Byla 2-2317-775/2011
Dėl protokolo, statybos leidimo panaikinimo, įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, Jolitai Čarnienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Jolantai Garmuvienei, atsakovo Kauno m. savivaldybės administracijos atstovei Neringai Žukauskienei, atsakovei V. M., jos atstovei advokatei Nijolei Petraitienei, trečiajam asmeniui V. L., trečiųjų asmenų atstovui advokatui Jonui Skalskui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui N. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM patikslintą ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, V. M., tretiesiems asmenims V. L., N. L. dėl protokolo, statybos leidimo panaikinimo, įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir

Nustatė

2Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais 2009-09-16/17 Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolą Nr. 40-10-SK871 ir 2009-09-21 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus statybos leidimą Nr. 38-5IT345-411 bei įpareigoti atsakovę V. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinius adresu ( - ), t.y. išardyti įrengtą 1/2 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1997-0040-8017) vidaus inžinerinę sistemą (dujų tinklus) (b.l.6-10, 2 tomas). Ieškovas atskiru prašymu taip pat prašo atnaujinti senaties terminą ginčyti Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2009-09-16/17 protokolą Nr. 40-10-SK871 (b.l.51-52, 2 t.).

3Teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino, jog 2010-01-15 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai gavus V. L. ir N. L. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidinių ir infrastruktūros skyriaus galbūt neteisėtai išduoto 2009-09-21 statybos leidimo gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrasavininkei V. M. atlikti 1/2 dalies gyvenamojo namo vidaus inžinerinių sistemų (dujų tinklų) kapitalinio remontą, buvo nagrinėjamas išduoto statybos leidimo teisėtumo klausimas. Išsiaiškinta, jog 2009-07-09 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas statytojai V. M. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SA-14, kuriuo nustatyta, kad statytoja savavališkai vykdo statybos darbus - neturėdama statybos leidimo atliko kapitalinį remontą, t. y. įrengė atskirą statinio inžinerinę sistemą pakeičiant kuro rūšį. Atsakovė buvo įpareigota iki 2009-08-12 pašalinti savavališkos statybos padarinius ir informuoti apie tai Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą. 2009-08-05 V. M. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą dalies gyvenamojo namo vidaus inžinerinėms sistemoms. 2009-08-18 Urbanistikos skyrius išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. S-40-6-1007, kurio pagrindu UAB „Kauno komprojektas“ parengė projektą. Nuolatinė statybos komisija 2009-09-16/17 protokolu Nr. 40-10-SK871 priėmė sprendimą išduoti statybos leidimą, o Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius 2009-09-21 išdavė atsakovei statybos leidimą Nr. 38-5IT345-411. Minėtas nuolatinė statybos komisijos protokolas ir Kauno miesto savivaldybės statybos leidimas yra neteisėti, nes parengti neatsižvelgiant į tai, kad atsakovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas, po kurio atsakovė nepašalino savavališkos statybos padarinių. Pagal tuo metu galiojantį Statybos įstatymą, kitus teisės aktus užfiksavus, jog atlikti statybos darbai yra savavališka statyba, statybos leidimai negalėjo būti išduodami, įstatymas numatė vienintelį savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą, t.y. griovimą (ginčo atveju sistemos išardymą) ir vėliau gavus statybos leidimą tos sistemos pastatymą. Ginčijami aktai neteisėti dar ir todėl, kad atliekant kapitalinį remontą nebuvo gautas bendraturčių V. L. ir N. L. sutikimas dėl atskiros namo šildymo sistemos įrengimo. Kauno miesto savivaldybės administracija neteisėtai rėmėsi V. L. ir N. L. sutikimu dėl gamtinių dujų įsivedimo į butą. Tai visai kitas sutikimas, kuriam buvo išduotas atskiras statybos leidimas. Terminas reikšti reikalavimą dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu nėra praleistas, nes ieškovas per 1 mėnesį pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. kreipėsi į administracinį teismą dėl statybos leidimo panaikinimo. Ieškovo nuomone, vieno mėnesio terminas turi būti skaičiuotinas tik nuo tada, kai 2010-02-17 gavus pakankamai duomenų, patvirtinančių statybos leidimo neteisėtumą, 2010-02-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija surašė išvadą dėl išduoto statybos leidimo. Reikalavimui pripažinti negaliojančiu nuolatinės statybos komisijos 2009-09-16/17 protokolą yra praleistas 1 mėnesio senaties terminas ir turi būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių. Ieškovo nuomone buvo pakankama kreiptis į teismą tik dėl statybos leidimo pripažinimo neteisėtu, nes tik statybos leidimas suteikia atlikti tam tikrus statybos darbus, tai yra esminis administracinis aktas, kurio pagrįstumo klausimą turi išnagrinėti teismas. Teisė kreiptis ieškovui dėl nuolatinės statybos komisijos sprendimo panaikinimo teisės aktuose nebuvo numatyta ir ieškovas laikė, jog norint nuginčyti statybos leidimą, nebūtina reikšti reikalavimą ir dėl komisijos protokolo nuginčijimo. Tačiau administraciniam teismui pasiūlius tai padaryti, ieškovas pareiškė ir reikalavimą panaikinti minėtą protokolą.

42011-02-01 atsiliepimu į ieškinį atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, o nustačius, jog ieškinio senatis nepraleista – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l.24-31, 2 tomas).

5Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, jog ieškinys turi būti atmestas visų pirma dėl to, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ginčyti statybos leidimą. Ieškovas 1 mėnesio terminą skaičiuoja nuo reikiamų dokumentų gavimo ir išvados surašymo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dokumentai inspekcijoje buvo gauti 2010-02-12, skundas teisme buvo gautas 2010-03-15, t.y. praleidus vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Ieškovas šio termino neprašo atnaujinti, todėl tai sąlygoja savarankišką pagrindą atmesti reikalavimą dėl statybos leidimo panaikinimo. Ieškinys turi būti atmestas dar dėl to, jog jį patenkinus būtų pažeisti teisėtumo, protingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Eilė byloje esančių raštų patvirtina tai, kad statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija žinojo apie atitinkamų veiksmų atlikimą ir juos laikė tinkamais. 2009-08-14 išduotuose projektavimo sąlygose buvo nurodyta, kad šios sąlygos buvo išduotos vadovaujantis Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento reikalavimais. Pats Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-09-24 raštu informavo atsakovę V. M., kad iš savivaldybės Urbanistikos skyriaus buvo gautas patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas, protokolas su sprendimu išduoti statybos leidimą, departamentas nurodė atsakovei, jog gavusi statybos leidimą savavališkos statybos padarinių pašalinimui, ji privalo nedelsiant informuoti departamentą. Tai patvirtina tą faktą, kad valstybinę priežiūrą vykdanti institucija būtent savavališkos statybos padarinių pašalinimą ir suvokia kaip ginčijamos statybos leidimo išdavimą, o ne kaip griovimo darbų atlikimą. Pareikštas ieškinys yra formalus ir nesukeliantis teisinių pasekmių, kadangi pagal dabartinį Statybos įstatymą teismas net ir konstatavęs statybos leidimo išdavimo neteisėtą procedūrą turi teisę įpareigoti atsakovę parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal esamą tvarką. Kadangi dabar yra įtvirtinta galimybė įteisinti savavališkos statybos padarinius atitinkamai sutvarkius projektinę dokumentaciją, tai gautųsi, kad atsakovė antrą kartą turėtų atlikti tuos pačius veiksmus, dar kartą kreiptis į savivaldybę ir dar kartą gauti tą patį statybos leidimą. Kas liečia bendraturčių sutikimą, tai jis buvo tinkamas statybos leidimui išduoti. Reikalavimas panaikinti protokolą turi būti atmestas dar ir dėl to, kad jis reiškiamas ne tam atsakovui. Savivaldybė ir savivaldybės administracija yra du skirtingi juridiniai asmenys ir ginčijant statybos leidimą atsakovas turėtų būti savivaldybės administracija, o ginčijant nuolatinės statybos komisijos protokolą atsakovas turėtų būti savivaldybė, kadangi nuolatinės statybos komisija yra tarpžinybinė institucija, kuriai atstovauja Kauno miesto savivaldybė.

6Atsakovė V. M. 2011-02-02 pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti (b.l.32-34, 2 tomas).

7Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir paaiškino, jog gavus reikiamus dokumentus 2004 m. jai nuosavybės teise priklausančioje 1/2 namo, esančio ( - ), dalyje buvo įrengtas dujotiekio įvadas, komisijos aktu dujinio katilo įrengimas priimtas eksploatacijon. Komisija, priėmusi dujotiekį, pažymėjo, jog statybos darbai atlikti pagal projektą, esant techninei ir darbų atlikimo dokumentacijai ir pripažino, jog dujotiekis yra tinkamas naudotis. Kad šiems darbams atlikti reikalingas statybos leidimas techninėse sąlygose nebuvo nurodyta. Statybos inspekcijoje atsakovei buvo paaiškinta, kad jos atliekami darbai priskiriami prie remonto darbų, kuriems atlikti statybos leidimas nėra reikalingas. Tik praėjus 4 metams, gavus trečiųjų asmenų skundus, buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Iš savavališkos statybos inspektorės paaiškinimo ir paties savavališkos statybos akto ji supratusi, jog, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, ji iki 2009-08-12 privalo išsiimti leidimą. Ji kreipėsi į UAB „Ardynas“, kuris ruošė dujinio šildymo katilo ir dujinės viryklės vidaus dujotiekio tinklų projektą, su prašymu pagal savavališkos statybos aktą paruošti visą reikiamą dokumentaciją statybos leidimui gauti. Ši bendrovė, matydama, jog nespės parengti visų dokumentų, kreipėsi į ieškovą su prašymu pratęsti terminą dokumentams dėl statybos leidimo paruošti. Galiausiai, 2009-09-17 Kauno miesto savivaldybės nuolatinė komisija priėmė sprendimą išduoti statybos leidimą, leidimas 2009-09-21 buvo išduotas ir 2009-10-01 pateiktas ieškovui. Atsakovės nuomone, nuo statybos leidimo ieškovui pateikimo dienos, t.y. nuo 2009-10-01 ir turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Atsakovė laiko, jog ji statybos darbus atliko taip, kaip jai nurodė reikiamos institucijos, todėl dėl jų nekompetencijos ji neturėtų patirti didelių finansinių nuostolių. Atsakovė mano, jog ji nepažeidžia bendraturčių teisių, V. L. ir N. L. davė sutikimą įsivesti dujas, tokio sutikimo pakako, kad būtų išduotas statybos leidimas. Tretieji asmenys net negyvena savo namo dalyje, jiems priklausančio namo dalies nešildo, karšto vandens nenaudoja, AB „Kauno energija“ tiekiama šilumos energija jie net negalėtų naudotis, nes šiluminė trasa Ūmėdžių gatvėje yra avarinės būklės, ji nuo 2005 m. uždaryta.

8Tretieji asmenys V. L. ir N. L. 2011-01-31 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovo ieškinį tenkinti, pripažinti nuolatinės statybos komisijos protokolą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus statybos leidimą negaliojančiais ir įpareigoti atsakovę pašalinti savavališkos statybos padarinius (b.l.22-23, 2 tomas).

9Teismo posėdyje tretysis asmuo V. L. ir jo atstovas paaiškino, jog Kauno miesto savivaldybės administracija išduodama statybos leidimą pažeidė ne tik galiojančius įstatymus, bet ir bendraturčių teises. Savavališkos statybos aktu atsakovė buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, nes tuo metu galiojančiai teisės aktai nenumatė galimybės įteisinti savavališkos statybos. Kauno miesto savivaldybės administracija, turėdama savavališkos statybos aktą, negalėjo išduoti leidimo statybai. Statybos įstatymas numatė, jog atliekant statybos darbus, būtinas bendraturčių sutikimas. Jis ir N. L., kaip gyvenamojo namo bendraturčiai, davė sutikimą tiesti dujotiekio liniją. Jokio sutikimo demontuoti bendrus namo šildymo ir karšto vandens tinklus jie nedavė. Šildymo tinklų demontavimas pažeidžia jų teises, nes jie šildymo sezono metu negali naudotis jiems priklausančia namo dalimi. Atsakovė išbalansavo visą šildymo sistemą, šiuo metu bendraturčiai negali šildytis savo patalpų, nes per atsakovės kambarį einantis vamzdynas turi būti izoliuotas, o jie neturi duomenų, ar tai yra padaryta.

10Tretysis asmuo N. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta, jos interesus byloje atstovauja advokatas, byla nagrinėtina jai nedalyvaujant.

11Patikslintas ieškinys atmestinas.

12Byloje nustatyta, jog 2004 10 26 bendraturčiai N. L. ir V. L. davė sutikimą atsakovei V. M. įsivesti gamtines dujas (b.l. 46-48, 1t.). 2004 m. UAB „Ardynas“ atsakovės V. M. užsakymu paruošė dujinio šildymo katilo ir dujinės viryklės įrengimo bute ( - ), projektą (b.l. 54-58, 1t., taip pat prijungtas priedas prie bylos). 2004 05 25 V. M. sudarė su AB „Lietuvos dujos“ naujo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie dujų sistemos sutartį ir gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.59-65, 51-53, 1 t.). 2004 10 27 atsakovei V. M. buvo išduotas statybos leidimas vidutinio ir mažo slėgio dujotiekio tiesimui į gyv. namų kvartalą tarp Sukilėlių pr., Voveraičių g., Nendrių, Lazūnų g., Ūmėdžių g., Ruduokių g. ir J. Lukšos-Daumanto g. Kaune (b.l. 133-135, 1t.). 2004 09 03 buvo surašytas dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų techninio stovio aktas (b.l. 66, 1t.). 2004 m. lapkričio mėn. surašyti atliktų dujotiekio įvedimo į gyv. namą ( - ), statybos darbų perdavimo ir priėmimo aktai (b.l. 67-68, 1t.). 2004 11 18 buvo surašytas gyvenamojo namo dujotiekio priėmimo eksploatacijon aktas (b.l. 153, 1t.). 2003-2004 m. AB „Šilumos energija“ surašė šilumos objekto tikrinimo aktus (b.l. 35-36, 80-81, 2t.). 2005 10 14 centralizuotas šilumos tiekimas į Ūmėdžių g. buvo nutrauktas (b.l. 39, 2t.).

132009 01 16 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM kreipėsi raštu į Kauno apskrities viršininką, prašydama patikrinti ar gyvenamajame name ( - ), įrengtos atskiros inžinerinės sistemos nėra savavališkos (b.l. 88-89, 1t.). 2009 04 15 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM pranešė Kauno apskrities viršininkui ir Kauno m. savivaldybei, jog bus atliekamas gyv. namo ( - ), inžinerinių sistemų pertvarkymo patikrinimas (b.l. 37-38, 2t.). 2009 04 22 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM surašė gyvenamojo namo ( - ), vidaus inžinerinių sistemų faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. 3-10.4-K-006 (b.l. 85-87, 1t.). 2009 04 30 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM įpareigojo Kauno AVAD pareigūnus atlikti visus veiksmus, susijusius su šios savavališkos statybos padarinių šalinimu (b.l. 90-91, 1t.). 2009 07 09 V. M. buvo surašytas savavališkos statybos aktas (b.l. 32-33, 1t.) ir 2009 07 10 rašte Nr. 11-944 jai nurodyta, jog V. M. neturėjo statybos leidimo, todėl iki 2009 08 12 įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius (b.l. 31, 1t.). 2009 08 05 V. M. kreipėsi į Kauno m. savivaldybę su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, pridėdama savavališkos statybos aktą (b.l. 29, 1t.). 2009 08 11 gavo išvadą dėl projektavimo sąlygų nustatymo ir 2009 08 18 projektavimo sąlygų sąvadą (b.l.30, 26-27, 1t.). 2009 08 28 kreipėsi į KAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą su prašymu pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams šalinti (b.l. 143, 1t.) 2009 09 24 KAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas V. M. pranešė, jog departamentas iš Kauno m. savivaldybės gavo projektavimo sąlygų sąvadą ir nuolatinės statybos komisijos protokolą ir nurodė, jog gavus statybos leidimą, V. M. privalo nedelsiant informuoti departamentą (b.l. 143-144, 1t.). Pagal projektavimo sąlygų sąvadą V. M. paruošė naują vidaus inžinerinės sistemos projektą (b.l. 38, 16, 1t., prijungtas priedas prie bylos) ir, 2009 09 16-17 Kauno m. savivaldybės nuolatinei statybos komisijai protokolu Nr. 40-10-SK871 pritarus (b.l. 1920, 1t.), 2009 09 21 gavo statybos leidimą (b.l. 17-18, 1 t.), kurį 2009 10 01 pateikė KAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (b.l. 145, 1t.). 2009 10 05 V. M. kreipėsi dėl namo vidaus inžinerinės sistemos pripažinimo tinkama naudoti, tačiau šį aktą jai atsisakyta išduoti (b.l. 146-152, 1t.). 2009 12 31 N. L. ir V. L. iš KAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento gavo atsakymą, jog statybos leidimas Nr. 38-51T345-411 V. M. išduotas teisėtai, todėl jį naikinti nėra pagrindo (b.l. 167, 1t.).

142010 01 15 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM gavo V. L. ir N. L. skundą dėl savavališkai V. M. įrengtos atskiros šildymo sistemos statybos padarinių šalinimo gyvenamajame name ( - ), (b.l. 10-13, 1 t.). 2010 02 02 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM suinteresuotiems asmenims pranešė apie 2010 02 09 organizuojamą pasitarimą dėl statybos leidimo išdavimo teisėtumo (b.l. 14, 106-109, 1t.). 2010 02 12 Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM Kauno m. savivaldybė pateikė gyvenamojo namo ( - ), vidaus inžinerinės sistemos techninio projekto archyvinės bylos patvirtintą kopiją (b.l. 15, 16, 23,25, 24, 27, 30, 28-29, 31-48, 21, 71, 69, 72, 82-84, 79-81, 75, 22, 1t., techninio projekto dokumentai prijungti apžiūrai atskirame aplankale). 2010 02 25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM kontrolės skyrius pateikė išvadą, jog pakanka faktinių duomenų kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo (b.l. 121-123, 1t.).

15Dėl ieškinio senaties termino

16Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM prašo pripažinti negaliojančiais Kauno m. savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolą ir statybos leidimą. Atsakovai teigia, jog yra praleistas senaties terminas šiems aktams skųsti, nes ieškinys teismui dėl statybos leidimo panaikinimo yra pateiktas 2010 03 15, dėl nuolatinės statybos komisijos protokolo – 2010 10 21, nors apie šiuos aktus ieškovas vėliausiai sužinojo 2010 02 12. Ieškovas nurodo, jog statybos leidimo apskundimo terminas nėra praleistas, o terminą dėl nuolatinės statybos komisijos protokolo apskundimo prašo atnaujinti, nes teisė Inspekcijai inicijuoti Nuolatinės statybos komisijos sprendimo panaikinimą teisės aktuose nebuvo nustatyta, ieškovas šį reikalavimą pareiškė, tik pasiūlius administraciniam teismui.

17Ieškovas skundžia viešo administravimo subjekto aktus ir papildomai reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę V. M. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. reikalavimą ne viešojo administravimo srityje, o civilinio teisinio pobūdžio, kuris turės tiesioginės įtakos (remontuojamo, rekonstruojamo) statinio savininko nuosavybės teisėms. Nors ieškinys yra nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, tačiau tai nereiškia, jog byloje turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Šioje byloje ieškovo reikalavimas yra pareikštas tikslu ištirti viešojo administravimo subjekto individualių teisės aktų teisėtumą, todėl darytina išvada, kad ginčijant 2009 09 16/17 protokolą ir 2009 09 21 statybos leidimą yra taikomi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti jų apskundimo terminai.

18Byloje nustatyta, jog Kauno apskrities viršininko administracija, kuriai iki 2010-01-01 buvo pavesta vykdyti valstybinę statybų priežiūrą Kauno apskrityje, nustatyta tvarka vykdė gyvenamojo namo, esančio ( - ), vidaus inžinerinių sistemų keitimo darbų priežiūrą, taip pat nagrinėjo tiek ginčijamo nuolatinės statybos komisijos protokolo, tiek statybos leidimo teisėtumo klausimus. Iš bylos dokumentų matyti, kad 2009 07 09 surašius savavališkos statybos aktą, 2009 09 24 KAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas V. M. pranešė, jog departamentas iš Kauno m. savivaldybės gavo projektavimo sąlygų sąvadą ir nuolatinės statybos komisijos protokolą ir nurodė, jog gavus statybos leidimą, V. M. privalo nedelsiant informuoti departamentą (b.l. 143-144, 1t.). 2009 10 01 V. M., šalindama savavališkos statybos padarinius, pateikė KAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui 2009 09 21 išduotą statybos leidimą (b.l. 145, 1t.). Vadinasi, KAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas apie 2009 09 16/17 Kauno m. savivaldybės nuolatinei statybos komisijos protokolą sužinojo jau 2009 09 24, o apie statybos leidimą – 2009 10 01.

19Taigi Kauno apskrities viršininko administracija nuo 2009 10 01 turėjo visą informaciją apie savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą ir manydama, jog darbai vykdomi neteisėtai, turėjo visas galimybes kreiptis į teismą ir ginčyti statytojos veiksmus ar atitinkamus individualaus pobūdžio teisės aktus, tačiau to nedarė. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apskrities viršininko administracija nepasinaudojo savo teise apskųsti 2009 09 16/17 protokolo ir 2009 09 21 statybos leidimo teismui, LR ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytas apskundimo terminas yra praleistas. Teisėje galioja bendrasis principas, jog niekas negali perleisti teisių daugiau, negu jų turi. Kauno apskrities viršininko administracija nuo ginčijamo protokolo priėmimo ir statybos leidimo išdavimo iki statybų priežiūros funkcijų perdavimo ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM, t.y. 3 mėnesius, nesikreipė į teismą dėl minėtų aktų teisėtumo, todėl minėtos valstybinės funkcijos, o kartu ir visų su ja susijusių teisių ir pareigų perdavimo metu, apskrities viršininko administracija nebeturėjo teisės ginčyti skundžiamų aktų, todėl ir tokios teisės perleisti ieškovui negalėjo. Valstybinė statybų priežiūra yra valstybei priskirta funkcija, kurią vykdo atitinkamos įstatymais įgaliotos valstybės institucijos. Atsižvelgiant į tai, būtent valstybė laikytina subjektu, prižiūrinčiu jos teritorijoje vykdomų statybų teisėtumą, o atskiros valstybės institucijos tik tiesiogiai įgyvendina šią funkciją atlikdamos joms pavestus veiksmus. Todėl šiuo atveju, vienai valstybės institucijai vykdančiai statybų priežiūrą nepasinaudojus teise skųsti ginčijamus teisės aktus, ieškovui perėmus atsakomybę už tos pačios funkcijos vykdymą, nėra jokio pagrindo administracinio akto apskundimo teismui terminą pradėti skaičiuoti nuo pradžių.

20Net jei laikyti, jog ieškovo ginčijamų aktų apskundimo terminai turi būti skaičiuojami iš naujo, ir tokiu atveju ieškovas būtų juos praleidęs. Teismas konstatuoja, jog ieškinio senaties termino pradžia šiuo atveju turėtų būti skaičiuojama ne kaip nurodo ieškovas, nuo tada, kai statybos inspekcija 2010 02 17 gavo dokumentus iš Kauno m. savivaldybės (b.l. 15, 1t.) arba kai buvo surinkta pakankamai duomenų dėl statybos leidimo neteisėtumo ir nuspręsta kreiptis į teismą, t.y. 2010 02 25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM kontrolės skyriui priėmus išvadą (b.l. 121-123, 1t.), o nuo 2010-01-01, kai statybų priežiūros funkcijos buvo perduotos ieškovui Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM, nes dokumentai, susiję su savavališkos statybos padarinių šalinimu jau buvo pateikti Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento l.e. p. direktorei A. L. 2009 10 01, kuri nuo 2010 01 01 tapo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėja bei pasirašė ieškinį, teikiamą teismui (b.l. 9, 1t.), todėl ji visą situaciją žinojo nuo 2009 m. spalio mėnesio, tačiau ne tik nesikreipė į teismą dėl ginčijamų aktų panaikinimo, bet ir oficialiai patvirtino (b.l. 167, 1t.), jog nemato teisinio pagrindo statybos leidimą ginčyti.

21Įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos, organizacijai, siekiančiam apginti viešąjį interesą – suteikia galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji nereiškia, jog asmuo bet kuriuo metu gali ją realizuoti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą dėl jų teisinės padėties, bei siekiant, kad faktinės bylos aplinkybės būtų išaiškintos nepraėjus daug laiko po jų įvykimo, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. LR Konstitucijos 28 str. įtvirtinta nuostata, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Įstatymai be šalių procesinių teisių nustato ir pareigą tomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Inicijuodamas jo manymu neteisėtų sprendinių apskundimą, ieškovas privalėjo šių nuostatų laikytis. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik objektyvios, nuo ieškovo valios nepriklausančios aplinkybės, egzistavusios įstatymo nustatyto termino eigos metu, kurios kliudė laiku ir tinkamai, įgyvendinti savo teises. Ieškovas nurodė, jog jis terminą ginčyti nuolatinės statybos komisijos protokolą praleido todėl, kad nebuvo susiformavusi teismų praktika šį dokumentą ginčyti, be to, ieškinį patikslino, tik primygtinai pareikalavus administraciniam teismui. Įstatymų nuostatų aiškinimas, suvokimas ir netinkamas jų vykdymas nepripažintinas svarbia, objektyvia ir nuo ieškovo valios nepriklausančia priežastimi, todėl prašymas atnaujinti žymiai praleistą terminą netenkinamas.

22Dėl individualių administracinių aktų teisėtumo

23Ieškovas nurodo, jog nuolatinės statybos komisijos protokolas ir statybos leidimas turi būti panaikinti, nes: 1) tuo metu galiojantis įstatymas nenumatė galimybės šalinant savavališkos statybos padarinius, gauti statybos leidimą; 2) statybos leidimas išduotas neturint bendraturčių sutikimo.

24Teismas pažymi, jog atsakovė V. M. į savo butą ( - ), įsivedė dujas ir dujinį šildymą dar 2004 metais. 2004 09 25 ji kreipėsi į bendraturčius V. ir N. L. su prašymu duoti sutikimą įsivesti gamtines dujas (b.l. 46, 1t.). 2004 10 05 V. L. raštu paprašė atsakovės V. M. pateikti ruošiamų atlikti darbų techninę dokumentaciją ir nurodė, jog gavęs minėtus dokumentus, per įmanomai trumpiausią laiką duos sutikimą gamtinių dujų įvedimo ir šilumos tinklų atsijungimo darbams atlikti (b.l. 47, 1t.). 2004 10 26 bendraturčiai V. ir N. L. davė V. M. Kauno m. savivaldybės administracijos Žaliakalnio seniūno patvirtintą sutikimą įsivesti į savo butą (pirmą aukštą) gamtines dujas (b.l. 48, 1t.). Analizuojant aukščiau paminėtų dokumentų turinį, darytina išvada, jog bendraturčiai žinojo ir suprato, jog V. M. ketina įsivesti dujas ne tik dujinei viryklei turėti, bet ir dujiniam šildymui įsirengti, nes V. L. savo rašte V. M. aiškiai nurodė, jog gavęs iš jos techninę dokumentaciją, duos sutikimą gamtinių dujų įvedimui ir šilumos tinklų atsijungimo darbams atlikti (b.l. 47, 1t.). Duotame sutikime bendraturčiai nurodė, jog sutinka, kad V. M. įsivestų į savo butą gamtines dujas, nenurodydami sąlygos, jog jos turėtų būti skirtos tik buitiniam vartojimui, o ne šildymui.

25Pažymėtina ir tai, kad tiek atsakovė, tiek ir V. L. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog V. M. dujas įsivedė dar 2004 m., tačiau pats V. L. iki šiol nesikreipė į teismą, kad, V. M., įsivesdama dujas, pažeidė jo teises, o į kompetentingas institucijas skundus pradėjo rašyti tik po keturių metų, nors reikalavimas gauti namo bendraturčio sutikimą yra skirtas apsaugoti išimtinai šių asmenų teises ir teisėtus interesus. Bylos nagrinėjimo metu V. L. nurodė, jog V. M. savavališkai demontavo namo šildymo ir karšto vandens tiekimo tinklus, todėl šildymo sezono metu jie negali naudotis jiems priklausančia namo dalimi, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kompetentingų institucijų išvadų, išskyrus savo paaiškinimus, kad dėl to, jog V. M. įsivedė dujų šildymo sistemą, bendraturčiai negali šildyti savo patalpų. Atsakovė V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji namo centrinio šildymo sistemos nėra išardžiusi, yra tik nupjauti vamzdžiai, kurie izoliuoti ir užaklinti, tai patvirtina šilumos objekto tikrinimo aktai (b.l.35-36, 2t.), todėl tretieji asmenys turi visas galimybes naudotis centralizuoto šildymo sistema, tik atkreipia dėmesį, jog dėl trasos avarinės būklės nuo 2005 m. iš viso buvo nutrauktas šilumos tiekimas į Ūmėdžių gatvę. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, jog 2004 11 18 buvo surašytas gyvenamojo namo dujotiekio priėmimo ekspoatacijon aktas, kuriame nurodyta, kad ( - ), įrengtas dujinio šildymo katilas, dujotiekio statybos darbai atlikti pagal projektą, dujotiekis tinka eksploatuoti ir priima jį naudoti (b.l. 153, 1t.),šis aktas nėra nuginčytas, dujinio šildymo projektas suderintas su AB „Lietuvos dujos“, iš AB „Kauno energija“ gautas sutikimas atsijungti nuo centralizuotų šilumos tinklų (b.l. 31, 1t.).

26Aiškindamas suinteresuotų asmenų, tarp jų ir bendraturčių, teisių gynimo klausimus savavališkos statybos atveju, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs pagrindines teismų praktikos nuostatas, kurių esmė yra ta, kad savavališkos statybos statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. Civilinio kodekso 4.103 straipsnio normos, nustatančios civilines neteisėtos statybos pasekmes, pagal suformuotą teismų praktiką turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą, bei Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo teisinius santykius; teisminės neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui; jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2007 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008 ir kt.).

27Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikytina, jog bendraturčių sutikimas įsivesti dujas buvo gautas. Teismas konstatuoja, jog jie byloje neįrodė, kad atsakovė V. M. pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus.

28Antras ieškovo argumentas, kodėl turėtų būti naikinami ginčijami administraciniai aktai - kad pagal tuo metu galiojusią įstatymų redakciją vienintelis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas buvo nugriovimas, kitokia savavališkos statybos įteisinimo galimybė nenumatyta.

29Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 28 str. redakcija (galiojusia savavališkos statybos padarinių šalinimo akto surašymo metu) valstybinę statybos priežiūrą atliekantys pareigūnai, surašę savavališkos statybos padarinių šalinimo aktą, jį išnagrinėja ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo akto surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų: 1) pareikalauti iš statytojo per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar jo dalį ir sutvarkyti statybvietę arba 2) kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas aukščiau nurodytas sprendimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog institucija šių įstatymo reikalavimų nesilaikė. Surašius savavališkos statybos padarinių šalinimo aktą, 2009 07 10 raštu Nr. 11-944 V. M. buvo nurodyta, jog ji neturėjo statybos leidimo, todėl iki 2009 08 12 įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius (b.l. 31, 1t.), tačiau kokiu būdu ir kaip šie padariniai turi būti pašalinti (ar dujų sistema turi būti išgriauta, ar pertvarkyta pagal atitinkamus reikalavimus) nebuvo nurodyta. Teismas atkreipia dėmesį, jog nei savavališkos statybos padarinių akte, nei 2009 07 10 rašte Nr. 11-944 atsakovei V. M. (b.l. 31, 1t.) nebuvo nurodyti jos padaryti konkretūs normatyvinių statybos techninių dokumentų ar normatyvinių saugos dokumentų reikalavimų pažeidimai. Trečiųjų asmenų atstovas nurodė, jog trūkumai išvardinti 2009 04 22 faktinių duomenų patikrinimo akte (b.l. 85-86, 1t.), tačiau teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes šiame akte yra užfiksuota faktinė padėtis (duomenys), o ne techninių reikalavimų pažeidimai. Be to, šis aktas rašytas žymiai anksčiau, dar iki savavališkos statybos akto. Taip pat pažymėtina, jog įstatyme procedūra ieškovo pažeista dar todėl, kad remiantis LR Statybos įstatymo 28 str. tvarka, jei statytojas per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 2 d. 1 p. nurodyto reikalavimo, įgaliotos institucijos teikia teismui prašymą dėl įpareigojimo įvykdymo. Šio reikalavimo institucijos taip pat nesilaikė, nustatytu terminu tokio prašymo teismui neteikė.

30Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog KAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas ilgą laiką buvo nuomonės, jog V. M. atliekamiems darbams statybos leidimas nereikalingas. Tai įrodo departamento raštai 2008 02 26 Nr. IS-G-L35-88, 2009 03 20 Nr. 11-314, 2009 03 23 Nr. 4-501, (b.l. 88, 90, 1t., b.l. 37-38, 2t.), kuriuose nurodyta, jog V. M. atlikti darbai priskiriami statinio paprastojo remonto darbams, kuriems statybos leidimas nereikalingas. Tik 2009 m. vasarą valstybinę statybos priežiūrą vykdančios institucijos nuomonė staiga pasikeitė, V. M. buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir nurodyta, jog ji turėjo turėti statybos leidimą (b.l. 31, It.).

31Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje yra pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008); „teisės aktas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi tiksliai žinoti, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ir kokiu teisiniu pagrindu jam skiriamos poveikio priemonės. Priešingu atveju teisė apsiginti nuo inkriminuojamos veikos tampa iliuzine, pažeidžiama principinė nuostata teisiniuose santykiuose laikytis teisių ir pareigų vienovės. Situacija, kada viešosios teisės srityje viešojo administravimo sistemos subjektas turi daugiau teisių negu pareigų, yra ydinga“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-549/2007).

32Atsakovė V. M. nuo 2004 m. atsakingai vykdydama visus valstybinę statybos priežiūrą atliekančios institucijos nurodymus (2004 m. gavusi bendraturčių sutikimus, paruošusi ir suderinusi projektą, gavusi statybos leidimą dujotiekio tiesimui, vėliau - 2009 m. vėl gavusi projektavimo sąlygų sąvadą, iš naujo paruošusi projektą ir gavusi statybos leidimą), visiškai pagrįstai tikėjosi, jog jos įgytos teisės bus gerbiamos ir ginamos. Teismas pažymi, jog iš tikrųjų šiuo atveju yra svarbus teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Pati institucija taip pat turi užtikrinti asmens teisėtų lūkesčių principus ir gerbti šias teises, nors šiuo atveju priėmė vienas kitam prieštaraujančius sprendimus.

33Išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog patikslintas ieškinys atmestinas jau vien todėl, kad pateiktas žymiai praleidus įstatymo numatytą 1 mėnesio terminą. Teismas taip pat pažymi, jog reikalavimai dėl nuolatinės statybos komisijos protokolo ir statybos leidimo panaikinimo yra formalaus pobūdžio, byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovės įrengtos dujų šildymo sistemos būtų esmingai pažeisti suinteresuotų asmenų interesai, kad įrengta inžinerinė sistema neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų, išskyrus, kad nebuvo išduotas statybos leidimas, reikalavimų. Įrengtos dujų šildymo sistemos išgriovimas, turint tikslą gauti statybos leidimą ir įrengti sistemą tokiomis pat aplinkybėmis ir sąlygomis, prieštarautų protingumo, teisingumo principams, o ginčijamų aktų panaikinimas ateityje sudarytų sąlygas neproporcingai žalai kilti, todėl patikslintas ieškinys atmestinas. Be to, pažymėtina, jog dar 2007 -2008 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs pagrindines teismų praktikos nuostatas, kurių esmė yra ta, kad savavališkos statybos statinių nugriovimas (šiuo atveju inžinerinės sistemos išardymas) nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė, šiuo metu galiojančiuose įstatymuose ši nuostata taip pat jau yra įtvirtinta.

34Atmetus patikslintą ieškinį, iš ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM atsakovei V. M. priteistinos advokato išlaidos (b.l. 125 , 2t.) ir išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 88 str. 1 d. 3p., 96 str.).

35Vadovaudamasis LR CPK 259str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas

Nutarė

36Patikslintą ieškinį atmesti.

37Priteisti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM, į.k. 288600210, V. M., a.k. ( - ) 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) advokato išlaidų ir valstybei - 36 Lt (trisdešimt šeši litai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

38Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant... 2. Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 3. Teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino, jog 2010-01-15 Valstybinės... 4. 2011-02-01 atsiliepimu į ieškinį atsakovas Kauno miesto savivaldybės... 5. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus... 6. Atsakovė V. M. 2011-02-02 pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame... 7. Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė palaikė atsiliepime nurodytus... 8. Tretieji asmenys V. L. ir N. L. 2011-01-31 pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 9. Teismo posėdyje tretysis asmuo V. L. ir jo atstovas paaiškino, jog Kauno... 10. Tretysis asmuo N. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį... 11. Patikslintas ieškinys atmestinas.... 12. Byloje nustatyta, jog 2004 10 26 bendraturčiai N. L. ir V. L. davė sutikimą... 13. 2009 01 16 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM... 14. 2010 01 15 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM... 15. Dėl ieškinio senaties termino... 16. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM... 17. Ieškovas skundžia viešo administravimo subjekto aktus ir papildomai reiškia... 18. Byloje nustatyta, jog Kauno apskrities viršininko administracija, kuriai iki... 19. Taigi Kauno apskrities viršininko administracija nuo 2009 10 01 turėjo visą... 20. Net jei laikyti, jog ieškovo ginčijamų aktų apskundimo terminai turi būti... 21. Įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos,... 22. Dėl individualių administracinių aktų teisėtumo ... 23. Ieškovas nurodo, jog nuolatinės statybos komisijos protokolas ir statybos... 24. Teismas pažymi, jog atsakovė V. M. į savo butą ( - ), įsivedė dujas ir... 25. Pažymėtina ir tai, kad tiek atsakovė, tiek ir V. L. bylos nagrinėjimo metu... 26. Aiškindamas suinteresuotų asmenų, tarp jų ir bendraturčių, teisių gynimo... 27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikytina, jog bendraturčių sutikimas... 28. Antras ieškovo argumentas, kodėl turėtų būti naikinami ginčijami... 29. Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 28 str. redakcija (galiojusia savavališkos... 30. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog KAVA teritorijų planavimo ir statybos... 31. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas savo suformuotoje teisminėje... 32. Atsakovė V. M. nuo 2004 m. atsakingai vykdydama visus valstybinę statybos... 33. Išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog patikslintas... 34. Atmetus patikslintą ieškinį, iš ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo... 35. Vadovaudamasis LR CPK 259str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas... 36. Patikslintą ieškinį atmesti.... 37. Priteisti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 38. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...