Byla eI-4207-386/2018

Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

22018 m. liepos 11 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams M. U. ir V. U. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) prašymu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo M. U. 118,10 Eur ir iš atsakovės V. U. 65,54 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą, esantį ( - ) už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Taip pat prašė priteisti iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 4,23 Eur už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko ir 4 Gyventojų registro išrašų suformavimą.

5Pareiškėja patikslino reikalavimą ir nurodė, jog atsakovė V. U. sumokėjo vietinę rinkliavą, tačiau nesumokėjo bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, prašo priteisti iš atsakovo M. U. 118,10 Eur vietinę rinkliavą bei iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 4,23 Eur už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko ir 4 Gyventojų registro išrašų suformavimą.

6Pareiškėja nurodė, jog jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje.

7Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog K. U. ir R. U. yra mirę, palikėjų butą, esantį ( - ), paveldėjo atsakovai, todėl jie privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuosavybės teise valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ir Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu T1-168 patvirtintais Plungės rajono savivaldybės tarybos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais.

8Atsakovai atsiliepimo teismui nepateikė, jiems apie bylos nagrinėjimą pranešta teismo šaukimais.

9Teismas konstatuoja:

10Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

11Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu.

12Plungės rajono savivaldybės taryba 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T1-317 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatus, kurių pagrindu pareiškėja apskaičiavo atsakovui rinkliavos dydį. Vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“.

13Kaip jau nurodyta, pareiškėja atsisako reikalavimo dalyje dėl 65,54 Eur vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės V. U., nes ji vietinę rinkliavą sumokėjo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punkte numatytas bylos nutraukimo pagrindas pareiškėjui atsisakius skundo (prašymo, pareiškimo). Pareiškėja atsisako minėto prašymo reikalavimo, nes sumokėta vietinė rinkliava. Aplinkybių, kurioms esant bylos nutraukimas šioje dalyje būtų negalimas, nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla šioje dalyje nutrauktina.

14Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad M. U. nuo 2012-09-13 nuosavybės teise priklauso 5/8 buto, esančio ( - ). Atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Pažymoje apie įsiskolinimą nurodyta, jog atsakovui vietinė rinkliava prašyme nurodytais laikotarpiais apskaičiuota taikant Plungės rajono savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius. Atsakovas vietinės rinkliavos nesumokėjo. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas dėl 118,10 Eur vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo M. U. tenkinamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktu.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų.

16Pareiškėja prašo priteisti iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 4,23 Eur už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko ir 4 Gyventojų registro išrašų suformavimą.

17Nurodo, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, bet yra gerokai už juos mažesnė.

18Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas patenkintas, todėl ji turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

19Iš bylos duomenų matyti, kad tarp pareiškėjos ir advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinės bendrijos SGKA 2017 m. gegužės 17 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. VP-170517-01, mokėjimo nurodymu pagal PVM sąskaitą faktūrą (specifikacija) nagrinėjamoje byloje advokatų profesinei bendrijai sumokėta 36,30 Eur.

20Turėtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio ir yra ženkliai mažesnis už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, tačiau tai savaime nėra pakankamas pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėja. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje eA-535-492/2017, kt.) laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Teismas, įvertinęs minėtus kriterijus, t. y tai, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, prašymas paduotas per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, tai, jog teismų praktika nagrinėjamos kategorijos bylose yra susiformavusi ir aiški, tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su tapataus pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir pareiškėjos, atsakingos už vietinės rinkliavos administravimą, jėgomis, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, minėtą naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą gali ir turi būti sumažintas, konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies - priteistinas 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė V. U. vietinę rinkliavą sumokėjo po pareiškėjos kreipimosi į teismą, ji privalo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis). Iš abiejų atsakovų pareiškėjai priteistina po 7 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje prašymas dėl turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

21Pareiškėja prašo priteisti 4,23 Eur už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko ir 4 Gyventojų registro išrašų suformavimą. Teismo vertinimu, tai išlaidos, susijusios su pareiškėjos vidiniu administravimu, tiesioginiu funkcijų atlikimu administruojant vietinę rinkliavą, todėl prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

22Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

23Nutraukti administracinę bylą Nr. eI-4207-386/2018 dalyje dėl 65,54 Eur vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės V. U..

24Priteisti pareiškėjai UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo M. U. 118,10 Eur (šimtą aštuoniolika eurų 10 centų) vietinę rinkliavą už 5/8 buto, esančio ( - ) už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

25Priteisti pareiškėjai UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 7 Eur iš atsakovo M. U. ir 7 Eur iš V. U. turėtų išlaidų atlyginimą.

26Netenkinti kitoje dalyje pareiškėjos prašymo dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

27Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.