Byla 1-783-806/2012
Dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

1Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Inesai Kovaliukienei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, Rimui Juodžiui kaltinamajai D. S., kaltinamosios gynėjai Laimai Latvėnienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. O., nukentėjusiosios atstovui advokatui Dariui Ališauskui, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei V. K., specialistui Jonui Mindaugui Paliuliui, vertėjoms Vandai Žitkauskaitei, Eglei Smailienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S. ( - ), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Kaltinamoji D. S. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

4ji 2011 m. gruodžio 16 d., apie 17.56 val., Vilniuje, vairuodama G. Ž. nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 318, valst. nr. ( - ), ir važiuodama Taikos gatve nuo Lūžių gatvės pusės link Rygos gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį ar sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, tai yra, priartėjusi prie ties namu Nr. 155 esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, dėl ko partrenkė jos važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę perėja ėjusią pėsčiąją O. O., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

5Apklausta teisme kaltinamoji D. S. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-12-16 apie 17.55 val. buvo tamsus paros metas, eismas buvo intensyvus, ji važiavo su dukra į muzikos mokyklėlę Taikos gatve link Rygos gatvės, lauke nelijo. Važiavo kažkur 30-40 km/h greičiu, kadangi kelio danga buvo drėgna ir buvo tamsu. Nukentėjusiosios važiuodama nepastebėjo, kadangi ją, t. y. D. S., apakino žibintai. Tą perėją matė ir žino, kad ji ten yra. Sustojo tik po smūgio. Išlipo iš automobilio. Tada pribėgo liudytoja ir jai padėjo. Liudytoja J. A. sakė, kad reikia atnešti folijos iš vaistinėlės, liepė iškviesti greitąją. Tą patį vakarą, kai nukentėjusiąją išvežė greitoji, ji, t. y. D. S., bandė skambinti, bet ligoninėje informacijos neteikė. Tada kitą dieną nuvyko į ligoninę ir atsiprašė. Buvo dar kartą nuvykusi į ligoninę, tačiau nukentėjusioji jau buvo išleista. Dar kelis kartus buvo nuvažiavusi pas nukentėjusiąją į namus. Bandė tartis, bet nukentėjusioji buvo nusiteikusi priešiškai. Nukentėjusioji iš karto pasakė, kad bus teismas ir kad bus advokatas. Ji, t. y. D. S., yra išsiskyrusi, nekilnojamo turto neturi. Ji negali atlyginti daugiau nei atlygino draudimas. Galėtų atlyginti dar kokius 2000 Lt, tačiau per ilgą laiką, iš karto atlyginti neturi galimybės, viena išlaiko vaiką, nes buvęs vyras studentas. Alimentai priteisti, bet šiuo metu vyras negali prisidėti prie vaiko išlaikymo.

6Be kaltinamosios D. S. visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir tokiais įrodymais:

7Apklausta teisme nukentėjusioji O. O. parodė, kad 2011-12-16 18.00 val. išėjo į parduotuvę apsipirkti. Priėjo prie pėsčiųjų perėjos, gatve važiavo automobilis, kuris ją praleido. Ji, t. y. O. O., matė ir iš kitos pusės važiuojantį automobilį, bet net nepagalvojo, kad tas automobilis nesustos. Prisimena tik smūgio garsą ir skausmą. Visą laiką gulėjo užmerktomis akimis ir nematė kas vyko. Girdėjo liudytojos balsą, ji kvietė greitąją. Kvietė du kartus, nes ilgai neatvažiavo. Ją, t. y. O. O., išvežė į ligoninę. Kokiu greičiu važiavo D. S. automobilis, nepamena. Prisimena tik susidūrimą. Kaltinamoji buvo atvažiavusi į ligoninę, ji atsiprašė. Po to kaltinamoji dar keletą kartų buvo pas ją namuose ir jos kalbėjosi. Šalpos pensijos ji, t. y. O. O., dar negauna ir dydžio jos nežino. Kol kas šalpa paskirta pusei metų. Vėliau tęs atsižvelgiant į sveikatos būklę, gydosi jau pusę metų, koja dar neatsistatė, pasidarė dirgli ir bijo vaikščioti per pėsčiųjų perėjas, bijo važiuoti automobilyje, negali normaliai nei atsisėsti, nei atsitūpti. Jaučia didelį nerimą dėl darbo. Šiais laikais būti be darbo neįmanoma. Visą laiką jai padėjo brolis. Ji kartu su broliu nuomojasi butą ir visą laiką ja rūpinosi brolis, vaiku rūpinosi mama. Darbdavys žino kokiomis sąlygomis jai leista dirbti ir dabar yra pervesta į kitą darbą už puse etato.

8Apklausta teisme liudytoja J. A. parodė, jog įvykis buvo prieš Kalėdas, tikslios datos nepamena, Taikos gatvėje. Ji perėjo pėsčiųjų perėją, kuri nėra apšviesta toje vietoje. Už 15 metrų sustojo pasikalbėti su pažįstamu. Tada išgirdo smūgio garsą. Pasileido bėgti į tą pusę. Pamatė, kad garsą sukėlė kaltinamosios automobilis, šalia automobilio gulėjo nukentėjusioji. Automobilio galiniai ratai buvo prie pėsčiųjų perėjos krašto. Nukentėjusioji gulėjo dešinėje pėsčiųjų perėjos pusėje, kojos šiek tiek už perėjos. Ji, t. y. J. A., apžiūrėjo nukentėjusiąją, matėsi kraujas. Ji paskambino, kiek supranta, nukentėjusiosios draugui ir jis netrukus atėjo. Paprašė kaltinamosios, kad atneštų tvarsčio ir jos iškvietė greitąją pagalbą. Sulaukė greitosios pagalbos ir pareigūnų ir pasišalino. Moteris, kuri vairavo buvo šoko būsenos, bet ji elgėsi sąžiningai.

9Apklaustas teisme liudytojas A. K. parodė, jog apie seserį sužinojo iš sesers vaikino. Jis, t. y. A. K., buvo kaime, jam paskambino sesers vaikinas ir pasakė, kad atvažiuotų tiesiai į Lazdynų ligoninę. Sesuo pati namie nieko negalėjo daryti, vaikščiojo su ramentais, negalėjo pati nueiti nei į dušą, nei į tualetą. Jis turėjo seseriai padėti ir valgyti daryti. Sesuo tapo labai nervinga, nes nieko neveikia, jau pusę metų neturi darbo ir vis nervinasi, pergyvena. Po dviejų operacijų sesuo gali vaikščioti tik trumpus atstumus. Jei atstumai ilgesni tai sesei jau skaudą. Tie du mėnesiai buvo tik su kitų pagalba. Ir dabar seserį vežioja į procedūras ir tenka laukti automobilyje ir po tris valandas.

10Apklausta teisme civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė V. K. teismui pateikė paaiškinimą, kuriame atstovės nuomone AB ,,Lietuvos draudimas tinkamai ir pilnai įvykdė savo kaip atsakingo draudiko pareigas kylančias iš draudimo sutarties. Papildoma didesnė draudimo išmoka dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo atveju nepriteistina, nes būtų neproporcinga ieškovės patirtai neturtinei žalai. Nurodė, kad turtinė žala yra atlygintina ieškovei pilnai. Teisiamojo posėdžio metu prašė civilinį ieškinį atmesti.

11Apklaustas teisme specialistas Jonas Mindaugas Paliulis paaiškino, kad yra teismui pateiktos dvi O. O. ligos istorijos. Pirmoji yra po įvykio gruodžio mėnesį, kurioje buvo diagnozuota kaulų lūžiai ir raiščių plyšimai. To pirmo gydymo metu buvo nustatyta šeivikaulio lūžis ir gaktikaulio šakos lūžis, ir dešinio kelio sąnario vidinio raiščio plyšimas. Šis raištis buvo operuotas. Taip pat diagnozuota priekinio ir užpakalinio kelio raiščių plyšimai. Atliktas sąnario magnetinio rezonanso tyrimas. Patvirtinti abiejų kryžminių raiščių plyšimai. 2012-01-02 paguldyta operacijai, kurios metu tie abu raiščiai buvo operuoti, ir išleista iš ligoninės 2012-01-06. Vėliau nukentėjusioji keletą kartų gydėsi reabilitaciniame stacionare. Pagal neįgalumo nustatymo bylą, prieš siunčiant į komisiją dar kartą tirta Šeškinės poliklinikoje ir buvo nustatyta, kad iki gydymo sąnario lenkimas buvo 80 laipsnių, tiesė iki 10 laipsnių, o po gydymo kelio sąnarį lenkė 100 laipsnių, ir tiesė pilnai, t.y. 100 procentų. Į neįgalumo nustatymo komisiją vyko birželio 6 dieną, ir yra nurodyta, kad diagnozuota, jog dešinio kelio (šlaunies) raumenų apčiuopa skausminga, sąnario srityje yra patinimas; nurodoma, kad šlaunies raumenys atrofiški, kojos apimtis 5 cm mažesnė, negu kitos kojos. Po gydymo sąnario funkcija nepalyginamai geresnė. Komisijoje nurodyta daug diagnozių, jų nustatymo subtilybių nežinau. Neįgalumo dydį nustatant atsižvelgiama į žmogaus amžių, ligas ir pan., sumuojama ir nustatoma kiek žmogus netenka darbingumo, kiek nukentėjusioji gali dirbti tam tikrą darbą. Po neįgalumo gavimo-suteikimo, birželio 7 dienos pažymoje nurodyta, kad dešinio kelio judesiai riboti, vakar praėjo neįgalumo komisiją, laikino nedarbingumo pažyma užbaigta. Taip būna, kad siunčia neįgalumo komisijai, nes laikinas nedarbingumas negali ilgai tęstis, o gydymas nebaigtas. Todėl siunčiama į neįgalumo nustatymo komisiją, kad nereikėtų laikino nedarbingumo pažymos. Tada nustatomas neįgalumas gydymui tęsti. O po pusmečio neįgalumas peržiūrimas. Po neįgalumo komisijos asmens sveikatos istorijoje yra tik vienas įrašas birželio 13 dieną, kad padaryta dešinio kelio rentgeno nuotrauka. Daugiau įrašų jis nerado. Taip, kad neįgalumas yra, bet jo gydyti kaip ir nereikia. Pagal kriterijus: jų taisykles ir lenteles, tai, jei kelio sąnarys nejudrus visiškai, esant geresniam variantui, kai koja ištiesta, asmuo nedarbingas 35 procentais, tačiau šiuo atveju neturima nejudraus sąnario, kalbama tik apie dalinį sąnario judesių apribojimą. Dėl to didžiausias nedarbingumo procentas -30 procentų, kas atitiktų sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, būtų tik tada, kai koją per kelio sąnarį sulenkia mažiau nei 100 laipsnių ir ištiesia mažiau nei 150 laipsnių. Tuo tarpu šioje situacijoje ištiesia 180-(pilnai), sulenkia 100 laipsnių, o tai neatitinka tų kriterijų, kad nedarbingumas būtų 30 procentų. Nėra net žymaus sąnario judesių apribojimo, kai nustatomas 20 procentų. Vadinasi lieka tik nežymus sąnario sąnario funkcijos apribojimas, atitinkantis 10 procentų bendro nedarbingumo. Tiesa, neįgalumo komisijoje nustatytoje diagnozėje įrašyta, kaip pagrindiniai dalykai (dėl kurių nukentėjusioji netekusi darbingumo) ir kelio sąnario kontraktūra, ir raumens išsekimas ir atrofija (klasifikuojama kitaip), ir kojos išnirimas, ir raiščių, raumenų patempimo padariniai. Specialistas mano, kad nukentėjusiajai nustatytą nesunkų sveikatos sutrikimą perkvalifikuoti į sunkesnį nėra pagrindo, nes nedarbingumas nustatomas, kai baigiamas gydimas, o šiuo atveju gydymas dar nebaigtas, ir ta kelio funkcija, kuri užfiksuota medicininiuose dokumentuose, nesudaro pagrindo sveikatos sutrikdymo mąsto pakeitimui. Nebent, patikrinę nukentėjusiąją, rastume, kad ta funkcija yra žymiai prastesnė, kuo jis labai abejoja. Specialistas padarė išvadą, kad sužalojimą perkvalifikuoti į sunkesnį nėra pagrindo.

12Specialisto išvadoje Nr. T-A 9187/11 (01) nurodyta, kad eismo įvykio metu D. S. buvo blaivi, jos kraujyje etilo alkoholio nerasta. (b.l. 22)

13Specialisto išvadoje Nr. T-A 9207/11 (01) nurodyta, kad eismo įvykio metu O. O. buvo blaivi, jos kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 21)

14Iš Valstybinės TMT prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyr. eksperto specialisto išvados matyti, kad O. O. nustatytas dešinio gaktikaulio ir dešinio šeivikaulio galvos lūžius bei dešinio kelio sąnario priekinio ir užpakalinio kryžminių bei vidinio raiščių plyšimai. Tai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgalaikiai, t.y. ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu smūginiai paveikus dešinio kelio sąnarį iš dešinės ir kietu buku daiktu paveikus dubenį . Sužalojimų padarymo galimybė susipažinus su šio eismo įvykio aplinkybėmis neatmetama. (b.l. 26).

15Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu nustatyta, kad 2011-12-16 eismo įvykis kilo Vilniuje, Taikos gatvės 10,4 m pločio važiuojamojoje dalyje, ties namu Nr. 155 esančioje horizontaliu kelio ženklinimu ir kelio ženklais pažymėtoje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Pagal kelio ženklus leistinas maksimalus greitis šioje kelio atkarpoje - 40 km/h. D. S. eismo įvykio metu vairuotas automobilis BMW 318, valst. nr. ( - ), po įvykio stovėjo Taikos gatvės važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti Rygos gatvės kryptimi, apie 3,8 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ribos, apie 2,9 - 3,1 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Toje pačioje eismo pusėje, apie 5,8 m atstumu už perėjos ribos ir apie 0,6 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto buvo rasta tikėtina kraujo dėmė. Automobilis BMW 318, valst. nr. ( - ) (savininkas - G. Ž., gim. ( - ); privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu drausta AB „Lietuvos draudimas"; techninė apžiūra atlikta) buvo apgadintas: įlenkta variklio dangčio priekinė dalis, ties viduriu; įskeltas priekinis stiklas, jo apatinės dalies dešinėje pusėje; sulankstytas priekinio stiklo dešinysis valytuvas. Taip pat automobilio apžiūros metu nustatyta, kad nuo jo priekinio dešinės pusės sparno paviršiaus, ties durelėmis, buvo nubrauktas purvas, t.y. žymė, kaip ir apgadinimai, liudijanti galimo automobilio ir pėsčiojo kontakto įvykio metu vietą (b.l. 6-13).

16Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkų kito asmens sveikatos sutrikdymas) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo.

17Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas vertina, kad D. S., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė K elių eismo saugumo taisykles, o būtent Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta O. O. sveikata. D. S. kaltę visiškai patvirtina pačios kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, byloje surinkti kiti aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai. Pagrindiniai bylos duomenys, patvirtinantys nukentėjusiosios O. O. sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą šioje byloje yra 2012-02-15 Valstybinės TMT prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyr. eksperto specialisto išvada iš kurios matyti, kad O. O. nustatyti dešinio gaktikaulio ir dešinio šeivikaulio galvos lūžiai bei dešinio kelio sąnario priekinio ir užpakalinio kryžminių bei vidinio raiščių plyšimai. Tai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgalaikiai, t.y. ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu smūginiai paveikus dešinio kelio sąnarį iš dešinės ir kietu buku daiktu paveikus dubenį. Sužalojimų padarymo galimybė susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis neatmetama. Teismo posėdžio metu susipažinus su teismui pateiktais bei teismo išsireikalautais O. O. papildomais medicininiais dokumentais dėl vėlesnio gydymo po specialisto išvados pateikimo, buvo papildomai apklaustas šią išvadą pateikęs specialistas J.M. Paliulis, kuris teisiamajame posėdyje patvirtino savo duotą išvadą ir atsakė į iškilusias abejones dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Taigi, atsižvelgiant į nustatytus padarinius, D. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, D. S. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo rezultatas buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – kito žmogaus O. O. nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl D. S. veika atitinka BK 281 str. 1 d.

18Dėl LR BK 40 str. taikymo

19Pagal LR BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Tačiau, tai gali būti padaryta tik esant visumai įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką.

20LR BK 40 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą atleisti asmenį nuo atsakomybės.

21Šiuo atveju D. S. atžvilgiu negali būti taikomos paminėto įstatymo nuostatos, nes nėra nustatytos visos būtinos tam sąlygos.

22Privaloma atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga yra ta, kad kaltinamasis bent iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytą žalą arba įsipareigotų ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Šiuo atveju susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios iki pat nuosprendžio paskelbimo nebuvo pasiektas. Sutiktina, kad dalis žalos šiuo atveju atlyginta, nes nukentėjusiajai žalą atlygino draudimo bendrovė ir dėl to yra įvykdyta BK 40 str. 2 d. 3 p. nustatyta alternatyvi sąlyga. Tačiau tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai O. O. atlygino turtinę ir dalį neturtinės žalos, negali būti pagrindu išvadai, jog LR BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytą sąlygą įvykdė D. S.. Kreiptinas dėmesys, kad po eismo įvykio kaltinamoji lankė nukentėjusiąją, tačiau tam, kad būtų galima pripažinti dalinį žalos atlyginimo faktą, atlyginta tokios žalos dalis turi būti reikšminga, rodanti nuoširdžius kaltininko ketinimus sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad yra įvykdyta LR BK 40 str. 2 d. 3 p. nustatyta atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtina sąlyga. Nesant vienos ir LR BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų, būtinų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

23Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

24Skirdamas bausmę kaltinamajai D. S. teismas atsižvelgia į tai, kad D. S. padarė lengviausią iš LR BK 281 str. numatytų neatsargių nusikaltimų. Eismo įvykis buvo nulemtas ne kokio nors grubaus ar įžūlaus KET pažeidimo, o nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir jos dėmesingumo stokos. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ji iškart pripažino savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, davė išsamius parodymus. Jos gailėjimasis dėl padarytos veikos yra ne formalus, o nuoširdus, ji supranta savo veikos pavojingumą ir žalingumą. Atsižvelgtina į D. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, išsiskyrusi, viena augina vaiką, dirba, todėl jai skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas artimesnis baudos dydžio minimumui, numatytam įstatyme už neatsargaus nusikaltimo padarymą.

25Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. O. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ priteisti neturtinės žalos atlyginimą – 5145 (teismo posėdžio metu sumą patikslino, nurodė, kad paskaičiavo 13 Lt didesnę sumą), priteisti iš D. S. neturtinės žalos atlyginimą – 21355 Lt.

26Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios D. S. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. O. buvo padaryta neturtinė žala, nes ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, gydosi ilgą laiką, patyrė kelias operacijas, šiuo metu iš dalies nedarbinga, dirba tik pusė etato, patyrė didelius nepatogumus dėl gydymo, jaučia nerimą, bijo išeiti į gatvę, bijo dėl finansinių galimybių ateityje dėl prarasto darbingumo, tačiau mano, kad nurodyta atstovo neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg didelė. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-280/2010; 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, kaltinamosios turtinę padėtį (D. S. atlyginimas- 1473 Lt, išsiskyrusi, viena augina mažametį vaiką, nuomojasi gyvenamąjį plotą, nekilnojamojo turto neturi), padaryto kūno sužalojimo mastą, kilusias pasekmes, įvertinus visas aukščiau aptartas nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atlygintinos neturtinės žalos dydis O. O. mažintinas iki 10 000 Lt. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.

27Byloje esanti įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. LT/AEB 7872593 (b. l. 17) patvirtina, kad automobilis BMW 318, valst. Nr. ( - ), buvo apdraustas 12 mėnesių laikotarpiui nuo 2011-01-31. Taigi, eismo įvykio metu automobilis BMW 318 buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - privalomojo draudimo įstatymas) (2007-05-17 įstatymo redakcija Nr. X-1137) 11 str. 1 d. 2 p. nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2009-12-11 iki 2012-06-10 – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Ši įstatymo nuostata įtvirtina, kad esant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomajam draudimui, draudikas įsipareigoja atlyginti iki 2 500 eurų (8 632 Lt) neturtinės žalos dėl vieno eismo įvykio. Tokio dydžio suma atlyginti neturtinę žalą įsipareigojo ir draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ pagal įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. LT/AEB 7872593. Nors draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo O. O. 3500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nustatyta, kad nukentėjusiajai iš viso turi būti atlyginta 10 000 Lt, todėl turi būti atlyginta dar 6500 Lt. Nustačius minėtą neturtinės žalos dydį draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ turi atlyginti likusią privalomą neturtinės žalos sumą, t. y. 5132 Lt, remiantis Privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog draudikas nustatė mažesnį nei teismas neturtinės žalos dydį, nėra pagrindas atleisti jį nuo pareigos atlyginti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį tokia apimtimi, kokią nustato draudimo sutarties sudarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. (Baudžiamoji byla Nr. 2K-207/2009).

28Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi, iš D. S. nukentėjusiajai ir civilinei iškovei O. O. priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri viršija AB „Lietuvos draudimas“ pareigos apimtį, t. y. 1368 Lt.

29Atsižvelgiant į išdėstytą O. O. iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 5132 Lt, o iš D. S. – 1368 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

30Nustatyta, jog D. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi jai suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau pagal LR BK 68 str. 1 d. taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas šiuo atveju vertina, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo. D. S. neatsargią nusikalstamą veiką padarė blaivi, anksčiau neteista, nėra sisteminga kelių eismo taisyklių pažeidėja, viena augina mažametį vaiką, todėl nėra pagrindo uždrausti pastarajai naudotis specialia teise, t.y. atimti teisę vairuoti transporto priemones.

31Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas prašo priteisti 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamoje byloje (b. l. 90) yra pateikta advokato D. Ališausko sąskaita, išrašyta O. O. už atstovavimą baudžiamojoje byloje 2500 Lt sumai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad O. O. būtų turėjusi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, t. y. kad būtų apmokėjusi minėtą sąskaitą, todėl šios išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo byla Nr. 1A-37/2011).

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,

Nutarė

33D. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir paskirti jai 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

34Bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

35Priteisti iš D. S. nukentėjusiajai O. O. 1368 Lt neturtinei žalai atlyginti.

36Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai O. O. 5132 Lt neturtinei žalai atlyginti.

37Nepriteisti iš kaltinamosios D. S. 2500 Lt nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovo paslaugoms apmokėti.

38Kardomosios priemonės D. S. iki nuosprendis įsiteisės, neskirti.

39Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė –... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Kaltinamoji D. S. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių... 4. ji 2011 m. gruodžio 16 d., apie 17.56 val., Vilniuje, vairuodama G. Ž.... 5. Apklausta teisme kaltinamoji D. S. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad... 6. Be kaltinamosios D. S. visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir tokiais... 7. Apklausta teisme nukentėjusioji O. O. parodė, kad 2011-12-16 18.00 val.... 8. Apklausta teisme liudytoja J. A. parodė, jog įvykis buvo prieš Kalėdas,... 9. Apklaustas teisme liudytojas A. K. parodė, jog apie seserį sužinojo iš... 10. Apklausta teisme civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė V. K.... 11. Apklaustas teisme specialistas Jonas Mindaugas Paliulis paaiškino, kad yra... 12. Specialisto išvadoje Nr. T-A 9187/11 (01) nurodyta, kad eismo įvykio metu D.... 13. Specialisto išvadoje Nr. T-A 9207/11 (01) nurodyta, kad eismo įvykio metu O.... 14. Iš Valstybinės TMT prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus... 15. Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu nustatyta, kad... 16. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens,... 17. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas vertina, kad D. S., vairuodama... 18. Dėl LR BK 40 str. taikymo ... 19. Pagal LR BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 20. LR BK 40 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios... 21. Šiuo atveju D. S. atžvilgiu negali būti taikomos paminėto įstatymo... 22. Privaloma atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga... 23. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi... 24. Skirdamas bausmę kaltinamajai D. S. teismas atsižvelgia į tai, kad D. S.... 25. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. O.... 26. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios D. S. nusikalstamos veikos... 27. Byloje esanti įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės... 28. Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu draudimo atlyginimo... 29. Atsižvelgiant į išdėstytą O. O. iš AB „Lietuvos draudimas“... 30. Nustatyta, jog D. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi jai suteikta... 31. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas prašo priteisti 2500 Lt... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,... 33. D. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 34. Bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo... 35. Priteisti iš D. S. nukentėjusiajai O. O. 1368 Lt neturtinei žalai atlyginti.... 36. Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai O. O. 5132 Lt... 37. Nepriteisti iš kaltinamosios D. S. 2500 Lt nukentėjusiosios ir civilinės... 38. Kardomosios priemonės D. S. iki nuosprendis įsiteisės, neskirti.... 39. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...