų reikalavimus; pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nes nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018m. rugpjūčio 2d. įsakymu Nr.5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punkte įtvirtinto atsakomybės principo. Išvadoje pateiktas siūlymas abiem pareiškėjams už padarytus tarnybinius nusižengimus skirti tarnybines nuobaudas – pastabas. Jau minėta, kad Įsakymu pareiškėjams paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos.

15Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo bei Išvadoje, nurodant pareiškėjų veiksmus, kurie kvalifikuojami kaip tarnybinis nusižengimas, yra įvardijama, jog pareiškėjai 2018m. rugpjūčio 21d, ( - ) name ( - ) bute ( - ), kratą atliko neišsamiai, neatliko kratos pagalbinėse patalpose ir Kratos protokole nurodė tikrovės neatitinkantį kratos atlikimo laiką. Atsakovas, įrodinėdamas, kad pareiškėjai padarė jiems inkriminuotą tarnybinį nusižengimą, rėmėsi Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D.P. 2018m. rugpjūčio 22d. ir 2018m. rugpjūčio 29d. tarnybiniais pranešimais, kuriuose užfiksuota, kad pareiškėjai nebuvo įėję į jokias kitas lauke esančias patalpas, tik į ( - ) gyvenamojo namo ( - ), kurio bute ( - ) jiems buvo pavesta atlikti kratą, laiptinę ir ten užtruko 25min.(į namo laiptinę pareiškėjai įėjo 11val. 39min., o išėjo 12val.04min.). Taip pat atsakovas rėmėsi Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis, pagal kuriuos nustatyta, kad specialusis automobilis „Mitsubishi Pajero Sport“ valst. Nr. ( - ), šaukinys „( - )“, kuriuo vykdydami užduotį atlikti kratą naudojosi pareiškėjai, į Rokiškio r. ( - ) atvažiavo ir sustojo 11val. 38min.35sek., o išvažiavo 12val.10min.22sek. Atsakovas Išvadoje Nustatė kad pareiškėjai nuėjo į bendro naudojimo rūsį, kuriame buvo L.T. priklausantis sandėliukas, tačiau nusprendė, kad jis nenaudojamas ir kratos sandėliuke nedarė; kad butas buvo remontuojamas, o narkotinių ir psichotropinių medžiagų paieška yra specifinio pobūdžio; kad pareiškėjai, užėję į L.T. priklausantį butą, supažindino jame buvusią moterį su teismo nutartimi dėl kratos atlikimo, o šiai paskambinus L.T.– A.N. kalbėjosi su juo telefonu, vėliau - pildė kratos protokolą. Šių duomenų pagrindu atsakovas Išvadoje nusprendė, kad iki kratos pradžios pareiškėjai atliko keletą prieš tai nurodytų kitų veiksmų, o visas laikas nuo pareiškėjų įėjimo į namą, jo laiptinę iki išėjimo iš namo laiptinės truko tik 25min. Todėl atsakovas padarė išvadą, jog pareiškėjai kratą darė pernelyg trumpai ir konstatavo, kad jie kratą atliko neišsamiai. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai netinkamai atliko kratą atsakovas nesurinko.

16Pareiškėjai savo paaiškinimuose bei teismo posėdyje tvirtino, kad butas buvo remontuojamas, todėl virtuvėje, svetainėje ir prieškambaryje nebuvo baldų, buvo sudėtos statybinės medžiagos, įrankiai, išardytos grindys, ir visa tai jie abu kruopščiai apžiūrėjo, taip pat jie nuodugniai apžiūrėjo ir kitas buto patalpas. Taip pat pareiškėjai paaiškino, kad teismo nutartyje dėl kratos darymo, buvo nurodyta kratą daryti tik L.T. priklausančiame bute, todėl jie nepagrįstai kaltinami kratos neatlikimu sandėliuke, o atsakovas sąmoningai siekė pareiškėjus nubausti, nes visus jų veiksmus specialiai stebėjo.

17Liudytoju teismo posėdyje apklaustas D.P. parodė, jog 2018m. rugpjūčio 21d. pareiškėjų veiklą jis stebėjo ne specialiai, bet atsitiktinai, atliekant kitas užduotis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjams užduotis padaryti kratą buvo pavesta specialia tam, kad juos nubausti. Liudytojas patvirtino, kad jis labai tiksliai užfiksavo pareiškėjų įėjimo ir išėjimo iš ( - ) laiptinės laiką ir jį užsirašė todėl, kad turėjo duomenų, jog krata gali būti vykdoma per trumpai. Liudytojas patvirtino, kad jo užsirašytas ir atsakovui nurodytas laikas yra labai tikslus, nes jo laikrodis yra nustatytas tiksliai esamam laikui. Be to, jo užfiksuotas laikas iš esmės nesiskiria nuo Vieningos pajėgų valdymo sistemos užfiksuoto automobilio stovėjimo laiko. Šis liudytojas pareiškėjams darant kratą nedalyvavo, tačiau pagal turimą patirtį, mano, kad per tokį trumpą laiką pareiškėjai negalėjo kruopščiai ir išsamiai atlikti buto kratos.

18Jau minėta, kad atsakovas turi pareigą įrodyti, jog pareiškėjai pažeidė teisės aktų reikalavimus ir tokiu būdu neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas ir tai buvo padaryta priešingais teisei kaltais pareiškėjų veiksmais ar neveikimu, kas sudarė pagrindą priimti ginčijamą Įsakymą ir skirti tarnybinę nuobaudą.

19Baudžiamojo proceso kodekso 145 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančioje Panevėžio apylinkės teismo Rokiškių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo A.D. nutartyje dėl kratos darymo nutarta padaryti kratą L.T. gyvenamojoje vietoje, tai yra jam priklausančiame bute ( - ) siekiant surasti ir paimti narkotines ir psichotropines medžiagas, kitus tyrimui reikšmingus daiktus ir dokumentus. Niekas kitas, tik ikiteisminio tyrimo teisėjas nusprendžia, kur daryti kratą, todėl atsakovas nepagrįstai nustatė, kad nepadarę kratos sandėliuke, pareiškėjai netinkamai vykdė jiems pavestą užduotį ir padarė tarnybinį nusižengimą. Be to, atsakovas nesurinko jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai neišsamiai padarė kratą L.T. priklausančiame bute. Nustatant, ar pareiškėjai padarė teisei priešingą veiką, būtina įvertinti ar jų elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu. Teisės aktuose nėra nustatyta kratos darymo trukmė. Atsakovas nenustatė konkrečių faktų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai apžiūrėjo ne visas buto patalpas, ar iškratė ne visus bute buvusius objektus. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjų paaiškinimais, kad jie nuodugniai atliko viso buto kratą bei kad ji truko trumpiau, nes dalis buto patalpų buvo tuščios, be baldų, daiktų, todėl ir jų apžiūra neužtruko tiek, kiek būtų užtrukusi esant visoms buto patalpoms apstatytoms. Remiantis aptartu, teismas šalina iš tarnybinio patikrinimo išvados pareiškėjams inkriminuotą veiką – kratos neatlikimą buto priklausinyje – sandėliuke ir kratos darymo neišsamumą.

20Tačiau tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai ir pareiškėjų paaiškinimai bei liudytojo D.P. parodymai teismo posėdžiuose patvirtino, kad pareiškėjas A.N. Kratos protokole įrašė neteisingus kratos pradžios ir jo pabaigos duomenis. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2018m. rugpjūčio 21d., vykdydami jiems pavestą užduoti padaryti kratą L.T. bute, į namo laiptinę ( - ), įėjo 11val.39min., o išėjo 12val.04min. O pagal Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis, automobilis, kuriuo naudodamiesi pareiškėjai vykdė užduotį padaryti kratą, iš viso ( - ), stovėjo 31 min.: sustojo 11val.38 min.35sek.; išvažiavo:12val.10min.22sek. Be to, liudytojas D.P. patvirtino, kad pareiškėjai, grįžę į automobilį, ne iš karto išvažiavo. Patys pareiškėjai patvirtino, kad išlipę iš automobilio jie, pirmiausia, nuėjo į ( - ) rūsį apžiūrėti sandėliuką, o tik po to nuėjo į butą ( - ). Šie bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai pačią kratą bute pradėjo netgi vėliau, negu 11val. 39min. Todėl ji truko trumpiau, negu 25 min., tačiau pagal A.N. kratos protokole padarytus įrašus, krata pradėta 11val.30min, o baigta 12val.15min., tai yra truko 45min. Kad kratos protokole galėjo įrašyti netikslų jos darymo laiką pripažįsta ir pats pareiškėjas A.N. bei teisinasi, kad jo laikrodis galėjo būti netiksliai nustatytas, o protokole nurodytas suapvalintas laikas.

21Iš jau aptartos Panevėžio apylinkės teismo 2018m. birželio 25d. nutarties nustatyta, kad Panevėžio AVPK Rokiškio rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-25201-18 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Krata, kurią nutarta padaryti prieš tai nurodytoje Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, yra vienas iš ikiteisminio tyrimo veiksmų. Baudžiamojo proceso kodekso 149 straipsnio, be kita ko, nustatančio kratos tvarką, 10 dalyje, numatyta, kad dėl kratos surašomas protokolas. Baudžiamojo proceso kodekso 179 straipsnis nustato ikiteisminio tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimą. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad atliekant tyrimo veiksmus, juos atliekantis arba jam padedantis asmuo rašo protokolą tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas(data ir valanda) bei kiti duomenys. Pagal šio straipsnio 4 dalį, visi protokole daromi pakeitimai, pataisymai turi būti aptariami. Remiantis aptartomis teisės normomis, daroma išvada, kad ikiteisminio tyrimo veiksmo eigos ir rezultatų fiksavimas yra svarbus, protokole nurodyti duomenys turi būti tikslūs ir atitikti faktinę situaciją. Todėl neteisingų, netikslių duomenų įrašymu protokole yra pažeidžiamos Baudžiamojo proceso kodekso teisės normos, reglamentuojančios ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą ir jų fiksavimą. Abiejų pareiškėjų pareigybių aprašymų 6.3 punktuose yra numatyta jų asmeninė atsakomybė už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, kitų funkcijų bei užduočių kokybišką atlikimą laiku, o 6.14 punktai įpareigoja pareiškėjus vykdyti užduotis dėl teismo prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų pavedimų, susijusių su procesiniais veiksmais, šių veiksmų vykdymu. Nors kratos protokolą rašė A.N., tačiau byloje nustatyta, kad padaryti kratą L.T. bute buvo pavesta abiem pareiškėjams. Todėl A.S. taip pat buvo atsakingas už kratos atlikimą, jis pasirašė kratos protokole ir yra atsakingas už kratos protokole įrašytų duomenų teisingumą. Todėl neteisingą ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo laiko protokole nurodymą atsakovas teisėtai ir pagrįstai kvalifikavo kaip pareiškėjų padarytą tarnybinį nusižengimą.

22Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008). Teisės teorijoje kaltė apibrėžiama, kaip veikos sąmoningumas. Tai pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, priešinga teisei. Kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Darbuotojo (nagrinėjamu atveju – pareigūno) kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-565/2007). Nagrinėjamu atveju atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjai tarnybinį nusižengimą padarė aplaidžiais veiksmais, kurie vertinami kaip nusikalstamas nerūpestingumas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje aptariant pareiškėjų kaltę bei nustatant, kad pareiškėjai veikė aplaidžiai, tai yra tarnybinį pažeidimą padarė dėl nerūpestingumo, teismas, atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvados eigą ir esmę, į tai, kad pareiškėjų padarytos veikos buvo tiriamos vadovaujantis tarnybiniams nusižengimams, o ne nusikalstamai veikai tirti nustatyta tvarka, sprendžia, kad žodis „nusikalstamas“ į Tarnybinio patikrinimo išvados 5 lapą, aprašant abiejų pareiškėjų kaltės formą, buvo įrašytas dėl apsirikimo ir šalina šį žodį iš Išvados.

23Išvadoje nebuvo nustatytos neigiamos pareiškėjų padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmės. Pareiškėjai, jų atstovas teigė, kad jokių neigiamų pasekmių dėl padarytų tarnybinių nusižengimų neatsirado bei to patvirtinimui pateikė Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės I.P. 2019m. kovo 18d. raštą, kad prokuratūroje nebuvo gauta informacija, jog kratos protokole nurodytas kratos atlikimo laikas galimai užfiksuotas netiksliai ar neteisingai, taip pat informuojama, kad nebuvo gauta informacija, dėl kratos vykdymo neteisėtumo.

24Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys. Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius. Formalus teisės pažeidimas yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo.

25Teismas sprendžia, kad Išvadoje nustatytas pareiškėjų tarnybinis nusižengimas dėl neteisingo kratos atlikimo laiko įrašymo kratos protokole yra formalaus pobūdžio teisinės tvarkos pažeidimas, kurį kvalifikuojant nėra reikšmingos materialiosios pasekmės, todėl konstatuojant tarnybinio nusižengimo faktą atsakovas neturėjo jų vertinti, kilusios pasekmės vertintinos tik formaliuoju nustatytos teisinės tvarkos pažeidimo aspektu ir neturi įtakos nustatyto pažeidimo teisinei kvalifikacijai.

26Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo dėl neteisingo kratos atlikimo laiko įrašymo kratos protokole elementai, kuriems esant yra pagrindas konstatuoti buvus tarnybinį nusižengimą, sukeliantį tarnybinę atsakomybę. Įvertinus byloje esančius įrodymus, taip pat daroma išvada, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis yra priimtas Įsakymas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pareiškėjams, toje dalyje, kuria buvo tikrinami pareiškėjų veiksmai, susiję su neteisingo kratos atlikimo laiko įrašymu kratos protokole, atliktas visapusiškai ir objektyviai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjų veiksmuose atskleista, konstatuojant neteisėtą pareiškėjų veiką, nurodant šia veika pažeistus teisės aktus. Patikrinimo išvada prieš tai nurodytoje dalyje yra išsami ir motyvuota. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio patikrinimo išvadai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-502-1386/2008 ir kt.) ir leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų tarnybiniai nusižengimai įrodyti. Tarnybinės nuobaudos už padarytus nusižengimus pareiškėjams paskirtos nepažeidžiant Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino.

27Pareiškėjai, būdami statutiniais pareigūnais ir atlikdami jiems pavestus tyrimo veiksmus bei juos fiksuodami, turi preciziškai laikytis teisės aktų reikalavimų. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad teisės aktų reikalavimų nesilaikiusiam ir pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492 -1736/2014). Teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, nustatė, kad nepasitvirtino tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyto nusižengimo – kratos nepadarymo sandėliuke bei neišsamios kratos atlikimo padarymas. Todėl šios veikos inkriminavimas pareiškėjams buvo pašalintas iš Išvados, taigi ir iš Įsakymo, kadangi Išvada yra sudėtinė skundžiamo Įsakymo dalis. Nors Išvadoje pareiškėjai yra gerai charakterizuojami, jie neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, yra skatinti, tačiau atsakovas, skirdamas pareiškėjams pačią švelniausią iš Vidaus tarnybos statute numatytų nuobaudų, jau atsižvelgė į šias aplinkybes, todėl nėra pagrindo nuobaudą keisti ar naikinti skundžiamą Įsakymą dėl tarnybinių nuobaudų pareiškėjams paskyrimo. Kadangi teismas iš esmės netenkina pareiškėjų skundo, jiems nepriteisiamos turėtos išlaidos, juos atstovavusio advokato pagalbai apmokėti( ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

29skundą atmesti.

30Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio tesimo Panevėžio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo teisėja Dalia... 2. pareiškėjai A. N., A. S. (toliau kartu – ir pareiškėjai, o atskirai - -... 3. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti... 4. Teismas... 5. konstatuoja:... 6. bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai yra statutiniai valstybės... 7. Panevėžio AVPK viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko... 8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo... 9. Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo pagrindai... 10. Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalies nuostatas, tarnybinis... 11. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant... 12. Nagrinėjamoje byloje atsakovas turi pareigą įrodyti, kad pareiškėjai... 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio AVPK viršininko pavaduotojas,... 14. 2018m.rugsėjo 17d. pareiškėjams buvo įteikti pranešimai dėl tarnybinio... 15. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo bei Išvadoje, nurodant pareiškėjų... 16. Pareiškėjai savo paaiškinimuose bei teismo posėdyje tvirtino, kad butas... 17. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas D.P. parodė, jog 2018m. rugpjūčio 21d.... 18. Jau minėta, kad atsakovas turi pareigą įrodyti, jog pareiškėjai pažeidė... 19. Baudžiamojo proceso kodekso 145 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad krata... 20. Tačiau tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai ir pareiškėjų... 21. Iš jau aptartos Panevėžio apylinkės teismo 2018m. birželio 25d. nutarties... 22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama,... 23. Išvadoje nebuvo nustatytos neigiamos pareiškėjų padaryto tarnybinio... 24. Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai... 25. Teismas sprendžia, kad Išvadoje nustatytas pareiškėjų tarnybinis... 26. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog tarnybinio... 27. Pareiškėjai, būdami statutiniais pareigūnais ir atlikdami jiems pavestus... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 29. skundą atmesti.... 30. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas...