Byla eI-845-644/2019
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, dalyvaujant pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorei V. M., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. M., atsakovams J. Z. ir V. V., trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui R. Š.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. V., Z. D. V., J. Z., V. G.-Z. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė (toliau – ir Prokurorė) padavė pareiškimą (kurį vėliau patikslino), kuriuo prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005-12-23 įsakymo Nr. 02-07-13327 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Birštono sav.)“ dalį dėl 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško (toliau – ir miškas), esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype ( - ) (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) (toliau – ir žemės sklypas); 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 02/190 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei Z. D. V.“ dalį dėl 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype ( - ) (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )); 3) pripažinti negaliojančia 2006 m. vasario 24 d. valstybinės žemės dovanojimo sutarties Nr. RI-2411 dalį, kuria Z. D. V. padovanojo V. V. 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype ( - ) (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )); 4) pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5608 dalį, kuria V. V. perleido nuosavybėn J. Z. 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype ( - ) (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )); 5) taikant restituciją natūra valstybės nuosavybėn grąžinti 0,1250 ha žemės sklypą su valstybinės reikšmės mišku, esančiu 0,1750 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) ( - ), o valstybę įpareigoti J. Z. grąžinti pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5608 sumokėtos pinigų sumos, atitinkančios paimamo žemės sklypo vertę, dalį, t. y. 4 642,86 Eur sumą.

5Prokurorė nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 02-07-13327 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Birštono sav.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracija 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 02/190 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei Z. D. V.“ atkūrė nuosavybės teises Z. D. V. į buvusios savininkės O. M. iki nacionalizacijos Birštono mieste valdytos žemės dalį, grąžinant natūra 0,1750 ha (iš jų 0,1404 ha miško želdinių, 0,0346 ha pievų) žemės sklypą, nustatant naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. rugpjūčio 9 d. pažyma Nr. 76226 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis patvirtina, kad skaičiumi „50“ pažymėtas 0,1750 ha žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą miško žemėje. VMT 2017 m. rugpjūčio 9 d. pažymoje Nr. 76225 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų taksacinius rodiklius ir taksoraščio ištraukoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės kadastre įregistruotas 0,1750 ha žemės sklypas, kurio 0,17 ha yra ( - ) sklypo 0,20 ha plote. Šiame plote medžių amžius yra 60–64 metai, aukštis – 26 metrai, skersmuo – 27 cm, medynų tūris – 92 kub m. Miškas priskiriamas Nemuno kilpų regioniniam parkui, parko apsauginei zonai, miestų miškams. Į minėtą žemės sklypą patenka Prienų miškų urėdijos ( - ) taksacinis sklypas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams (toliau – ir 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1370). Tai reiškia, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu žemės sklypas jau pateko į Birštono miesto teritoriją ir buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 286-17-V, buvo atliktas ginčo sklypo kadastro duomenų patikrinimas vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad ginčo žemės sklypo dalis – 0,05 ha – neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, todėl VMT 2018 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. S-1801-03 buvo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys, išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų 0,05 ha ploto teritoriją, esančią žemės sklype. Taigi 0,1750 ha ploto žemės sklype yra 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško.

6Pareiškėja pažymėjo, kad Z. D. V. 2006 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. RI-2411 jai priklausiusį žemės sklypą padovanojo sūnui V. V.. V. V. 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5608 jam priklausiusį žemės sklypą už 6 500 Eur perleido J. Z.. Žemės sklypas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (sutuoktinė V. G.-Z.).

7Prokurorė, vadovaudamasi Konstitucijos 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi, 4.7 straipsnio 2 dalimi, 4.48 straipsniu, nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 02-07-13327 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Birštono sav.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 02/190 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei Z. D. V.“, kurių pagrindu buvo perleistas valstybinės reikšmės miškas, yra neteisėti kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ir minėti sandoriai, kurių pagrindu nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką buvo perleistos, turėtų būti pripažinti neteisėtais. VMT pateikta informacija patvirtina, kad 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško plotas patenka į ginčo žemės sklypo teritoriją. Be to, nėra ginčo, kad žemės sklypas yra Birštono miesto teritorijoje, todėl, atsižvelgiant į minėtas teisės normas, visas žemės sklype esantis miškas yra priskirtinas valstybinės reikšmės miškų plotams.

8Pareiškėja pabrėžė, kad, pripažinus nuosavybės teisių atkūrimo Z. D. V. procesą pabaigtu, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniam turto įgijėjui – J. Z., – iš kurio turtas natūra (žemės sklypo 0,1250 ha dalis su valstybinės reikšmės mišku) grąžintinas valstybei, o valstybė įpareigotina J. Z. atlyginti jo patirtas šio turto įsigijimo išlaidas.

9Pareiškėja prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atsisakė.

10Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepimu (kurį vėliau patikslino) bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su Prokurorės pareiškimo reikalavimu, kuriuo prašoma įpareigoti valstybę atsakovui J. Z. grąžinti pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5608 sumokėtos pinigų sumos, atitinkančios paimamo žemės sklypo vertę, dalį, t. y. 4 642,86 Eur.

11NŽT pažymėjo, kad byloje pateikti oficialūs rašytiniai VMT įrodymai patvirtina, jog 0,1250 ha žemės sklypo dalis bendrame 0,1750 ha žemės sklype yra priskirta valstybinės reikšmės miškams. Todėl, atsakovo nuomone, atkuriant nuosavybės teises Z. D. V., buvo pažeistos Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatos. Šie pažeidimai laikytini esminiais ir sudaro pagrindą naikinti neteisėtai priimtus administracinius aktus.

12Atsakovo teigimu, teismui pripažinus nuosavybės teisių atkūrimo Z. D. V. procesą pabaigtu, vadovaujantis suformuota teismų praktika, valstybė, atstovaujama NŽT, paskutiniajam turto įgijėjui J. Z. turėtų atlyginti patirtas 0,1250 ha ginčo žemės sklypo dalies įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti rinkos vertės, buvusios sandorio sudarymo metu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. rugpjūčio 18 d. išrašas patvirtina, kad 0,1750 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo 4 140 Eur. 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 5608, kuria atsakovas V. V. atsakovui J. Z. pardavė šį sklypą, sudaryta 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. praėjus 2 dienoms po ginčo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo dienos. 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5608 2.2 punkte nurodyta parduodamo ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 4 140 Eur. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, valstybė, atstovaujama NŽT, atsakovui J. Z. turėtų atlyginti patirtas 0,1250 ha žemės sklypo dalies įsigijimo išlaidas, neviršijančias ginčo žemės sklypo dalies rinkos vertės, t. y. 2 957 Eur.

13Atsakovai J. Z. ir V. G.-Z. atsiliepimu (kurį vėliau patikslino) nurodė, kad neprieštarauja Prokurorės pareiškimui, jeigu: 1) Lietuvos valstybė įsipareigoja grąžinti pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo Nr. 5608 sutartį sumokėtos pinigų sumos, atitinkančios paimamos žemės sklypo dalies vertę – 4 642,86 Eur sumą; 2) NŽT įsipareigoja performuoti ir atidalinti žemės sklypą, paruošti su tuo susijusius dokumentus ir sumokėti visus su tuo susijusius mokesčius; 3) NŽT atlygina patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas J. Z. teismo posėdžio metu akcentavo, kad visas šis procesas prasidėjo jo iniciatyva.

14Atsakovas V. V. teismo posėdžio metu sutiko su pareiškėjos pareiškimu.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir VMT) atsiliepimu bei teismo posėdžio metu prašė Prokurorės pareiškimą patenkinti. VMT nurodė, kad, priimant ginčijamus administracinius aktus, nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į valstybinės reikšmės miškų plotus, jų ribas bei pateiktas schemas ir tokiu būdu buvo pažeistas Konstitucijos 47 straipsnis ir Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis ir 13 straipsnis, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 2 dalis. Pažymėjo, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose numatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimą atkurti natūra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamas turtas, nepriskirtas valstybės išperkamam. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, negalima tokia teisinė situacija, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui. CK 4.7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai yra išimti iš apyvartos, todėl asmenys, sudarę sandorius dėl išimto iš civilinės apyvartos daikto, negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais. Jeigu nuosavybės teisės pagal įstatymą yra išimtinės, tai daiktas yra išimtas iš civilinės apyvartos. Tokiu atveju galimi tik tie sąžiningo įgijėjo teisių gynimo būdai, kurie nereikalauja valstybės išimtinės nuosavybės pavertimo privačia.

16Pareiškėjos skundas tenkintinas.

17Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities viršininkas 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 02-07-13327 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Birštono sav.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracija 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 02/190 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei Z. D. V.“ atkūrė nuosavybės teises Z. D. V. į buvusios savininkės O. M. iki nacionalizacijos Birštono mieste valdytos žemės dalį, grąžinant natūra 0,1750 ha (iš jų 0,1404 ha miško želdinių, 0,0346 ha pievų) žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ), nustatant naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos.

18Iš 2017 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės miškų tarnybos pažymos Nr. 76226 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis matyti, kad 50 skaičiumi pažymėtas 0,1750 ha žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), esantis ( - ), patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą miško žemėje. 2017 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės miškų tarnybos pažymoje apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų taksacinius rodiklius ir taksoraščio ištraukoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės kadastre įregistruotas 0,1750 ha žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), kurio 0,17 ha yra ( - ) 0,20 ha plote. Šiame plote medžių amžius yra 60–64 metai, aukštis 26 metrai, skersmuo 27 cm, medynų tūris 92 kub. m. Miškas priskiriamas Nemuno kilpų regioniniam parkui, parko apsauginei zonai, miestų miškams. Į minėtą žemės sklypą patenka ( - ), kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams, todėl nuosavybės teisių atkūrimo metu ginčo žemės sklypas jau pateko į Birštono miesto teritoriją bei buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. gruodžio 4 d. iki 2006 m. balandžio 30 d.).

19Vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 286-17-V, buvo atliktas ginčo sklypo kadastro duomenų patikrinimas vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, jog ginčo sklypo dalis – 0,05 ha neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, todėl Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. S-1801-03 buvo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys, išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų 0,05 ha ploto teritoriją, esančią žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) ( - ). Taigi, 0,1750 ha ploto ginčo žemės sklype yra 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško ir 0,05 ha ne miško žemės.

20Z. D. V. 2006 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. RI-2411 jai priklausiusį žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ), padovanojo sūnui V. V.. V. V. 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 5608 jam priklausiusį žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ), už 6500 eurų perleido J. Z.. Sklypas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (sutuoktinė V. G.-Z.).

21Ginčas byloje kilęs dėl Kauno apskrities viršininko 2005-12-23 įsakymo Nr. 02-07-13327 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Birštono sav.)“ dalies, dėl 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype ( - ) ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 02/190 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei Z. D. V.“ dalies, dėl 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype ( - ), teisėtumo ir pagrįstumo.

22Pareiškėja, prašydama panaikinti administracinius aktus, teigia, kad skundžiami aktai yra neteisėti, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi jų pagrindu privačion nuosavybėn buvo perleistas valstybinės reikšmės miškas.

23Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo dėl to, jog skundžiamais sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, byloje nėra, be to, tai patvirtina ir aukščiau minėti byloje esantys įrodymai.

24Konstitucinis Teismas oficialioje konstitucinėje doktrinoje ne kartą yra nurodęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra tautos gerovės pagrindas. Iš Konstitucijos 47 ir 54 straipsnių matyti, kad žemė vertinama kaip visuotinė vertybė (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1996 m. rugsėjo 25 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Turint galvoje tai, kad valstybė yra teisinis valstybės nuosavybės teisės subjektas, o ekonominis valstybinio turto savininkas yra visuomenė, valstybės nuosavybės teisė turi būti įgyvendinama bendram (viešam) interesui (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. birželio 17 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl valstybinės reikšmės miškų yra išaiškinęs, kad ypatingą tokių miškų statusą lemia jų, kaip gamtinės aplinkos objektų, reikšmė, todėl valstybinės reikšmės miškams gali būti nustatytas specialus teisinis režimas, o miškų savininkams – tam tikri nuosavybės teisės suvaržymai ar apribojimai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tai, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimą). Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimus).

25Nurodyta konstitucinė nuostata įgyvendinta Miškų įstatymo 4 straipsnyje, kuriame imperatyviai nustatyta, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės miškams, kurie išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, priskiriami ir miestų miškai, kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžė, kad miestų miškai – miestų teritorijose esantys miškai. Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustatė, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Žemės reformos įstatymo 14 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas valstybinės reikšmės miškus privatizuoti, t. y. įgyti privačion nuosavybėn.

26Vertinant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kuriuo nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui, yra pagrindas konstatuoti, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys administraciniai aktai, priimti atkuriant nuosavybės teises, turi būti ginčijami ir, jei yra tam pagrindas, panaikinami dėl jų neteisėtumo bei taikomos tokio administracinio akto teisinės pasekmės – neteisėtai įgytas turtas kaip taisyklė grąžinamas valstybės nuosavybėn. Taip be išlygų atsitinka su Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančiu turtu (Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalis, žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą).

27Įvertinusi pateiktų įrodymų visetą ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apskrities viršininkas, priimdamas 2005-12-23 įsakymą Nr. 02-07-13327 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Birštono sav.)“ dalyje, dėl 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype ( - ) ir 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 02/190 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei Z. D. V.“ dalyje, dėl 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype ( - ), neteisėtai ir nepagrįstai neatsižvelgė į Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, jų ribas bei pateiktus miškų schemų duomenis, taip pat neįvertino eilės aukštesnės galios teisės aktų imperatyvių nuostatų: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio ir Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, kurie numato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Dėl šių priežasčių pareiškėjo ginčijamų administracinių aktų dalys dėl valstybinės reikšmės miško prieštarauja aukščiau išdėstytam teisiniam reguliavimui, todėl naikinamos (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

28Atsižvelgiant į tai, kad panaikinti administraciniai aktai, naikinami ir skunde išvardinti sandoriai: 2006-02-24 dovanojimo sutartis Nr. RI-2411 ir 2016-09-30 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 5608, dalyse, kurių pagrindu privačion nuosavybėn buvo perleistas 0,1250 ha valstybinės reikšmės žemės plotas, kaip prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms, įtvirtintoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje, LR CK 4.7 straipsnyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnyje, Atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnyje.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad panaikinus administracinius aktus, turėtų būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Kadangi, kaip minėta, administraciniai aktai jau yra sukūrę materialines teisines pasekmes, t. y. ginčo žemės sklypas dovanojimo ir pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu jau buvo perleistas, todėl nagrinėjamu atveju bendrasis teisės principas, jog iš neteisės negali gimti teisė (lot. ex injuria jus non oritur), reikalauja, kad būtų panaikintos visos su Kauno apskrities viršininko administracinių aktų priėmimu susijusios sandorių dalys, kurių pagrindu 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško plotas buvo perleistas tretiesiems asmenims.

30Dėl restitucijos

31Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-01 nutartis civilinėje byloje N r. 3K-3-662/8204)4; 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 149/2007). Taigi, administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; 2009-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009).

32Restitucijos taikymo esminiai principai yra įtvirtinti LR CK X skyriuje. Pagal LR CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija yra taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab inilio (iš pradžių) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (LR CK 6.146 str.). LR CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji piniginio ekvivalento, kai restitucija taikoma ne natūra, o piniginiu ekvivalentu, apskaičiavimo taisyklė, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012).

33Restitucijos taikymo ypatumai tais atvejais, kai panaikinami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, yra išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams - fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme. Tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas yra valstybės pareiga, pripažinus nuosavybės teisių atkūrimo procesą pabaigtu ir neįpareigojant šių asmenų grąžinti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės - pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Taigi valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos.

34Šiuo atveju, pripažinus nuosavybės teisių atkūrimo Z. D. V. procesą pabaigtu, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniam turto įgijėjui - J. Z., iš kurio turtas natūra (žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), 0,1250 ha dalis su valstybinės reikšmės mišku) grąžintinas valstybei, o valstybė įpareigotina J. Z. atlyginti jo patirtas šio turto įsigijimo išlaidas.

35J. Z. 0,1750 ha žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ), 2016-09-30 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5608 įgijo nuosavybėn už 6500 eurų. Todėl atitinkamai už restitucijos būdu valstybei grąžintino 0,1250 ha žemės sklypo dalį su valstybinės reikšmės mišku J. Z. sumokėjo 4642,86 eurus. Atsižvelgiant į tai, būtent tokio dydžio sumą jam valstybė turėtų atlyginti kaip patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, nes priešingu atveju šio turto įgijėjo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų.

36Atsakovas NŽT nesutiko su Prokurorės pareiškimo reikalavimu, kuriuo prašoma įpareigoti valstybę atsakovui J. Z. grąžinti pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5608 sumokėtos pinigų sumos, atitinkančios paimamo žemės sklypo vertę, dalį, t. y. 4642,86 Eur. Atsakovo teigimu, valstybė paskutiniajam turto įgijėjui J. Z. turėtų atlyginti patirtas 0,1250 ha ginčo žemės sklypo dalies įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti rinkos vertės, buvusios sandorio sudarymo metu, kuri pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. rugpjūčio 18 d. išrašą buvo 2957 Eur.

37Teismas šiuos atsakovo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

38Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nepagrįstai remiasi VĮ Registrų centro duomenimis apie nekilnojamojo turto 2957 Eur vertę, atlikto masinio vertinimo būdu.

39Teismas pažymi, kad VĮ „Registrų centras“ vidutines rinkos vertes nekilnojamojo turto objektams nustato atlikdamas masinį vertinimą. Masinio vertinimo metu konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o surinktos informacijos apie vertinamą turtą analizės būdu nustatomos verčių zonų, apimančių teritorijas su panašiomis savybėmis, ribos. Tuo tarpu individualus turto vertinimas atliekamas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas. Individualaus turto vertinimo metu įvertinamas konkretus turtas atsižvelgiant į faktinę turto būklę bei savybes, didinančias ar mažinančias šio turto vertę rinkoje. Taigi masinio vertinimo metu nustatyta vidutinė turto rinkos vertė gali nesutapti (ir dažniausiai nesutampa) su individualaus turto vertinimo metu nustatyta verte. Be to, viešame registre pateikti duomenys atlieka tik išviešinimo, bet ne realios vertės nustatančią funkciją. Individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias turto savybes tam tikrą dieną, vertinama atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Todėl konstatuoti, kad 0,1250 ha ginčo žemės sklypo dalies reali rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo 2957 Eur (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. rugpjūčio 18 d. išrašas) būtų neobjektyvu, neteisinga ir nesąžininga.

40Teismas pažymi, kad įrodymų, jog 2016-09-30 pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas ginčo sklypas buvo už akivaizdžiai nerealią kainą, byloje nėra, o atsakovas atsisakė įrodinėti sklypo vertę kitais būdais (pvz. individualaus turto vertinimu, ekspertizės aktu, ir pan.).

41Teismas taip pat pabrėžia, kad restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, todėl atsakovas (valstybė, atstovaujama NŽT) turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius.

42Svarbu taip pat paminėti, kad valstybės klaidų taisymo kontekste EŽTT nuolat pabrėžia „gero valdymo“ principo svarbą (paprastai aiškindamas Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) nuostatas (žr., pvz., cituotą sprendimą Bogdel prieš Lietuvą byloje, p. 65–66). Nurodytas principas reikalauja, kad, spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir nuosekliai (žr., pvz., EŽTT 2011 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Rysovskyy prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 29979/04), p. 70–71). Gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo (žr., pvz., EŽTT 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Moskal prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 10373/05), p. 73). Vis dėlto poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu (žr., pvz., mutatis mutandis (lot. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) EŽTT 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje Pincov ir Pinc prieš Čekijos Respubliką (pareiškimo Nr. 36548/97), p. 58). Kitaip tariant, valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar išvengti savo pareigų vykdymo (žr., pvz., EŽTT 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Lelas prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 55555/08), p. 74). Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita (žr., pvz., cituotą mutatis mutandis sprendimą byloje Pincov ir Pinc, p. 58, EŽTT 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą byloje Gashi prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 32457/05), p. 40, 2009 m. birželio 11 d. sprendimą byloje Trgo prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 35298/04), p. 67). Klaidingai perduotų nuosavybės teisių panaikinimo kontekste gero valdymo principas gali ne tik valdžios institucijoms uždėti pareigą veikti greitai taisant padarytas klaidas (žr., pvz., cituotą sprendimą byloje Moskal prieš Lenkiją, p. 69), bet ir pareikalauti sumokėti adekvačią kompensaciją ar kitos formos tinkamą reparaciją buvusiam bona fide (lot. atvirai, sąžiningai) nuosavybės savininkui (žr., pvz., cituotą sprendimą byloje Pincov ir Pinc, p. 53, EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Tocu ir kiti prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 36900/03), p. 38).

43Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Kauno apygardos prokuratūros prokurorės pareiškimas tenkintinas visiškai.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 2 p.,

Nutarė

45Pareiškimą tenkinti.

46Panaikinti: 1) Kauno apskrities viršininko 2005-12-23 įsakymo Nr. 02-07-13327 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Birštono sav.)“ dalį dėl 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype ( - ) (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )); 2) Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 02/190 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei Z. D. V.“ dalį dėl 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype ( - ) (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )).

47Pripažinti negaliojančia 2006 m. vasario 24 d. valstybinės žemės dovanojimo sutarties Nr. RI-2411 dalį, kuria Z. D. V. padovanojo V. V. 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype ( - ) (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )).

48Pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5608 dalį, kuria V. V. perleido nuosavybėn J. Z. 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype ( - ) (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )).

49Taikant restituciją natūra valstybės nuosavybėn grąžinti 0,1250 ha žemės sklypą su valstybinės reikšmės mišku, esančiu 0,1750 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) ( - ).

50Priteisti iš valstybės atsakovui J. Z. (a. k. ( - ) 4 642,86 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt du eurus 86 ct).

51Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė (toliau – ir... 5. Prokurorė nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2005 m. gruodžio 23 d.... 6. Pareiškėja pažymėjo, kad Z. D. V. 2006 m. vasario 24 d. dovanojimo... 7. Prokurorė, vadovaudamasi Konstitucijos 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos... 8. Pareiškėja pabrėžė, kad, pripažinus nuosavybės teisių atkūrimo Z. D.... 9. Pareiškėja prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą... 10. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau... 11. NŽT pažymėjo, kad byloje pateikti oficialūs rašytiniai VMT įrodymai... 12. Atsakovo teigimu, teismui pripažinus nuosavybės teisių atkūrimo Z. D. V.... 13. Atsakovai J. Z. ir V. G.-Z. atsiliepimu (kurį vėliau patikslino) nurodė, kad... 14. Atsakovas V. V. teismo posėdžio metu sutiko su pareiškėjos pareiškimu.... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 16. Pareiškėjos skundas tenkintinas.... 17. Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities viršininkas 2005 m. gruodžio 23 d.... 18. Iš 2017 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės miškų tarnybos pažymos Nr. 76226... 19. Vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 19... 20. Z. D. V. 2006 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. RI-2411 jai... 21. Ginčas byloje kilęs dėl Kauno apskrities viršininko 2005-12-23 įsakymo Nr.... 22. Pareiškėja, prašydama panaikinti administracinius aktus, teigia, kad... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo dėl to, jog skundžiamais sprendimais... 24. Konstitucinis Teismas oficialioje konstitucinėje doktrinoje ne kartą yra... 25. Nurodyta konstitucinė nuostata įgyvendinta Miškų įstatymo 4 straipsnyje,... 26. Vertinant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 27. Įvertinusi pateiktų įrodymų visetą ir teisinį reglamentavimą, teisėjų... 28. Atsižvelgiant į tai, kad panaikinti administraciniai aktai, naikinami ir... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad panaikinus... 30. Dėl restitucijos... 31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį... 32. Restitucijos taikymo esminiai principai yra įtvirtinti LR CK X skyriuje. Pagal... 33. Restitucijos taikymo ypatumai tais atvejais, kai panaikinami administraciniai... 34. Šiuo atveju, pripažinus nuosavybės teisių atkūrimo Z. D. V. procesą... 35. J. Z. 0,1750 ha žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ), 2016-09-30... 36. Atsakovas NŽT nesutiko su Prokurorės pareiškimo reikalavimu, kuriuo prašoma... 37. Teismas šiuos atsakovo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.... 38. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nepagrįstai... 39. Teismas pažymi, kad VĮ „Registrų centras“ vidutines rinkos vertes... 40. Teismas pažymi, kad įrodymų, jog 2016-09-30 pirkimo-pardavimo sutartimi... 41. Teismas taip pat pabrėžia, kad restitucija taikytina visų pirma dėl... 42. Svarbu taip pat paminėti, kad valstybės klaidų taisymo kontekste EŽTT... 43. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Kauno apygardos prokuratūros... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85... 45. Pareiškimą tenkinti.... 46. Panaikinti: 1) Kauno apskrities viršininko 2005-12-23 įsakymo Nr. 02-07-13327... 47. Pripažinti negaliojančia 2006 m. vasario 24 d. valstybinės žemės... 48. Pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties... 49. Taikant restituciją natūra valstybės nuosavybėn grąžinti 0,1250 ha... 50. Priteisti iš valstybės atsakovui J. Z. (a. k. ( - ) 4 642,86 Eur (keturis... 51. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti...