Byla I-34-422/2019
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ atstovams advokatams L. M. ir G. D., atsakovės Kauno rajono savivaldybės, atstovaujamos Kauno rajono savivaldybės administracijos, atstovui advokato padėjėjui V. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybei, atstovaujamai Kauno rajono savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, akcinei bendrovei SEB bankui, uždarajai akcinei bendrovei „Baltų žemės“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, V. A. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Fretas“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėja restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB) „SVP namai“ kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinusi prašo priteisti iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės 1 063 433,59 Eur turtinei žalai atlyginti (5 t., b. l. 148–158).

5Pareiškėja skunde ir jos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. ĮS-682 „Dėl sklypų sujungimo ir padalijimo detaliųjų planų“ patvirtino sklypų Nr. ( - ) , esančių ( - )., detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Kauno apskrities viršininko 2006 m. spalio 6 d. įsakymais Nr. 02-05-10693 ir Nr. 02-05-10694 „Dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir žemės naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo“ buvo nustatyti suformuotų žemės sklypų kadastriniai duomenys bei naudojimo būdas ir pobūdis. Kauno rajono savivaldybė 2006 m. gruodžio 27 d. išdavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Baltų žemės“ statybos leidimus naujų gyvenamųjų namų statybai sklypuose, esančiuose ( - ), o 2007 m. birželio 11 d. – leidimus naujų gyvenamųjų namų statybai sklypuose, esančiuose ( - ). UAB „Baltų žemės“ statybos leidimai buvo išduoti vieno buto (110 ar 118 m2, 7 m aukščio) gyvenamųjų namų statybai.

6UAB „Baltų žemės“ 2007 m. balandžio 23 d. pardavė minėtus žemės sklypus UAB „Lokys“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „SVP namai“, kuri šiuo metu yra restruktūrizuojama). Sutarties priede pažymima, kad pirkėjui perduodamas projektas su statybos leidimais dėl sklypų, esančių ( - ), dėl kitų minėtų sklypų (( - )) tokios nuorodos nėra.

7Kauno rajono savivaldybė 2007 m. spalio 2 d. išdavė UAB „Lokys“ statybos leidimus naujų gyvenamųjų namų statybai sklypuose, esančiuose ( - ). UAB „Lokys“ statybos leidimuose statybos objektas nurodomas penkių, šešių ar aštuonių butų (141–196 m2, 11,58–11,77 m aukščio) gyvenamasis namas.

8Kauno apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2010 m. liepos 7 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, ginčydamas RUAB „SVP namai“ nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų detalųjį planą bei jo pagrindu priimtus apskrities viršininko įsakymus, šių dokumentų pagrindu suformuotuose sklypuose statybą leidžiančius dokumentus, remdamasis tuo, kad priimant ginčijamus administracinius sprendimus nebuvo atsižvelgta į tai, jog teritorijoje yra Kultūros vertybių registre įregistruota nekilnojamoji kultūros vertybė – dvaro sodybos fragmentai.

9Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu prokuroro prašymą patenkino konstatavęs, kad nei teritorijų planavimo procese, nei statybos procese nedalyvavo už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija, kaip buvo privaloma pagal teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014 m. sausio 9 d. nutartimi nusprendė Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. LVAT šioje nutartyje konstatavo, kad tvirtinant detalųjį planą buvo pažeistas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 2 punktas, kuriame buvo nustatyta, kad teritorijų, kuriose yra registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, bendrieji ir detalieji planai tvirtinami pagal teritorijų planavimą tvirtinančių institucijų lygmenis: savivaldybės lygmens – kai yra Kultūros paveldo departamento ir savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovų pasirašytas Nuolatinės statybos komisijos protokolas, kuriuo rekomenduojama planą patvirtinti. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu planuojamoje teritorijoje yra registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus turi būti konsultuojamasi su Kultūros paveldo departamento įgaliotu specialistu. Rengiant bei tvirtinant detalųjį planą, buvo pažeisti minėti imperatyvūs įstatymo reikalavimai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti administracinio sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą ir naikinti dalį detaliojo plano. Detaliojo planavimo metu pažeidus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnį, nustatantį Kultūros paveldo departamento atstovo šiame procese dalyvavimą, kartu buvo pažeisti ir teisės aktai, įgyvendinantys Teritorijų planavimo įstatymą – Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262, 30 punktas bei Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, 44.2 punktas. Pirmosios instancijos teismui panaikinus dalį detaliojo plano, pagrįstai buvo panaikinti ir išduoti statybos leidimai, leidžiantys statybą detaliuoju planu suformuotuose žemės sklypuose.

10Pažymėjo, kad RUAB „SVP namai“ priklausančių žemės sklypų detalusis planas ir kiti išvestiniai dokumentai buvo panaikinti dėl to, jog Kauno rajono savivaldybė netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to RUAB „SVP namai“ patyrė didelę žalą (tiesioginius nuostolius) bei turto vertės sumažėjimą (netiesioginius nuostolius).

11Iš LVAT 2014 m. sausio 9 d. nutarties matyti, kad Kauno rajono savivaldybė, priimdama administracinius aktus, kuriuos teismas vėliau panaikino kaip neteisėtus, nesilaikė nei bendrųjų teisės principų, nei viešojo administravimo principų, akivaizdžiai pažeidė įstatymo viršenybės principą. RUAB „SVP namai“ įsigijo žemės sklypus, kuriems buvo patvirtinti detalieji planai ir išduoti statybos leidimai. Teismams dėl neteisėtų Kauno rajono savivaldybės veiksmų panaikinus žemės sklypų detaliuosius planus ir statybos leidimus, RUAB „SVP namai“ ir toliau liko žemės sklypų savininkė, tačiau šių sklypų teisinis statusas iš esmės pasikeitė (žemės sklypai tapo be detaliojo plano ir statybos leidimų), dėl to RUAB „SVP namai“ patyrė tiesioginius nuostolius (išlaidos už projektavimo darbus, bankui sumokėtos palūkanos) ir netiesioginius nuostolius (turto vertės sumažėjimą). Ši aplinkybė akivaizdžiai parodo, jog administracinių aktų panaikinimas dėl Kauno rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų turėjo tiesioginės įtakos RUAB „SVP namai“ teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. sukėlė neigiamas teisines pasekmes. RUAB „SVP namai“ dėl administracinių aktų panaikinimo iš viso patyrė 1 063 433,59 Eur nuostolių.

12Pažymėjo, jog pareiškėja už žemės sklypus sumokėjo jų rinkos kainą, kuri buvo nustatyta atsižvelgiant į tuo metu galiojusiais administraciniais aktais nustatytą žemės sklypų paskirtį (kitos paskirties) bei išduotus statybos leidimus. Paaiškėjus, kad žemės sklypai yra kultūros vertybės teritorija ir dėl to panaikinus administracinius aktus, kurių pagrindu buvo nustatytas žemės sklypų naudojimo būdas ir žemės sklypai suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, Kultūros vertybių teritorijoje esančiuose žemės sklypuose jokia komercinė veikla tapo negalima. Taigi pareiškėja prarado galimybę žemės sklypus panaudoti gyvenamųjų namų statybai ir taip prarado galimybę siekti steigimo dokumentuose numatyto tikslo – pelno gavimo. Pareiškėja patyrė 665 909,61 Eur tiesioginių nuostolių, susijusių su žemės sklypų įsigijimu, vystymu ir valdymu, kuriuos sudaro 459 593,05 Eur žemės sklypų įsigijimo kaštai, 1 148,98 Eur išlaidos notarui už pirkimo–pardavimo sandorių tvirtinimą, 111 503,07 Eur išlaidos už projektavimo darbus, 19 596,79 Eur palūkanos, sumokėtos AB Parex bankui, kuris finansavo žemės sklypų įsigijimą laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 18 d. iki 2008 m. sausio 4 d., ir 74 067,08 Eur palūkanos, sumokėtos AB SEB bankui, kuris refinansavo žemės sklypų įsigijimą.

13Pareiškėja tvirtino, kad RUAB „SVP namai“ įsigijo kitos paskirties žemės sklypus su patvirtintu detaliuoju planu ir statybos leidimais, suteikiančiais teisę statyti žemės sklypuose gyvenamuosius namus. Kauno apygardos administraciniam teismui ir LVAT panaikinus žemės sklypų detalųjį planą, statybos leidimus ir kitus išvestinius administracinius aktus, RUAB „SVP namai“ turto, t. y. žemės sklypų, vertė žymiai sumažėjo, nes žemės sklypų paskirties nustatymas pripažintas neteisėtu. Nors RUAB „SVP namai“ ir toliau liko žemės sklypų savininkė, tačiau šių sklypų teisinis statusas iš esmės pasikeitė, dėl to sklypai prarado buvusią rinkos vertę.

14Pažymėjo, jog žemės sklypai šiuo metu yra priskiriami konservacinės paskirties žemei, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga. Žemės sklypų, kuriuos bendrovė buvo įsigijusi verslo projektams realizuoti ir parduoti gaunant pelną, vertė žymiai sumažėjo.

15Nurodė, jog pagal pateiktus turto vertinimus žemės sklypų rinkos vertė, atsižvelgiant į jų naudojimo paskirtį, įsigijimo metu buvo 1 070 435,59 Eur. Pagal teismui pateiktas 2015 m. turto vertinimo ataskaitas šiuo metu ji siekia tik 6 601,30 Eur.

16Tvirtino, jog iš 22 žemės sklypų, vykdant Kauno apygardos teismo patvirtintą pareiškėjos restruktūrizavimo planą, buvo parduotas 21 žemės sklypas už bendrą 6 000 Eur kainą. Neparduotas vienas žemės sklypas ( - )., unikalus Nr. ( - ), kurio rinkos vertė pagal turto vertinimo ataskaitą yra 1002,00 Eur. Didesnės kainos pardavimo procese nepasiūlė nė vienas pirkėjas.

17Teigė, jog bendrovė dėl panaikintų administracinių aktų, dėl to, kad sklypų nebegalima panaudoti pelnui gauti, patyrė netiesioginių nuostolių, kuriuos, pareiškėjos nuomone, sudarytų skirtumas tarp turto rinkos vertės, nustatytos turto vertintojų 2007-10-10 (statybos leidimų išdavimo metu) ir turto rinkos vertės, nustatytos turto vertintojų 2015-03-25, 1 063 834,29 Eur (1 070 435,59 Eur – 6 601,30 Eur).

18Tačiau po žemės sklypų pardavimo vykdant Kauno apygardos teismo patvirtintą pareiškėjos restruktūrizavimo planą bendrovės tiesioginius nuostolius sudaro skirtumas tarp buvusios turto rinkos vertės, nustatytos 2007-10-10, ir parduotų žemės sklypų vertės 2018-04-24 (jų pardavimo metu), kuris yra 902 248,38 Eur (908 248,38 Eur – 6 000,00 Eur).

19Bendrovės netiesioginius nuostolius sudaro skirtumas tarp turto rinkos vertės, nustatytos 2007-10-10, ir turto rinkos vertės, nustatytos 2015-03-25, kuris yra 161 185,21 Eur (162 187,21 Eur – 1002,00 Eur) (atėmus neparduoto žemės sklypo kainą), todėl bendrovė iš viso dėl administracinių aktų panaikinimo patyrė 1 063 433, 59 Eur nuostolių.

20Pareiškėjos atstovai teigė, jog 1 063 433,59 Eur dydžio nuostoliai susidaro iš 665 909,61 Eur dydžio tiesioginių nuostolių, kurie tėra tik bendrųjų nuostolių sudėtinis komponentas, susideda iš 902 248,38 Eur realių nuostolių, patirtų pardavus žemės sklypus ir 161 185,21 Eur nuostolių (vertės netekimo) dalies. Prašė skundą patenkinti.

21Atsakovė Kauno rajono savivaldybė, atstovaujama Kauno rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė pareiškėjos reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti.

22Atsakovė nurodė, kad LVAT 2012 m. rugsėjo 19 d. aprobuotos teismų praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinime atkreipiamas dėmesys į tai, jog administracinio akto panaikinimas pats savaime nereiškia, kad yra nustatyti neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 ar 6.271 straipsnių prasme, tai iš esmės reiškia, jog prejudicinis šiuo atveju yra tik pats faktas, kad administracinis aktas buvo panaikintas, tačiau tai nereiškia, kad jis yra neteisėtas CK prasme, nes ginče dėl akto panaikinimo jo teisėtumo klausimas yra sprendžiamas ne pagal CK, bet pagal viešosios (administracinės) teisės normas. Atsižvelgiant į tai, vien faktas, jog buvo panaikintas administracinis aktas, negali būti pagrindas pripažinti neteisėtus atsakovės veiksmus šioje byloje.

23Tvirtino, jog nei LVAT 2014 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A602-923/2013, nei pareiškėjos skunde nėra nurodoma, kokiu (-iais) teisės aktu (-ais) atsakovė buvo įpareigota tikrinti Kultūros vertybių registrą, kai kultūros vertybė nėra registruota Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų bazėje. Nei Kauno apygardos administracinis teismas sprendime, nei LVAT nutartyje nenurodė teisės aktų, kuriais vadovaudamasi atsakovė privalėjo tikrinti Kultūros vertybių registrą, kadangi išduodant planavimo sąlygų sąvadą ir priimant kitus administracinius aktus, susijusius su pareiškėjos žemės sklypais, viešajame registre nekilnojamojo turto kultūros vertybė nebuvo registruota. Pareiškėja neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi nenurodė teisės akto, kurį ši pažeidė, priimdama administracinius aktus dėl pareiškėjos žemės sklypų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, negali būti priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

24Teigė, jog pareiškėja skunde nenurodė, kaip buvo apskaičiuota būtent 459 593,05 Eur suma už įsigytus žemės sklypus, kurių paskirtis – kita. Kaip matyti iš 2007 m. balandžio 23 d. notarinės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-4288 3 punkto, bendra viso turto kaina – 2 854 000 Lt. Analizuojant minėtos sutarties 2 punktą matyti, kad pareiškėja sutartimi įsigijo tik vieną žemės sklypą, kurio paskirtis – žemės ūkio, ir už šį žemės sklypą sumokėjo 140 000 Lt, likusieji įsigyti žemės sklypai yra kitos paskirties, kurių bendra įsigijimo vertė sudaro 2 714 000 Lt.

25Tvirtino, jog Kauno apygardos administraciniam teismui 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu panaikinus dalį detaliojo plano ir jo pagrindu priimtus kitus administracinius aktus, pareiškėjos daiktinės teisės į žemės sklypus panaikintos nebuvo. Pareiškėjos patikslintame skunde nurodyta aplinkybė, kad dėl priimtų teismų sprendimų pareiškėja prarado galimybes žemės sklypus panaudoti gyvenamųjų namų statybai ir taip prarado galimybę siekti pelno gavimo, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad žemės sklypų įsigijimo kaštai ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išlaidos ginčo atveju gali būti laikomos žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme.

26Pažymėjo, kad prie tiesioginių nuostolių pareiškėja priskiria ir palūkanas, sumokėtas už suteiktus kreditus AB bankui Parex ir AB SEB bankui, kurių bendra suma 93 663,87 Eur. Su tokiais tiesioginiais nuostoliais atsakovė nesutinka, kadangi šios išlaidos yra priskirtinos pareiškėjos rizikai, jos atsirado ne dėl atsakovės veiksmų, o savanoriškai sudarytų kreditinių sutarčių pagrindu. Pareiškėja, kreipdamasi dėl palūkanų refinansavimo, prisiėmė neigiamas pasekmes, už kurias atsakovė negali būti atsakinga.

27Tvirtino, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu panaikino detaliojo plano dalį, o iš pareiškėjos pateiktos 665 909,61 Eur detalizacijos nėra aišku, ar šios išlaidos apima tik tuos sklypus, kuriems turėjo įtaką minėtas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas. Pareiškėja negali reikalauti nuostolių atlyginimo už tą žemės sklypų dalį, kuriai sprendimu įtaka padaryta nebuvo.

28Nurodė, jog prie tiesioginių nuostolių pareiškėja priskiria ir išlaidas, patirtas už projektavimo darbus. Tačiau iš prie pareiškėjos skundo pateiktų rašytinių įrodymų negalima suprasti ir įvertinti, ar visos pareiškėjos išlaidos, patirtos už projektavimo darbus, yra susijusios su žemės sklypais, kuriems įtaką turėjo teismo sprendimas.

29Tvirtino, jog netiesioginius nuostolius pareiškėja skunde grindžia turto vertės sumažėjimu, tačiau jų neįrodė. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypų turto vertės pokyčiams nuo 2007 metų iki 2015 metų turėjo įtakos ne tik LVAT 2014 m. sausio 9 d. nutartis, tačiau ir kitos rinkos, socialinės sąlygos, 2008 m. vykusi ekonominė krizė. Pareiškėja veikė kaip verslo subjektas, todėl turi prisiimti verslo riziką. Pažymėjo, jog tiek pareiškėjos pateiktos turto vertinimo ataskaitos, tiek sandoriai negali būti laikomi objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais nuostolių dydį.

30Pareiškėjos argumentą, kad šiose teritorijose nebegalima jokia komercinė veikla, vertino kaip nepagrįstą. Tvirtino, jog pagal teisės aktų nuostatas tiek statyba, tiek žemės naudojimo būdo, užstatymo tankio, intensyvumo, pastatų tipo ir statinių paskirties keitimas ginčo žemės sklypuose yra galimas, tačiau tam reikalingas Kultūros paveldo departamento pritarimas ir kitos būtinos procedūros. Pareiškėja į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad po LVAT 2014 m. sausio 9 d. nutarties priėmimo ji kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą bei inicijavo šios teritorijos tolesnio tvarkymo, naudojimo procedūras ar atliko kitus veiksmus, kurie rodytų, kad pareiškėja išnaudojo galimybes šioje teritorijoje toliau vystyti komercinę veiklą arba kad tolesnis komercinės veiklos vystymas toje teritorijoje nėra įmanomas.

31Atsakovės nuomone, pareiškėja nepagrįstai savo skunde vienintele atsakove nurodė Kauno rajono savivaldybę, tačiau statybos leidimų išdavimo procese dalyvavo ir kitos institucijos, Kauno apskrities viršininko įsakymais buvo pakeistas žemės naudojimo būdas ir pobūdis į gyvenamųjų namų statybos paskirties žemę, todėl į bylą turėjo būti bendraatsakoviais įtraukti valstybė, atstovaujama atitinkamų institucijų, ir taikoma solidarioji atsakomybė. Šią aplinkybę grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2019 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5-520/2019).

32Atsakovė prašė taikyti pareiškėjos reikalavimams senaties terminą, kadangi, jos teigimu, apie savo teisės pažeidimą pareiškėja turėjo sužinoti 2009 m. balandžio 29 d., kai viešajame Nekilnojamojo turto registre, vadovaujantis Kultūros paveldo departamento 2009 m. balandžio 28 d. pranešimu Nr. 04-99, buvo registruota, jog pareiškėjos žemės sklypai priklauso nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijai ir yra jų apsaugos zonoje, todėl paskutinė diena reikalavimams dėl žalos atlyginimo teisme pareikšti buvo 2012 m. balandžio 29 d., t. y. praėjus trejiems metams nuo viešame Nekilnojamojo turto registre atliktos teisinės registracijos. Atsakovės nuomone, vėliausiai pareiškėja sužinojo apie savo teisių pažeidimą 2010 m. liepos 7 d., kai Kauno apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, todėl ji praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo.

33Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į skundą (2 t., b. l. 180–184) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi iš esmės analogiško pobūdžio argumentais, kaip atsakovė.

34Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į skundą (2 t., b. l. 194–198) nurodė, kad LVAT 2014 m. sausio 9 d. nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamai administracinei bylai ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tvirtino, jog sprendžiant valdžios institucijos veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma, kokios jos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Pažymėjo, kad neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Pareiškėja prašomos atlyginti turtinės žalos neįrodė.

35Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į patikslintą skundą (5 t., b. l. 174–176) ir atstovė teismo posėdžių metu nurodė, kad 2007 m. gruodžio 22 d. tarp pareiškėjos ir AB SEB banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis, refinansuojant įsigytus ginčo sklypus. Suteikdamas kreditą, bankas rėmėsi 2007 m. spalio 10 d. turto vertinimu bei galiojančiais statybos leidimais, leidžiančiais tam tikro pobūdžio statybą ginčo sklypuose. Pažymėjo, jog kreditavimo sutartis numatė kredito gavėjui (pareiškėjai) pareigą ne tik sutartu laiku grąžinti pasiskolintas lėšas, bet ir mokėti bankui sutartyje sutartas palūkanas už naudojimąsi skolintomis lėšomis. Dėl administracinių aktų panaikinimo sumažėjusi įsigyto turto vertė ir išnykusios galimybės turtą naudoti pelnui gauti nepanaikino pareiškėjos skolinės prievolės AB SEB bankui (kredito ir palūkanų grąžinimo). Prašė skundą patenkinti.

36Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) atsiliepime į skundą (2 t., b. l. 57–60) ir atstovė teismo posėdžių metu nurodė, jog ginčo sklypų nuosavybės dokumentuose nebuvo įrašyta specialioji žemės sklypų naudojimo sąlyga pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą. Kultūros vertybių registras buvo įsteigtas 2007 metais, o Noreikiškių buvusio dvaro sodybos fragmentai jame įregistruoti tik 2009 metais, kadangi ne visos kultūros vertybės buvo perkeliamos į naująjį registrą vienu metu. Pažymėjo, kad Noreikiškių buvusio dvaro sodybos fragmentai nėra valstybės saugomas objektas, o yra tik nekilnojamoji kultūros vertybė, kuriai taikoma pradinė apsauga, todėl savininkas nebuvo informuojamas apie tai, kad pasikeis jo turimo turto kultūrinė vertė, kaip numato Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 10 straipsnio 4 dalis. Prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

37Kiti tretieji suinteresuoti asmenys (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, UAB „Baltų žemės“, UAB „Fretas“, V. A. Š.) savo pozicijos dėl skundo teismui nepateikė.

38Skundas tenkintinas iš dalies.

39Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja prašo priteisti jai iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės 1 063 433,59 Eur turtinę žalą, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl Kauno rajono savivaldybės netinkamai atliktų pareigų tvirtinant žemės sklypo Detalųjį planą bei išduodant statybos leidimus gyvenamųjų namų statybai, kurie vėliau teismo sprendimu buvo panaikinti kaip neteisėti, dėl to pareiškėja patyrė tiesioginius nuostolius bei turto vertės sumažėjimą (netiesioginius nuostolius).

40Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja iš buvusios savininkės UAB „Baltų žemės“ 2007 m. balandžio 23 d. notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (reg. Nr. ( - )) įsigijo 39 detaliuoju planu suplanuotus žemės sklypus, esančius ( - )., kurių daugumos paskirtis Nekilnojamojo turto registre nurodyta – kita (gyvenamosios teritorijos) (1 t., b. l. 58–79).

41Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-132-402/2012 pagal prokuroro prašymą ginant viešąjį interesą panaikino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. ĮS-682 „Dėl sklypų sujungimo ir padalijimo detaliųjų planų“ 1 ir 3 punktus dalyje dėl žemės sklypų, detaliajame plane pažymėtų Nr. 1, 2, 3, 17 ir 37, suformavimo; 2 ir 4 punktus dalyje dėl žemės sklypų, detaliajame plane pažymėtų Nr. 13, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29 ir 35, suformavimo sprendinių; panaikino Kauno apskrities viršininko 2006 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 02-05-10693 „Dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir žemės naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo“ 2 punktą dalyje dėl žemės sklypų Nr. 1, 2, 3, 17 ir 37, nurodytų 2 priede, kadastrinių duomenų nustatymo ir 3 priede nurodyto sklypo Nr. 37 naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo; panaikino Kauno apskrities viršininko 2006 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 02-05-10694 „Dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir žemės naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo“ 2 punktą dalyje dėl žemės sklypų Nr. 13, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29 ir 35, nurodytų 2 priede, kadastrinių duomenų nustatymo ir 3 priede nurodyto sklypo Nr. 35 naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo; panaikino Kauno rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2007 m. spalio 2 d. protokolinius sprendimus Nr. 1294, Nr. 1283, Nr. 1290, Nr. 1295, Nr. 1298, Nr. 1292, Nr. 1288, Nr. 1281, Nr. 1299, Nr. 1284, Nr. 1293, Nr. 1287, Nr. 1282, Nr. 1289, Nr. 1286, Nr. 1281, Nr. 1278, Nr. 1296, Nr. 1300, Nr. 1285; panaikino Kauno rajono savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 2 d. išduotus statybos leidimus Nr. GN-757, Nr. GN-748, Nr. GN-762, Nr. GN-756, Nr. GN-743, Nr. GN-751, Nr. GN-753, Nr. GN-761, Nr. GN-759, Nr. GN-744, Nr. GN-754, Nr. GN-754/1, Nr. GN-747, Nr. GN-758, Nr. GN-745, Nr. GN-742, Nr. GN-746, Nr. GN-752, Nr. GN-755, Nr. GN-749.

42Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-923/2013 teismo sprendimas paliktas nepakeistas (įsiteisėjo).

43Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).

44Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).

45CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010).

46Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų

47Nors atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija ginčija civilinę atsakomybę, tačiau administracinėje byloje teismui nekyla teisinių abejonių dėl visų trijų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo. Minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-923/2013 dėl administracinių aktų panaikinimo, patvirtinant pirmos instancijos priimto teismo sprendimo teisėtumą, buvo konstatuota, jog detaliojo planavimo metu pažeidus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio, nustatančio Kultūros paveldo departamento atstovo šiame procese dalyvavimą, kartu buvo pažeisti ir teisės aktai, įgyvendinantys Teritorijų planavimo įstatymą – Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. Dl-262, 30 punktas bei Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239, 44.2 punktas. Savivaldybė detaliojo planavimo metu nesilaikė minėtų teisės aktų reikalavimų, t. y. prieš pradedant rengti teritorijos planavimo dokumentą nepateikė paraiškos dėl planavimo sąlygų išdavimo Kultūros paveldo departamento teritoriniam padaliniui, rengiant detalųjį planą, nebuvo nustatytas vienas iš privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų – kultūros vertybių apsaugos, kartu buvo pažeistas ir Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnis, reglamentavęs teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Nagrinėjamu atveju, negavus planavimo sąlygų detaliajam planui rengti iš Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio bei rengiant detalųjį planą, nenustačius vieno iš privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų – kultūros vertybių apsaugos, nebuvo įvykdytos nustatytos procedūros, turinčios užtikrinti kultūros vertybės apsaugą.

48Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-923/2013 taip pat konstatuota, jog, pirmosios instancijos teismui panaikinus dalį detaliojo plano, pagrįstai buvo panaikinti ir ginčijami apskrities viršininko įsakymai, kurie buvo priimti įgyvendinant neteisėtą administracinį sprendimą, ir išduoti statybos leidimai, leidžiantys statybą detaliuoju planu suformuotuose žemės sklypuose. Nurodė, jog statybos leidimų neteisėtumas, kaip ir minėtų apskrities viršininko įsakymų neteisėtumas, yra išvestinis iš detaliojo planavimo proceso neteisėtumo (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.).

49Priėmus neteisėtus administracinius aktus, kurie buvo panaikinti šiai bylai prejudicinę galią turinčiais teismų sprendimais, darytina išvada, jog dėl šių neteisėtų administracinių aktų priėmimo buvo padaryta žala pareiškėjai.

50Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje išdėstyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

51Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu, priimdami sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo, savarankiškai nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados sprendžia, ar tvirtinti detalųjį planą, ar ne (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-285/2007).

52Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-923/2013 konstatuotomis aplinkybėmis, viešosios atsakomybės sąlygos atsakovės Kauno rajono savivaldybės atžvilgiu iš naujo šioje administracinėje byloje nebeįrodinėtinos, taip pat atmestini atsakovės argumentai dėl kitų bendraatsakovių įtraukimo į bylą. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5-520/2019 dėl solidariosios atsakomybės taikymo vadovautis nėra pagrindo, nes byloje nurodyta situacija nėra analogiška šiai bylai. Teismas pritaria pareiškėjos pozicijai, jog atsakovė, manydama, kad dėl žalos atsiradimo yra atsakingi kiti asmenys, turi teisę iš jų reikalauti žalos atlyginimo ateityje regreso tvarka (CK 6.114 str., CK 6.280 str.).

53Byloje nėra ginčo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-923/2013 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikus nepakeistą, jis įsiteisėjo, todėl, teismo vertinimu, žalos nustatymui aktuali minėta data, po kurios pareiškėja ginčo žemės sklypų nebegalėjo naudoti pagal viešame registre nurodytą jų paskirtį. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo galima žemės sklypų panaudojimo paskirtis – konservacinė. Konservacinės paskirties žemėje (valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai) draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga (Žemės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Konservacinės paskirties žemės naudojimo tvarką ir apsaugą reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 28 straipsnio 3 dalis). Taigi, akivaizdu, jog nuo šio momento ginčo žemės sklypai nebegalėjo būti panaudoti pareiškėjos numatomam verslui vystyti (gyvenamųjų namų statybai siekiant juos parduoti ir gauti pelno). Teismas atmeta atsakovės argumentus, jog pareiškėja ginčo žemės sklypuose gali užsiimti kita komercine veikla, dėl to inicijuoti leistinas pagal teisės aktų reikalavimus ginčo teritorijos tvarkymo, naudojimo procedūras, kadangi minėtos aplinkybės peržengia šio administracinio ginčo ribas ir pareiškėja jų neprivalo įrodinėti. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį žalos nustatymo požiūriu.

54Dėl ieškinio senaties taikymo

55Atsakovė prašė taikyti skundo reikalavimams senaties terminą, tvirtindama, jog pareiškėja praleido nustatytą terminą kreiptis į teismą, nes apie pažeistas teises turėjo galimybę sužinoti 2009 m. balandžio 29 d. iš viešo Nekilnojamojo turto registro duomenų apie ginčo žemės sklypų įregistravimą Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, vėliausiai apie pažeistas teises sužinojo 2010 m. liepos 7 d., kai Kauno apygardos prokuroras kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo.

56Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį.

57CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

58Konkrečiu atveju pareiškėja prašo priteisti jai iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės turtinės žalos atlyginimą dėl Kauno rajono savivaldybės netinkamai atliktų pareigų tvirtinant žemės sklypo Detalųjį planą bei išduodant statybos leidimus gyvenamųjų namų statybai. Teismo vertinimu, kol nebuvo panaikinti administraciniai aktai, pareiškėja subjektyviai negalėjo žinoti (suprasti) apie savo teisių pažeidimą ir kreiptis dėl jo teisminės gynybos. Teismas pritaria pareiškėjos pozicijai, jog neigiamos teisinės pasekmės jai tapo žinomos ir aktualios Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-132-402/2012 pagal prokuroro prašymą panaikinus minėtus administracinius aktus, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kai buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-923/2013, kuria teismo sprendimas paliktas nepakeistas (4 t., b. l. 113–114). Tokios teisės taikymo nuostatos atitinka suformuotą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-321/2010, to paties teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011).

59Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja į teismą dėl pažeistų teisių kreipėsi 2014 m. liepos 30 d., t. y. praėjus pusei metų po sužinojimo apie pažeidimą, todėl akivaizdu, jog nepraleido ieškinio senaties termino, numatyto CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Teismas neturi pagrindo vadovautis Kauno rajono savivaldybės nurodyta LVAT 2015 m. vasario 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-611-502/2015, nes jos aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių.

60Dėl žalos atlyginimo priteisimo

61Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi žala turtui yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, bet ir su tuo susijusios išlaidos. Žalos padarymo atveju kilusi žala ir jos mastas yra vertinami remiantis įrodymų visuma, nustatoma remiantis visomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, laikantis įrodinėjimo taisyklių.

62Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A143-913/2008 yra pažymėjęs, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad (atlygintina) žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

63Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015).

64Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

65Administracinėje byloje Nr. I-132-402/2012 teismui iš dalies panaikinus administracinius aktus, kuriais buvo suplanuota ginčo teritorija ir išduoti statybos leidimai gyvenamųjų namų statybai, šioje nagrinėjamoje byloje aktualus žalos atlyginimo klausimas dėl 22 žemės sklypų, esančių adresu ( - ), t. y. dėl žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ) (detaliajame plane pažymėto Nr. 17); žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ) (detaliajame plane pažymėto Nr. 3); žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ) (detaliajame plane pažymėto Nr. 1); žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ) (detaliajame plane pažymėto Nr. 2); žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ) (detaliajame plane pažymėto Nr. 13); žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ) (detaliajame plane pažymėto Nr. 14); žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ) (detaliajame plane pažymėto Nr. 15); žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ) (detaliajame plane pažymėto Nr. 16); žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ) (detaliajame plane pažymėto Nr. 18); žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ) (detaliajame plane pažymėto Nr. 19); žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ) (detaliajame plane pažymėto Nr. 20); žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ) (detaliajame plane pažymėto Nr. 21); žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ) (detaliajame plane pažymėto Nr. 22); žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ) (detaliajame plane pažymėto Nr. 23); žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ) (detaliajame plane pažymėto Nr. 24); žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ) (detaliajame plane pažymėto Nr. 25); žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ) (detaliajame plane pažymėto Nr. 26); žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ) (detaliajame plane pažymėto Nr. 27); žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ) (detaliajame plane pažymėto Nr. 28); žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ) (detaliajame plane pažymėto Nr. 29); žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), adresas nesuteiktas (detaliajame plane pažymėto Nr. 35); žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), adresas nesuteiktas (detaliajame plane pažymėto Nr. 37) (6 t., b. l. 70–120, 145–146) (toliau – ir Ginčo sklypai, Ginčo žemės sklypai).

66Byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2628-173/2016 UAB „SVP namai“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla.

67Teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties pagrindu civilinėje byloje Nr. eB2-1237-221/2017 pagal 2017 m. gruodžio 18 d. UAB „SVP namai“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą vykdant restruktūrizavimo veiksmus 2018 m. balandžio 24 d. buvo sudaryta notarinė pirkimo–pardavimo sutartis (reg. ( - )), pagal kurią iš pirmiau nurodytų 21 žemės sklypas (išskyrus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - )) buvo parduotas UAB „Fretas“ už bendrą 6 000 Eur sumą (5 t., b. l. 67–112).

68Iš pareiškėjos pateikto nuostolių apskaičiavimo (5 t., b. l. 155, 157–158) matyti, jog bendrovės patirti nuostoliai, kuriuos sudaro 902 248,38 Eur, skaičiuojami kaip skirtumas tarp buvusios turto rinkos vertės, nustatytos 2007-10-10 UAB „Lituka“ ir Ko turto vertintojų, ir parduotų žemės sklypų kainos jų pardavimo dieną, t. y. 2018-04-24, įskaitant į šią sumą 665 909,61 Eur tiesioginius nuostolius, susijusius su žemės sklypų įsigijimu, vystymu ir valdymu (žemės sklypų įsigijimo kaštai, išlaidos notarui, projektavimo darbams, sumokėtos bankams palūkanos).

69Bendrovės nurodyti 161 185,21 Eur netiesioginiai nuostoliai skaičiuojami kaip skirtumas tarp žemės sklypų buvusios turto rinkos vertės, nustatytos 2007-10-10 UAB „Lituka“ ir Ko turto vertintojų, ir 2015 m. kovo 25 d. UAB „STIVVF“ Nekilnojamojo turto vertinimo, toks pat skaičiavimas taikomas ir dėl neparduoto žemės sklypo, esančio ( - )., kurio unikalus Nr. ( - ).

70Dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo priteisimo

71Pareiškėja prašo priteisti turtinę žalą, įvardydama ją tiesioginiais nuostoliais, kuriuos sudaro išlaidos, susijusios su ginčo žemės sklypų įsigijimu, t. y. įsigijimo kaštai pagal 2007 m. balandžio 23 d. notarinę pirkimo–pardavimo sutartį – 459 593,05 Eur; išlaidos notarui už žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorių tvirtinimą – 1148,98 Eur; išlaidos už projektavimo darbus pagal projektavimo darbų sutartį – 111 503,71 Eur, bei 93 663, 87 Eur turtinę žalą dėl palūkanų bankams sumokėjimo kreditavimo sutarčių pagrindu.

72Kaip minėta, 2007 m. balandžio 23 d. tarp pareiškėjos ir UAB „Baltų žemės“ buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (1 t., b. l. 58–82), pagal kurią ji įsigijo 39 žemės sklypus, įskaitant ir 22 ginčo žemės sklypus, dėl kurių buvo panaikintas detalusis planas ir statybos leidimai, ir sumokėjo sutartyje numatytą kainą – 2 854 000 Lt (826 575 000 Eur), kurią patvirtina į bylą pateikti mokėjimo nurodymai (1 t., b. l. 83–84). Byloje nėra ginčo, jog prašoma priteisti suma 459 593,05 Eur pardavėjui buvo sumokėta už ginčo žemės sklypus. Teismas pažymi, jog konkrečiu atveju Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-132-402/2012 buvo panaikintas Ginčo sklypų detalusis planas, jo pagrindu priimti Kauno apskrities viršininko įsakymai ir statybą leidžiantys dokumentai, tačiau nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypus pareiškėja neprarado, ginčo sklypai nebuvo paimti valstybės nuosavybėn, tik dėl teismo sprendimo pareiškėja patyrė ūkinės veiklos laisvės ir nuosavybės teisės apribojimus, t. y. nustojo galioti detaliojo plano sprendiniai dėl ginčo žemės sklypų suformavimo statybos leidimuose nurodytai veiklai (gyvenamųjų namų statybai). Šios aplinkybės konstatuotos, nagrinėjant teisminį ginčą dėl viešo intereso gynimo apimties ir teismo sprendimo sukeltų pasekmių (3 t., b. l. 141–146, 165–174). Jas patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys (6 t., b. l. 72–123).

73Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad po administracinių aktų panaikinimo Ginčo žemės sklypai išliko pareiškėjos nuosavybė ir tik vėliau bendrovės akcininkų ir kreditorių apsisprendimu buvo parduoti (išskyrus vieną) dėl negalėjimo juose vystyti ūkinės veiklos dėl jos apribojimų teismo sprendimų pagrindu nesudaro teisinio pagrindo priteisti pareiškėjai ginčo žemės sklypų įsigijimo kaštus, kadangi administracinių aktų panaikinimas nėra tiesiogiai siejamas su pareiškėjos kaip verslo subjekto turėtomis išlaidomis dėl žemės sklypų įsigijimo. Tuo pačiu pagrindu atsisakytina priteisti ir pareiškėjo prašomas išlaidas notarui – 1148,98 Eur (3 967,21 Lt), patirtas tvirtinant sandorius dėl Ginčo žemės sklypų įsigijimo (1 t., b. l. 85), kadangi šis reikalavimas neatsiejamai susijęs su reikalavimu priteisti žemės sklypų įsigijimo kaštus.

74Pareiškėja tvirtino, jog patyrė 111 503,71 Eur (385 000 Lt) tiesioginių nuostolių dėl Ginčo sklypų projektavimo darbų, dėl kurių prašo priteisti turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės. Projektavimo darbų išlaidas grindžia 2007 m. gegužės 17 d. Projektavimo darbų sutartimi Nr. 070517-K1 (1 t., b. l. 86–88), sudaryta tarp UAB „Lokys“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „SVP namai”) ir UAB „Projektuotojai“ (toliau – ir Projektavimo darbų sutartis), ir jos priedais: 2017 m. gegužės 17 d. priedu prie 2007 m. gegužės 17 d. Projektavimo darbų sutarties Nr. 070517-K1 – Projektavimo užduotimi; 2007 m. gegužės 17 d. priedu prie 2007 m. gegužės 17 d. Projektavimo darbų sutarties Nr. 070517-K1 – Dokumentų perdavimo aktu; 2008 m. gegužės 14 d. Projektavimo darbų sutarties Nr. 070517-K1 nutraukimo sutartimi (1 t., b. l. 86–92) ir mokestiniais dokumentais (mokėjimo nurodymais ir kasos pajamų orderiais) (1 t., b. l. 93–103), iš kurių matyti, jog įmonei UAB „Projektuotojai“ pareiškėja sumokėjo 1080 000 Lt už projektavimo darbus. Projektavimo darbų sutarties nutraukimo pagrindu (1 t., b. l. 92, 102) projektavimo įmonė grąžino 695 000 Lt, taigi už projektavimo darbus buvo sumokėta 385 000 Lt (111503,71 eurų).

75Iš Projektavimo darbų sutarties matyti, kad pareiškėja su projektavimo įmone susitarė dėl projektavimo darbų atlikimo 32 sklypuose (Projektavimo darbų sutarties 2.1.1 punktas). Projekto užduotyje numatyta parengti projektus taip pat 32 žemės sklypams, tarp kurių patenka ir 20 ginčo žemės sklypų, esančių adresu ( - )). Duomenų apie tai, kad buvo susitarta dėl 2 komunikacinių sklypų projektavimo, kuriems adresai nesuteikti, bet jie patenka į ginčo teritoriją, detaliajame plane pažymėti numeriais 35 ir 37, unikalūs Nr. ( - ), ( - ), byloje duomenų nėra.

76Projektavimo darbų sutarties 2.1.1 punktu projektavimo įmonė įsipareigojo parengti techninę projektinę dokumentaciją gyvenamųjų namų statybai ginčo teritorijoje, t. y. techninius projektus su architektūriniais ir inžineriniais sprendiniais, gerbūvio projektus (apima architektūrinius namo vaizdo ir statybinius brėžinius, vizualizaciją, kiekvienam namui ne mažiau kaip 6 variantai, gerbūvio projektą (sklypo sutvarkymo planą), atlikti inžinerinių, priešgaisrinių sistemų projektavimo darbus, silpnųjų srovių projektus, viso kvartalo išdėstymo ir kelių projektus bei viso kvartalo visų dalių konstrukcines dalis. Taip pat projektavimo įmonė įsipareigojo projektą suderinti, išimti projektavimo sąlygų sąvadus, statybos leidimus, konsultuoti pareiškėją dėl statybos minėtuose 32 žemės sklypuose.

77Pareiškėja pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (ABTĮ 56 straipsnis).

78Nagrinėjamu atveju pareiškėja nedetalizavo atliktų projektavimo darbų dėl ginčo žemės sklypų, nepateikė konkrečių projektavimo darbus ginčo žemės sklypuose pagrindžiančių įrodymų. Projektavimo darbų sutartyje, Projektavimo darbų nutraukimo sutartyje, sutarčių prieduose, Dokumentų perdavimo akte konkrečių duomenų apie atliktus projektavimo darbus Ginčo sklypuose nėra, tačiau teismas pažymi, jog iš Ginčo žemės sklypams išduotų statybos leidimų (prijungta administracinė byla Nr. I-132-402/2012, b. l. 40–67), 2007-10-02 Kauno rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolų (prijungta byla, b. l. 113–124) matyti, jog buvo išduoti statybos leidimai, UAB „Projektuotojai“ parengti statinių projektai, kurie atitiko statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus. Taigi pagal minėtus duomenis akivaizdu, jog projektavimo darbai šia apimtimi buvo atlikti, išskyrus 4 Ginčo sklypų, esančių adresu ( - ), kurių projektai su statybos leidimais pareiškėjai jau buvo perduoti kartu su 2007-04-23 žemės sklypų įsigijimo sutartimi buvusio pardavėjo. Šias aplinkybes patvirtina minėta sutartis ir jos priedas Nr. 1 (1 t., b. l. 77, 80).

79Iš administracinės bylos Nr. I-132-402/2012 duomenų matyti, jog iki teisminio ginčo dėl administracinių aktų panaikinimo ginčo teritorijoje buvo pastatyti 9 gyvenamieji namai (1 t., b. l. 13–28). Byloje nustatyta, jog statybos leidimai, kurie buvo išduoti dėl gyvenamųjų namų statybos ginčo žemės sklypuose, nebuvo realizuoti. Ginčo žemės sklypuose gyvenamieji namai nepradėti statyti. Duomenų apie parengtus gerbūvio projektus, sklypų sutvarkymų planus, inžinerinių, priešgaisrinių sistemų projektavimo darbus, kelių projektus, kurie aktualūs ginčo teritorijai, teismui nepateikta.

80Administracinės bylos Nr. I-132-402/2012 nagrinėjimo metu UAB „SVP namai“ direktorius K. K. 2012-05-15 pateikė ginčo žemės fotonuotraukas ir aiškinamąjį raštą dėl ginčo teritorijos būklės, kuriame nurodė, jog žemės sklypuose yra „tušti ir nykūs laukai“. Fotonuotraukose duomenų apie sklypų sutvarkymą inžineriniu ir architektūriniu požiūriu nėra (2 t., b. l. 148–158).

81Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pagal į bylą pateiktus įrodymus dėl projektavimo darbų apimties, darytina išvada, jog pareiškėja įrodė patyrusi 35 000 Eur turtinę žalą dėl ginčo žemės sklypų projektavimo darbų, todėl yra teisinis pagrindas šią sumą priteisti iš atsakovės kaip turtinės žalos atlyginimą.

82Pareiškėja prašo priteisti 93 663,87 Eur turtinę žalą, kuri atsirado bankų kreditavimo sutarčių pagrindu dėl pareiškėjos sumokėtų palūkanų ir kredito sutarčių sudarymo mokesčio.

83Iš administracinės bylos duomenų matyti, jog 2007-06-14 tarp pareiškėjos (buvęs pavadinimas UAB „Lokys“) ir AB Parex bankas (dabartinis pavadinimas AB „Citadele“) buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. ( - ), pagal kurią pareiškėjai buvo suteiktas 2 500 000 Lt kreditas žemės sklypų įsigijimui ginčo teritorijoje, įskaitant Ginčo žemės sklypus (1 t., b. l. 104–118). Kreditas buvo suteiktas užtikrinant jo grąžinimą nekilnojamojo turto įkeitimu, sutartimi numatant palūkanas. AB „Parex“ teisių perėmėjos AB „Citadele“ banko Kauno filialo 2014-05-28 išduota Pažyma apie sumokėtas palūkanas (1 t., b. l. 119) ir sąskaitos išrašo Nr. 40 (1 t., b. l. 120) duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 18 d. iki 2008 m. sausio 4 d. pareiškėja sumokėjo bankui 100 598, 60 Lt palūkanų ir 600 Lt sutarties administravimo mokesčio, iš viso 106 598,60 Lt (30 873,08 Eur). Kreditas buvo suteiktas dėl 39 žemės sklypų įsigijimo, ginčo dalykas šioje byloje yra 22 žemės sklypai. Pareiškėjos prašoma priteisti palūkanų ir sutarties administravimo mokesčio suma, kuri sudaro 19 596,79 Eur, apskaičiuota proporcingai daliai, tenkančiai ginčo žemės sklypams (sudaro 63,48 proc. visų žemės sklypų sumos) (1 t., b. l. 56, 152), atsakovė skaičiavimų neginčijo, tik iš esmės nesutiko su šio pobūdžio turtinės žalos atlyginimu, todėl teismui nėra pagrindo abejoti jos pagrįstumu.

84Administracinės bylos duomenimis, 2007-12-22 tarp pareiškėjos ir AB SEB Vilniaus banko (dabartinis pavadinimas AB SEB bankas) buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. ( - )), kurios pagrindu pareiškėjai suteiktas 6 200 000 Lt kreditas, kurio dalis (2 500 000 Lt) skirta AB „Parex“ banko išduotos paskolos refinansavimui, o kita dalis (3 700 000 Lt) skirta daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo ( - )., statybai finansuoti (1 t., b. l. 121–144). SEB banko 2014-05-29 išduota pažyma Nr. 07.04.08-3266 patvirtina, jog pagal minėtą kreditavimo sutartį pareiškėja bankui laikotarpiu nuo 2007-12-22 iki 2014-05-28 sumokėjo 529 409,16 Lt palūkanų (1 t., b. l. 145). Kreditavimo sutarties (1 t., b. l. 142, 144) 2007-12-28 sąskaitos išrašo (1 t., b. l. 146) duomenimis, pareiškėja bankui sumokėjo 33 500 Lt administravimo mokesčio dėl sutarties sudarymo. Iš viso minėtų duomenų pagrindu pareiškėja bankui sumokėjo 562 909,16 Lt (163 029,76 Eur). Kreditas buvo suteiktas dėl 49 nekilnojamojo turto objektų (dėl 39 žemės sklypų, įskaitant ginčui aktualius 22 žemės sklypus, ir dėl 9 nebaigtos statybos pastatų).

85Teismas pažymi, jog bankas, teismui pareikalavus, negalėjo pateikti duomenų apie pareiškėjos sumokėtas palūkanas už kiekvieną ginčo žemės sklypą atskirai, nurodydamas, jog palūkanos buvo sumokėtos už visą kreditą, klientui finansuojantis daugiau žemės sklypų negu ginčo objektas šioje byloje (7 t., b. l. 4). Pareiškėjos prašoma priteisti palūkanų ir kreditavimo sutarties administravimo mokesčio suma, kuri sudaro 74 067,08 Eur, grindžiama pareiškėjos skaičiavimais (1 t., b. l. 153), pagal procentinę išraišką iš esmės atitinkančiais ginčo žemės sklypų viso paimto kredito proporcingą dalį, dėl kurių teisingumo atsakovė ginčo nekelia, todėl teismui jos pagrįstumu nėra pagrindo abejoti.

86Teismo vertinimu, pareiškėjos patirti nuostoliai mokant palūkanas ir administravimo mokesčius pagal kredito sutartis bankams yra pagrįsti, pareiškėjos prašoma priteisti 93 663, 87 Eur turtinė žala yra reali, tarp jos ir atsakovės neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys. Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėja žemės sklypus įsigijo ir kreditus paėmė jau esant patvirtintam detaliajam planui gyvenamųjų namų kvartalui statyti, o tai sukūrė pareiškėjai teisėtus lūkesčius, kad įsigytuose žemės sklypuose ji galės įvykdyti savo verslo sumanymus.

87Vis dėlto sprendžiant priteistinos žalos dydžio klausimą, pastebėtina, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, be kita ko, dėl trečiojo asmens veiklos (tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių); nukentėjusio asmens veiksmų (veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai). Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas.

88Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog investicinių projektų finansavimas skolintomis lėšomis statybų srityje ir su tuo susijusi rizika nėra vertinama kaip nebūdinga šiai ūkinės veiklos sričiai, tačiau asmenims, vykdantiems komercinę investicinę veiklą, kaip profesionalams, turi būti taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011).

89Bylos duomenys, t. y. įrašas Juridinių asmenų registre apie UAB „SVP namai“ 2010 m. vasario 1 d. bankroto bylos iškėlimą (prijungta administracinė byla Nr. I-132-402/1012, 2 t., b. l. 52), gyvenamųjų namų nepastatymas ir infrastruktūros neįrengimas ginčo teritorijoje iki teisminio ginčo dėl viešojo intereso gynimo pradžios teismui leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja, imdamasi įgyvendinti tokio pobūdžio ir apimties projektą artėjant ekonominei krizei ir iš bankų skolindamasi dideles pinigų sumas (nuo 2008 m. vykusi krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti), ne visiškai tinkamai įvertino savo finansines galimybes, todėl atsakovė negali būti visiškai atsakinga už įsipareigojimų bankui pareiškėjos iniciatyva sudarytų kreditinių sutarčių pagrindu ir joje nustatytų sąlygų vykdymą, pareiškėja kaip verslo subjektas turi prisiimti verslo riziką tam tikra apimtimi, dėl to turtiniai nuostoliai dėl bankams sumokėtų palūkanų ir su kredito sutarčių sudarymu susijusių išlaidų mažintini 20 proc., priteisiant iš atsakovės 74 931,10 Eur turtinės žalos atlyginimo. Tokios nuostatos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., 2015 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-679-525/2015, 2011 m. gruodžio 15 d. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011).

90Pareiškėjos nurodyta LVAT 2014 m. sausio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-294/2014 nėra pagrindo remtis, nes joje nagrinėtas ginčas nėra analogiškas šiai bylai.

91Dėl kitų nuostolių atlyginimo priteisimo

92Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas nuostatas pareiga įrodyti patirtos žalos dydį tenka reikalavimus pateikusiam asmeniui. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis, pajamos turi būti numatytos iš anksto, pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, ir pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų.

93Pareiškėja, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių priteisimo, teismui neišdėstė aplinkybių ir nepateikė įrodymų apie negautas pajamas, susijusias su Ginčo žemės sklypų būsimu pardavimu verslui vystyti, t. y. nepateikė preliminarių planuojamų pajamų, verslo planų, skaičiavimų, preliminarių sutarčių ir pan. Nenurodė, ar pajamos buvo siekiamos gauti pastačius gyvenamuosius namus ir juos realizavus su žemės sklypais ar kitu būdu, jei taip, tai kaip buvo siekiama gauti pelną ir kokie įrodymai byloje šias aplinkybes patvirtina, nors teismas šias aplinkybes išaiškino ir pasiūlė, siekdamas nustatyti ginčo pobūdį pareiškėjos reikalavimo pagrindu (5 t., b. l. 132), todėl šio pobūdžio nuostoliai negali būti priteisiami.

94Iš byloje pateiktų Bendrovės vadovo paaiškinimų (5 t., b. l. 139–142) ir patikslintame skunde pateiktų skaičiavimų (5 t., b. l. 157–158) spręstina, jog pareiškėja siekia, kad būtų atlyginti nuostoliai, kurie atsirado dėl ginčo turto vertės sumažėjimo, teismine tvarka panaikinus administracinius aktus ir dėl jų panaikinimo žemės sklypus pardavus žymiai mažesne kaina, palyginti su jų įsigijimo verte.

95Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja pardavė ginčo žemės sklypus (išskyrus vieną) žymiai mažesne kaina, negu juos buvo įsigijusi, iš esmės dėl to, jog negalėjo vystyti verslo, kuris buvo numatytas pagal detalųjį planą ir išduotus statybos leidimus. Pardavimo kainų skirtumas pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti vertinamas kaip turtiniai nuostoliai ir sprendžiamas jų atlyginimo klausimas (žr., pvz., LVAT 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-909-502/2019). Teismo vertinimu, tokie nuostoliai gali būti atlyginti, tačiau tik nustačius jų pagrįstą dydį. Teismo ir pareiškėjos skirtingas šio pobūdžio nuostolių vertinimas, priskyrimas prie tam tikros rūšies nuostolių (tiesioginių ar netiesioginių), teismo nuomone, negali būti laikomas administracinės bylos ribų peržengimu (ABTĮ 80 straipsnio 2 dalis).

96Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja patirtus nuostolius dėl Ginčo žemės sklypų rinkos vertės sumažėjimo po administracinių aktų panaikinimo grindžia 2007-10-10 UAB „Lituka“ ir Ko atliktu turto vertės nustatymu (1 t., b. l. 154–157), 2015 m. kovo 25 d. UAB „STIVVF“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos (2 t., b. l. 145–178) duomenimis, jose nurodytos vertės skirtumu, taip pat 2018 m. balandžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta 6 000 Eur kaina, kurią gavo už 21 žemės sklypą iš pirkėjo UAB „Fretas“.

97Teismas iš esmės sutinka su atsakovės pozicija, jog atsakovės civilinė atsakomybė negali būti siejama su restruktūrizuojamos įmonės kreditorių veiksmais dėl apsisprendimo parduoti turtą už tam tikrą kainą teisminio proceso metu (UAB „Fretas“ už 6 000 eurų). Teismo vertinimu, įmonės sandoriai negali būti laikomi patikimais duomenimis, kurie pagrįstų ginčo turto realią vertę (jos sumažėjimą).

98Pareiškėja tvirtino, jog ginčo esminiu įrodymu turėtų būti laikomas UAB „Lituka“ ir Ko turto vertinimas, atliktas 2007 m. spalio 10 d., kai įmonei buvo išduoti visi statybos leidimai. Iš jo matyti, kad vertinimas atliktas dėl pareiškėjos įsigytų žemės sklypų įkeitimo bankui, o ne realios rinkos vertės nustatymo (1 t., b. l. 154–157). Iš minėto turto vertinimo teismui pateiktų duomenų matyti, jog jis susideda iš dviejų dalių, t. y. iš Turto vertės nustatymo pažymos ir Apžiūrėjimo ir vertinimo nustatymo akto Nr. KAB-71072a, tačiau nėra pateikta Turto vertinimo ataskaita, kuri privaloma pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (toliau – ir Įstatymas), taip pat pagal turto vertinimo metu galiojusio įstatymo nuostatas (nuo 2003-05-01 iki 2012-05-01 galiojusią redakciją) bei pagal šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatas (2017-06-22 redakcija) (Įstatymo 22–23 straipsniai).

99Turto vertinimo metu galiojusio įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta, jog Turto vertinimo ataskaita turi būti sudaroma raštu. Turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus (24 straipsnio 1 dalis). Konkrečiu atveju į bylą Turto vertinimo ataskaita nepateikta, todėl akivaizdu, jog, nesant esminio dokumento, turto vertinimas negali būti laikomas pagrįstu, nes jis neatitinka įstatymo reikalavimų.

100UAB „STIVVF“ Nekilnojamojo turto vertinimas atliktas 2015 m. kovo 25 d. Minėta data nesutampa nei su teismo sprendimo įsiteisėjimo data, nei su turto pardavimo data, todėl negali būti laikomas objektyviu ir pagrįstu įrodymu dėl ginčo turto rinkos nuvertėjimo.

101Atsakovei ginčijant pareiškėjos pateiktus turto vertės sumažėjimo duomenis, nesutinkant su pareiškėjos sandoriuose nurodyta jų įsigijimo ir pardavimo suma, atsižvelgiant į 2016 m. lapkričio 11 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje (Nr. A-2651-502/2006), kuria ginčas perduotas nagrinėti iš naujo (4 t., b. l. 74–90) nuostatas, byloje buvo paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė dėl žemės sklypų rinkos vertės nustatymo turtinės žalos atlyginimui, pavedant ją atlikti teismo ekspertui.

102Ekspertas Nekilnojamo turto ekspertizės aktu (toliau – ir Ekspertizės aktas) pateikė išvadą, jog ginčo žemės sklypų rinkos vertė jų įsigijimo dieną, t. y. 2007-04-23, buvo 378 170 Eur.

103Eksperto išvada nustatyta, jog 2014-01-09 (teismo sprendimo dėl administracinių aktų panaikinimo įsiteisėjimo dieną) Ginčo sklypų rinkos vertė buvo 25 830 Eur. Ja vadovaujantis, Žemės sklypų rinkos vertė pagal Eksperto išvadą dėl detaliojo plano ir statybos leidimų panaikinimo sumažėjo 352 340 Eur ir šią sumą būtų galima laikyti pagrįstais pareiškėjo turėtais nuostoliais, jeigu ne vėlesnių aplinkybių atsiradimas.

104Kaip minėta, byloje nustatyta, jog 2018 m. balandžio 24 d. notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš pirmiau nurodytų Ginčo sklypų 21 žemės sklypas (išskyrus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - )) buvo parduotas UAB „Fretas“ už bendrą 6 000 Eur sumą. Ekspertas pateikė išvadą, jog minėta suma neatitiko sandorio kainos, Žemės sklypų rinkos vertė jų pardavimo dieną (2018-04-24) sudarė 12 680 Eur.

105Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į formuojamą teismo praktiką (žr., pvz., LVAT 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-909-502/2019), Ginčo žemės sklypų vertės sumažėjimas (nuostoliai dėl turto vertės netekimo) gali būti tiksliausiai nustatomi pagal jų rinkos vertės skirtumą žemės sklypų įsigijimo metu ir sklypų rinkos vertę jų pardavimo metu, išskyrus sklypą, kuris buvo neparduotas.

106Kaip minėta, visų Ginčo žemės sklypų vertė jų įsigijimo metu (2007-04-23) pagal Eksperto išvadą buvo 378 170 Eurų. Atmetus neparduoto žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) (Ekspertizės objekto rinkos verčių žiniaraštyje ir Žemės sklypų verčių pokyčio lentelėse pažymėtas Nr. 1), rinkos vertę, kuri 2007-04-23 sudarė 64 700 Eur, likusių Žemės sklypų rinkos vertė jų įsigijimo metu (2007-04-23) sudarė 313 470 eurų (378 170 – 64 700).

107Parduotų žemės sklypų rinkos vertė jų pardavimo dieną pagal Ekspertizės išvadą, atmetus neparduoto sklypo Nr. 1 vertę, sudaro 126 80,00 Eur (146 640 -1960). Rinkos vertės skirtumas tarp minėtų žemės sklypų jų įsigijimo metu ir Eksperto nustatytos sklypų rinkos vertės jų pardavimo metu sudaro 300 790,00 Eur (313 470-126 80) (7 t., b. l. 38).

108Neparduoto žemės sklypo Nr. 1 vertės sumažėjimą, teismo vertinimu, sudaro skirtumas tarp Eksperto nustatytos jo rinkos vertės sklypo įsigijimo metu ir rinkos vertės teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną (2014-01-09), t. y. 61 010 Eur (64 700 – 3 690). Visų ginčo sklypų rinkos vertės sumažėjimas dėl detaliųjų planų ir statybos leidimų panaikinimo sudaro 361 800 Eur (300 790 + 61 010), kuris pripažintinas pagrįstais ir įrodytais pareiškėjos turėtais nuostoliais dėl administracinių aktų panaikinimo.

109Pareiškėjos atstovai tvirtino, jog, nustatant žemės sklypų vertės praradimą, reikšmingas jų rinkos vertės nustatymas dieną, kai žemės sklypams buvo išduoti statybos leidimai (2007-10-10).

110Teismas pažymi, jog statybos leidimai buvo išduoti skirtingu laiku. Statybos leidimai buvusiai savininkei UAB „Baltų žemės“, kurios teises perėmė pareiškėja, dalies gyvenamųjų namų statybai ginčo teritorijoje Kauno rajono savivaldybės buvo išduoti 2006 m. gruodžio 27 d., po to – 2007 m. birželio 11 d., taigi pareiškėja (buvęs pavadinimas UAB „Lokys“) ginčo sklypus įsigijo jau turėdama dalies žemės sklypų statybos leidimus ir projektus statybai, todėl aplinkybė, jog dėl visų ginčo žemės sklypų statybos leidimai buvo gauti 2007 m. spalio 2 d., nesudaro esminės reikšmės ginčo rinkos vertės ir nuostolių dėl rinkos vertės sumažėjimo nustatymui.

111Kaip minėta, iš byloje surinktų duomenų (prijungta administracinė byla Nr. I-132-402/1012) nustatyta, jog ginčui reikšmingi statybos leidimai iki 2010 m. balandžio mėn. nebuvo realizuoti, Ginčo žemės sklypuose gyvenamieji namai nebuvo pradėti statyti. Byloje nėra duomenų, kad šios aplinkybės buvo įtakotos atsakovės veiksmų. Teismas, nagrinėdamas prokuroro, ginančio viešą interesą, prašymą, nusprendė, jog turi būti naikinama tik dalis detaliojo plano, tik tokia apimtimi, kur yra suplanuoti sklypai, kuriuose nėra pradėta statyba, kita detaliojo plano dalis, kuriuose jau buvo pradėta statyba, teismo sprendimu nebuvo panaikinta (3 t., 121–134). Minėtos bylos duomenys patvirtina, jog 2010-02-01 pareiškėjai buvo iškelta bankroto byla (2 t., b. l. 52).

112Teismo vertinimu, pareiškėjai nerealizavus statybos leidimų, nėra pagrindo nustatyti rinkos vertę nuostolių atlyginimui, akcentuojant statybos leidimų išdavimo faktą ir datą, pareiškėja kaip verslo subjektas dėl to turi prisiimti verslo riziką, todėl pareiškėjos argumentai dėl rinkos vertės nustatymo būtent šią datą, t. y. 2007-10-10, nepagrįsti.

113Tačiau teismas sprendžia, jog, net ir nesiversdama ūkine komercine veikla, pareiškėja galėjo pagrįstai tikėtis, kad įsigytas nekilnojamasis turtas gyvenimui ir verslui patrauklioje vietoje (buvusioje ( - ) dvaro sodyboje) nepraras savo vertės. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina Ekspertizės išvada, iš kurios matyti, jog dabartiniu metu Ginčo žemės sklypų rinkos vertė yra artima jų įsigijimo vertei (7 t., b. l. 38–39), todėl mažinti teismo nustatytų nuostolių, t. y. 361 800 Eur sumos dėl turto nuvertėjimo, remiantis atsakovės argumentais dėl pasikeitusių rinkos sąlygų, įvykusios ekonominės krizės ir pan., nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina taip pat, kad teismas, panaikindamas administracinius aktus, sprendime konstatavo, jog UAB „SVP namai“, įsigydama žemės sklypus, kurie jau buvo suplanuoti ir buvo išduoti statybos leidimai, teisės aktų nepažeidė.

114Dėl Ekspertizės akto ir eksperto

115Pareiškėjos atstovai tvirtino, jog teismo eksperto G. J. B. atlikta turto vertinimo ekspertize byloje vadovautis nėra pagrindo, nes eksperto išvados yra su klaidomis, subjektyvios, prieštaraujančios galiojančioms teisės normoms, reglamentuojančioms nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymą, parinkti netinkami lyginamieji sandoriai, ne už 36 mėnesius, kaip numato Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.1 p., ekspertas be pagrindo nepanaudojo daugiabučių namų sandorių, vertinamas objektas nebuvo kaip vientisas lyginamas su panašaus pobūdžio investiciniais projektais (nurodė ( - )kvartalo pavyzdį), naudoti lyginamieji sandoriai neatitiko našumo balo, sklypų vertinimui taikytas netinkamas koreliacijos koeficientas ir pan. Teismo posėdžio metu išreiškė nuomonę, jog ekspertas yra šališkas, neobjektyvus, palankus atsakovei.

116Teismo nuomone, nurodyti pareiškėjos atstovų argumentai yra nepagrįsti.

117Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę atliko ir ekspertizės aktą parengė Turto vertinimo teismo ekspertas, kuris į teismo ekspertų sąrašą įrašytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011-03-15 įsakymo Nr. lR-73 pagrindu, nuo 2009-06-10 turi teisę verstis turto vertintojo veikla. Vertinamas turtas šalims dalyvaujant buvo apžiūrėtas 2019-01-07 vietoje. Teismo nutarties pagrindu buvo atliktas individualus turto vertinimas, pasirinkus retrospektyvinio vertinimo būdą, kurio pagrindu nustatoma praeityje buvusi turto arba verslo vertė, remiantis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, egzistavusiomis iki nurodytos vertės nustatymo dienos (praeityje) ir nurodytą vertės nustatymo datą, taikant lyginamąjį metodą.

118Nagrinėjant bylą, ekspertas pripažino, jog surašant Ekspertizės aktą buvo padarytos techninio pobūdžio rašymo apsirikimo klaidos Ekspertizės akto 109–110 lapuose, užpildant Žemės sklypų verčių pokyčių lenteles dėl atskirų žemės sklypų vertės (perkeliant iš kitų lentelių), tačiau bendras rinkų vertės pokyčio rezultatas nurodytas teisingai. Ekspertas teismui pateikė pataisytus Ekspertizės akto 109–110 lapų duomenis (7 t., b. l. 38–39), po jų pateikimo šalys pastabų dėl to nebereiškė, todėl minėto pobūdžio Ekspertizės akto pažeidimai pripažintini neesminiais, nesudarantys pagrindo dėl to abejoti Ekspertizės išvada.

119Ekspertizės aktas ir eksperto paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, jog atliekant ekspertizę dėl rinkos verčių nustatymo iki 2014 m. sausio 9 d. (teismo sprendimo įsiteisėjimo) buvo parenkami sandoriai žemės sklypų, kurių paskirtis (būdas) – kita (gyvenamosios teritorijos) ir kita (inžinerinės infrastruktūros) pagal ginčo žemės sklypų viešame registre nurodytą būdą, pobūdį ir paskirtį (Ekspertizės akto l. 23, 35, 42, 49, 59, 65), o rinkos verčių nustatymui po minėtos datos, pasikeitus ginčo sklypų statusui pagal faktinę situaciją, lyginamieji objektai buvo parinkti konservacinės paskirties sklypų, naudojimo būdo – kultūros paveldo objektų teritorijų sandoriai (Ekspertizės akto l. 69, 79, 89) iš VĮ Registrų centro duomenų bazių bei viešai skelbiamų „NT sandoriai“ duomenų bazių. Lyginamieji objektai buvo parinkti iš tos pačios verčių zonos (16.8), kuriai priskiriami ginčo žemės sklypai.

120Vertinamų žemės sklypų 1 aro rinkos vertė buvo apskaičiuota daugybinės regresijos analizės būdu, priklausomai nuo sandorio datos, vietos, žemės sklypų bendro ploto ir vandens telkinių bendrame žemės sklypo plote kainų santykio, atitinkamai taikant vietos, laiko, kitų sąlygų pataisas, nustatant jų įtaką rinkos vertei.

121Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, kuria reglamentuota turto vertinimo tvarka, 61 punkte įtvirtinta, jeigu nėra informacijos apie šios Metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius. Teismas pažymi, jog teismo posėdžio metu ekspertas nurodė, jog pasirenkamų lyginamųjų sandorių kiekiui įtakos turėjo iš viešo registro ir viešai skelbiamų duomenų bazių gauti duomenys, konservacinės paskirties sklypų sandorių buvo gauta nedaug, todėl juos parinko visos Lietuvos mastu, našumo balas šio pobūdžio sklypuose nebuvo skaičiuojamas, nes ūkinė veikla juose negali būti vykdoma. Šias aplinkybes įrodo Ekspertizės aktas.

122Ekspertas teismo posėdyje, atsakydamas į šalių ir teismo klausimus, išsamiai ir profesionaliai paaiškino Ekspertizės akto išvadoje nurodytas aplinkybes, susijusias su lyginamųjų objektų parinkimu, koreliacijos, našumo balų taikymu, ir kt. Pareiškėjos atstovai akcentavo Ekspertizės akto netinkamumą dėl to, kad ginčo objektas nebuvo lyginamas su panašaus pobūdžio vientisu gyvenamųjų namų kvartalu, pateikdami ( - ) kvartalo pavyzdį, reiškė pretenzijas dėl daugiabučių namų sandorių neparinkimo lyginamaisiais pavyzdžiais, tačiau skiriant ekspertizę šio pobūdžio klausimų nepateikė, neišskyrė ginčo objekto ypatumų šiuo požiūriu. Byloje nėra ginčo, jog eksperto parinkti sandoriai laikotarpiu iki 2014 m. sausio 9 d. atitiko Ginčo žemės sklypų naudojimo pobūdį – Mažaaukščių gyvenamųjų statybos.

123Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog eksperto išvados, kaip įrodymo, specifiškumas ir reikalavimas nesutikimą su eksperto išvada atitinkamai motyvuoti lemia tai, kad eksperto išvada, jos pagrįstumo aspektu, gali būti paneigta taip pat naudojant specialias žinias, kurios patvirtintų, jog buvo naudojami netinkami tyrimo metodai, kad ekspertui buvo pateikti neteisingi išeities duomenys ir pan. Teisėtumo aspektu, eksperto išvada galėtų būti paneigta, jei būtų nustatyta, kad ekspertizė paskirta ir atlikta neteisėtai, jog ekspertas nekompetentingas šioje srityje ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1077/2009, 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1462-442/2018, 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinė byloje Nr. A-2977-1062/2018 ir kt.). Tokios pačios nuostatos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šios kategorijos bylose (žr., pvz., 2019 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019).

124Pareiškėjos atstovai, nesutikdami su Ekspertizės išvada, nereiškė prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę ir specialiomis žiniomis grįstais duomenimis Ekspertizės akto nenuginčijo.

125Teismo vertinimu, pareiškėja nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį už ginčo žemės sklypus, turėtų nesivadovauti teismo eksperto išvadomis apie ginčo sklypų rinkos vertę.

126Teismas neturi pagrindo abejoti eksperto kompetencija ir Ekspertizės išvados kaip įrodymo patikimumu ir objektyvumu. Ta aplinkybė, jog ekspertas teismo posėdžio metu išreiškė nuomonę apie pareiškėjos iniciatyva pateiktą UAB „Lituka“ ir Ko atliktas turto vertinimą, atkreipdamas teismo dėmesį, jog jis nevisos sudėties, nes nėra Turto vertinimo ataskaitos, taip pat aplinkybė, kad ekspertas teismo posėdžio metu šalims pateikė klausimų (šią teisę jam suteikia ABTĮ 62 straipsnio nuostatos), nesudaro pagrindo abejoti jo objektyvumu ir nešališkumu ar suinteresuotumu atsakovei, todėl pareiškėjos atstovų subjektyvaus pobūdžio prielaidomis grįsti argumentai dėl Ekspertizės akto kaip įrodymo nepatikimumo ir eksperto neobjektyvumo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

127Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą ir jas patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, jog byloje įrodyta, kad dėl Kauno rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų, dėl kurių teismo buvo panaikinti su ginčo sklypų ūkine komercine veikla susiję administraciniai aktai, pareiškėja patyrė iš viso 471 731,10 Eur nuostolių (35 000,00 + 74 931,10 + 361 800,00), kurie, kaip realus ir adekvatus žalos atlyginimas neigiamoms pasekmėms kompensuoti, tenkinant iš dalies skundą, priteistini iš atsakovės. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas pirmiau išdėstytais argumentais atmestinas kaip nepagrįstas.

128Dėl bylinėjimosi išlaidų

129Pareiškėja skunde pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktą prašymą ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nurodydama, jog minėti dokumentai bus pateikti ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais, tačiau nepridėti dokumentai su turėtų išlaidų apskaičiavimu bei pagrindimu, todėl aptariamas prašymas dabartiniu metu negali būti išspręstas.

130Atsakovė taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurių apimtis didelė (7 t., b. l. 51-102).

131Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

132Iki 2018 m. gruodžio 29 d. galiojusi ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies redakcija nustatė, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

133ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija) numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

1342018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1833 16 straipsnio, reglamentuojančio minėto įstatymo taikymą, 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo arba 2) įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Minėtas įstatymas įsigaliojo 2018 m. gruodžio 29 d.

135Šioje byloje nutartis bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje priimta iki įstatymo Nr. VIII-1029 įsigaliojimo, todėl išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas pagal iki 2018 m. gruodžio 29 d. galiojusią ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies redakciją.

136Įvertinus nustatytas aplinkybes ir tai, jog pagal ginčui aktualų teisinį reglamentavimą šalys turi teisę pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, be to, šalys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tikslinga bylinėjimosi išlaidų klausimą spręsti įsiteisėjus teismo sprendimui rašytinio proceso tvarka.

137Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

Nutarė

138Pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ skundą patenkinti iš dalies.

139Priteisti pareiškėjai restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „SVP namai“ iš Kauno rajono savivaldybės 471 731,10 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt vieną eurą 10 ct) turtinės žalos atlyginimą.

140Dėl kitos reikalavimų dalies pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

141Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas)... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. Pareiškėja restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir... 5. Pareiškėja skunde ir jos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno... 6. UAB „Baltų žemės“ 2007 m. balandžio 23 d. pardavė minėtus žemės... 7. Kauno rajono savivaldybė 2007 m. spalio 2 d. išdavė UAB „Lokys“ statybos... 8. Kauno apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2010 m. liepos 7 d.... 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu... 10. Pažymėjo, kad RUAB „SVP namai“ priklausančių žemės sklypų detalusis... 11. Iš LVAT 2014 m. sausio 9 d. nutarties matyti, kad Kauno rajono savivaldybė,... 12. Pažymėjo, jog pareiškėja už žemės sklypus sumokėjo jų rinkos kainą,... 13. Pareiškėja tvirtino, kad RUAB „SVP namai“ įsigijo kitos paskirties... 14. Pažymėjo, jog žemės sklypai šiuo metu yra priskiriami konservacinės... 15. Nurodė, jog pagal pateiktus turto vertinimus žemės sklypų rinkos vertė,... 16. Tvirtino, jog iš 22 žemės sklypų, vykdant Kauno apygardos teismo... 17. Teigė, jog bendrovė dėl panaikintų administracinių aktų, dėl to, kad... 18. Tačiau po žemės sklypų pardavimo vykdant Kauno apygardos teismo... 19. Bendrovės netiesioginius nuostolius sudaro skirtumas tarp turto rinkos... 20. Pareiškėjos atstovai teigė, jog 1 063 433,59 Eur dydžio nuostoliai susidaro... 21. Atsakovė Kauno rajono savivaldybė, atstovaujama Kauno rajono savivaldybės... 22. Atsakovė nurodė, kad LVAT 2012 m. rugsėjo 19 d. aprobuotos teismų... 23. Tvirtino, jog nei LVAT 2014 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje... 24. Teigė, jog pareiškėja skunde nenurodė, kaip buvo apskaičiuota būtent 459... 25. Tvirtino, jog Kauno apygardos administraciniam teismui 2012 m. gruodžio 10 d.... 26. Pažymėjo, kad prie tiesioginių nuostolių pareiškėja priskiria ir... 27. Tvirtino, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d.... 28. Nurodė, jog prie tiesioginių nuostolių pareiškėja priskiria ir išlaidas,... 29. Tvirtino, jog netiesioginius nuostolius pareiškėja skunde grindžia turto... 30. Pareiškėjos argumentą, kad šiose teritorijose nebegalima jokia komercinė... 31. Atsakovės nuomone, pareiškėja nepagrįstai savo skunde vienintele atsakove... 32. Atsakovė prašė taikyti pareiškėjos reikalavimams senaties terminą,... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 35. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į patikslintą... 36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 37. Kiti tretieji suinteresuoti asmenys (Valstybinė mokesčių inspekcija prie... 38. Skundas tenkintinas iš dalies.... 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo.... 40. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja iš buvusios savininkės UAB... 41. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu... 42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartimi... 43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad... 44. Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat... 45. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės... 46. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ... 47. Nors atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija ginčija civilinę... 48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. sausio... 49. Priėmus neteisėtus administracinius aktus, kurie buvo panaikinti šiai bylai... 50. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje išdėstyta,... 51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad... 52. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo... 53. Byloje nėra ginčo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m.... 54. Dėl ieškinio senaties taikymo ... 55. Atsakovė prašė taikyti skundo reikalavimams senaties terminą, tvirtindama,... 56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra... 57. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos... 58. Konkrečiu atveju pareiškėja prašo priteisti jai iš atsakovės Kauno rajono... 59. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja į teismą dėl pažeistų teisių... 60. Dėl žalos atlyginimo priteisimo ... 61. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba... 62. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.... 63. Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl... 64. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui... 65. Administracinėje byloje Nr. I-132-402/2012 teismui iš dalies panaikinus... 66. Byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi... 67. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir administracinės bylos... 68. Iš pareiškėjos pateikto nuostolių apskaičiavimo (5 t., b. l. 155,... 69. Bendrovės nurodyti 161 185,21 Eur netiesioginiai nuostoliai skaičiuojami kaip... 70. Dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo priteisimo... 71. Pareiškėja prašo priteisti turtinę žalą, įvardydama ją tiesioginiais... 72. Kaip minėta, 2007 m. balandžio 23 d. tarp pareiškėjos ir UAB „Baltų... 73. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad po administracinių aktų... 74. Pareiškėja tvirtino, jog patyrė 111 503,71 Eur (385 000 Lt) tiesioginių... 75. Iš Projektavimo darbų sutarties matyti, kad pareiškėja su projektavimo... 76. Projektavimo darbų sutarties 2.1.1 punktu projektavimo įmonė įsipareigojo... 77. Pareiškėja pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles privalo įrodyti... 78. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nedetalizavo atliktų projektavimo darbų dėl... 79. Iš administracinės bylos Nr. I-132-402/2012 duomenų matyti, jog iki... 80. Administracinės bylos Nr. I-132-402/2012 nagrinėjimo metu UAB „SVP namai“... 81. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pagal į bylą pateiktus įrodymus dėl... 82. Pareiškėja prašo priteisti 93 663,87 Eur turtinę žalą, kuri atsirado... 83. Iš administracinės bylos duomenų matyti, jog 2007-06-14 tarp pareiškėjos... 84. Administracinės bylos duomenimis, 2007-12-22 tarp pareiškėjos ir AB SEB... 85. Teismas pažymi, jog bankas, teismui pareikalavus, negalėjo pateikti duomenų... 86. Teismo vertinimu, pareiškėjos patirti nuostoliai mokant palūkanas ir... 87. Vis dėlto sprendžiant priteistinos žalos dydžio klausimą, pastebėtina,... 88. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog... 89. Bylos duomenys, t. y. įrašas Juridinių asmenų registre apie UAB „SVP... 90. Pareiškėjos nurodyta LVAT 2014 m. sausio 16 d. nutartimi administracinėje... 91. Dėl kitų nuostolių atlyginimo priteisimo ... 92. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio... 93. Pareiškėja, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių... 94. Iš byloje pateiktų Bendrovės vadovo paaiškinimų (5 t., b. l. 139–142) ir... 95. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja pardavė ginčo žemės sklypus... 96. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja patirtus nuostolius dėl Ginčo... 97. Teismas iš esmės sutinka su atsakovės pozicija, jog atsakovės civilinė... 98. Pareiškėja tvirtino, jog ginčo esminiu įrodymu turėtų būti laikomas UAB... 99. Turto vertinimo metu galiojusio įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta, jog Turto... 100. UAB „STIVVF“ Nekilnojamojo turto vertinimas atliktas 2015 m. kovo 25 d.... 101. Atsakovei ginčijant pareiškėjos pateiktus turto vertės sumažėjimo... 102. Ekspertas Nekilnojamo turto ekspertizės aktu (toliau – ir Ekspertizės... 103. Eksperto išvada nustatyta, jog 2014-01-09 (teismo sprendimo dėl... 104. Kaip minėta, byloje nustatyta, jog 2018 m. balandžio 24 d. notarinės... 105. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į formuojamą teismo... 106. Kaip minėta, visų Ginčo žemės sklypų vertė jų įsigijimo metu... 107. Parduotų žemės sklypų rinkos vertė jų pardavimo dieną pagal Ekspertizės... 108. Neparduoto žemės sklypo Nr. 1 vertės sumažėjimą, teismo vertinimu, sudaro... 109. Pareiškėjos atstovai tvirtino, jog, nustatant žemės sklypų vertės... 110. Teismas pažymi, jog statybos leidimai buvo išduoti skirtingu laiku. Statybos... 111. Kaip minėta, iš byloje surinktų duomenų (prijungta administracinė byla Nr.... 112. Teismo vertinimu, pareiškėjai nerealizavus statybos leidimų, nėra pagrindo... 113. Tačiau teismas sprendžia, jog, net ir nesiversdama ūkine komercine veikla,... 114. Dėl Ekspertizės akto ir eksperto ... 115. Pareiškėjos atstovai tvirtino, jog teismo eksperto G. J. B. atlikta turto... 116. Teismo nuomone, nurodyti pareiškėjos atstovų argumentai yra nepagrįsti.... 117. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę atliko ir ekspertizės... 118. Nagrinėjant bylą, ekspertas pripažino, jog surašant Ekspertizės aktą buvo... 119. Ekspertizės aktas ir eksperto paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina,... 120. Vertinamų žemės sklypų 1 aro rinkos vertė buvo apskaičiuota daugybinės... 121. Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų... 122. Ekspertas teismo posėdyje, atsakydamas į šalių ir teismo klausimus,... 123. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog eksperto... 124. Pareiškėjos atstovai, nesutikdami su Ekspertizės išvada, nereiškė... 125. Teismo vertinimu, pareiškėja nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių... 126. Teismas neturi pagrindo abejoti eksperto kompetencija ir Ekspertizės išvados... 127. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą ir jas patvirtinančius įrodymus,... 128. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 129. Pareiškėja skunde pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi... 130. Atsakovė taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 131. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 132. Iki 2018 m. gruodžio 29 d. galiojusi ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies redakcija... 133. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833... 134. 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 135. Šioje byloje nutartis bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje priimta iki... 136. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir tai, jog pagal ginčui aktualų teisinį... 137. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 138. Pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „SVP... 139. Priteisti pareiškėjai restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei... 140. Dėl kitos reikalavimų dalies pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 141. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali...