Byla e2A-38-590/2019
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo sodininkų bendrijos „Paežerys-1“ ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo sodininkų bendrijos „Paežerys-1“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 082,79 Eur skolos, 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė žemiau nurodytais motyvais bei argumentais. 1.1.

7atsakovas Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos 1993-07-31, pagrindu yra 0,2099 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu ( - ) (toliau – Žemės sklypas), ir jame esančių statinių savininkas. Žemės sklypas yra SB „Paežerys-1“ (toliau – Bendrija) teritorijoje. Bendrijos 2000–2013 m. vykusiuose susirinkimuose buvo nuspręsta dėl Bendrijai mokėtinų metinių tikslinių įmokų tarifų už vieno konkretaus sodininkų Bendrijoje esančio sklypo arą. Atsakovas įnašų nemokėjo ir liko skolingas ieškovui 1 456,35 Eur. 1.2.

8Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-04-25 įsakymu Nr. 459-41 buvo suformuotas namų valdos žemės sklypas buvusiu adresu ( - ), sujungus du sodo žemės sklypus Nr. 303 ir Nr. 304. Atsakovui 1996-05-16 išduotu Piliečio žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre pažymėjimu ir Bendrijos 1995-08-01 pažymoje nurodyta, jog valdyba neprieštarauja, kad atsakovas išstotų iš sodininkų Bendrijos ir jam priklausantis sodo sklypas su statiniais būtų perregistruoti į namų valdą. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2014-08-01 rašte nurodyta, jog Bendrijos generaliniame plane neatliktos korektūros, susijusios su Žemės sklypo ribomis, į bylą pateiktais Bendrijos planais. Visuotinis Bendrijos narių susirinkimas 2017-05-13 nutarė įpareigoti Bendrijos buhalterę paskaičiuoti ir paruošti sąskaitas faktūras už esamus 10-ies metų atsakovo įsiskolinimus. Bendrijos valdyba 2017-06-08 nutarė Bendrijos nariams pateikti išankstines sąskaitas pagal visuotinio narių susirinkimo sąmatą. Atsakovui 2017-06-22 išsiųstos sąskaitos faktūros ir nustatytas dviejų mėnesių laikotarpis padengti įsiskolinimą arba suderinti mokėjimo grafiką. Atsakovas nesumokėjo 1 082,79 Eur. Atsakovas, kaip Bendrijos teritorijoje esančio Žemės sklypo savininkas, turi pareigą prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo, nepaisant atsakovo narystės Bendrijoje fakto bei nustatytos Žemės sklypo paskirties. Atsakovui gyvenant Bendrijos teritorijoje, atsakovui tenka pareiga mokėti mokesčius. Tas faktas, kad atsakovo Žemės sklypas su statiniais turi nuosavą inžinerinę infrastruktūrą ir jis nesinaudoja bendrojo naudojimo objektais, nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo bendrojo naudojimo objektų savininko pareigų vykdymo. 2.

9Atsakovas prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais motyvais bei argumentais. 2.1.

10Žemės sklypas nepriklauso Bendrijos teritorijai, atsakovas nėra Bendrijos narys. Žemės sklypo nuosavybės teisę atsakovas įgijo 1993-07-31. Žemės sklypo naudojimosi paskirtis neatitiko atsakovo poreikių, todėl atsakovas inicijavo Žemės sklypo pertvarkymo procedūrą, kurios pagrindu Žemės sklypas buvo išbrauktas iš Bendrijos teritorijos. Atsakovas išstojęs iš Bendrijos pakeitė Žemės sklypo paskirtį. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Vilniaus rajono žemės ūkio valdyba leido pakeisti atsakovo valdomų sodo sklypų, esančių ( - ), sodo sklypų tikslinę naudojimo paskirtį į kitą – namų valdą. Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996-04-25 įsakymu sujungė du sodo sklypus ir patikslino įrašus žemės kadastro duomenų registre; sujungtam sodo sklypui pakeitė tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio veiklos į kitą paskirtį – namų valdą; įpareigojo atsakovą apmokėti 289,91 Eur (1 001 Lt) į žemės reformos fondo sąskaitą, žemės ūkio gamybos nuostoliams atlyginti, nes dėl žemės ūkio žemės paskirties pakeitimo buvo sumažintas Bendrijai skirtas žemės plotas 2 099 m2. Vilniaus rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka suformavo kitos paskirties žemės sklypą atliekant kadastrinius matavimus; patikslino įrašus žemės kadastro duomenų registre; išdavė piliečio žemės sklypo žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre 1996-05-16 pažymėjimą, kuris patvirtino faktą, jog: panaikinti buvusių Bendrijos sodo sklypų (Nr. 303 ir Nr. 304) kadastro duomenys; panaikinti įrašai kadastre apie naujai suformuoto kitos pagrindinės paskirties žemės sklypo kadastro Nr. 41768112/3:303 buvimą Bendrijai skirtame mėgėjų sodo žemės plote. 2.2.

11Ieškovas nepateikė įrodymų, jog Žemės sklypas yra Bendrijos teritorijoje. Ieškovas nepateikė duomenų už kokį Bendrijos bendrojo naudojimo turtą atsakovas įsiskolinęs. Ieškovas nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektams. ieškovas nepagrindė tariamai turėtų išlaidų. Tokia pat byla, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių jau buvo išnagrinėta.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

133.

14Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 531,44 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų 425,47 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2017-10-19 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 363 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 255 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 15 Eur žyminio mokesčio. 3.1.

15Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas pagal Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 1993-07-31, nuosavybės teise įgijo Žemės sklypą. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-04-25 įsakymu buvo suformuotas namų valdos žemės sklypas, esantis tuo metu buvusiu adresu ( - ), sujungus du sodo žemės sklypus Nr. 303 ir Nr. 304 ir pakeista pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis į namų valdą, suteikiant kadastrinį numerį Nr. ( - ) bei naują adresą – ( - ). Namų valdos žemės sklypui (kadastrinis Nr. ( - )) patekus į Vilniaus miesto ribas, 1999-05-20 gyvenamoji vietovė, esanti ( - ), kaip Vilniaus miesto priemiestis, buvo prijungta prie Vilniaus miesto teritorijos. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002-06-05 sprendimu Nr. 606 Vilniaus r., ( - ) esantis gruntkelis, į kurį nuo 1995-12-19 įregistruotas įvažiavimas-išvažiavimas iš Žemės sklypo, pavadintas ( - ), o Žemės sklypui vietoje senojo gyvenamosios vietovės adreso – ( - ) buvo suteiktas naujas adresas – ( - ). Atsakovui priklausantis Žemės sklypas iki dviejų žemės sklypų sujungimo ir pertvarkymo buvo Bendrijos teritorijoje. 3.2.

16Vilniaus apygardos teismo 2016-02-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-883-450/2016 konstatuota, kad pagal mėgėjų sodo teritoriją sudaro ne tik sodininkų, bet ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorija dėl istoriškai susidėjusių aplinkybių buvo formuojama kaip speciali kolektyvinių sodų, t. y. mėgėjiškos žemės ūkio veiklos, rekreacijos paskirties teritorija, suskirstyta į daugelį sodo sklypų, tačiau vėliau šiuose sklypuose pradėti statyti gyvenamieji namai nuolatiniam gyvenimui, susiformavo jų kvartalai, kuriems būtina atitinkama infrastruktūra (vandentiekio, kanalizacijos sistemos, kt.). Pasikeitusi pradinė sodo sklypų faktinė paskirtis atsispindi Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatose – įstatyme nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje individualūs sklypai gali priklausyti ne tik sodininkams, bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, šiuose sklypuose galima statyti ar rekonstruoti vieną sodo namą arba vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jų priklausinius. Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. 3.3.

17Atsakovas, įsigijęs Žemės sklypą nuosavybės teise 1993-07-31 kaip sodo žemės sklypą, pasistatė jame gyvenamąjį namą ir žemės sklypo paskirtį pakeitė į namų valdą. Tačiau ta aplinkybė, kad viešajame registre Žemės sklypo paskirtis nurodyta ne sodo žemės, savaime nėra pagrindas teigti, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas automatiškai eliminuotas iš Bendrijai skirtos teritorijos ir kad atsakovas, pakeitus jo turimos žemės paskirtį, automatiškai neteko sodo teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų bendraturčio statuso, teisių bei pareigų. Žemės paskirties pakeitimas atitinkamo sklypo neatskiria nuo bendros teritorijos, remiantis vien tik žemės savininko disponavimo ribomis, nes žemės paskirties tikslas – apibrėžti savininko teises valdyti, naudoti atitinkamą žemės sklypą. Duomenų, jog būtų pakeistos Bendrijai skirtos žemės ribos, kad atsakovui priklausanti namų valda būtų eliminuota iš Bendrijai priskirtos teritorijos, nesurinkta. Atsakovui priklausantis Žemės sklypas yra bendrijos teritorijoje, o jam sodo žemės sklypą naudojant namų ūkio tikslais, nėra pagrindo teigti, jog toks žemės sklypas nėra sodininkų bendrijos teritorijos dalimi, ar kad jis nėra Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų teisinių santykių subjektas. Sodo žemės sklypo paskirties pakeitimas nėra atskiros atsakovui priklausančios teritorijos sukūrimas. Generaliniame plane neatliktos korektūros, susijusios su atsakovo namų valdos žemės sklypo ribomis. Tokia korektūra nenustatyta ir iš Bendrijos teritorijos schemos, kadastro žemėlapio ištraukos. Atsakovas yra Bendrijos įstatymo reglamentuojamų santykių subjektas. Bendrijos generaliniame plane 2017-12-07 atliktos korektūros, susijusios su Žemės sklypo, priklausančio atsakovui, ribomis ir atsakovui priklausantis nuosavybės teise Žemės sklypas patenka į Bendrijos teritoriją. Atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia ieškovo įrodymų dėl teisinės procedūros užbaigimo, įregistravus VĮ „Registrų centras“ Bendrijos teritorijos ribas. 3.4.

18Tuo atveju, kai atsakovas nėra sodininkų bendrijos narys ir nėra sudaręs rašytinės sutarties su bendrija, privalo prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo, mokėti įmokas, kurias nustato sodininkų bendrijos visuotinis narių susirinkimas. Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba išjos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai (Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 22 straipsnio 1 dalis). Tokias nario teises ir pareigas nustato įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklės. Remiantis SBĮ įstatymo 22 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies 4 punktu asmuo, nors ir nesantis bendrijos narys, turi nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį (SBĮ 21 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 4 punktas). Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. 3.5.

19Atsakovas naudojosi Bendrijos narių lėšomis pastatytais objektais, tačiau ieškinys reiškiamas tuo pagrindu, kad atsakovas turi prievolę išlaikyti sodininkų bendrijos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektus. Kiekvienas sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis), proporcingai savo nuosavybės daliai nepriklausomai nuo to, naudojasi bendraturtis bendru turtu ar ne, o atsisakyti mokėti gali tik tų paslaugų, kurios teikiamos asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti. Vilniaus apygardos teismo 2016-02-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-883-450/2016 konstatuota, kad mokesčiai nėra tiksliniai bendrojo naudojimo objektų priežiūros mokesčiai; Bendrija ieškinio reikalavimų pagrįstumą neįrodė, nes nebuvo neišskirta konkreti nurodytų mokesčių dalis skirta bendrojo naudojimo objektų priežiūrai. 3.6.

20Bendrijos 2017-05-13 visuotiniame pakartotiniame ataskaitiniame narių susirinkime buvo nutarta vienbalsiai įpareigoti bendrijos buhalterę iki 2017-06-03 paskaičiuoti ir paruošti sąskaitą faktūrą už esamus 10-ties metų atsakovo įsiskolinimus, nustatyti dviejų mėnesių terminą skolos padengimui. Bendrijos valdybos 2017-06-08 posėdyje buvo nutarta iki 07-01 ne bendrijos nariams pateikti išankstinio mokėjimo sąskaitas pagal visuotinio susirinkimo patvirtintą sąmatą. Pasibaigus finansiniams metams iki vasario 1 d. išrašyti sąskaitas faktūras pagal faktines išlaidas. Negavus apmokėjimo per 30 dienų, skaičiuoti 0,04 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Pagal sąskaitą faktūrą Nr. SBP000020 atsakovui paskaičiuota: už 2008 metus - 107,84 Eur (administracinės ūkio išlaidos – 4,02 Eur, būtinų atliekų išvežimas – 0,41 Eur, žemės mokestis – 1,74 Eur, darbo užmokestis samdomiems darbuotojams už bendro naudojimo objektų administravimą – 71,65 Eur, vandentiekio eksploatavimo išlaidos – 30,02 Eur); už 2009 metus – 81,12 Eur (administracinės ūkio išlaidos – 4,97 Eur, žemės mokestis – 0,65 Eur, darbo užmokestis samdomiems darbuotojams už bendro naudojimo objektų administravimą – 62,96 Eur, vandentiekio eksploatavimo išlaidos – 9,77 Eur, kelių remontas- 2,76 Eur); už 2010 metus – 133,77 Eur (administracinės ūkio išlaidos – 8,83 Eur, žemės mokestis – 0,65 Eur, darbo užmokestis samdomiems darbuotojams už bendro naudojimo objektų administravimą – 60,79 Eur, vandentiekio eksploatavimo išlaidos – 21,45 Eur, kelių remontas – 23,54 Eur, buitinių atliekų išvežimas – 18,50 Eur); už 2011 metus – 92,91 Eur (administracinės ūkio išlaidos – 6,11 Eur, žemės mokestis – 0,65Eur, darbo užmokestis samdomiems darbuotojams už bendro naudojimo objektų administravimą – 52,11 Eur, vandentiekio eksploatavimo išlaidos – 15,54 Eur, buitinių atliekų išvežimas – 18,50 Eur); už 2012 metus – 78,02 Eur (administracinės ūkio išlaidos – 10,67 Eur, žemės mokestis – 0,35 Eur, darbo užmokestis samdomiems darbuotojams už bendro naudojimo objektų administravimą – 46,47 Eur, buitinių atliekų išvežimas – 18,50 Eur, kelių remontas – 2,03 Eur); už 2013 metus – 72,19 Eur (administracinės ūkio išlaidos – 12,06 Eur, darbo užmokestis samdomiems darbuotojams už bendro naudojimo objektų administravimą – 44,95 Eur, buitinių atliekų išvežimas – 3,70 Eur, skelbimų lentos – 11,48 Eur); už 2014 metus – 82,65 Eur (administracinės ūkio išlaidos-18,61 Eur, darbo užmokestis samdomiems darbuotojams už bendro naudojimo objektų administravimą – 43,28 Eur, vandens gręžinių tamponavimas – 12,65 Eur, kelių remontas – 1,13 Eur, buitinių atliekų išvežimas – 6,98 Eur); už 2015 metus – 193,52 Eur (administracinės ūkio išlaidos – 18,58 Eur, darbo užmokestis samdomiems darbuotojams už bendro naudojimo objektų administravimą – 52,93 Eur, kelių remontas – 115,40 Eur, buitinių atliekų išvežimas – 6,62 Eur); už 2016 metus – 128,04 Eur (administracinės ūkio išlaidos – 41,05 Eur, darbo užmokestis samdomiems darbuotojams už bendro naudojimo objektų administravimą – 77,65 Eur, buitinių atliekų išvežimas – 9,34 Eur). Ieškovas neprašė priteisti iš atsakovo 118,23 Eur skolos už 2007 m. Pagal išankstinio mokėjimo 2017-06-19 sąskaitą Nr. 1, atsakovui už 2017 metų I-VI mėn. paskaičiuota 112,72 Eur mokesčių (administracinės ūkio išlaidos – 19,14 Eur, darbo užmokestis samdomiems darbuotojams už bendro naudojimo objektų administravimą – 38,56 Eur, gatvių remontas – 50,37 Eur, buitinių atliekų išvežimas – 4,65 Eur). Iš viso ieškinio suma sudaro 1 082,79 Eur (970,07 Eur +112,72 Eur). 3.7.

21Atsakovas prašė ieškinio reikalavimą dėl 2017 m. skolos (118,23 Eur) atmesti taikant ieškinio senaties terminą. Nors sąskaitoje faktūroje Nr. SBP000020 už 2007 m. atsakovui paskaičiuota 118,23 Eur skolos, ieškovas šio reikalavimo nei ieškinyje nei teisme nekėlė, o skolą prašė priteisti, pradedant nuo 2008 m., todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį. Ieškovo nurodyti mokesčiai susiję su Bendrijos infrastruktūra ir jos priežiūra, t. y. tiksliniai, išskyrus darbo užmokestį samdomiems darbuotojams už bendro naudojimo objektų administravimą. Pajamų-išlaidų suvestinė tvirtinama kiekvienais metais Bendrijos visuotiniame narių susirinkime, išlaidos ieškovo realiai patirtos. Išlaidų dalyje dėl darbo užmokesčio samdomiems darbuotojams už bendro naudojimo objektų administravimą teismas atmeta, nes atsakovas nėra Bendrijos narys. Neišskirta konkreti nurodytų mokesčių dalis, skirta darbo užmokesčiui dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros.

22III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

234.

24Ieškovas apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo dalį priteisiant papildomai iš atsakovo 551,35 Eur, taip pat pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atmetant atsakovo naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad aplinkybė, kad atsakovas nėra Bendrijos narys nesvarbi, kadangi atsakovui buvo užtikrintas paslaugų teikimas ir sudaryta galimybė pasinaudoti paslaugomis. Kiekvienais metais buvo priimtos ir patvirtintos pajamų ir išlaidų sąmatos, kuriose nurodytos sumos, kurių pagrindu atsakovui ir buvo išrašytos sąskaitos už suteiktas paslaugas. Visose pajamų išlaidų sąmatose aiškiai nurodyti tiek pirmininko, tiek buhalterio darbo užmokesčiai bei dėl to privalomi mokėti mokesčiai. Bendrijos patiriamos išlaidos padalijamos visiems savininkams priklausomai nuo turimo žemės sklypo ploto. Bendrija privalo turėti vadovą ir finansininką. Nemokamai vadovo ir finansininko paslaugų nieks neteikia. Bendrija, vykdydama savo veiklą, privalo sudaryti sutartis dėl paslaugų teikimo, prižiūrėti ir rūpintis bendro naudojimo objektais, ruošti ataskaitas, pažymas apie įsiskolinimus parduodant savininkams jiems priklausančią nuosavybę. Paslaugos teikiamos tiek nariams, tiek ne nariams. Jei ne Bendrijos nariams nereikėtų mokėti už administravimo ir bendrąsias išlaidas, tai jie atsidurtų geresnėje situacijoje lyginant su nariais, nes administravimo paslaugas jie gautų nemokamai. Bendrijos nariai turi tik vieną pagrindinį pranašumą prieš ne narius – jie gali dalyvauti susirinkimuose su balso teise. 5.

25Atsakovas atsiliepime prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodomais argumentais bei motyvais. 5.1.

26Atsakovas neturi pareigos mokėti atlyginimus bendrijos valdymo organams, ar kitiems bendrijos darbuotojams. Atsakovas paslaugų iš ieškovo negauna, bendrojo naudojimo objektų bendrija neturi, atsakovas nėra bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkis. Atsakovui tenka pareiga mokėti tik už būtinas Bendrijos išlaidas bendrojo naudojimo objektų eksploatavimui ir išlaikymui. Bendrijos darbuotojų veikla negali būti prilyginama bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, kadangi jų funkcijos kitos ir tai nesusiję su būtinomis išlaidomis bendrojo naudojimo objektų išlaikymui. Bendrijos valdymas ir darbo užmokesčio mokėjimas bendrijos valdymo organams bei kietiems darbuotojams nesiejamas su būtinomis išlaidomis bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, kadangi objektai gali būti administruojami ir nesant bendrijos. Susiklostę darbo santykiai tarp bendrijos ir jos darbuotojų negali būti prilyginami paslaugų teikimu ne Bendrijos nariams. Darbuotojų veikla susijusi su pačios Bendrijos administravimu. 5.2.

27Atsakovas negavęs sąskaitų, kuriose būtų nurodytos ar pagrįstos prašomos priteisti sumos. Ieškovas atsakovui atsiuntęs tik preliminarų išlaidų paskaičiavimą už 2017 m. Nesant sąskaitų bei išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne bendrijos nario prievolės bendrijai apimties. Preliminarūs atsakovo buhalterės atlikti ir pirminiais įrodymais nepagrįsti išlaidų paskaičiavimai negali būti laikomi tinkamais atsakovo prievolę ir jos dydį pagrindžiančiais įrodymais. Paskaičiavimai už laikotarpį iki 2017 m. nebuvo pateikti atsakovui susipažinti. Ieškovas turėjo įrodyti už kokių konkrečių bendrojo naudojimo objektų išlaikymą buvo išrašytos sąskaitos. Ieškovas neturi turto, bendro naudojimo objektų, bendrijos narių lėšomis pastatytų objektų. Nėra įrodymų, kad bendrijos darbuotojai vykdydami pareigas administruoja bendrojo naudojimo objektus. Neaišku, kokių bendrojo naudojimo objektų išlaikymui ieškovas patyrė išlaidas. 5.3.

28Ieškovas nepateikė įrodymų apie turimą turtą, taip pat įrodymų, jog bendrijos narių lėšomis buvo pastatyti objektai, įregistruoti registre ar pan. Ieškovas neįrodė, jog bendrijos samdomų darbuotojų funkcijos yra išskirtinai susijusios tik su neegzistuojančių bendrojo naudojimo objektų administravimu. Registrų centre nėra įrašų apie Bendrijai priklausančius bendrosios nuosavybės teise objektus. Nepateikti kokie nors susitarimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo, naudojimosi, disponavimo. Ieškovas neįvardijo objektų, kurių bendraturčiu neva yra atsakovas. Ieškovas nepateikė informacijos, kuri sudarytų pagrindą konstatuoti Bendrijos bendrojo naudojimo objektų egzistavimą bei atsakovo pareigą prisidėti prie šių objektų išlaikymo išlaidų. Ieškovas nepateikė Bendrijos susirinkimų protokolo kopijų, kuriuose būtų nuspręsta mokėti darbo užmokestį samdomiems darbuotojams, taip pat nepateikė sprendimų dėl ne va tai mokamo darbo užmokesčio dydžio, nepateikė samdomų darbuotojų pareigų aprašymo. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovo samdomi darbuotojai atlieka tik bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas. 6.

29Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodomais argumentais bei motyvais. 6.1.

30Bendrojo naudojimo objektų ieškovas neturi. Sprendime neįvardinti Bendrijai nuosavybės teise priklausantys bendrojo naudojimo objektai. Neaišku ką atsakovas turi išlaikyti ir kokiais Bendrijos narių lėšomis pastatytais objektais naudojosi. Ieškovas nepateikė įrodymų apie turimą turtą, taip pat nepateikė įrodymų, jog bendrijos narių lėšomis buvo pastatyti objektai, įregistruoti registre ar pan. Ieškovo vardu turtas neregistruotas. Nebuvo pateikti kokie nors susitarimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo, naudojimosi, disponavimo. Ieškovas nepateikė kitos informacijos, kuri sudarytų pagrindą konstatuoti Bendrijos bendrojo naudojimo objektų egzistavimą bei atsakovo pareigą prisidėti prie šių objektų išlaikymo išlaidų. 6.2.

31Ieškovas neįrodė, jog: faktiškai patyrė (sumokėjo trečiosioms šalims) prašomas priteisti išlaidas; turėjo, kokias nors išlaidas bendrojo naudojimo objektams eksploatuoti. Sąskaitų, išskyrus išankstinę sąskaitą už 2017 m., atsakovui nepateikta. Į bylą nepateikti sąskaitų pagrįstumą patvirtinantys pirminiai duomenys, taip pat mokėjimo pagal jas faktą patvirtinantys įrodymai. Bendrija turi aiškiai išskirti, kokias paslaugas ji suteikė ne bendrijos nariui, ir pagal tai nustatyti jo mokėtiną sumą. Žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.), todėl jos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis. Nesant apskaičiavimų bei išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne bendrijos nario prievolės bendrijai apimties. Patirtų išlaidų skaičiavimas ne pagal realiai patirtas sąnaudas, bet pagal planuotas patirti, gali sąlygoti nepagrįstą sodininkų bendrijos praturtėjimą asmens, nesančio bendrijos nariu, kuris moka ne nario mokestį, o atlygina jam suteiktų paslaugų išlaidas, sąskaita. Teismas turėjo nustatyti: sąskaitų turinį ir pagrįstumą; ieškovo prievolių turinį; konkrečių paslaugų suteikimą atsakovui; bendrijos turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai. Teismas nenustatė ieškovo prievolių turinio išlaikyti bendrojo naudojimo objektus ir kokia dalimi juos išlaikyti; nenustatė, jog ieškovui priklauso bendrojo naudojimo objektai ir nenustatė, kad juos turi išlaikyti atsakovas. Iš sąskaitų turinio neaišku, kaip yra atliekami paprasčiausi skaičiavimai, kaip yra proporcingai apskaičiuojama atsakovui tenkanti mokėti dalis. Nenustatyta, kokios konkrečios paslaugas buvo atsakovui suteiktos; nenustatyta, ar ieškovas turėjo kokių nors išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti. Nėra įrodymų, jog ieškovas patyrė išlaidas bendrojo naudojimo objektams išlaikyti. Iš bendrijos narių surinktų nario mokesčių gali būti apmokamos tiek tokios bendrijos veiklos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su visų asmenų, įsigijusių žemės sklypą bendrijos teritorijoje, interesais, tiek tokios, kurios liečia tik bendrijai priklausančių asmenų poreikių tenkinimą. Vien tik bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas reikalauti iš atsakovo mokesčio, nepagrįsto dokumentais, negali sukurti atsakovui prievolės mokėti, įsiskolinimą. Bendrija turi aiškiai išskirti, kokias paslaugas ji suteikė ne bendrijos nariui, ir pagal tai nustatyti jo mokėtiną sumą. 6.3.

32Nesuprantama, kas laikyta išlaidomis infrastruktūros išlaikymui. Tokie paaiškinimai, kaip Vilniaus miesto savivaldybės priklausančių gatvių remontas, administracinės išlaidos, buitinių atliekų išvežimas nepagrįsti, nes ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, jog tokias išlaidas turėjo, nekonkretizavo kokiems subjektams sumokėtos tokios sumos, pagal kokias sutartis. Neaišku, kas tai yra administracinės ūkio išlaidos, kokios atliekos išvežtos ir iš kur, kokios gatvės buvo remontuotos. Skiriasi bendra suma 2016 m. sąskaitoje, kurioje nurodyta – 17 911,38 Eur, o pajamų-išlaidų suvestinėje nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 – 18 187,38 Eur. Pagal suvestinę iš viso už darbuotojų atlyginimus sumokėta tiek sąskaitoje, tiek suvestinėje įtraukta – 10 857,39 Eur. Išlaidos infrastruktūrai yra: žyminis mokestis – 64 Eur; banko komisiniai – 122,67 Eur; antstolis – 2 798,94 Eur; „Teo“ – 348,07; „Tele 2“ – 87,37 Eur; „Susivienijimas sodai“ – 276 Eur; kuras – 382,84 Eur; už apšvietimo projektą – 726 Eur; UAB „Geoerdvė“ – 350 Eur; „Registrų centras“ – 33,79 Eur; „Goriolus“ serveris, vardų zona – 47,71 Eur; advokato paslaugos – 720 Eur. Priteistos išlaidos nėra už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą, nes antstolio paslaugos, kuras ir kitos išlaidos negali būti skirtos bendrojo naudojimo objektų išlaikymui. Pagal 2015 m. sąskaitą išlaidos siekė 27 023,05 Eur, kas nesutampa su pajamų-išlaidų suvestinė nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31, kurioje nurodyta 27 439,95 Eur. Darbuotojų užmokestis pagal sąskaitą 2015 m. sudarė 7 385,05 Eur, kas beveik sutampa su suvestine, kurioje nurodyta 7 385,08 Eur. Nurodytos išlaidos bendrijos naudojimo objektams išlaikyti: banko komisiniai – 112,27 Eur; „Teo“ – 269,72 Eur; „Tele 2“ – 71,06 Eur; „Susivienijimas sodai“ – 280 Eur; kuras – 395,58 Eur; gatvių remontas – 16 116,43 Eur; už apšvietimo projektą – 661,60 Eur; rudens šventė – 96,37 Eur; UAB „Senukų prekyba“ ūkinės išlaidos – 14,17 Eur; AB „Lesto“ – 204,19 Eur; „Goriolus“ serveris, vardų zona – 47,71 Eur; advokato paslaugos – 726 Eur; grąžinti pinigai – 40,50 Eur; žyminis mokestis – 32,05 Eur; AV bendros išlaidos – 26,33 Eur. 2007-2012 m. suvestinėse, neaišku kokias išlaidas ieškovas turėjo bendrojo naudojimo objektams išlaikyti. 2012-2017 m. suvestinėse matosi, jog išlaidos, kaip pavyzdžiui, advokato išlaidos, grąžinami pinigai, „Susivienijimas sodai“ ir kt., nėra skirtos bendrojo naudojimo objektams. 6.4.

33Ieškovo reikalavimai tuo pačiu pagrindu ir dėl to pačio dalyko jau buvo atmesti. Byla galutinai išspręsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016. Ieškovas nurodytoje byloje kėlė reikalavimą atsakovui dėl sodų bendrijos bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir įmokų už 2000 m.–2013 m., tačiau ieškovo reikalavimai buvo atmesti. Šioje byloje ieškovas kėlė reikalavimą atsakovui sumokėti įsiskolinimą už 2007 m.–2013 m. laikotarpį už bendrijos bendrojo naudojimo objektų išlaikymą. Dalis ieškovo keliamų reikalavimų išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. 6.5.

34Iki 2017-12-07 Žemės sklypas į Bendrijos teritoriją nepateko. Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie sodininkams ir kitiems asmenims bendros dalinės nuosavybės teise priklausančius bendro naudojimo objektus Bendrijos teritorijoje. Atsakovas su ieškovu neturi bendrosios nuosavybės teisės valdyti, naudoti bei disponuoti bendrai priklausančio nuosavybės teisės objekto. Bendrijos teritorija nesuformuota nei pagal žemės valdos projektą, nei pagal teritorijų planavimo dokumentą. Bendrija nuo 1996-04-24 neturi mėgėjų sodininkystei skirtos žemės. Atsakovo Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir 1996-04-25 įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. Žemės sklypas yra 1996-04-24 įsakymu Nr. I-1304 Vilniaus miesto savivaldybei priskirtoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-31 nutarimu Nr. 616 numatytoje Vilniaus miesto plėtros pirmaeilės statybos visuomeninei, gyvenamajai statybai ir infrastruktūrai plėsti teritorijoje. Nėra teisinio pagrindo taikyti SBĮ nuostatų. 6.6.

35Atsakovo byloje patirtos išlaidos atitinka rekomendacijose nustatytą dydį, todėl nėra pagrindo jų mažinti, jeigu nebuvo sumažintos kitos šalies patirtos išlaidos. Vienai iš šalių sumažindamas jos realiai patirtas išlaidas, o kitai jų nemažindamas, teismas pažeidė lygiateisiškumo principą. Atsakovas garbingo amžiaus, pajamas sudaro tik pensija.

36Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

37IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

387.

39Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. 8.

40Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 9.

41Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas Bendrijos ieškinys dėl išlaidų, patirtų administruojant Bendrijai priklausančius bendrojo naudojimo objektus atlyginti. Dėl naujų įrodymų prijungimo 10.

42Atsakovas 2018-03-06 paduotame apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą prijungti papildomą įrodymą – VĮ „Registrų centras“ 2018-02-27 raštą, kuriame nurodyta, jog atsakovo nuosavybės teisės sodininkų bendrijoje neregistruotos (El. b. t. 2, b. l. 18). Aptariamą įrodymą gavo po skundžiamo sprendimo priėmimo. Dokumentas įrodo, kad atsakovas neturi pareigos išlaikyti turto, kuris neegzistuoja. Raštas nedidelė apimties, bylos nagrinėjimo neužvilkins. Teisme 2019-01-04 taip pat gautas atsakovo prašymas prijungti naujus įrodymus: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2018-02-01 raštą dėl informacijos pateikimo ir VĮ „Registrų centras“ 2018-02-02 atsakymą į atsakovo 2018-01-20 pateiktą raštą (El. b. t. 2, b. l. 37–50). Nurodė, kad aptariamų įrodymų atsakovas iki skundžiamo sprendimo priėmimo nebuvo gavęs. 11.

43Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai). 12.

44Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei procesu apylinkės teisme, taip pat atsižvelgęs į tai, prašomi prijungti įrodymai nedidelės apimties, į dalį pateiktų naujų įrodymų ieškovas turėjo procesinę galimybę atsikirsti atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, o taip pat, kad pateikti nauji įrodymai yra gauti iš viešojo administravimo funkcijas žemėtvarkos srityje atliekančių institucijų, kurių nurodytos raštuose aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant apeliacinių skundų reikalavimus, sprendžia, jog proceso šalių teisės, pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus, nebus pažeistos. Dėl bylos nagrinėjimo ribų, esant anksčiau priimtiems įsiteisėjusiems teismų sprendimams tarp tų pačių šalių 13.

45Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog dalis ieškovo turtinių reikalavimų išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškovas prašė priteisti įsiskolinimą dėl nesumokėtų sodų bendrijos bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir įmokų už 2000 m.–2013 m. laikotarpį. Šioje byloje ieškovas kėlė taip pat reiškė reikalavimą priteisti įsiskolinimą už bendrijos bendrojo naudojimo objektų išlaikymą 2007 m.–2013 m. laikotarpiu. Ieškovo reikalavimai privalėjo būti atmesti toje dalyje, kurioje buvo priimti ankstesni teismų procesiniai sprendimai. 14.

46CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Aptariama įstatymo norma įtvirtina įsiteisėjusio teismo sprendimo res iudicata (lot. galutinio teismo sprendimo) galią. Sprendimas, turintis res iudicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius: procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta tvarka; vienas iš materialiųjų tokio sprendimo padarinių yra tas, kad šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio. Tais atvejais, kai nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas mechanizmas – naujai iškelta byla nutraukiama. Taikant CPK 293 straipsnio 3 punktą svarbu nustatyti ieškinio tapatumo klausimą. CPK 293 straipsnio 3 dalis ieškinių tapatumą siejam su trimis kriterijais: i) tomis pačiomis šalimis; ii) tuo pačiu ieškinio dalyku ir; iii) tuo pačiu ieškinio pagrindu. 15.

47Nustatyta, kad SB „Paežerys-1“ A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2076-541/2015 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-28888-2014-0) buvo pareiškusi ieškinį dėl 1 456,35 Eur skolos už SB „Paežerys-1“ bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą 2000 m.–2013 m. laikotarpiu (El. b. t. 1, b. l. 94–99). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-12 sprendimu SB „Paežerys-1“ ieškinį A. K. atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2016-02-22 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-12 sprendimą paliko nepakeistą (El. b. t. 1, b. l. 100–110). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-12-09 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016-02-22 nutartį paliko nepakeistą (El. b. t. 1, b. l. 111–121). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad SB „Paežerys-1“ prašomi priteisti mokesčiai už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą ir administravimą 2003 m.–2013 m. laikotarpiu nebuvo tiksliniai bendrojo naudojimo objektų priežiūros mokesčiai, t. y. teismai negalėjo nustatyti, kokia konkrečiai mokesčių dalis buvo skirta bendrojo naudojimo objektų priežiūrai. 16.

48Pasisakant dėl pirmojo ieškinio tapatumo kriterijaus – šalių tapatumo – nustatyta, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2076-541/2015, tiek šioje byloje šalys sutampa: abiejose bylose ieškovu buvo SB „Paežerys-1“, o atsakovu – A. K.. Pasisakant dėl ieškinio dalyko tapatumo primintina, jog ieškinio dalykas, tai – ieškovo reikalavimas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2076-541/2015 ieškinio dalykas (reikalavimas atsakovui) buvo piniginės prievolės apmokėti sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo bei administravimo mokesčius, kylančios įstatymų pagrindu, priteisimas už 2000 m.–2013 m. laikotarpį. Šios bylos nagrinėjimo dalykas (reikalavimas atsakovui) – piniginės prievolės apmokėti sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo bei administravimo mokesčius, kylančios įstatymų pagrindu, priteisimas už 2007 m.–2017 m. laikotarpį. Dėl šios priežasties sutiktina su atsakovu, jog ieškinio dalykas išnagrinėtoje ir šioje byloje iš dalies sutampa. Šioje byloje ieškovo nurodytas laikotarpis (2007 m.–2017 m.), už kurį reikalaujama priteisti piniginę prievolę, apima laikotarpį nuo 2007 m. iki 2013 m. laikotarpį, kas buvo dalies bylos nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje tarp šalių civilinėje byloje. Pasisakant dėl ieškinio pagrindo aplinkybės pažymėtina, kad ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta, kad tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2076-541/2015, tiek šioje civilinėje byloje ieškovas atsakovo turtinę prievolę grindė įstatymuose numatyta pareiga apmokėti sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir administravimo išlaidas. Analizuojant ieškinio faktinį pagrindą, kuris apima laikotarpį nuo 2007 m. iki 2013 m., civilinėje byloje Nr. e2-2076-541-2015 ir šioje civilinėje byloje matyti, kad ieškovas SB „Paežerys-1“ šioje civilinėje byloje, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-09 nutartyje pateiktais išaiškinimais (El. b. t. 1, b. l. 7–8), įpareigojo SB „Paežerys-1“ buhalterę paskaičiuoti ir paruošti sąskaitas faktūras už 10 metų atsakovo A. K. įsiskolinimus. Tai reiškia, jog šioje civilinėje byloje ieškovas sukonkretino ir detalizavo sąskaitas faktūras, apėmusias ir laikotarpį nuo 2007 m. iki 2013 m., kurios buvo pripažintos netinkamomis civilinėje byloje Nr. e2-2076-541/2015. Kasacinis teismas pasisakęs, jog reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017, nutarties 30 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovui SB „Paežerys-1“ patikslinus, t. y. sukonkretinus sąskaitas faktūras, kuriose atsispindėtų konkretus mokesčių apskaičiavimas (detalizavimas) pagal civilinėje byloje Nr. e2-2076-541/2015 bylą nagrinėjusių teismų nurodytas pastabas dėl sąskaitų faktūrų tikslumo laikytina, jog ieškovas reiškia reikalavimą, kuris jau buvo išnagrinėtas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Civilinėje byloje Nr. e2-2076-541/2015 įsiteisėjusiais teismų sprendimais pasisakyta, kad ieškovas „Paežerys-1“ pateikė įrodymus, kurių pagrindu iš atsakovo A. K. priteisti piniginės prievolės vykdymą nebuvo galima, kas reiškia, jog toks ieškovo reikalavimas buvo atmestas kaip neįrodytas. Sąskaitų detalizavimas, jų konkretinimas ar pildymas po to, kai dėl konkrečių sąskaitų pagrįstumo buvo pasisakyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, naujoje byloje negalimas. Teikti paaiškinimus, atlikti sąskaitų korekcijas ar detalizavimus, t. y. įrodyti sąskaitose nurodytų sumų pagrįstumą, kurios apėmė laikotarpį nuo 2007 m. iki 2013 m., ieškovas turėjo civilinėje byloje Nr. e2-2076-541/2015, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovui, jog dalis šioje byloje pareikštų turtinių reikalavimų, kurie apima laikotarpį nuo 2007 m. iki 2013 m., išnagrinėti įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir dėl aptarto laikotarpio turtinis ginčas nebegali būti keliamas. Aptartų aplinkybių pagrindu civilinės bylos dalis, apimti ieškovo reikalavimą priteisti piniginės prievolės vykdymą už sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą bei administravimą laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punktu pagrindu, t. y. esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dalyje dėl pareikštų turtinių reikalavimų tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. 17.

49Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinėje byloje Nr. e2-2076-541/2015 priimtų procesinių sprendimų turiniu akcentuoja ir ta aplinkybę, jog ieškovo ir atsakovo ginčą nagrinėję teismai jau pasisakė ir dėl atsakovo argumentų, kuriais atsakovas teigė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas į Bendrijos teritoriją nepatenka. CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Civilinėje byloje Nr. e2-2076-541/2015 pasisakyta, kad atsakovo namų valdos žemės sklypas yra SB „Paežerys-1“ bendrijos teritorijoje, t. y. atsakovas A. K. yra Sodininkų bendrijos įstatymo reglamentuojamų santykių subjektas. Įsiteisėję teismų sprendimai civilinėje byloje Nr. e2-2076-541/2015 turi res iudicata galią, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir atsakovo argumentų, susijusių su Žemės sklypo priklausymu Bendrijos teritorijai (CPK 18 straipsni, 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis). 18.

50Nustačius nagrinėjamos civilinės bylos ribas, pirmiausia nagrinėjamu ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai, paskiau – atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai. Dėl ieškovo SB „Paežerys-1“ apeliacinio skundo reikalavimų 19.

51Ieškovas apeliaciniu skundu prašė priteisti 551,35 Eur apylinkės teismo atmestas darbo užmokesčio samdomiems darbuotojams išlaidas už bendrojo naudojimo objektų administravimą. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad jeigu asmenims, esantiems ne Bendrijos nariams, nereikėtų mokėti už administravimo ir bendrąsias išlaidas, tai jie atsidurtų geresnėje situacijoje lyginant su nariais, nes administravimo paslaugas tokie asmenys gautų nemokamai. Atsakovo teigia, jog neturi pareigos mokėti atlyginimą bendrijos valdymo organams, ar kitiems bendrijos darbuotojams, nes bendrijos valdymas ir darbo užmokesčio mokėjimas bendrijos valdymo organams bei kietiems darbuotojams nesiejamas su būtinomis išlaidomis bendrojo naudojimo objektams išlaikyti. 20.

52Analizuojant SBĮ nuostatas matyti, kad pagal SBĮ 3 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Iš aptariamos įstatymo nuostatos matyti, jog sodininkų bendrijos tikslas įgyvendinti ne tik bendrijos narių, tačiau visų sodininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. SBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia įstatymo nuostata reiškia, jog tiek sodininkai, esantys Bendrijos nariais, tiek sodininkai, nesantys Bendrijos nariais turi vienodos apimties pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kadangi įsteigus Bendriją, bendrojo naudojimo objektų naudojimą ir priežiūrą užtikrina Bendrija. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį ir į tai, kad SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmenys, išstoję iš bendrijos, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Tai, kad kiti, ne sodininkų bendrijos nariai, turi pareigą atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas nurodyta ir SBĮ 22 straipsnio 5 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs lingvistinę SBĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatos formuluotę, taip pat joje esant terminą „už visas paslaugas“ sprendžia, jog aptariama nuostata numato pareigą ne bendrijos nariui apmokėti ir Bendrijos mokamą atlyginimą samdomiems darbuotojams. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas nėra Bendrijos narys nepaneigia aplinkybės, jog Bendrijos samdomi darbuotojai neatlieka pareigų, skirtų Bendrijos bendrojo naudojimo objektams administruoti, taip pat kitų pareigų, susijusių su bendru Bendrijos tinkamu teisių ir pareigų užtikrinimu. Bendrojo naudojimo objektų administravimas ir priežiūra sudaro pagrindinę bendrijos veiklą, bendrijos veikla susijusi su visų bendraturčių interesais, todėl negalima nustatyti, kokia dalis bendrijos pirmininko paslaugų yra teikiama visiems sodininkams (ne bendrijos nariams, kitiems asmenims), o kokia – išimtinai bendrijos nariams. Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu sprendžiama, kad atsakovas, nesantis Bendrijos nariu, turi proporcingai prisidėti ir prie sodininkų bendrijos išlaidų, skirtų Bendrijos darbuotojų darbo užmokesčiui. Vertinama, kad administravimo išlaidos, į kurias įeina bendrijos valdymo išlaidos, t. y. atlyginimas bendrijos pirmininkui ir buhalteriui turėtų būti paskirstytos visiems sodininkams, o ne tik bendrijos nariams. Analogiškos praktikos laikosi ir kiti apygardų teismai (Vilniaus apygardos teismo 2018-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1483-431/2018, nutarties 27 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2013-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1080-565/2013; Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-71-538/2012). 21.

53Nustačius pareigą atsakovui prisidėti proporcingai turimam Žemės sklypo plotui prie piniginės Bendrijos narių prievolės, susijusios su Bendrijos pirmininko ir buhalterio atlyginimu, tarp šalių esant ginčui, būtina analizuoti atsakovo argumentus, susijusius su pateikta sąskaita faktūra bei pajamų-išlaidų suvestinę (El. b. t. 1, b. l. 9–22). Iš atsakovui pateiktos 2017-06-19 sąskaitos faktūros Nr. SBP000020 matyti, kad darbo užmokestis samdomiems darbuotojams už bendro naudojimo objektų administravimą: 2013 m. – 6 286,26 Eur, o atsakovo proporcingai mokėtina dalis – 44,95 Eur; 2014 m. – 6 049,08 Eur, atsakovo proporcingai mokėtina dalis – 43,28 Eur; 2015 m. – 7 385,05 Eur, atsakovo proporcingai mokėtina dalis – 52,93 Eur; 2016 m. – 10 857,39 Eur, atsakovo proporcingai mokėtina dalis – 77,65 Eur. Iš išankstinio mokėjimo sąskaitos Nr. 1 matyti, kad darbo užmokestis samdomiems darbuotojams už bendro naudojimo objektų administravimą už 6 mėn. laikotarpį (I (pirmą) 2017 m. pusmetį) sudarė 5 390 Eur, o atsakovo proporcingai mokėtina dalis – 38,56 Eur. Iš viso Bendrija atsakovui paskaičiavo 257,37 Eur darbo užmokesčio samdomiems darbuotojams už bendro naudojimo objektų administravimą laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2016 m. ir 2017 m. I pusmečio (44,95 Eur + 43,28 Eur + 52,93 Eur + 77,65 Eur + 38,56 Eur = 257,37 Eur). Visgi, iš pateiktos sąskaitos faktūros neaišku kaip konkrečiai buvo apskaičiuotos darbo užmokesčio išlaidos, t. y. sąskaitoje nurodyta bendra suma, atsakovo sklypo plotas arais ir kaina 1 arui, tačiau nenurodyta pagal kokią formulę skaičiuojama atsakovui priklausanti mokėti kainos dalis (neatskleista kainos, mokėtinos ne Bendrijos nariui, vienam arui skaičiavimo formulė). Analizuojant ieškovo pateiktas pajamų-išlaidų suvestines matyti, kad 2013 m. pirmininko atlyginimas iš viso sudarė 9 894 Eur, buhalterio atlyginimas sudarė 1 504,80 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėta 5 589,18 Eur mokesčių, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 1 989,85 Eur mokesčių, Garantiniam fondui – 4,87 Eur, iš viso 18 982,70 Eur (9 894 Eur + 1 504,80 Eur + 5 589,18 Eur + 1 989,85 Eur + 4,87 Eur = 18 982,70 Eur). Atsakovui pateiktoje apmokėti sąskaitoje faktūroje už 2013 m. nenurodyta, kas konkrečiai sudarė 6 286,26 Eur darbo užmokestį, tačiau matyti, kad Bendrija atsakovui darbo užmokestį apskaičiavo nuo ženkliai mažesnės sumos. Neaišku, kaip buvo paskaičiuota 6 286,26 Eur bendra suma, kai pajamų-išlaidų suvestinėje darbo užmokesčio suma yra 18 982,70 Eur. Bendrijos darbo užmokestis 2014 m. bendrijos pirmininkui sudarė 10 200,72 Eur, buhalterei – 3 122,71 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 6 493,82 Eur, o Valstybinei mokesčių inspekcijai – 1 069,01 Eur, iš viso 20 886,26 Eur (10 200,72 Eur + 3 122,71 Eur + 6 493,82 Eur + 1 069,01 Eur = 20 886,26 Eur). Atsakovui pateiktoje apmokėti sąskaitoje faktūroje už 2014 m. nenurodyta, kas konkrečiai sudarė 6 049,08 Eur darbo užmokestį, tačiau matyti, kad Bendrija atsakovui darbo užmokestį apskaičiavo nuo ženkliai mažesnės. Nedetalizuota, kaip buvo paskaičiuota 6 049,08 Eur bendra suma, kai pajamų-išlaidų suvestinėje darbo užmokesčio suma yra 18 982,70 Eur. Bendrijos darbo užmokestis 2015 m. bendrijos pirmininkui sudarė 3 536,61 Eur, buhalterei – 905,73 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 2 025,75 Eur, o Valstybinei mokesčių inspekcijai – 771,99 Eur, iš viso 7 240,08 Eur (3 536,61 Eur + 905,73 Eur + 2 025,75 Eur + 771,99 Eur = 7 240,08 Eur). Atsakovui pateiktoje apmokėti sąskaitoje faktūroje už 2015 m. nurodyta, kad darbo užmokestis sudaro 7 385,05 Eur. Ieškovas nepaaiškino, kodėl atsakovui pateiktoje sąskaitoje faktūroje už 2015 m. nurodyta didesnė darbo užmokesčio dalis, nei pajamų-išlaidų ataskaitoje. Bendrijos darbo užmokestis 2016 m. bendrijos pirmininkui sudarė 4 556,63 Eur, buhalterei – 1 643,50 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai –3 295,80 Eur, o Valstybinei mokesčių inspekcijai – 3 295,80 Eur, iš viso 10 486,94 Eur (4 556,63 Eur + 1 643,50 Eur + 3 295,80 Eur + 991,01 Eur = 10 486,94 Eur). Atsakovui pateiktoje apmokėti sąskaitoje faktūroje už 2016 m. nurodyta, kad darbo užmokestis sudaro 10 857,39 Eur. Ieškovas nepaaiškino, kodėl atsakovui pateiktoje sąskaitoje faktūroje už 2016 m. nurodyta didesnė darbo užmokesčio dalis, nei pajamų-išlaidų ataskaitoje. Bendrija 2017 m. darbo užmokesčio pajamų-išlaidų suvestinės nepateikė, todėl negalima patikrinti ieškovo nurodyto darbo užmokesčio paskaičiavimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas neanalizavo ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros bei pajamų-išlaidų detalizacijos, nesiaiškino kaip buvo atlikti paskaičiavimai ir kodėl ieškovo pateikti skaičiavimai sąskaitoje faktūroje nesutampa su pajamų-išlaidų suvestinėje nurodytais duomenimis. Sprendžiama, jog apylinkės teismas šioje dalyje neatskleidė bylos esmės. Apeliacinio proceso metu aptarti trūkumai negali būti ištaisyti, kadangi reikalinga aiškintis atliktų skaičiavimų pagrįstumą, aiškintis sąskaitoje faktūroje bei pajamų-išlaidų suvestinėje esančius duomenis. Kadangi tokia analizė nebuvo atlikta apylinkės teisme, todėl atliktus tokią analizę apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų apeliacijos teisę. 22.

54Apibendrinant aukščiau išdėstytą daroma išvada, kad kilus ginčui dėl konkrečių sumų, nurodytų sąskaitoje faktūroje, pagrįstumo, būtina analizuoti kaip buvo atlikti ieškovo atsakovui sąskaitoje faktūroje pateikti skaičiavimai, kokie duomenys pagrindžia ieškovo pateiktus skaičiavimus, susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu Bendrijos darbuotojams, taip pat išsiaiškinti aplinkybes, kodėl duomenys sąskaitoje faktūroje bei pajamų-išlaidų suvestinėje nesutampa. Dėl atsakovo A. K. apeliacinio skundo reikalavimų 23.

55Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija apylinkės teismo priteistus 531,44 Eur už Bendrijos bendrojo naudojimo objektų administravimą. Atsakovas teigia, jog Bendrija neturi registruotų bendrojo naudojimo objektų, o ieškovo pateiktose sąskaitose nurodytos išlaidos nėra tikslinės, t. y. neskirtos bendrojo naudojimo objektų priežiūrai. Nurodė ir tai, kad dalis sąskaitose pateikiamų išlaidų, pavyzdžiui, išlaidos antstoliui, advokato pagalbai, kuro išlaidos ir pan. nepagrįstos ir atsakovas už jas mokėti neprivalo. 24.

56Analizuojant atsakovo apeliacinio skundo argumentus matyti, jog Bendrijos vardu registruotų nekilnojamojo turto objektų nėra (El. b. t. 1, b. l. 82). Išskyrus Žemės sklypą, atsakovo vardu Nekilnojamojo turto registre taip pat daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus neregistruota. Atsakovas teigia, jog Bendrija neturi bendrojo naudojimo objektų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Bendrija gali turėti ir neregistruotinų nekilnojamojo turto objektų, kurie būtų bendrosios nuosavybės teisės objektais. SBĮ 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir tokį aprašą viešai paskelbti nariams ir pateikia jį kitiems žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Byloje Bendrijos bendrojo naudojimo objektų aprašo nėra. Iš skundžiamo sprendimo turinio nematyti, jog apylinkės teismas būtų analizavęs Bendrijos valdomų bendrojo naudojimo objektų sąrašo, ar būtų pasisakęs dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo nebuvimo. Kilus ginčui dėl Bendrijoje naudojamų bendrojo naudojimo objektų apylinkės teismas turėjo aiškintis ar Bendrija apskritai turi bendrojo naudojimo objektų, tačiau tokia aplinkybė nagrinėta ir įvertinta nebuvo. Tai, kad būtina vertinti atsakovo argumentus, susijusius su apskirtai Bendrijos valdomų bendrojo naudojimo objektų sąrašu, akcentuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018, nutarties 60 punktas). 25.

57Analizuojant skundžiamo sprendimo motyvus matyti, jog nebuvo atlikta pateiktos 2017-06-19 sąskaitos faktūros Nr. SBP000020 ir pajamų-išlaidų suvestinės analizė. Iš sąskaitos faktūros matyti, jog ieškovas nuo 2013 m. iki 2017 m. I pusmečio prašė iš atsakovo priteisti tokias išlaidas: administracines ūkio išlaidas; buitinių atliekų išvežimo išlaidas; darbo užmokesčio samdomiems darbuotojams už bendrojo naudojimo objektų administravimą išlaidas; skelbimų lentų išlaidas; gręžinių tamponavimo išlaidas; kelių remonto išlaidas. Aptartos išlaidos detalizuotos pajamų-išlaidų suvestinėje, tačiau iš aptartoje pajamų-išlaidų suvestinėje nurodytų duomenų negalima nustatyti, kokios konkrečiai išlaidos, nurodytos pajamų-išlaidų suvestinėje, apima sąskaitoje faktūroje nurodytas išlaidas. Pajamų-išlaidų suvestinėje nurodytos patirtos išlaidos: pirmininko ir buhalterio atlyginimui mokėti; V. F.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Garantiniam fondui; žyminiam mokesčiui; banko komisiniams; antstoliui; „Teo“; „Tele2“; šiukšlių išvežimui; „Susivienijimui sodai“; kurui; ūkinėms išlaidoms; už apšvietimo projektą; UAB „Geoerdvė“; Registrų centrui; įmonei „Goriolus“; advokato paslaugoms; rudens šventei; AB „Lesto“; AV bendroms išlaidoms; grąžintiems pinigams; už kelio lyginimą; mobiliajam telefonui, dėklui ir apsauginei mobiliojo telefono plėvelei; šildytuvui; spausdintuvo toneriui; spausdintuvui; gręžinių tamponavimui; topo nuotraukai; interneto svetainei; notaro paslaugoms; kompiuterio remontui. Apylinkės teismas nesiaiškino, kokios konkrečiai pajamų-išlaidų suvestinėje nurodytos išlaidos atsakovui buvo įtrauktos į pateiktą apmokėti sąskaitą faktūrą, tokių duomenų negalima nustatyti ir iš byloje esančių duomenų. Nustačius, kokios konkrečiai pajamų-išlaidų suvestinėje nurodytos išlaidos buvo įtrauktos į atsakovui pateiktą apmokėti sąskaitą faktūrą būtų galimą pasisakyti ir dėl sąskaitoje faktūroje bei pajamų-išlaidų suvestinėje esančių sumų skirtumo, taip pat konkrečių išlaidų pagrįstumo. Būtina įvertinti ir tai, ar visos atsakovui pateiktoje apmokėti sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, grindžiamos pajamų-išlaidų suvestine, buvo skirtos Bendrijos veiklai, susijusiai su bendrojo naudojimo objektų naudojimu bei priežiūra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sąskaitos faktūros bei pajamų-išlaidų analizė apsunkina ir tai, jog Bendrija nepateikusi savo įstatų, iš kurių taip pat galimai būtų galima spręsti apie tai, kokie mokesčiai, įmokos ar mokėjimai renkami iš Bendrijos sodininkų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas iš esmės neatskleidė bylos esmės. Papildomai pažymėtina, jog pareigą tirti atsakovui pateiktas sąskaitas bei joje nurodytų sumų pagrįstumą, esant ginčui, akcentuoja ir naujausia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018, nutarties 45–63 punktai). 26.

58Apibendrinant aukščiau išdėstytą sprendžiama, jog apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės ir dalyje dėl atsakovui pateiktos apmokėti sąskaitoje faktūroje, grindžiamos pajamų-išlaidų suvestine, nurodytų sumų (piniginės prievolės). Kadangi nebuvo atskleista bylos esmės apylinkės teisme, todėl bylos nagrinėjimas iš esmės apeliaciniame procese negalimas. Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų 27.

59Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat įrodinėja, jog Bendrija neturi teisės aktų tvarka suformuoto žemės sklypo, taip pat kelia klausimus dėl Generalinio plano bei Bendrijos teritorijos ribų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šioje byloje neturi būti iš naujo nustatomos aplinkybės, kurios jau buvo nagrinėtos civilinėje byloje Nr. e2-2076-541/2015. Aptartoje byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais pasisakyta, jog duomenų, kad Būtų pakeistos Bendrijai skirtos žemės sklypo ribos ir, kad atsakovui priklausanti žemės namų valda būtų teisiškai praradusi Bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo statusą, nėra (El. b. t. 1, b. l. 117). Tai, kad Bendrija neturi suformuotos teritorijos aplinkinės ribos, ar būtų nustatyta kokių nors kitų pažeidimų, susijusiu su Bendrijos teritorijos riba, paneigia paties apelianto pateikti nauji įrodymai – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2018-02-01 raštas bei VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2018-02-02 raštas. Byla pradėta pagal ieškovo turtinius reikalavimus dėl piniginės prievolės, nustatyta, jog byloje yra ir įsiteisėjusių teismų sprendimų, turinčių šalims prejudicinę galią. Byla turėtų būti nagrinėjama ieškinio reikalavimų ribose, o ne keliant iš esmės savarankiško pobūdžio, galimai administracinius ginčus, susijusius su Bendrijai priskirtos / nepriskirtos teritorijos teisėtumo ir pagrįstumo. 28.

60Bylą perdavus nagrinėti apylinkės teismui iš naujo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Dėl šalių patirtų išlaidų atlyginimo pasisakytina bylą išnagrinėjus iš naujo. 29.

61Apibendrinus aukščiau išdėstytą, apylinkės teismas netinkamai taikė teisės normas, nepakankamai atsižvelgė į šalims prejudicinę galią turinčius teismų sprendimus, netyrė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kas sąlygojo bylos esmės neatskleidimą. Dėl šios priežasties sprendimas dalyje, kurioje buvo kilęs ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir pagrindo naikinamas ir byla nutraukiama, kitoje dalyje byla, neatskleidus atsakovo turtinės prievolės apimties, perduodama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

62Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 331 straipsniu,

Nutarė

63Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą dalyje dėl ieškovo SB „Paežerys-1“ reikalavimo priteisti piniginės prievolės vykdymą iš atsakovo A. K. už sodininkų bendrijos „Paežerys-1“ bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą bei administravimą laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2013-12-31 ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

64Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus,... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 082,79 Eur skolos, 5 proc.... 7. atsakovas Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos... 8. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-04-25 įsakymu Nr. 459-41... 9. Atsakovas prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau... 10. Žemės sklypas nepriklauso Bendrijos teritorijai, atsakovas nėra Bendrijos... 11. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog Žemės sklypas yra Bendrijos teritorijoje.... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 3.... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį... 15. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas pagal Valstybinės žemės... 16. Vilniaus apygardos teismo 2016-02-22 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 17. Atsakovas, įsigijęs Žemės sklypą nuosavybės teise 1993-07-31 kaip sodo... 18. Tuo atveju, kai atsakovas nėra sodininkų bendrijos narys ir nėra sudaręs... 19. Atsakovas naudojosi Bendrijos narių lėšomis pastatytais objektais, tačiau... 20. Bendrijos 2017-05-13 visuotiniame pakartotiniame ataskaitiniame narių... 21. Atsakovas prašė ieškinio reikalavimą dėl 2017 m. skolos (118,23 Eur)... 22. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 23. 4.... 24. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 25. Atsakovas atsiliepime prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti.... 26. Atsakovas neturi pareigos mokėti atlyginimus bendrijos valdymo organams, ar... 27. Atsakovas negavęs sąskaitų, kuriose būtų nurodytos ar pagrįstos prašomos... 28. Ieškovas nepateikė įrodymų apie turimą turtą, taip pat įrodymų, jog... 29. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 30. Bendrojo naudojimo objektų ieškovas neturi. Sprendime neįvardinti Bendrijai... 31. Ieškovas neįrodė, jog: faktiškai patyrė (sumokėjo trečiosioms šalims)... 32. Nesuprantama, kas laikyta išlaidomis infrastruktūros išlaikymui. Tokie... 33. Ieškovo reikalavimai tuo pačiu pagrindu ir dėl to pačio dalyko jau buvo... 34. Iki 2017-12-07 Žemės sklypas į Bendrijos teritoriją nepateko. Nekilnojamojo... 35. Atsakovo byloje patirtos išlaidos atitinka rekomendacijose nustatytą dydį,... 36. Apeliacinės instancijos teismas... 37. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 38. 7.... 39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 40. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus,... 41. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš dalies... 42. Atsakovas 2018-03-06 paduotame apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą... 43. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų... 44. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei procesu... 45. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog dalis ieškovo turtinių... 46. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui... 47. Nustatyta, kad SB „Paežerys-1“ A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo... 48. Pasisakant dėl pirmojo ieškinio tapatumo kriterijaus – šalių tapatumo –... 49. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinėje byloje Nr.... 50. Nustačius nagrinėjamos civilinės bylos ribas, pirmiausia nagrinėjamu... 51. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė priteisti 551,35 Eur apylinkės teismo... 52. Analizuojant SBĮ nuostatas matyti, kad pagal SBĮ 3 straipsnio 1 dalį... 53. Nustačius pareigą atsakovui prisidėti proporcingai turimam Žemės sklypo... 54. Apibendrinant aukščiau išdėstytą daroma išvada, kad kilus ginčui dėl... 55. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija apylinkės teismo priteistus 531,44 Eur... 56. Analizuojant atsakovo apeliacinio skundo argumentus matyti, jog Bendrijos vardu... 57. Analizuojant skundžiamo sprendimo motyvus matyti, jog nebuvo atlikta pateiktos... 58. Apibendrinant aukščiau išdėstytą sprendžiama, jog apylinkės teismas... 59. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat įrodinėja, jog Bendrija neturi... 60. Bylą perdavus nagrinėti apylinkės teismui iš naujo šalių patirtų... 61. Apibendrinus aukščiau išdėstytą, apylinkės teismas netinkamai taikė... 62. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326... 63. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą... 64. Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d....